perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trijus metus, ir galiu pasakyti viena – klausimas „ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos?“ visada kyla prieš pat išvykimą. Žmonėms natūralu baisti, kai reikia perduoti visą gyvenimo turinį svetimiems vairuotojams. Anglija – tai nebent tuoj už Lietuvos ribos, tai kelias dienų, ir jūros perplaukimas. Esu matęs viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių situacijų, kai norėtųsi užsidengti akis. Taigi, jei klausiate, ar saugu patikėti brangius daiktus, atsakymas nėra paprastai „taip“ ar „ne“, jis glūdi detaliuose ir tai, kokia įmonė prie jūsų durų atvažiuoja.
Štai jums realus vaizdas iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.
Žinote, tai yra populiariausias klausimas, nors retai kas tas drįsta paklausti tiesiai akis. Žmonėms atrodo, jei brangiausia blauzda paslysta į sunkvežimį, dažnai galvoja, kad ji dings. Atsakymo esmė tokia, jei dirbate su patikima, įsitvirtinusia kompanija, pavojus minimalus. Mes turime sąrašų, apskaitos, o vairuotojai dirba ne pirmą dieną. Vis dėlto, pasiduodu, pasaulyje yra ir tokių „firmų“ (jei jas taip galima pavadinti), kurios pasinaudoja situacija. Todėl, kai svarstote, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, patikrinkite įmonės senumą ir rekomendacijas. Ką tik gavau laišką iš kliento, kuris sakė, kad buvo labai nustebęs, kai jo dėžės buvo atvežtos perkeliant net sujungtos su lipna juosta – niekur nebuvo kišta į vidų.
Čia jau yra subtaliau. Jei kalbame apie tūkstančių svarų vertės menus tapybos darbus, reikia labai gerai apgalvoti. Įprastas draudimas kartais nedengia visiškos vertės, jei daiktas nebuvo tinkamai supakuotas specialistų. Geriausia yra specialios dėžės, o ne tiesiog įvynioti į burbuluką (kas, deja, kartais daroma). Aš vieną kartą mačiau, kaip vyras bandė pervežti vokišką fortepijona be specialios grotų dėžės... nu, tai buvo katastrofa. Taigi, jei klausiate, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, kalbant apie meną, visada siūlau papildomą apdraudimą. O galvojau, štai daiktą reikėtų... (ne, ne supakuoti, o apžiūrėti) prieš pakrovimą su tais vairuotojais sudaryti protokolą.
Taip, tikrai. Mano patirtis rodo, kad geriausias budas išvengti ginčų yra detalus inventorius. Nereikia rašyti „knygos“, geriau „5 dėžės knygų, maždaug po 10 kg“. Jei kas nors dingsta ar susidaužo, be sąrašo bus labai sunku įrodyti, kad tai buvo pakrauta. Kartais klientai sako: „o aš tiesiog viską įmesiu į maišus“. Tai blogai. Tada ir kyla klausimas, ar galite tikrai pasitikėti tiek patys, tiek ir mumis, jei nežinote, ką vežiate. Anglijoje dažnai būna, kad žmonės kaupia daiktą metų metus, ir tai suskamba į šimtus dėžių. Be sąrašo chaosas garantuotas.
Nedaryčiau tokių išvadų apie visus, bet ypač Anglijoje yra firmų, kurios samdo „paukštukus“ už mažiausią algą. O mes stengiamės dirbti su savo, patikimais vyrais. Žinote, buvo atvejis keli metai atgal, kai vienas vairuotojas... (taip, jis dirbo ne pas mus, bet konkurentą) užmigo netoli Londono ir pradūrė padangą apsauginę atitvarą. Viską galima išvengti, jei pasirenkate rimtą vežėją, kuris kontroliuoja savo vairuotojus, arba dar geriau – jei tai tą patį vairuotoją, kuris jums jau vežė anksčiau. Pasitikėjimas čia raktažodis.
Tai priklauso nuo tilto užkrovimo, tačiau standartiškai tai yra 4-5 dienos jei viskas sekasi kaip turi būti. Taip, dažnai žmonės klausia ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos ir juos gauti per dvi dienas. Tai neįmanoma legisviškai, jei vairuotojas ilsisi. Nenoriu girti savo srities, bet greitis nėra svarbiausias dalykas saugumo atžvilgiu. Geresnis lėtas, bet saugus vairuotojas, nei toks, kuris skubėdamas praryja milžinišką kiekį kavinės ir užmeta sunkvežimį į griovį.
