Ar galime patikėti baldų pervežimą į Jungtinę Karalystę? Žinios iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus. Matęs esu viską – nuo lūžusių vitrinų iki dingusių sunkvežimių (vienas iš jų buvo pastatytas kažkur netoli Londono, vairuotojas tiesiog dingo). Kai klientai klaustą, ar saugu vežti baldus į Jungtinę Karalystę, aš visada atsakau – taip, jeigu darote tai protingai. Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę po Brexito tapo daug sudėtingesnis nei anksčiau, nebe tas pats važiavimas per Baltijos valstybes. Dabar ten reikia daugiau popierių, daugiau kantrybės ir, žinoma, gero logisto. Štai kas iš tikrųjų vyksta užkulisiuose ir ką turėtumėte žinoti, prieš pasirašydami sutartį.

Kas pasikeitė po to „Brexit“ (ir kodėl visi supykinę)

Ar tikrai reikia eiti į muitinę, jei tai tik asmeniniai daiktai?

Žmonės vis dar manyti, kad jei jie neperka prekių, o vežia savo sofa iš buto, tai muitinė juos nepaliečia. Tai didelė klaida. Nuo 2021-ųjų sausio 1-osios Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas krovinys, netgi dėžė su senais drabužiais, turi būti deklaruojamas. Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę be teisingų dokumentų gali baigtis tuo, kad vairuotojas tiesiog bus nukreiptas atgal iš Didžiosios Britanijos uosto. Jums reikės „Transfer of Residence“ (ToR) numerio, jei persikeliate gyventi, o kitu atveju – mokėti PVM ir muito. Neapsigailekite, geriau viską iš anksto susitvarkykite su brokeriu.

Ką daryti su EORI kodu, ar jis vis dar reikalingas?

Taip, reikalingas. Bent jau jūsų pervežėjui arba muitinio brokeriui jis būtinas. Jei esate fizinis asmuo ir vežate daiktus sau, dažnai galima naudoti pervežėjo kodą, bet tai reikia aptarti iš anksto. Aš kartą buvau situacijoje, kur klientas pasakė „ką tu man čia kalbi apie kodus“, o paskui stovėjome pasienyje penkias valandas, kol aiškinomės. Geriau turėt ir nereikia, nei atvirkščiai. EORI kodas užtikrina, kad jūsų kroviniui bus suteikta „leidimas įvažiuoti“, be jo sistemos tiesiog nepraleis.

Kokius dokumentus turiu paruošti iš anksto?

Reikės pakavimo sąrašo (packing list) – jis turi būti kuo detaliau. Nerašykite „baldai“, rašykite „2 minkšti suoliukai, 1 medinis stalas, 5 dėžių su virtuvės reikmenimis“. Taip pat reikės kopijos jūsų paso arba ID kortelės. Jei vežate techniką, užsirašykite serijinius numerius (galbūt per daug detalu, bet geriau taip). Dar vienas dalykas – vertės deklaracija. Nereikia klastoti, nurodykite realią rinkos vertę, jei norite išvengti problemų su draudimu.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus savo balduose?

Dėl maisto produktų, ypač mėsos ir pieno produktų, griežtai draudžiama. Žinau, žinau, visi nori nusivežti ką nors gardžiausio iš namų, bet britų muitinės taisyklės šiuo atveju be gailesčio. Vienas mano klientas bandė nusiveži dvidešimt kilogramų dešros, jos buvo konfiskuotos ir greitai sunaikintos. Vaistus galima vežti tik asmeniniam naudojimui ir su recepto kopija. Geriau nieko nebandyti įslėpti tarp patalynės, šunys uosto muitinėje moko apie tai geriau nei bet koks aptarnaujantis personalas.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra Doveriuje arba Folkestone?

Gali būti valanda, gali būti trys dienos. Visiems priklauso nuo „Smart“ laiko (priskirtas laikas kelti arba tuneliui) ir nuo to, kaip gerai pateikti dokumentai. Jei vairuotojas atvyksta be deklaracijos (Entry Summary Declaration), jis turi laukti, kol ji bus padaryta vietoje, o tai kainuoja brangiai. Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę visada turi turėti laiko atsargą, nes niekas negarantuoja, kad nebus eilės ar techninių trikdžių.

