Ar galite garantuoti pristatymo terminus į Londoną? Kas iš tikrųjų lemia atvykimo datą ir ką daryti, jei vėluoja

Dirbu pervežimų srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir, turiu pripažinti, klausimas „Ar galite garantuoti pristatymo terminus į Londoną?“ man klausinėjamas kasdien. Po tiek laiko šioje srityje galiu pasakyti viena – garantijų egzistuoja tiek, kiek ir vienaragių. Oficialiai galime rašyti datas kontraktuose, tačiau realybėje kelyje įvyksta daugybė dalykų, kurių nei vairuotojas, nei logistikas nekontroliuoja. Kelias į Angliją yra specifinis dėl „Brexit“", sąsiaurio perkelimo ir amžinų eismo spūstių, todėl vėlavimai yra dažnesni nei mums patiktų. Stengiamės tiksliai įvertinti laiką, tačiau reikia turėti omenyje, kad idealus pasaulis egzistuoja tik vadovybės pristatymuose.

Bendrai apie tuos terminus ir lūkesčius

Ar galite garantuoti pristatymo terminus į Londoną 100 proc.?

Žmonėms dažnai patinka girdėti „taip“, bet aš būsiu sąžiningas – ne, negaliu garantuoti 100 proc. Net jei vairuotojas važiuos be sustojimų, gali atsitikti avarija, blogas oras arba techninė problema. Mes dirbame su statistika ir žiniomis, o ne su būrėjimu. Taigi, jei jums reikalingas krovinių pervežimas į Angliją, kur data yra kritiška iki valandos, geriau kalbėkime apie ekspress režimus arba planuokite atsarginį laiką iš anksto. Garantuoti pristatymo terminus į Londoną yra labai rizikinga pažada, kurį dažniausiai duoda tik tie, kurie dar nepatyrė didelio vėlavimo.

Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Lietuvos?

Priklausys nuo to, iš kur važiuojame ir ką vežiame. Jei tai pilna mašina (FTL) iš Vilniaus, tai paprastai tai trunka apie 3–4 dienas iki sandėlio Londono apylinkėse. Tačiau tai tik vidurkis. Jei tai dalinis krovinius (LTL), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti prekes iš kitų klientų. Vakar kalbėjau su vairuotoju, kuris važiavo 5 dienas dėl sniego Vokietijoje. Taigi, kai klausiate, kiek trunka, atsakymas visada toks: „iki 4 dienų, jei kas nenutiks“.

O kas jei vairuotojas tiesiog pavargsta ir sustoja?

Tai ne „jei“, tai būtinumas. Tachografai neleidžia meluoti. Vairuotojas privalo atsipūsti po 4,5 valandos vairavimo. Jis negali tiesiog spaisti dujų, kad jums atvežtų anksčiau. Kartais klientai galvoja, kad mes galime kažkaip priversti vairuotoją nebedaryti pertraukų, bet tai nelegalu ir pavojinga. Jei jums skubu, reikia suprasti, kad saugumas yra pirmiausia, o ne jūsų skubumas. Todėl, kai skaičiuojame, ar galime garantuoti pristatymo terminus į Londoną, mes visada įtraukiame šias poilsio valandas į grafiką.

Ar dažnai įvyksta eismo įvykiai šiame maršrute?

Maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją – tai yra labai intensyviai naudojami keliai. Eismo įvykiai čia pasitaiko dažniau nei norėtų. Prieš savaitę vienas mūsų vairuotojas praleido pusę dienos stovėdamas spūstyje po avarijos A2 autostradoje Vokietijoje. Tokios situacijos nulemia visą grafiką. Mes negalime užtikrinti, kad priešais mūsų vairuotoją niekas neužsirinks į barjerą. Tai yra tas neprognozuojamas faktorius, kuris visada sukelia stresą tiek mums, tiek jums.

Kodėl kiti logistikai sako, kad terminas yra garantuotas?