Vinilas - tai keistas dalykas. Jis vertas, tačiau labai jautrus temperatūrai ir drėgmei. Anglijoje oras nenusipelnė, o Baltijos šalyse taip pat nebūna stabili. Jei klausiate, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, kalbant apie muziką, svarbu, kad dėžės būtų atsparios drėgmei. Siūlau juos dėti į patalpas, kuriose nėra tiesioginių saulės spindulių. Yra keletas kolekcionierių, kurie mano, kad vinilas yra neįkainojamas, todėl juos reikia vežti atskirai, netgi oro udu. Tai brangu, bet saugiau.
Baldų išrinkimas tūkstančius kilometrų tiesiog be apsaugos - tai savotiška loterija. Negalite tikėtis, kad jūsų „IKEA“ spinta atvyks nenukritusi, jei ji tikrai stovi be jokio popieriaus. Vakar pokalbiu su klientu sakiau, kad geriau vėluoti atvykti dieną užsisakyti pakavimą, nei vėliau siųsti prašymus dėl atlyginimo. Apvyniojimas plevele ir pašiauštas – tai bazė. O jei tai itališkas odos sofos? Čia jau reikia kartonų.
Brexitas viską sukomplikavo. Anksčiau buvo paprasta – važiuoji, kerti tiltą. Dabar gali būti taip, kad dokumentai netinka, arba vairuotojas pamiršo pasiimti ką nors. Tada gaištas diena ar dvi. Ar tai įtakoja tai, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos? Galiu pasakyti tiesiai ne, nebeatitinka būklės, bet nervų tikrai pridaro. Būtina, kad įmonė mokėtų su tuo susitvarkyti, kitaip jūsų daiktai gali gulėti sandėlyje Dover’io uoste. Tai baisu, bet tai realybė.
Automobilių pervežimas – tai atskira „painiava“. Yra tokių kurie patys važiuoja (aišku, tobulai), o yra tokių, kurie nusprendžia jį užvežti sunkvežimiu. Jei tai retro ar sportinis automobilis, reikia daugiau dėmesio. Kartais tada kyla klausimas – ar galima patikėti tiek brangų daiktą perkraustant iš Anglijos be automobilio? Aišku, kad galima, bet automobilių registracija po Brexit pakeitė žaidimo taisykles. Dabar tenka mokėti muito mokesčius, jei automobilis senesnis nei 6 mėnesiai. Viską turi suderinti brokeris, o ne tu.
Tikrai ne. Jūsų senos keptuvės ar batų dėžės nėra vertos draudimo mokesčio. Draudžiate tai, kas tikrai brangu: elektronika, baldai, antikvariatas. Kai kurie klientai bando padengti viską iki paskutinio cento, tačiau draudikai tai nesiruošia daryti. Jie reikalauja įrodymų (pirkimo kvitų), o kur tu tą kvitą 10 metų senumo televizoriui rasi? Taigi, drąsiai praleiskite nemalonius dalykus.
Na, žinote, kas yra „tokiu klientu kaip aš“? Tai reiškia, kad jūs dominatės. Man patinka dirbti su žmonėmis, kurie užduoda klausimus, o ne tiesiog sako „padarykite“. Kai klientas aktyviai dalyvauja, mažiau klaidų. Tas, kuris pasiduoda (ne, ne reiškia, kad jis tingus), o tiesiog neturi laiko, dažnai vėliau nustemba. Taigi, jei jūs čia ir skaitote tai, klausdami ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, jūs jau geresnis pusės klientas.
Jie važiuoja keliu. Tiesiog važiuoja. Kartais sustoja pailsiuoti, kartais užsuka į degalinę. Nėra jokios magijos. Tačiau jei būna blogas oras – lietus, vėjas, sniegas – sunkvežimio vairuotojas gali pristigti laiko. Bet viduje jis sausas. Todėl svarbu, kad dėžės būtų tvirtos, jei netikėtai reikės staigiai stabdyti. Aš vienas kartą mačiau, kaip staigus stabdymas privertė kriūpti netvirtas dėžes. Taip yra, fiziniai dėsniai pas mus taip pat veikia.
Nemanau, kad tenka būti lengviau. Anglijoje trūksta vairuotojų, tad ten dirba visokiaip įmonės. Darbo sąlygos ten geresnės (dėl atlyginimo), tačiau atsakomybė didesnė. Lietuvių vairuotojai, dirbantys maršrutu Anglija-Lietuva, yra patyrę, jie žino kelią. Tačiau rasti patikimą partnerį ten gali būti sudėtingiau dėl kalbos barjero. Vieną kartą teko padėti klientui rasti daiktus, nes vairuotojas supainiojo adresus Hull mieste. Tai buvo... įdomi diena. Taigi, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, daugiausiai priklauso nuo to, kas vairuotojo kabinoje sėdi.
