Ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės? Kas pasikeitė po „Brexit“?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – klausimas ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės, visada kyla su ta pačia nerašyta nesybe. Varkvotojams (klientams) atrodo, kad tai tiesiog užsakymas internete, paspaudi ir po dviejų dienų kurjeris jau belenka duris. Tačiau realybė yra daug raupsnė, ypač kai kalbame apie krovinius, o ne mažas siuntas. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, viskas vykdavo lyg ir sklandžiau, bet dabar? Dabar tenka dirbti su muitinės procedūromis, kurių anksčiau nebuvo. Taip, greitas pristatymas įmanomas, bet jis kainuoja ir reikalauja visiškai kito požiūrio. Tiesą sakant, dažnai pasirodo, kad „greitas“ reiškia tiesiog „ne vėliau kaip po savaitės“, o ne 24 valandas, kaip visiems norėtųsi.

Bendrosios klausimai apie laiką ir galimybes

Kaip greitai iš tikrųjų galima atvežti krovinius iš JK?

Tai vienas populiariausių klausimų. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį (FTL), tai, esant idealiai situacijai, kai muitinėje viskas „paleidžiama“ iš karto, galime svajoti apie 3–4 dienas nuo krovimo iki iškrovimo Lietuvoje. Tačiau jei kalbame apie dališką krovinių pristatymą (LTL) arba konsolidaciją, tai laikas didėja. Ten reikia laukti, kol surinksime kitas siuntas į vieną furgoną sandėlyje prie Londono ar Mančesterio. Tada važiuoja keltas, vėl muitinės. Realiai tą patį klausimą „ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės“ geriau atsakyti taip: įmanoma, bet už tai reikia sumokėti ekspresso kainą, kuri gali būti net dvigubai didesnė nei standartinė.

Ar įmanomas 24 valandų ar 48 valandų pristatymas?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai retai. Yra specialūs ekspresiniai reisai, kai vairuotojas važiuoja be sustojimų (išskyrus reikiamus poilsio laikus), o krovinys jau yra paruoštas ir deklaruotas iš anksto. Bet čia dažniausiai taikoma labai brangiems kroviniams arba avarinėms situacijams gamyklose, kai stovi linija dėl trūkstamo varžto. Paprastam prekybininkui, užsisakančiam prekes iš Anglijos, tokių terminų pasiekti beveik neįmanoma, nebent jis turi savo vairuotoją, kuris laukia prie sandėlio durų. Dažnai klientai sako: „o jei aš mokėsiu daugiau?“. Net jei mokėsite daugiau, keltas iš Doverio neišplauks anksčiau.

Kiek trunka muitinės procedūros dabar?

Anksčiau jų nebuvo, dabar tai yra pagrindinė bėda. Jei dokumentai tvarkingi ir EORI kodai užregistruoti, tai elektroninis deklaravimas užtrunka kelias minutes. Bet jei pasitaiko klaida, pavyzdžiui, netinkamas HS kodas arba trūksta kai kurios licencijos, tai gali užstrigti valandomis, o net ir dienom. Girdėjau istoriją, kai vienas vairuotojas praleido visą savaitgalį pasienio punkte, nes muitininkas buvo įtaręs, kad kuro kiekis neatitinka kelionės maršruto. Taigi, muitinės procedūros yra tas „juodasis kiaušinis“, kuris gali sugriauti visus greitąjį pristatymo terminus iš Jungtinės Karalystės planus.

Ar „Brexit“ labai pakeitė pristatymo laikus?

Be abejo. Prieš „Brexit“ tai buvo kaip važiuoti į Lenkiją – tik keltas trukdė. Dabar turime fizinę kontrolę, dokumentų patikrinimus. Kartais eilės pasienio punktuose, ypač Kalėde arba Naujųjų metu laikotarpiu, būna tokios, kad vairuotojai stovi po 10–12 valandų. Tai ne dėl mūsų, o dėl to, kad britai taip pat patikrina mūsų prekes išvažiuojant. Tai abipusis procesas. Taigi, laikai pailgėjo bent 1–2 dienas vidutiniškai. Ir tai yra naujoji realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Kokios yra greičiausios transporto rūšys?