Pinigai, kainos ir nepageidaujami siurprizai

Kiek maždaug kainuoja baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei tai dalinis krovinys (kai krovinys užpildomas iki galo kitų klientų daiktais), galite tikėtis nuo 300 iki 800 eurų už kubinį metrą, priklausomai nuo to, kur į Lietuvą ar į Angliją vežate. Pilnas sunkvežimis (40 tonų) kainuos nuo 2500 iki 4000 eurų. Kuro kainos, pirkimo galia (GBP kursas) ir keltų bilietų kainos vis keičiasi, todėl fiksuotos kainos retai būna ilgam. Reikia klausti, ar kaina įskaičiuoja muitinės išlaidas (dažniausiai ne).

Kodėl kaina tokia aukšta, jei tik važiuoti ir parvežti?

Nes tiesiog važiuoti nebeužtenka. Yra „kuro priedėlis“, kuris gali pasikeisti kas savaitę. Yra keltų mokestis (Eurotunnel arba P&O), kuris po Brexito padidėjo, nes dabar ten taip pat tikrinami dokumentai. Be to, reikia mokėti brokeriui už dokumentų preparavimą. Ir žinoma, vairuotojo darbas – jis negali važiuoti be poilsio, todėl ilgos kelionės reikalauja nakvynės. Tikrai ne taip paprasta kaip anksčiau.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima bandyti, jei turite lankstumo dėl datos. Jei galite palaukti, kol vairuotojas surinks pilną krovinį (tai vadinama „consolidation“), kaina gali būti žemesnė. Bet jei skubiate, reikės mokėti už greitąją išvežimą (express). Aš visada sakau – jei kaina atrodo peržemės, tai kažką čia ne taip. Niekas nenuvežs krovinių per jūrą už du šimtus eurų ir dar uždirbs.

Ar reikia mokėti iš karto, ar galima atidėti?

Dauguma firmų prašo avanso – 30 arba 50 procentų. Likutį mokate, kai krovinys išvežtas arba kai jis atvyksta į tikslą. Būkite atsargūs su tais, kurie prašo 100 % iš anksto. Yra buvę atvejų (ne mūsų firmoje, žinoma), kai žmogus sumokėjo, o telefonas išsijungė. Geriau saugumo sumetimais pasilikti dalį pinigų kaip garantą, kad darbas bus atliktas.

Kas daryti, jei atsiranda papildomi mokesčiai prieš pat sieną?

Tai dažna problema. Pavyzdžiui, vairuotojas netyčia nebuvo nurodęs kokią nors detalę deklaracijoje. Muitinė gali skirti baudą arba papildomus mokesčius už „klaidingą deklaravimą“. Paprastai šias išlaidas tenka padengiati siuntėjui, nebent sutartyje nurodyta kitaip. Būtinai klauskite apie „Unexpected costs“ ir kas nutinka, jei įvyksta klaida. Geriau girdėti nepatogią tiesą dabar nei gauti didelę sąskaitą vėliau.

Pakavimas, rizikos ir „o jeigu sužuos“

Ar turiu pats rinkti baldus ar tai daro pervežėjas?

Galite rinkti patys, kad sutaupytumėte, bet tada draudimas neveikia taip gerai. Jei pervežėjas supakuoja, jis prisiima atsakomybę už pakavimo kokybę. Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę yra ilgas kelias, baldai susilenka, kyla drėgmė. Rekomenduoju naudoti profesionalią stretch plėvelę, burbulinę plėvelę ir stiprias dėžes. Nenaudokite senų rūšiavimo maišų, jie plyšta po pirmojo pastūmimo.

Kas nutinka, jei baldai sužaloja kelionės metu?

Jeigu turite draudimą, rašykite pretenziją (CMR draudimas). Bet svarbiausia – nuotraukos. Prieš įkraunant į sunkvežimį nufotografuokite kiekvieną daiktą. Vienas klientas skundėsi, kad atvyko sulaužytas stalas, bet negalėjo įrodyti, kad jis buvo svežas prieš išvežimą. Draudimo kompanijos mėgsta „užsidaryti“. Be to, prisiminkite, kad standartinis draudimas dažnai apmoka tik pagal svorį, o ne pagal daikto vertę, todėl verta pasidomėti detalesnėmis sąlygomis.

Ar galiu vežti savo automobilį kartu su baldais?

Taip, tai labai populiari paslauga. Automobilis užkabinamas į specialią platformą (autovežį) arba įdedamas į konteinerą kartu su baldais (jei telpa). Bet čia yra savos niuansai – automobilis turi būti išregistruotas iš Lietuvos (jei jūs persikeliate) arba turėti leidimį laikinai naudoti UK keliuose. Negalima tiesiog įvežti mašinos ir važinėti jos lietuviškais numeriais amžinai, nes po 6 mėnesių gausite didelę baudą.

