Ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK? Visa tiesa apie Brexit, muitus ir rūpesčius

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – po to, kai įvyko Brexit, gyvenimas pasidarė kur kas įdomesnis, o kartais ir beviltiškesnis. Anksčiau tiesiog įsidėdavai daiktus į sunkvežimį ir važiuodavai, o dabar? Dabar reikia spausdinti formų, kurias niekas neprievaizduoja, o kitiems tai yra šventas graalis. Dažnai gaunu laiškus iš lietuvių, kurie gyvena Anglijoje ir norėtų sugrįžti, su klausimu: ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK? Žinoma, galime, bet turiu supažindinti jus su ta realia, kartais šiokiu tokio „chaotiška“ puse, kurios nematysite jokiose reklamuose.

Tiesą sakant, pagrindinis dalykas yra ne tas, kad dokumentų yra daug, o tas, kad jie turi būti teisingi. Jei padarysite klaidą inventoriaus sąraše, muitinėje Londone arba Tilbury uoste galite stovėti dienomis. Esu matęs situacijų, kai žmonės dėl vienos blogai užpildytos eilutės mokėdavo brangius sandėliavimo mokesčius. Tai ne taip, kad tada būna tiesiog nepatogu – tada būna pavojingai jūsų kišenei. Taigi, jei planuojate keltis iš Didžiosios Britanijos atgal į Lietuvą, geriausiai pasiruoškite ne fiziškai, o biurokratiškai. Ir nepamirškite, aš čia kad ir ką būčiau parašęs, taisyklės gali pasikeisti rytoj, tad visada patikrinkite naujausią informaciją.

Pagrindiniai klausimai apie dokumentus ir pradžią

Ar tikrai taip sudėtinga dabar važiuoti iš UK į Lietuvą?

Sakysiu taip – ne, nebent jums patinka stresuoti. Anksčiau buvo paprasta: pakrovei, išvažiavai. Dabar, jei klausiate, ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK, turiu atsakyti, kad be „Transfer of Residence“ (ToR) numerio jums bus labai sunku. Be to, reikia atsiminti, kad jei daiktus vežate ne pačiai, o logistikos firma, tada jums reikės ne tik ToR, bet ir galimai T1 dokumentų, arba kitų transitinių procedūrų, priklausomai nuo to, kiek daug turite daiktų. Viskas priklauso nuo to, ar esate tikras JK rezidentas ir ar neabejojate, kad norite gyventi Lietuvoje ilgiau nei 12 mėnesių.

Kas tas „Transfer of Residence“ ir kur jį gauti?

Tai yra tokios HMRC (Didžiosios Britanijos mokesčių ir muitų tarnybos) forma, kuri leidžia atsiskaityti su mokesčiais. Užpildote ją internetine svetainėje, ir jei viskas gerai, gaunate unikalų numerį. Tą numerį reikia nurodyti visose kitose formose. Be šio numerio gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį už visus savo daiktus, net jei jie naudoti. Buvau atvejų, kai klientai užmiršdami šį žingsnį, ir tada tekdavo mokėti tūkstantus svarų už seną sofą ar drabužių dėžę. Tad, kai klaustate, ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK, pirmiausia aš visada klausiu apie šį numerį.

Kiek laiko užtrunka gauti visus leidimus?

Tai labai priklauso nuo to, kiek greitai jūs sugebate surinkti duomenis. Pačiam ToR numeriui dažnai užtenka kelių darbo dienų, bet kartais gali užtrukti ir ilgiau, jei sistema užstrigs arba jei jums reikės papildomai įrodyti savo rezidenciją JK. Viską reikia pradėti ruošti mažiausiai mėnesį iki kelionės. Negalima laukti paskutinės minutės, nes tuomet kainos už greitą dokumentų-apdorojimą šoksta į dangų. Esu matęs, kaip žmonės dėl to atidėlioja išvyką savaitėmis ir praranda darbo vietas Lietuvoje.

Ar turiu būti JK rezidentu, kad gaučiau lengvatas?