Sunkvežimiai vis dar yra greičiausi dideliems kroviniams. Jūrų konteineriai (Ro-Ro) yra lėtesni, nes jie turi tvarkaraščius, o jei jūs praleidžiate vieną, tai laukiate kitos, kas gali užtrukti keletą dienų. Orai taip pat daro didelę įtaką – jei jūroje audra, keltas nebeplaukia. Todėl jei jums būtina gauti prekę rytoj, geriau nieko nežadėti. Orai Šiaurės jūroje yra neprognozuojami, ir dažnai net ir geriausi planai sugenda būtent dėl to. Vieną kartą turėjome atvejį, kai dėl stipraus vėjo keltas neišvyko tris dienas iš eilės.

Ar galima užtikrinti fiksuotą atvykimo laiką?

Galima tik tada, kai tai yra ekspreinis reisas su konkrečiu vairuotoju. Bet net tada nėra 100% garantijos, nes gali įvykti avarija kelioje, užšalti keliai arba kitaip susidaryti eilė. Mes stengiamės duoti realias prognozes, o ne svajones. Jei kas sakys, kad užtikrina atvykimą antradienį ryte 8:00 valandą, tai jis arba meluoja, arba nežino, ką daro. Geopolitinė situacija taip pat gali pasikeisti per naktį, tad visada paliekame sau vietos manevrui. Tai yra tas dalykas, kurio klientai dažnai nesupranta – mes nevaldome orų ir pasienio.

Kas lemia pristatymo greitį daugiausia?

Dauguma manys, kad tai atstumas, bet ne. Tai yra dokumentų tvarkumas. Jei siuntėjas Anglijoje pateikia neteisingą komercinę sąskaitą, viskas sustoja. Vėliau gali būti problemų su muitinės tarpininku, kuris dirba tik iki 17:00 valandos ir tiesiog išeina namo, palikdamas jūsų krovinių „laikiną saugojimą“. Tas laikinas saugojimas kainuoja pinigus. Taigi, greitis priklauso nuo to, kiek greitai mes gausime teisingus dokumentus ir kiek greitai juos įkelsime į sistemas. Be to, dar reikia atsižvelgti ir į tai, ar tai yra pavojingos krovos (ADR), kurios reikalauja specialių leidimų.

Ar reikia atsižvelgti į metų laikus?

Žinoma, žiemia keliai gali būti slidūs, ypač Vokietijoje arba Lenkijoje, kur reikia važiuoti per kalnus. Vasario mėnesį dažnai būna didelių eilių prieš kalnų perėjų. O vasarą, atvirkščiai, yra daug statybų, todėl eismo užspūdžiai gali būti dideli. Taip pat atostogų laikotarpiai – tiek mūsų, tiek britų – gali sulėtinti pasienio kontrolę. Tad klausdami, ar įmanomi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės, turite pasakyti, kada tai planuojate. Rugpjūtį ir sausį tai bus visai skirtingi istorijos.

Ar verta rizikuoti su nelegaliu siuntimu dėl greičio?

Niekada. Nors esu girdėjęs istorijų, kai kažkas bandė „praslysti“ be deklaravimo, kad sutaupytų dieną, bet baigdavosi baudomis ir konfiskavimu. Muitinės sistemos dabar yra labai modernios, jos matuoja radiaciją, svorį. Jei bandysite apgauti, bus pastebėta. Greitis negali būti aukščiau už įstatymus. Vieną kartą girdėjau, kai viena firma bandė įvežti elektroniką deklaruojant kaip buitinę techniką, kad mokėtų mažiau mokesčių, o gavo draudimo atsisakymą. Nebenaudinga.

Kaip elgiamasi su pavojingomis krovomis?

Jos visada važiuoja lėčiau. Yra griežti draudimai, kada ir kaip jos gali būti transportuojamos, pvz., ne per miestus tam tikru laiku. Todėl jei jums reikalingi cheminiai medžiagos ar degalai iš Anglijos, užsiruoškite ilgesnį laiką. Čia nebe kalba apie tai, ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės, o apie saugumą. Vairuotojai turi dažniau ilsėtis, o maršrutai yra planuojami specialiai, išvengiant miestų. Tai užtrunka.