Ar saugu vežti brangius meno kūrinius ar antikvariatą?

Galima, bet tai turi būti aptarta kaip ypatingas krovinys. Paprastas draudimas to nepadengs. Reikės specialios vertinimo apžiūros ir geresnio pakavimo. Aš nemačiau daug problemų su paveikslais, jei jie buvo įrėminti ir uždaryti į medines dėžes. Bet vėlgi, viskas priklauso nuo to, kaip vairuotojas elgsis kelyje. Jei jis staigiai stabdys, o paveikslas gulės nepritvirtintas – viskas baigsis.

Ar tikrai reikia tas medines dėžes (krabus) ar užtenka plėvelės?

Jei tai tik sofos gultas galbūt užtenka plėvelės. Bet jei tai vitrinos, taisymo stalai ar seni pianinai – medinė dėžė privaloma. Kelionė per jūrą drėgna, o sunkvežimiai vibruoja. Vieną kartą gavome paveikslą, kuris buvo tik įvyniotas į kartoną – jis atvyko drėgnas ir suklupęs. Neteisingai taupyti ant pakavimo, kai kalbame apie tūkstančius eurų vertės daiktus.

Pasirinkimas – kam patikėti savo turtą?

Kaip atrasti patikimą pervežėją, kad nenuviltų?

Nežiūrėkite tik į „Google“ reitingus, ten daug reklamos. Klauskite draugų, pažinkite forumuose. Patikrinkite, ar įmonė egzistuoja ne vieną metą. Ar jie turi realų adresą? Ar vairuotojai kalba lietuviškai (dažnai svarbu, jei reikia paaiškinti detales)? Geriausia rasti tą, kuris specializuojasi būtent šiose kryptyse – Rytų Europa ir JK.

Ar didelės tarptautinės firmos geriau už mažus „garažus“?

Didelės firmos turi gerus sistemas, bet dažnai joms nebėra rūpestis dėl vieno kliento – jei kažkas dingsta, tai tik statistika. Mažos, lietuviškos firmos dažnai dirba „nuo širdies“, nes jos reputacija yra viskas, ką jos turi. Aš dirbu ir su viena, ir su kitais, bet asmeniškai pasitikiu tais, kurie su jumis susitars kaip su žmogumi, o ne kaip su krovinio kodu.

Kas yra „CMR“ draudimas ir ar jis apmoka viską?

CMR – tai tarptautinės vežimo sutartis, kurioje yra privaloma draudimo dalis. Bet ji dažniausiai yra labai maža – pvz., 8,33 SDR už kilogramą (Special Drawing Rights). Tai reiškia, jei dingsta 100 kg svarbių daiktų, gausite nerealią sumą. Visada klauskite apie papildomą draudimą (All risk), kuris padengtų pilną vertę. Neapsileiskite ant to, kad „viskas yra apdrausta”.

Ar vairuotojas padės man iškrauti baldus Anglijoje?

Priklauso nuo sutarties. Dažniausiai vairuotojas atveža ir iškrauna ant grind�ies (prieš namus). Jei reikia nešti į antrą aukštą be lifto arba montuoti baldus, tai papildoma paslauga, kurią reikia užsakyti iš anksto. Negalima tikėtis, kad vairuotojas, kuris važiavo tris paras, bus linkingas nešti sofos per penkis aukštus be papildomo mokėjimo.

Kaip sužinoti, kur mano krovinys yra šiuo metu?

Geros firmos duoda sekimo numerį arba nuorodą į GPS. Bet būkite kantrūs – vairuotojas gali neatsakinėti, nes jis vairuoja arba miega. Kartais signalas pradingsta Tunelyje arba šiaurės Anglijoje, ten mobilaus ryšio dažnai nepakanka. Jei jų nematite valandą – nieko baisaus, jei dieną – tuomet skambinkite dispečeriui.

Smulkmenos, kurios gali sukelti galvos skausmą

Kiek trunka pati kelionė iš Lietuvos iki JK?

Optimalus variantas – 3–4 dienos. Tačiau jei reikia surinkti dalinį krovinią (kai Lietuvoje renkame keletą klientų), tai gali užtrukti savaitę. Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę nėra toks greitas kaip siuntinio su „DPD“ vežimas. Reikia suprasti, kad sunkvežimis turi fiksuotą grafiką – jis negali važiuoti 200 km/h, turi poilsio pertraukas.