Taip, tai būtina sąlyga. Jūs turite gyventi Jungtinėje Karalystėje ne mažiau kaip 12 mėnesių ir turite įrodymus, pvz., mokesčių deklaracijas, banko išrašus ar nuomos sutartis. Jei bandysite „sukti“ sistemą ir naudotis kieno nors kito adresu, greičiausiai busite pastebėti. Muitinės sistemos dabar yra labai prijungtos prie duomenų bazių. Viena klientė bandė naudotis sesers adresu Londonui, tačiau dokumentuose buvo jos adresas Birmingeme – kilo baisus chaosas, teko aiškintis su pareigūnais.

Kas nutinka, jei neturiu ToR numerio?

Tada jūsų siunta traktuojama kaip komercinis importas. Tai reiškia, kad už viską turėsite sumokėti PVM (20 % JK) ir galbūt muchą (customs duty), jei daiktai yra brangesni nei tam tikra riba. Tai gali labai smarkiai užpulti biudžetą. Nebijokitie klausti, ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK, jei nieko neturite – mes tikrai pagelbėsime, bet tada reikės pasiruošti finansiniams nuostoliams arba mums reikės ieškoti kitų, sudėtingesnių būdų, kaip tai apeiti (legaliai, žinoma).

Ar reikia mokėti už dokumentų parengimą?

Dažniausiai taip, jei tai daro brokeris ar pervežėjas. Jei darote patys – nemokamai (išskyrus nervus). Profesionali pagalba kainuoja, bet ji gali sutaupyti pinigų ilgalaikėje perspektyvoje. Kainos svyruoja nuo 100 iki 300 svarų, priklausomai nuo to, kiek sudėtingas yra jūsų atvejis. Verta pasidomėti, ką įeina į tą kainą – ar tik dokumentų užpildymas, ar ir komunikacija su muitine.

Kas daryti, jei pakeičiau išvykimo datą?

Praneškite brokeriui arba pervežėjui kuo greičiau. Dokumentuose dažnai būna nurodytos datos, ir jei jos nesutampa su realybe, gali kilti problemų. Ypač jei ToR numerio galiojimo laikas artėja prie pabaigos. Geriausia būti nuoširdžiam ir viskas suprasti iš anksto, o ne slėpti.

Ar galiu vežti automobilį be vairuotojo?

Tai viena populiariausių klaidų. Jei automobilis eina sunkvežimiu, o jį vairuoja kitas vairuotojas, tai laikoma importu. Reikės specialios importo licencijos (C88 formos), o jei jos nėra – automobilį gali konfiskuoti. Negalima tiesiog padėti mašinos prieš namus ir sakyti „važiuokite“. Tai uždrausta. Geresnis variantas – vairuoti pats iki uosto arba plukdyti kitu būdu.

Inventoriaus sąrašas ir daiktų pakavimas

Kaip turi atrodyti inventoriaus sąrašas (Packing List)?

Jis turi būti labai detalus. Negalima tiesiog rašyti „drabužiai“. Reikia rašyti „3 dėžės su vyriškomis striukėmis, 2 dėžės su batais“ ir t.t. Kiekvienas daiktas turi turėti apytikslę vertę (nors ir senų daiktų) ir svorį. Muitininkai mėgsta tikslumą. Jei sąraše bus per daug„vario“, gali sustabdyti visą krovinį patikrai. Toliau sužinosite, kodėl svarbu klausti, ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK, būtent šioje stadijoje.

Ar reikia vertėti kiekvieną seną indą?

Techniškai taip, tačiau tai nebūtinai turi būti tiksli rinkos vertė. Galite nurodyti simbolinę vertę, pvz., 1 svaras arba 5 eurai, jei daiktas yra labai senas. Bet būkite atsargūs – jei nurodysite per mažai daug brangesniems daiktams, to gali įtarti bandymą apeiti mokesčius. Vienas klientas taip bandė užsirašyti visą namų ūkį už 50 svarų – praktiškai sukėlė skandalą uoste.

Kas daryti su dėžėmis, kurioje maišosi viskas?

Tai bloga idėja. Geriausia dėžes dėlioti pagal tipą: viena virtuvės reikmenims, kita knygoms, trečia drabužiams. Jei bus krizinė situacija ir reikės tikrinti krovinią, surūšiuota maišyta dėžė bus košmara. Muitinės darbuotojai gali pareikalauti išpakuoti, o tai užtruks laiko ir pinigų (jei esat uoste, mokestis už laiką ten būna milžiniškas).