Dokumentai ir muitinės (kur viskas dažniausiai užstringa)

Kokius dokumentus reikia turėti iš karto?

Būtina komercinė sąskaita (invoice), pakavimo sąrašas (packing list) ir, žinoma, eksporto deklaracija iš JK pusės. Be šių trijų dalykų vairuotojas neišvažiuos iš sandėlio. Dažnai klientai manys, kad pakanka užsisakyti pervežimą, o dokumentus pasirūpins vairuotojas. Ne, vairuotojas tik vezia. Dokumentus turi paruošti siuntėjas. Jei jų nėra, mes stovime ir skaičiuojame stovėjimo valandas.

Kas daryti, jei pamiršote EORI kodą?

Tai būna dažna problema. Jei nėra EORI kodo, muitinės sistema neleis užregistruoti importo. Reikės jį gauti, o tai trunka kelias dienas (arba valandas, jei esate laimingi). Geriausia tai padaryti iš anksto. Nereikia laukti paskutinės minutės. Aš visada sakau klientams – patikrinkite duomenis prieš užsakydami prekes, o ne tada, kai jau jūsų krovinius laiko Doverio uoste.

Ar galima pataisyti dokumentus kelio eigoje?

Taip, bet tai kainuoja. Muitinės tarpininkai turi perrašyti deklaraciją, o tai yra papildomas darbas. Be to, jei klaida pastebima jau po išvykimo, gali tekti grąžinti krovinius atgal (nors tai retai) arba spręsti problemas išvažiavimo punkte. Tai tikrai nepriduoda greičio. Geriau leisti porą minučių patikrinti skaičius iš karto, nei vėliau verkti dėl baudų. Kartais net ir smulkios klaidos, pvz., neteisingai nurodytas svoris, gali sukelti didelių įtarimų.

Kas yra T1 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

T1 tai tranzito deklaracija, kuri leidžia kroviniui judėti per ES teritoriją iki galutinio tikslavietės muitinės (pvz., Lietuvoje) nekeliant mokesčių pasienyje. Be jo, teks mokėti PVM ir muitus JK, o tai dažnai būna nepalanku. Gavimas T1 užtrunka šiek tiek laiko, bet tai leidžia išvengti eilių tiesioginėje sienoje. Tačiau jei T1 pasibaigia arba yra klaidingai užpildytas, tai didžiulė galva.

Ar galima deklaruoti pačiam?

Galima, jei turite licenciją ir žinote, ką darote. Bet dažniausiai tai daro tarpininkai. Bandant tai daryti patys, galite lengvai suklysti dėl HS kodų, kurių yra tūkstančiai. Vienas neteisingas skaitmuo gali pakeisti mokesčių dydį nuo 0% iki 20%. Ar verta rizikuoti? Manau, kad ne. Mūsų patirtis rodo, kad profesionalų pagalba sumokėti greičiau nei mokėti baudas.

Kas vyksta, jei muitinė pasirinks tikrinimą?

Tada vairuotojas turi važiuoti į atskirą sandėlį, kur krovinys fiziškai tikrinamas. Tai gali trukti nuo 4 valandų iki 2 dienų. Pasirinkimas yra atsitiktinis (raudona/žalia sistema), bet jei dokumentai keblūs, tikimybė didesnė. Čia jokia magija nepades. Tiesiog reikia kantriai laukti. Taip pat reikia nepamiršti, kad tokiam tikrinimui tenka mokėti iš anksto, o paskui galima bandyti susigrąžinti iš siuntėjo, jei tikrinimas parodė, kad viskas tvarkoje.

Ar reikia draudimo poliso?

Draudimas nėra privalomas muitinei, bet jis būtinas jūsų ramybei. Jei kelyje įvyks avarija arba krovinys bus pavogtas (kas Anglijoje darosi vis dažniau), be draudimo prarasite visas lėšas. Greitas pristatymas nepadės, jei prekės nebebus. Todėl visada patariu įsigyti „visą riziką“ draudimą. Tai nėra brangu, palyginti su krovinio verte.