Jei kas sako, kad garantuoja pristatymo terminą į Londoną be jokių išlygų, tai arba jis meluoja, arba jis turi savo privatų lėktuvą. Dažnai jie tiesiog rašo „standartinis terminas 3 dienos“, o smulkiajame šrifte parašyta, kad jie neatsakingi už jėgos nenumatytas aplinkybes. Aš stengiuosi kalbėti tiesiai. Jūs turite žinoti rizikas. Pas mus, jei vėluojame dėl mūsų kaltės, mes atsilyginame (tiek, kiek įmanoma mūsų sutartyje), bet jei dėl eismo spūsties – ne.

Anglija po „Brexit“ – muilinė opera su dokumentais

Kas pasikeitė su muitinės ir keliais po „Brexit“?

Tai buvo didžiausias chaosas, kurį mačiau per savo 20 metų darbo. Anksčiau važiuodavai per Doverį kaip per savo kiemą, dabar ten eilės po kelias valandas. Muitinės formalumų padaugėjo keliskart. Dabar kiekviena siunta turi turėti „Exit Summary Declaration“ iš Lietuvos ir „Entry Summary Declaration“ į Angliją. Jei dokumentuose trūksta vienos skaičiuotės arba pavadinimas nesutampa, krovinius gali sulaikyti. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl dabar sunkiau garantuoti pristatymo terminus į Londoną.

Ar jūsų vairuotojai moka užpildyti muitinės deklaracijas?

Dažniausiai ne, tai ne jų darbas. Muitinę tvarko brokeriai arba mūsų logistikai biure. Vairuotojas tiesiog duoda dokumentus pareigūnui. Jei brokeris suklysta arba vėluoja perduoti duomenis „HMRC“ sistemai, vairuotojas stovi pasienyje. Būna situacijų, kai dokumentai yra tvarkingi, bet anglų sistemos „šoka“ ir neleidžia praeiti. Tada stoviame ir laukiame, kol sistema pasidarys正常 (normali). Tai gali trukti nuo valandos iki poros dienų.

Kiek laiko užtrunka muitinės patikra Doveriuje arba „Eurotunnel“?

Esant geram scenarijui – 30 minučių iki valandos. Tačiau aš mačiau laikus, kai vairuotojai stovėjo po 10–12 valandų. Ypač jei yra „Red Channel“ patikra. Tada jie iškrauna visą sunkvežimį. Vieną kartą mums teko laukti, kol tikrino, ar prekės atitinka „origin“ kilmę. Nesitikėkite, kad čia bus greita. Muitinė Anglijoje dabar yra labai griežta, jie ieško bet kokiaus pažeidimo, kad gautų baudą. Tai reiškia, kad net jei mes garantuoti pristatymo terminus į Londoną ir norime, vėlavimas čia yra beveik įprastas dalykas.

Kas atsitinka, jei trūksta kurios nors prekės arba jos yra per daug?

Tai klasikinė problema. Jei deklaracijoje parašyta 100 vienetų, o pakuotėje yra 102, muitinė gali tai užfiksuoti kaip kontrabandą arba paprasčiausiai klaidą. Tada prasideda ilgi paaiškinimai. Jei klientas pats pateikė neteisingus duomenis, mes negalime už tai atsakyti. Todėl labai prašome tikrinti prekių sąrašus prieš išvežimą. Vien neteisingas SVR (Prekybos sandorio registro) numeris gali sustabdyti visą procesą.

Ar reikia specialių licencijų ar leidimų?

Jei vežate maistą, gyvūnus arba chemines medžiagas – taip, būtinai. Be to, dabar reikalingi „GB“ numeriai eksportuotojams. Daugelis klientų apie tai sužino tik tada, kai krovinius jau sulaikė pasienyje. Tada prasideda skambinimai: „O kodėl niekas nesakė?“. Aš visada saku – pasidomėkite iš anksto. Mūsų vaidmuo yra pervežti, o ne Jūsų įmonės licencijų auditas. Nors, žinoma, pagalbos visada galime duoti.

Kelias, techninės problemos ir realus gyvenimas

Kur patogiausia keltis per kanalą – keltu arba tuneliu?