Dabar jums reikalingas T1 dokumentas kroviniui išvykti iš JK (nebent tai yra asmeninis daiktų pervežimas, tada T2). Žinote, aš ir pats kartais susipainioju, kurioje vietoje reikia spaudyti tuos kvadratėlius, todėl stengiamės turėti gerų brokerių. Jei įmonė sako, kad „jums nieko nereikia, mes susitvarkome“, tai gali būti signalas. Klausimas dėl to, ar galima patikėti brangų turtą, taip pat yra klausimas dėl to, ar jie sugeba administruoti dokumentus. Jei sunkvežimis sulaikomas pasienyje dėl blogų popierių, daiktai gali sugesty.
Tai jau yra mokesčių sfera. Asmeniniam pervežimui yra normos, kiek galite vežti be mokesčių. Jei turite tūkstantą butelių vyno, tai jau bus verslas. Nežinau, kiek dabar tiksliai tas apribojimas yra (gal 90 litrų?), bet tikrai ne begalybė. Jei bandysite pervesti daugiau, be mokesčių nemainysitės. Ir tai gali trukdyti visam procesui. Gali būti taip, kad vairuotojas atsis vežti toks kiekį, jei tai nelegalu pagal taisykles.
Taip, ir dar kaip. Ypač Londono centre ar tamsiuose gatvėse. Sunkvežimis negali tiesiog užstoti viso kelio. Reikia iš anksto susitarti su vietine savivaldybe dėl leidimo ar rasti vietą, kur galima užsukti. Kartais klientai mano, kad mes „užmagisuosime“ sunkvežimį ant jų kiemo tarp dviejų mašinų. Ne, tai neįmanoma. Ir jei reikia kalbėti apie tai, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, tai logistika ant žemės yra pirmas žingsnis. Jei negalime priartėti prie namų, daiktai gali būti perkraunami į mažesnį auto, o tai didina riziką.
Augintiniai – tai ne daiktai. Jie nekeliami dėžėse kartu su sofos. Jiems reikia specialių sąlygų, mikroschemų. Šunys ir katės dažniausiai skrenda lėktuvu arba važiuoja su savininku. Retais atvejais ypač dideliuose sunkvežimiuose yra vietos, bet tai yra labai retai ir brangu. Negalima jų tiesiog „uždėti“ pakrovimo viršuje.
Atsiprašau, bet turiu būti tiesus. Taip, dėžės kartais dingsta. Ne visos, ne pilnas sunkvežimis, bet viena-dvi dėžės gali „nukeliauti“ į kitą miestą, jei vairuotojas kelias siuntas surenka viename reise (tai vadinasi „konsolidacija“). Jei užsakote ekskursinį (pilną) konteinerį, rizika beveik nulinė. Jei dalinį – gali būti klaidų su adresavimu. Todėl klausdami ar saugu patikėti brangius daiktus, pasidomėkite, kaip jie bus vežami – maišyti su kitų žmonių daiktais ar ne.
Tada sustoja viskas. Jis privalo ilsėtis. Negalima važiuoti sergant. Tai nulemia atvykimo datą. Žinoma, mes stengiamės turėti atsarginę komandą, tačiau jei būna užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje, tai būna sudėtinga. Vieną kartą turėjome atvejį, kai vairuotojas susirgo gripu Anglijoje, ir teko laukti savaitę. Klientas buvo suprantantis, bet... visgi laukė. Tas dalykas neįtakoja saugumo tiesiogiai (daiktai stovi vietoje), bet įtakoja nervus.
Stovėjimo aikštelėse yra apsauga, tačiau geriausia apsauga yra užrakintas sunkvežimis ir vairuotojas, kuris miega viduje. Dauguma savo vairuotojų liepia miegoti kabinoje, o ne nešiotis į viešbutį, jei krovinys labai vertas. Nėra tobulos sistemos, tačiau didžiųjų įmonių terminaluose (pvz., „DLT“) saugumo sistemos yra aukšto lygio. Jeigu tenka laukt tilto, ten viskas stovi saugiai.
Ginklai - tai griežtai reguliuojama sritis. Jūs turite turėti leidimus Lietuvoje ir Anglijoje. Be dokumentų jie nebus įleisti. Tiesiog taip. Negalima paslėpti šautuvo tarp drabužių. Tada tai taps nusikalstamu veiksmu. Aš asmeniškai niekada nesu norėjes vežti jokių ginklų, nes rizika per didelė ir atsakomybė per didelė. Geriau to nedarant.