Kaip greitai gaunamas importo leidimas?

Jei viskas elektroniniu būdu pateikta iki 11:00 valandos ryto, tai dažniausiai tą pačią dieną gauname patvirtinimą. Jei vėlai – tai kitą dieną. Muitinės dirba biuro laiku, o krovinių gabenimas vyksta 24/7. Šis neatitikimas dažnai sukuria „laikiną tarpą“, kai krovinys jau yra Lietuvoje, bet negali būti išduotas, kol neįsileista darbuotojas. Tai viena tų bėdų, dėl kurių greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės gali pasidaryti ne tokie greiti.

Dėl ko dažniausia atsisako muitinės?

Dėl neteisingų arba netinkamų sertifikatų (pvz., maisto produktams, medicinai). Jei atvežate maistą be sveikatos sertifikato, jis bus sunaikintas arba išsiųstas atgal. Tai brangi pamoka. Taip pat dažnai būna problemų su prekių ženklais – jei jie neatitinka ES reikalavimų (pvz., nėra lietuviškų užrašų), tai taip pat gali būti problema. Muitinė labai griežtai žiūri į tai, kas patenka į rinką.

Ar galima vengti muitinės?

Nelegaliai – taip, legaliai – tik tada, jei krovinio vertė mažesnė nei nustatytas bevielio importo limitas (bet čia tik asmeninės siuntos). Dideliems kroviniams muitinė privaloma. Vieniems kliems atrodo, kad galima tiesiog „pravažiuoti“, bet dabar yra daug kamerų ir skenavimo sistemų. Nemanau, kad verta rizikuoti verslo vardu dėl kelių šimtų eurų.

Kainos ir mokesčiai (pinigai viską lemia)

Kiek kainuoja ekspressas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Gali būti nuo 1.5 iki 3 tūkstančių eurų už sunkvežimį, priklausomai nuo kuro kainos (o ji dabar aukšta) ir paklausos. Jei reikia rasti vairuotoją, kuris yra tuščias ir grįžta atgal, tai pigiau. O jei reikia siųsti specialiai, tai brangiau. Greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės visada kainuoja brangiau nei įprasti 5–7 dienų terminai. Tai tiesiog taisyklė.

Ar mokesčiai skiriasi priklausomai nuo uosto?

Taip, pavyzdžiui, Immingham arba Hull uostai gali būti šiek tiek brangesniais dėl ilgesnio kelio Lietuvon, tačiau ten gali būti mažiau eilių nei Doverio uoste. Doveris yra artiausiai, bet ten yra didžiausios spūstys. Kartais pasiryžti važiuoti per šiaurę (Tyne) gali būti greičiau, nors atstumas didesnis. Reikia skaičiuoti ne tik kilometrus, bet ir laiką, kurį praleisite eilėse.

Kas yra „stovėjimo valandos“?

Tai mokestis, kurį moka vairuotojas (arba pervežėjas), jei jis privalo laukti krovinimo iškrovimo arba pakrovimo. Anglijoje sandėliai dažnai vėluoja, ypač jei tai nėra išankstinės rezervacijos. Jei vairuotojas laukia 3 valandas, tai gali būti papildomi 60–100 svarų. Šios išlaidos gali būti pridėtos prie galutinės sąskaitos. Būtinai reikia susitarti dėl „free time“ – nemokamo laiko.

Ar kainuoja daugiau, jei krovinys pavojingas (ADR)?

Žinoma. Reikalingas specialus vairuotojas su pažymėjimu, specialus priekaba. Taip pat dėl draudimo. Tokių krovinių planuoti sunkiau, todėl jie brangesni. Jei klausiate, ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės ADR kroviniams, tai atsakymas bus – taip, bet kaina gali jus nustebinti neigiamai. Geriau planuoti šiuos dalykus savaitėmis iš anksto.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai blogiausia situacija. Tada krovinys turi būti grąžintas atgal į Angliją arba laikinai sandėliuojamas Lietuvoje. Abu variantai kainuoja pinigus. Grąžinimas gali kainuoti tiek pat, kiek ir pristatymas. Todėl labai svarbu, kad gavėjas būtų pasiruošęs ir nebūtų „nepasiruošęs“ paskutinę minutę. Nėra nieko blogiau nei vairuotojas, kuris skambina ir sako, kad niekas neatidaro vartų.