Ar galiu vežti alkoholį ar cigaretes?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet yra ribojimai. Alkoholio – daugiau kaip 90 litrų (neperdirbto) nebus leidžiama įvežti be mokesčių. Cigaretės – 200 vnt. Jei bandysite įvežti prekybai skirtą kiekį, tai bus laikoma kontrabanda ir jūsų krovinys gali būti visiškai konfiskuojamas. Negerai išleisti tūkstančius už baldus dėl dešimties dėžių alaus.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga arba sugenda mašina?

Tai reta, bet įvykstanti situacija. Tada įmonė turi siųsti kitą vairuotoją arba techniną pagalbą. Jūsų krovinys gali šiek tiek pavėluoti. Gerai, jei sutartyje yra punktų apie „Force Majeure“. Būkite supratingi – mes visi tik žmonės, o ne robotai. Kartais tiesiog plyšia padanga arba užgęsta variklis viduryje Vokietijos.

Ar reikia iš anksto užsakyti vietą keltuose?

Būtinai. Ypač šventinėmis dienomis ar atostogų metu. „Walk-on“ kaina (kai atvyksti ir važiuoji) gali būti kelis kartus brangesniau nei užsakyta iš anksto. Patikimi pervežėjai visada turi užsakyta „slotą“. Jei jie sako, kad „kažkaip įsivažiuosime“, tai raudono vėliavėlės signalas.

O jeigu aš noriu važiuoti kartu su savo daiktais?

Tai įmanoma, jei yra vieta (pvz., kablyje arba keleivio vietoje). Bet tada jūs turite turėti vizą (jei reikalinga), pasą ir laikytis tų pačių taisyklių kaip ir vairuotojas. Negalima būti kroveju – draudimas neleidžia. Taip pat atsiminkite, kad kelionė sunkvežimiu nėra labai patogi – jie vibruoja, jie garsūs, o miegas grotose nėra prabangus.

Ar galima vežti augalus į Angliją?

Dėl augalų taisyklės yra griežtos. Reikia fitosanitarinio pažymėjimo („plant passport“), net jei tai tik vienas kaktusas. Be to, kai kurios rūšys (pvz., certain medžiai) visai draudžiamos. Geriau palikti augalus draugams arba dovanoti, nes jei muitininkas juos pastebės be dokumentų, gali būti didelė painava ir bauda.

Ar verta rizikuoti su „keliaujančiais“ pervežėjais iš skelbimų?

Griežtai nerekomenduoju. Žmonės, kurie veža „už benzino“ dažnai neturi nei draudimo, nei legalios sutarties. Jei jie dingsta su jūsų baldais, niekas jums nepadės. Teisme bylos eina metimis, o pinigų jau nebėra. Užsidėkite galvą už gerą, patikimą paslaugą, o ne už pigiausią skelbimą „Facebook“ grupėje.

Galutiniai patarimai ir išvados

Ar verta viską daryti savo jėgomis su nuoma automobilio?

Jei turite tik kelias dėžes, galbūt taip. Bet jei kalbame apie butą ar namus, tai nėra verta. Jums reikės C1 kategorijos vairuotojo pažymėjimo, tarptautinės vežimo licencijos, tachografo kortelės. Be to, kuro kainos ir keltų bilietai privatiems asmenims be nuolaidų yra astronomiškos. Geriau pasamdyti profesionalų.

Kaip elgtis, jei atvykęs baldai neatitinka lūkesčių?

Skubiai viską nufotografuokite ir nedėkite jokių parašų, kol neįsitikinote, kad viskas tvarkoje. Jei vairuotojas spaudžia pasirašyti, kad „viskas gerai“, o stalas sulaužytas – rašykite pastabą ant CMR sąskaitos. Be to, skambinkite iš karto į biurą. Mes esame užimti, bet tokius skambučius priimame pirmaisiais.

Ar ateityje situacija pagerės?

Tikimės, kad taisyklės taps aiškesnės, bet grįžti į Senąją gerąją erą (prieš 2020-uosius) nebebus. Muitinės kontrolė čia likti ilgai. Tiesiog reikia priprasti ir skirti daugiau laiko planavimui.

Baldų pervežimas į Jungtinę Karalystę nėra rocket science, bet tai ir ne pasivaikščiojimas parke. Jei pasiruošiate dokumentus, pasirinksite patikimą partnerį ir nebandysite vogti maisto produktų, viskas vyks sklandžiai. Svarbiausia – nebijokite klausti didelių ir kvailų klausimų, geriau klausti dabu nei verkti vėliau. Gerai kelionės (arba gerai išvežimo)!