Abu variantai turi savų privalumų ir trūkumų. Tuneliu („Eurotunnel“) dažniau važiuoja, nes jis mažiau priklauso nuo oro sąlygų. Keltai (Dover-Calais) gali būti atšaukiami dėl audros. Tačiau keltuose vairuotojai gali pailsėti, nusipirkti maisto. Tunelyje tiesiog važiuoji 35 minutes (galbūt 45, jei eilė). Mes dažniau renkamės keltą dėl lanksčumo, bet jei oras blogas – tunelis išgelbsti. Tai taip pat įtakoja, ar galime garantuoti pristatymo terminus į Londoną, nes keltų grafikai gali keistis staiga.

Kas daro, jei sunkvežimis sugenda? (Reali situacija)

Tai vyksta. Prieš mėnesį vienas mūsų „Volvo“ užgeso Belgijoje – sukilo variklis. Vairuotojas nebegalėjo važiuoti. Teko skubiai ieškoti vietinio serviso, o tada – perkrauti krovinius į kitą sunkvežimį. Tai užtruko beveik dvi dienas. Klientas buvo supykęs, bet ką darysime? Technika yra technika. Mes padengėme perkrovimo išlaidas, bet laiko negrąžinsime. Tokios situacijos įvyksta vieną iš dešimties kartų, bet jos visada įsimena.

Ar vairuotojai nekelia problemų pačie?

Turiu būti sąžiningas – ne visi vairuotojai yra idealūs. Kartais atsitinka, kad vairuotojas tiesiog pamiršta pasiimti telefoną arba pasiduoda alkoholiui (nors tai griežtai baudžiama). Mes stengiamės dirbti su patikimais žmonėmis, kuris su mumis jau 10 metų, tačiau rinka yra tokia, kad kartais tenka imti naujus. Ir tada atsiranda rizika, kad jis nesupras instrukcijos arba pasiklyns Londono mieste. Londonas – miestas, kur įvažiavimas sunkvežimiu yra košmaras dėl „ULEZ“ zonų ir siaurų gatvių.

O kas su tuo „ULEZ“ – ar tai nekelia problemų?

O, tai tikrai didelė galvos skausmas. Jei vairuotojas neplanuotai važiuoja ne ta zona, mums gali atėti bauda, siekianti kelis šimtus svarų. Ir dažnai tas dalykas atsitinka, kai vairuotojas bando naudotis navigacija, kuri nenurodo sunkvežimių kelių. Tada jis suksia ratu mieste, ieškodamas išvykimo. Tai ne tik vėlina pristatymą, bet ir brangina mums ir klientui. Todėl reikia labai tikslų adreso ir nurodymų, kur leidžiama važiuoti sunkiasvoriam transportui.

Ar įmanoma sekti krovinius realiu laiku?

Technologiškai – taip, tūkstančius kartų taip. Turiu GPS sistemą, kur rodo, kur yra mašina. Bet kartais ji rodo, kad mašina stovi vietoje jau 5 valandas. Ar tai reiškia, kad sugedo? Arba tiesiog vairuotojas giliau miega? Arba stovi eilėje? GPS nekalba. Tada tenka skambinti vairuotojui. Ir jei jis neatsiliepia (pvz., miega arba ne signalo), tai aš jums negaliu pasakyti, kur jis yra. Taigi, sekimas yra realus, bet informacija kartais vėluoja.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kiek dabar kainuoja pervežimas į Londoną?

Kainos šoktelėjo po „Brexit“ ir dėl degalų kainų. Dabar, jei kalbame apie pilną sunkvežimį, tai kaina svyruoja nuo 1200 iki 1800 eurų, priklausomai nuo kuro kainos rinkoje ir apkrovos. Tai ne tas pats, kas buvo prieš 5 metus. Taip pat reikia prisidėti muitinės brokerio mokestį, jei jis nėra įskaičiuotas. Geriausia prašyti pasiūlymo konkretiai. Aš negaliu pasakyti fiksuotos kainos, nes ji keičiasi kaip orai.

Ar imate mokestį už vėlavimą?

Jei mes vėluojame dėl to, kad pamiršome išvežti krovinius (kas nutinka retai, bet nutinka), taip, atsilyginame. Tačiau jei vėlavimą lemia sąlygos, kurių negalime kontroliuoti – audra, muitinė, eismo įvykis – tai mokesčio nėra. Sutartyje dažniausiai parašyta „Force Majeure“. Tiesiog nereikia manyti, kad mes išvengsime visų blogų dalykų. Mes stengiamės, bet pasaulis yra chaotiškas.