Ar galima mokėti vėliau?

Dauguma pervežėjų dabar reikalauja išankstinio mokėjimo arba garantijos. Ypač kai dirbame su naujais klientais. Seniems klientams galime suteikti atidėjimą iki 14 dienų, bet tai priklauso nuo pasitikėjimo. Anglijoje firmos dabar dažnai reikalauja mokėjimas iš karto prieš išvykimą, nes jos patiria didelių nuostolių dėl nepaying klientų.

Ar draudimas įeina į kainą?

Paprastai įeina, bet tik pagal nutarėjų konvenciją (CRT), kuris apsaugo labai mažai (apie 2–3 EUR už kg). Jei krovinys brangus, reikia papildomo draudimo. Geriau tai pasitikslinti iš karto. Klientai dažnai galvoja, kad „viskas apdrausta“, bet taip nėra. Perskaitykite sutartį (tikrai, nėra įdomu, bet reikia).

Kaip kuro kainos veikia galutinę sumą?

Kuro priedai (fuel surcharge) keičiasi kas mėnesį. Jei kuras brangs, brangs ir pervežimas. Dabar kuro kainos yra nestabilios, todėl sunku užtikrinti fiksuotą kainą ilgam laikotarpiui. Mes stengiamės įvertinti vidurkį, bet kartais tenka koreguoti. Tai ne mūsų kaltė, tai pasaulyje vykstantys procesai.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Pigiausiai dažnai reiškia „kaip nors“. Gali būti, kad jums duos seną furgoną, kuris gali sugesti kelyje, arba vairuotoją be patirties. Mano praktika rodo, kad taupant ant logistikos, dažniausiai galima prarasti daugiau dėl vėlavimo. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir miegoti ramiai.

Specifinės situacijos ir problemos

Kas daryti, jei vairuotojas sugenda?

Tada mes siunčiame pagalbą (kitą vairuotoją arba priekabą). Tai užtrunka. Jei tai įvykta sekmadienį Vokietijoje, gali tekti laukti iki pirmadienio ryto. Tokios situacijos retos, bet įvyksta. Tada klausimas apie greitą pristatymą išlieka be atsakymo. Mes visada stengiamės turėti rezervinius variantus, bet tai ne visada įmanoma.

Ar dažnai pasitaiko vogimo Anglijoje?

Taip, ypač didmiesčiuose prie sandėlių. Vairuotojams draudžiama palikti sunkvežimį be priežiūros tam tikrose vietose. Jei krovinys pavogtas, draudimas (jei yra) padengia nuostolius, bet laikas prarastas. Todėl stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojai nakvytinėtų saugiose vietose (uždarose aikštelėse).

Ar galima siųsti maistą?

Taip, bet reikia sanitario sertifikato. Be jo neįmanoma legaliai įvežti. Procedūros griežtesnės, ir muitinė dažniau tikrina. Jei planuojate didesnę partiją, tai reikia planuoti savaitę ar dvi iš anksto, kad būtų paruošti visi dokumentai. Greitas maisto pristatymas be dokumentų yra neįmanomas.

Kaip elgiamasi su paštomis ar mažomis siuntomis?

Tai jau kurjerių (pvz., DHL, UPS) sritis, ne mūsų. Mes dirbame su krovinių transportu (nuo 500 kg arba 1 paletės). Jei jums reikia atvežti vieną dėžutę, geriau kreiptis į kitus. Mūsų sistema nėra pritaikyta smulkioms siuntoms, būtų per brangu.

Ar galima sekti krovinius realiu laiku?

Dauguma sunkvežimių turi GPS, taigi matome, kur jie yra. Bet kartais signalas dingsta (pvz., kalnuose arba tuneliuose). Mes galime pasakyti apytikslę vietą, bet ne tikslų adresą kiekvieną minutę. Nereikia kiekvieną valandą klausinėti „kur jis?“, vairuotojas turi važiuoti, o ne rašyti žinutes.