Absoliučiai taip. Tai vienas paprasčiausių būdų užtikrinti, kad viskas atvyks į vietą. Jeigu turite 50 dėžių, ir jos visos pažymėtos numeriais 1-50, vairuotojas gali greitai patikrinti ar nieko neliko. Tarkime, dėžė nr. 35 dingsta. Tuomet jūs tiksliai žinote, ko trūksta. Jei be numerių, sužinosite tik tada, kai bandysite surasti puodukai ar kalėdinės eglutės. Aišku, dėl to, ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, numeracija yra vienas iš pagrindinių „taip“ argumentų.
Lovytės, vežimėliai – tai daiktai, kuriuos reikia atidžiai apžiūrėti. Dažnai jos turi daug mažų detalių, kurios gali nukristi. Su lovytėmis būna taip, kad reikia išardyti, kitaip jos neįeis į duris. Jeigu nesugebsite išardyti, vairuotojas gali tiesiog palikti ją arbabandyti „priversti“. Tai rizikuojama. Geriausia viską turėti instrukcijas po ranka.
Skundžiama, tačiau ne taip dažnai, kaip galvojate. Dažniausiai tai smulkūs įbrėžimai. O jei kalbame apie rimtus laužimus, tai dažniausiai būna dėl to, kad klientas pats taip supakavo, t.y. įmetė porcelianą į plastikinį kibirą be užpildo. Tada nepadės net geriausia vairuotojo gama. Kai atidaroma tokia dėžė atvykus... tai jausmas ne iš geriausių. Todėl, kai svarstote ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, supilkite investiciją į gerą pakavimo medžiagą.
Tai blogiausias scenarijus. Jūsų daiktai gali būti areštuoti arba pristabdyti, kol įmonės reikalai bus išspręsti teisme. Tai atsitinka su „kišenių“ firmomis. Rinkitės tokius, kurie egzistuoja jau kurį laiką, turi turtą, įsipareigojimų. Tada net jei kas nors nutiktų, teks atsakyti turtu, o ne tik žodžiais. Pasitikėjimas – tai ne emocija, o skaičiai.
Skundžiama raštu. Reikia nuotraukų. Jeigu nėra nuotraukų prieš išvežimą, įrodyti, kad spinta nebuvo įbrėžta anksčiau, yra beveik neįmanoma. Tada tai lieka „žodžiai prieš žodį“. Aš esu matęs tokių bylų, kurios truko mėnesius. Geriausia išvengti jų iš viso. Atsisakykite nuotraukų daryti? Niekada.
Pigiausias pasiūlymas dažniausiai reiškia, kad jums kažką neduoda. Gali būti, kad draudimo nėra. Gali būti, kad vairuotojas bus pats jauniausias ir be patirties. Klientai taip pat mėgsta sakyti „o kaimynas vežė už 200 svarų“. Ir ką? Kaimynas galėjo vežti atvira sunkvežimio platforma per lietų. Jūs norite taip? Galvojau, gal čia reikia priminti... (ne, ne apie kainas, o apie tai, kad pigu reiškia brangiai pabaigoje).
Tuomet likote be jokių priemonių išskyrus teismą. O teismas brangus ir ilgai trunka. Todėl draudimas (angliškai „cargo insurance“) yra privalomas, kai kalbame apie brangius daiktus. Nerašau šito tam, kad baidinčiau, o kad jus apsaugotų. Nemanau, kad kas nors nori prarasti savo turtą dėl to, kad nusprendė sutaupyti 50 eurų.
Kai kurios įmonės siūlo GPS stebėjimą dėžėms (t.y. įdedate jutiklį į dėžę). Tai ypač naudinga, jei pervežate kažką labai brangaus, pavyzdžiui, auksą ar brangiąsias lazdeles. Tada žinote tiksliai, kur dėžė yra. Bet įprastui kraustymui tai per daug. Galbūt tik vienai pagrindinei dėžei su visais svarbiais dokumentais.
Tai galima tik tada, jei tai ne pilnas krovininis sunkvežimis, o dvigubos kabinos su miegamąja vieta keleiviui. Tačiau tuo atveju jau kalbame ne apie standartinį pervežimą, o apie ekskursinį kelionę. Tai kainos labai skiriasi. Be to, vairuotojui gali trukdyti keleivio buvimas. Jis turi gerai išsimiegoti. Rekomenduoju ne važiuoti kartu, o susitikti Tiksliniame taške.