Ar galima susiderėti dėl kainos, jei dažnai vežate?

Žinoma, jei jūs turite pastovių krovinių, pavyzdžiui, kiekvieną antradienį reikia vežti baldus į Londoną, mes galime pasiūlyti fiksuotą tarifą. Tai abiem pusėms palanku – mes žinome, kad turim darbą, o jūs žinote kainą. Tačiau netgi su fiksuota kaina, jei kuro kaina pakyla 30 proc., turime kalbėtis apie korekciją. Niekas nenori dirbti nuostolingai.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinius?

Tai baisiausia situacija. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o jis uždarytas arba sako, kad nieko neūžsakinėjo. Tada vairuotojas pradeda verkti telefonu. Tokiu atveju, krovinius tenka vežti atgal į Lietuvą arba laikyti sandėlyje Anglijoje (kas kainuoja milžiniškus pinigus). Visus šiuos išlaidas apmoka klientas, kuris padarė klaidą komunikacijoje su gavėju. Todėl patikrinkite duomenis du kartus.

Ar draudžiate krovinius?

Taip, standartiškai turime draudimą, bet jis dažniausiai apima tik 3–5 eurus už kilogramą, jei nenurodyta kitaip. Jei vežate brangias elektronines prekes arba vertybes, būtinai pasakykite iš anksto. Reikės įsigyti papildomą draudimą. Vieną kartą klientas nepranešė, kad veža juvelyrines dirbinius, ir kai dingo dėžė (nors tai buvo kito vežėjo atvejis), jis gavo tik nereikšmingą sumą. Nedarykite tos klaidos.

Smulkmenos, kurios svarbiausios ir galutiniai klausimai

Ar galite garantuoti pristatymo terminus į Londoną, jei aš sumokėsiu daugiau?

Jei sumokėsite už „Express“ režimą, mes paskirsime vairuotoją, kuris važiuos tik su jūsų kroviniu ir stengsis važiuoti be pertraukų (kaip leidžia įstatymai). Tai padidina tikimybę atvykti laiku, bet vis tiek ne garantuoja 100 proc. Jūs galite užsisakyti net lėktuvą, jei tai kritiška. Bet keliu transportu visada lieka rizika susidurti su policija arba technine apžiūra. Taigi, daugiau pinigų = greičiau, bet ne absoliučiai saugiu laiku.

Ar vairuotojai moka angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai bent jau baziniu lygmeniu, pakankamu, kad suprastų instrukcijas arba parodytų dokumentus. Tačiau neįsivaizduokite, kad jie gali kalbėti apie orus arba politiką su muitininku. Kartais įvyksta nesusipratimų, kai anglas kalba per greitai su savo akcentu. Tada vairuotojas gali tiesiog nusilenkti ir pasakyti „No understand“. Tai sukelia problemų, jei reikia išsiaiškinti detales.

Kas atsitinka, jei prekės sugenda kelionės metu?

Jei matome, kad pakuotės sužalotos (pvz., krenta nuo viršaus arba drėgnėja), vairuotojas turi tai užfiksuoti „CMR“ konosamente. Be šio įrašo, drąsiai galite teigti, kad prekės sugedo Lietuvoje arba jūsų sandėlyje. Mes neatsakome už prekes, kurios buvo blogai supakuotos. Jei uždėjite vitrinas ant paletės be jokių juostų – jos nulūžs. Tai gamintojo arba siuntėjo kaltė.

Ar galite pristatyti tiesiai į miesto centrą, prie parduotuvės?

Galime, bet tai kainuos. Londono centre yra daug ribojimų – sunkvežimiams tenktų gauti specialius leidimus. Be to, ten tiesiog nėra kur parkuoti. Vairuotojas gali stovėti eilėje, kad užliptų į „priparkavimo vietą“. Dažniau patartina pristatyti į didesnį sandėlį priemiestyje (pvz., „Park Royal“ arba „Enfield“), o iš ten jūsų kurjeris pasiima prekes. Taip pigiau ir saugiau.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Anglijoje šventės skiriasi nuo mūsų. Pavyzdžiui, „Boxing Day“ arba „Bank Holidays“ – tada sandėiai uždaromi. Jei atvykstate šią dieną, vairuotojas liks stovėti prie vartų. Reikia tiksliai planuoti grafiką. Mes stengiamės neplanuoti atvykimo šventinę dieną, bet jei vėluojame dėl eismo, gali nutikti, kad atvažiuojame būtent tada. Tada laukimas iki rytojo garantuotas.