Kas vyksta, jei gavėjo adresas neteisingas?

Vairuotojas praranda laiką ieškodamas. Jei negali rasti, krovinys grąžinamas. Už šį klaidą moka užsakovas. Todėl prašome tikrinti adresus du kartus. Ypač Anglijoje, kur kaimai turi tuos pačius pavadinimus, bet skirtingus pašto kodus. Be pašto kodo rasti būna beveik neįmanoma.

Ar reikia pranešti apie vertingą krovinią?

Būtina. Jei krovinys vertas daugiau nei 10 tūkstančių eurų (arba kita suma pagal sutartį), turi tai pranešti, kad įsigytume tinkamą draudimą. Jei nesakote, o krovinys dingsta, gausite tik minimalią sumą. Neslėpkite informacijos – tai daro žalą jums paties.

Ar galima susitarti dėl pastovaus grafiko?

Taip, jei turite reguliarių siuntų, galime pasiūlyti „just in time“ grafiką. Tada vairuotojai jūsų žinoja, laukia. Tai padeda užtikrinti greitesnius terminus. Reguliarumas mums leidžia geriau planuoti resursus. Jei siunčiate kartą per metus, tai bus kaip visi kiti – eilės tvarka.

Kas daryti, jei prekės pažeistos atvykus?

Reikia sukurti defektų aktą (vairuotojo buvimo vietoje) ir nedelsiant pranešti. Jei pasirašote važtaraštį, kad visą tvarko, vėliau nieko nepaginsite. Tai labai svarbu. Daugelis klientų pasirašo, o tada namie apžiūrėję pradeda verkti. Be akto, parašyto vietoje, draudimas neveiks.

Ar galima atšaukti užsakymą?

Taip, bet tik iki tam tikro momento. Jei vairuotojas jau atvyko į sandėlį arba jau pakrovė, atšaukimas reiškia, kad turite sumokėti už atliktą darbą (nuvykimą). Negalima tiesiog pasakyti „nebereikia“, kai sunkvežimis jau važiuoja. Tai kaip ir taksi – jei užsukote, mokate.

Ar dirbate su šiaurės Anglija (Šotlandija)?

Taip, ten važiuojame, bet tai ilgiau. Škotija yra toli, ir keliai ten gali būti siauresni. Reikia numatyti papildomą dieną. Klausimas ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės iš Glazgo bus atsakytas ne taip teigiamai kaip iš Londono. Atstumai čia dideli.

Kaip elgiamasi su nepageidaujamais atliekomis (waste)?

Tai labai sudėtinga sritis. Reikia daug leidimų abiejose šalyse. Dažniausiai mes to nedarome, nes tai per daug biurokratijos. Reikia ieškoti specializuotų pervežėjų. Negerai, kai klientas sako „atsiėmė šiukšles“, o tai iš tikrųjų yra pavojingos atliekos.

Ar verta dirbti su tarpininkais arba tiesiogiai?

Tarpininkai (brokeriai) turi daug kontaktų ir gali rasti laisvą vietą greičiau. Jei dirbate tiesiogiai su viena firma, esate priklausomi nuo jų grafiko. Tarpininkas gali ieškoti rinkoje. Tačiau jie uždirba ant skirtumo. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių – jei greitis svarbiau už kainą, tarpininkas gali padėti.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne taip, kaip mums norėtųsi. Ar galimi greiti pristatymo terminai iš Jungtinės Karalystės? Taip, jei esate pasirengę sumokėti, turite tvarkus dokumentus ir šiek tiek laimės su orais bei muitine. Tačiau verta prisiminti, kad po „Brexit“ niekas nebevyksta taip sklandžiai kaip anksčiau. Nereikia tikėtis stebuklų už banalų mokestį, bet su gera planavimu ir patikimu partneriu, dauguma siuntų pasiekia adresatus laiku. Tiesiog būkite kantrūs ir tikrinte duomenis du kartus – tai padės išvengti daugumos nervų.