Kalbos problema didžiausia Anglijoje. Dažnai ten dirba vietiniai arba kita tautybės žmonės. Todėl reikia, kad dispečeris Lietuvoje galėtų versti. Viską galima susitarti su rankų judesiais, bet dėl sudėtingų instrukcijų (kur dėti tą ar aną dėžę) kalbos barjeras gali būti problema. Vieną kartą tai baigėsi tuo, kad vairuotojas padėjo dėžę ne name, o garaže. Klientas nusivylė.
Na, tai jau yra visai kita sritis. Aš tokio nieko nepastebėjau savo srityje. Vairuotojams nėra jokių interesų paimtą jūsų seną sofa ir jos parduoti. Jie nori atvykti, iškrauti ir važiuoti toliau. Tai nėra juvelerinė parduotuvė. Jei bijot vagystės, tai kita, bet prekyba... ne, tai per daug fantszijos.
Tai dažna problema. Vairuotojas užsisako vietą, pvz., 20 kubinių metrų, o pasirodo, kad turi 30. Tada jis tiesiog nebetelpa. Tenka daryti papildomą reisą arba palikti dalį dėžių ( klientas dažniausiai pasirenka palikti mažiau svarbius dalykus). Todėl labai svarbu išmatuoti kiekvieną stalą ir spintą iš anksto, o ne „apytiksliai įvertinti akimi“. Tada nebus klausimo ar saugu patikėti brangius daiktus, jei jie tiesiog netilps į mašiną.
Galima, bet tada daiktai keliauja į sandėlį Lietuvoje. Sandėliavimas paprastai kainuoja. Jeigu迟到 (atvykstate pavėlavę keletą dienų), paprastai nieko nebekainuoja (turiu omenyje tas 2-3 dienas), bet jei tai savaitės ar mėnesiai – tada susimokėsite už sandėliavimą. Žinote, vienas klientas taip ir padarė, atvyko po trijų mėnesių, kai jau buvo susirado būstą. Tai nėra problema, bet kainuoja.
Supakuoti jus ne, bet jūsų daiktus – taip. Tai vadinama „pakavimo paslauga“. Kviečiame savo komandą, jie atvyksta su dėžėmis, popieriumi, burbulukais ir viską daro. Tai brangu, bet saugiau. Ypač jei jūs seni arba neturite laiko. O jeigu kalbame apie tai, ar galime patikėti Jumn brangius daiktus perkraustant iš Anglijos, tai profesionalus pakavimas yra 90% sėkmės.
Maistas nebus įleistas į šalį (taisyklės yra griežtos, dėl mėsės ir pieno produktų). Geriausia suvalgyti viską iki išvykimo arba atiduoti kaimynams. Neštis konservus ir sausainius? Nėra prasmės. Tiesa, kai vairuotojas važiuoja atgal, jis gali pasiimti ką nors sau, tai ne draudžiama, bet klientų daiktus maistas nekelia. Kartais būna keista, kai randa seną sūrį pusmetų senumo... (šiaip už juoką, bet buvo). Geriau nežaidžiant su šiomis taisyklėmis, nes gali būti bauda.
Jūsų pasirinkimas. Lietuvoje nėra tokios tradicijos kaip JAV ar JK. Tačiau jei vairuotojas padarė daugiau (padėjo nešti dėžes į antrą aukštą be lifts, sumontavo lovą), būtų malonu. Tai neduoda jokių garantijų, bet žmogiškas požiūris visada pagerina santykius. Ypač jei planuojate dar kartą klausti ar galime patikėti Jumn brangius daiktus perkraustant iš Anglijos ateityje.
Kai visos dėžės iškrautos, vairuotojas pasirašo dokumentus, kad perdavė viską sveiką. Jūs pasirašote, kad priėmėte. Jei pastebite pažeidimą atidžiau žiūrėkite, rašykite į protokolą. Negalima būti: „gerai ir taip“. Po to skundžiant jau bus per vėlu.
Taigi, grįžtant prie pradžios – ar galime patikėti Jums brangius daiktus perkraustant iš Anglijos? Atsakymas yra „taip“, jei pasirenkate ne pagal mažiausią kainą, o pagal patikimumą ir sąžiningumą. ši srityje kaip ir visur, gėda ir blogos įmonės, bet yra ir tokių, kuriais tikrai pasitikėti galima. Pasidomėkite draudimu, nebandykite taupyti ant pakavimo, ir viskas turėtų būti gerai. Nors kartais ir būna nesklandumų, bent 20 metų patirtis sako, kad dauguma daiktų atkeliauja saugiai. Sėkmės persikraustant!