Ar galite garantuoti pristatymo terminus į Londoną, jei aš pats pateiksiu vairuotoją?

Tai vadinama „hiring“ arba savo transportu. Jei jūs nuomajatės mašiną ir ją siunčiate, tai jūs patys esate atsakingi už grafiką. Mes tik galime padėti su dokumentais. Bet tada jūs turite susitvarkyti su vairuotojo darbo laiku, muitine ir viskuo. Tai daugiau galvos skausmo, nei atrodo. Geriau palikti tai profesionalams (mums), nors mes ir kartais klystame (bent jau esame atsakingi).

Ką daryti, jei gavėjas sako, kad nieko negavo?

Pirmiausia, tikriname „POD“ – pristatymo dokumentą su parašu. Jei parašo yra, o gavėjas sako, kad ne – tai jų vidinė problema. Kartai sandėlininkai tiesiog pamiršta įrašyti į sistemą. Jei parašo nėra, tada pradedame istorijos tyrimą – skambinome vairuotojui, žiūrime GPS. Kartais vairuotojas iškrauna į kitą sandėlį toje pačioje teritorijoje (klaida). Tai ilgas procesas, bet paprastai viskas randama.

Ar verta rinktis mažesnes pervežėjų įmones?

Mažos įmonės gali būti lankstesnes, bet jos neturi tiek resursų, kiek atsiranda problemų. Jei jų vienintelė mašina sugenda, jūsų siunta stovi. Mes turime parką ir galime perkrauti. Taip pat mažos įmonės kartais taupo draudimą arba vairuotojų kvalifikaciją. Nors aš ir piktinuosi ant savo vadovybės, stengdamas išgauti gerą kainą jums, didelės kompanijos saugumo lygis visgi aukštesnis. Rizika čia didelė.

Ar tikrai taip sunku rasti adresą Londono rytuose (East End)?

Ten gatvės yra sukonstruotos kaip labirintas. Navigacija kartai meluoja, kad ten galima važiuoti sunkvežimiu, nors tiesiogiai po tiltu yra ženklas „7ft height“. Vairuotojai labai nemėgsta važiuoti į tą rajoną. Jei ten reikia važiuoti, prašome atsiųsti nuotraukas arba tiksliausius koordinates. Kartos vairuotojas gali tiesiog atsisakyti važiuoti toliau, jei mato, kad keliai per siauri. Tai ne jo pyktis, tai saugumo reikalavimas.

Galutinis klausimas – ar verta visai vežti į Angliją dabar?

Nepaisant visų šių problemų ir to, kad neįmanoma visiškai garantuoti pristatymo terminų į Londoną, rinka ten yra didelė. Anglijos poreikis prekėms iš kontinento ir Lietuvos didelis. Taip, brangiau, lėčiau ir daugiau popierių, bet pelnas ten gali būti didesnis. Tiesiog reikia kantrybės ir gerų partnerių. Mes stengiamės būti tie partneriai, kurie nepraleis jūsų skambučio, kai kažkas nuo krypties nukryps.

Išvada

Apibendrinant, klausimas, ar galime garantuoti pristatymo terminus į Londoną, neturi paprasto atsakymo „taip“ ar „ne“. Turėtume kalbėti apie tikimybę ir rizikos valdymą. Po 20 metų šioje srityje išmokau, kad geriausia gynyba yra atvirumas ir planavimas. Niekada nežinokite, kas gali nutikt kelyje – nuo techninės gedimo iki anglų muitininko prasto nuotaikos. Jei pasiruošęs tam, kad planas gali pasikeisti, ir turi patikimą pervežėją, kuris visą informaciją sako tiesiai, tavo verslas Anglijoje klestės nepaisant vėlavimų.