Ar galiu vežti maistą ir gėrimus?

Gali, bet su sąlygomis. Yra griežtai ribojama mėsos ir pieno produktų iš ES į JK ir atgal importuojant (dėl gyvūnų ligų). Alkoholis ir tabakas yra apmokestinami, jei viršijate limitus (nors asmeniniam naudojimui limitai dideli, bet reikia įrodymų, kad tai ne prekyba). Geriausia neišvežti kumpio sūdyti su savimi – palikite jį Anglijoje arba suvalgykite prieš išvykstant.

Kaip pažymėti dėžės?

Kiekvienai dėžei reikia priskirti unikalų numerį, pvz., „DEŽĖ NR. 1“, „DEŽĖ NR. 2“. Šie numeriai turi atitikti jūsų inventoriaus sąrašą. Be šio pažymėjimo sunkvežimio vairuotojas arba sandėlininkas negalės suskaičiuoti, ar viskas atvyko. Dar geriau, jei ant dėžės nurodysite ir galutinį adresą Lietuvoje.

Ar galiu veži vaistus?

Taip, bet reikia turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai stipriosios veislės vaistai. Narkotinius vaistus reikia deklaruoti ypatingai. Negalima tiesiog mesti į dėžę tablečių be etikečių – tai gali būti laikoma kontrabanda. Vienas vyžas buvo sustabdytas dėl to, kad moteris vežė per daug skausmalągių be dokumentų.

Kas daryti su vertingais daiktais (juvelierija, turtas)?

Geriausia juos vežti su savimi rankiniame bagaže, o ne siųsti sunkvežimiu. Jei visgi reikia siųsti, būtinai juos uždrausti (nepriklausomai nuo to, kad turtas). Inventoriuje reikia aiškiai nurodyti brangžodžius, serijinius numerius (jei yra) ir vertę. Be draudimo, jei kas nutiks kelyje, niekas nieko neatskurs.

Ar turiu išpakuoti viską prieš muitinę?

Paprastai ne. Muitinė dažniausiai tikrina dokumentus ir atsitiktinai pasirenka krovinius vizualinei patikrai. Jei viskas atrodo tvarkingai, dokumentai sutampa, leidžia praeiti. Tačiau jei yra įtarimų arba sistemos parinko „raudonąją vėliavą“, gali reikėti išpakuoti. Tą reikia numatyti savo grafike.

Kas daryti, jei mano dėžės dingo?

Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Tada reikia kreiptis į draudimo kompaniją (jei buvote protingi ir apsidrauste). Taip pat reikia nedelsiant pranešti pervežėjui, kad jis pradėtų paiešką uoste arba tarpiniame punkte. Be inventoriaus sąrašo įrodyti, kas dingę, bus beveik neįmanoma. (Aš tikrai tikiuosi, kad jums niekas nedings, bet geriau būkite pasiruošę).

Muitinė, mokesčiai ir techninės problemos

Kiek kainuoja muitinės išlaidos?

Jei turite ToR numerį ir tinkamus dokumentus, nulis. Jei ne, gali tekti mokėti PVM (20 %) ir importo mokesčius (priklausomai nuo prekės tipo). Taip pat gali būti Muchininko mokestis už dokumentų patikrinimą (HS code nustatymą), kuris kainuoja apie 10-20 svarų už prekę. Be to, uosto mokesčiai už laiką (kai ten užežiojėt) gali būti labai aukšti – net 100-200 svarų per dieną.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS (Harmonized System) kodas tai tarptautinė prekių klasifikacijos sistema. Kiekvienam daiktui priskiriamas kodas, pagal kurį nustatomas mokesčio dydis. Aš asmeniškai kartais užstrigu su šiais kodais, ypač kai klientai veža keistus senus radio imtuvus ar dalis nuo traktorių. Tada reikia skambinti brokeriui ir klausti patarimo. Jei nurodysite blogą kodą, mokesčiai gali būti neteisingi, o tai kelia įtarimų.

Ar galiu atsisakyti siuntos, jei mokesčiai per dideli?

Taip, galite, bet tai kainuos. Jums teks sumokėti už grąžinimą atgal į JK ir uosto sandėliavimo mokestį už laiką, kol ji stovės. Kartais pigiau nupirkti naujus daiktus Lietuvoje nei grąžinti krovinį. Vienas klientas taip padarė su senais baldais – išvis juos paliko uoste, nes buvo daugiau rūpesčių nei naudos.

Kas yra C88 forma?

Tai oficialus JK importo deklaracija. Ją pateikia jūsų brokeris arba pervežėjas. Joje nurodoma, kas importuojama, kokia vertė ir kokie mokesčiai sumokėti. Jums nereikia jo turėti rankose, bet reikia tikrinti, ar duomenys teisingi, nes tai pagrindinis dokumentas muitinėje.

Ar galiu užpildyti dokumentus patys?

Be galo. Ypač ToR01 formuliarą. Tačiau kitas deklaracijas (C88) geriau palikti profesionalams, viena klaida ten kainuoja brangiai. Pasitikėkite manimi, dokumentacija po Brexito tampa tiesiog siaubingu špagatų ruošiniu, kurį geriau patikėti tiems, kas juos kasdien valgo.

Kas nutinka, jei pamečiau ToR numerį?

Jį galite rasti savo HMRC paskyroje, jei jį gavote elektroniniu būdu. Jei gavote popierinių ir jį praradote – bus problemos. Geriausia iš karto nufotografuoti ir išsiųsti sau į el. paštą bei brokeriui. Nepamirškite, kad ToR numerio negalima perduoti kitiems žmonėms, jis asmeninis.

Ką daryti, jei mane apkaltino kontrabanda?

Pirmiausia – nedarykite nieko blogo. Jei manote, kad dokumentuose yra klaida, iš karto praneškite muitininkui prieš patikrinimą. Sakykite, kad nežinojote arba suklydote išsigandęs. Sąžiningumas dažniausiai padeda išvengti baudų. Slėpimas tik pablogina situaciją. Esu matęs, kaip žmonės bandė slėpti nedeklaruotą alkoholį tarp drabužių – pasibaigė bauda ir grožio.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Kelionės iš UK per Lamanšą ir per Europą nėra be rizikos – avarijos, blogas oras, uosto strikai. Draudimas apsaugo jūsų turtą. Paprastai jis kainuoja apie 2-3 % nuo krovinio vertės. Tai nedidelė suma už ramybę.

Kaip vežti augalus ir naminius gyvūnus?

Augalai turi turėti fitosanitarinius pažymėjimus, kitaip bus sunaikinti sienos. Gyvūnai turi „pet“ pasus, mikročipą ir reikiamas skiepų knygeles. Tai atskira tema. Geriausia kreiptis į specializuotas firmas, kurios užsiima gyvūnų pervežimu, nes bendros pervežimo firmos dažnai tiesiog atsisinka juos vežti.

Ar galiu sekti, kur mano daiktai?

Taip, dauguma šiuolaikinių pervežėjų suteikia „tracking“ numerį. Tačiau jis ne visada veikia tiksliai, ypač kai krovinys yra jūroje arba perkraunamas tarpinėse stotyse (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje). Kartai sistema rodo, jog jis „stovi“, nors jau važiuoja. Geriausia tiesiog pasiklausti vairuotojo arba dispečeriaus telefonu.

Išvada

Taigi, jei vis dar galvojate, ar galite pagelbėti su dokumentais kraustantis iš UK, atsakymas yra teigiamas, bet su sąlyga, kad pradėsite ruoštis anksti. Nenusiminkite dėl tų visų formų ir H. S. kodų – viskas įmanoma, jei žingsnis po žingsnio. Tiesiog būkite kantrūs, nes biurokratija, ypač dėl Brexito, gali būti lėta. Sėkmės grįžtant namo ir tikiuosi, kad jūsų dėžės pasieks Lietuvą greičiau nei man užtruko parašyti šį tekstą (aš šiek tiek užknisiau su tais kodais). O jei kas nors neaišku – skambinkite, rašykite, mes tikrai išnagrinėsime jūsų situaciją individualiai, nes kiekvienas atvejis yra kitoks, kartais net beveik be logikos.