Ar galima vežti visus verslo krovinius į Londoną?

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti – laikai pasikeitė. Iki tol, kol Anglija nebuvo išėjusi iš ES, buvo paprasta: įkėlei, važiavai. Dabar klientai nuolat klausia ar galima vežti visus verslo krovinius į Londoną, ir aš visada sakau – galima, bet ne visada taip paprasta kaip anksčiau. Tiesiog reikia labiau pasirūpinti popieriais. Nors dauguma kasdieninių prekių važiuoja be jokių problemų, kartais susiduriame su tokiais keistais nukrypimais, kad net aš stebiuosi. Taigi, jei planuojate eksportą į JK, geriau žinoti, į ką įsileisti.

Pagrindiniai dokumentai ir verslo krovinių formalumai

Ar būtinai reikia komercinio invoice?

Be abejo, tai svarbiausias dalykas. Be komercinio sąskaitos faktūros (angliškai Commercial Invoice) jums niekur neprašys pro kelius. Ji turi būti tiksliai užpildyta, su nurodyta siuntėjo ir gavėjo informacija, prekių aprašymu ir, svarbiausia, tikslia verte. Jeigu čia padarysite klaidą, muitinėje sustosite ilgai. Kai kurie klientai mano, kad užtenka paprasto sąskaitos išrašo, bet ne, tarptautiniams pervežimams reikalingas specialus formatas. Be jo, krovinys gali būti užšaldytas pasienyje, o tai jums nieko gero neduos.

Kas daryti, jeigu sąskaita faktūra padaryta klaidingai?

O tai jau didelė bėda. Jei klaida pastebima tik kelionės metu, reikia skubiai siųsti taisyto versiją vadybininkui, kuris perduos vairuotojui. Kartais vairuotojai turi spausdintuvus, bet ne visada, todėl geriau viską patikrinti iš anksto. Vieną kartą turėjau klientą, kuris užmiršo nurodyti svorį, ir mes praradome dieną Dovere. Geriau pasidomėkite, kaip turi atrodyti dokumentai, kad nereikėtų panikuoti paskutinę minutę. Neteisingai dokumentai gali lemti tai, kad verslo krovinius į Londoną įvežti neįsiversite.

Kur rasti HS kodus prekėms?

Tai tikrai sudėtingiausia dalis daugeliui verslo atstovų. HS kodas (arba Tarifos kodas) nusako, kas tai už prekė, ir nuo jo priklauso mokesčiai. Galite pasinaudoti Europos Komisijos puslapiu arba klausti brokerio, bet nerekomenduoju spėti. Jeigu nurodysite neteisingą kodą, ir britų muitinė tai pastebės, gresia baudos. Aš pats vis dar kartais turuojosi su sudėtingais mechanizmais, todėl jei nesate tikri – klauskite specialistų. Neteisingas kodas gali brangiai kainuoti jūsų biudžetui.

Ar EX1 deklaracija būtina kiekvieną kartą?

Taip, jei keliaujate iš Lietuvos (ar kitos ES šalies) į Jungtinę Karalystę. EX1 yra išvežimo deklaracija, kuri patvirtina, jog prekės išvyko iš ES zonos. Be jos net negalite užsiregistruoti keltu arba tunelyje. Šiuo metu dažniausiai tai daro vadybininkai elektroniniu būdu, tačiau reikia, kad būtų teisingi duomenys iš tos pačios sąskaitos faktūros. Vieniems tai atrodo kaip paprastas spustelėjimas, bet kai sistemos užstringa, tada prasideda malonės.

Pasienio kontrolė ir muitinė Londono kryptimi

Ar reikalingas EORI numeris?

Be abejo. Jeigu jūsų įmonė nori vežti verslo krovinius į Londoną ar bet kurį kitą JK miestą, jums būtinas JK EORI numeris (jis prasideda nuo GB). Be jo negalite padaryti importo deklaracijos Anglijoje. Nereikia jį maišyti su Lietuvos EORI, tai du skirtingi dalykai. Gavę šį numerį, jūsų įmonė įtraukiama į Jungtinės Karalystės duomenų bazę. Be jo, tiesiog neleis įvežti prekių legaliai. Pasidarykite tai iš anksto, nes registracija gali šiek tiek užtrukti.

Kiek laiko trunka muitinės patikra?

Kai viskas tvarkoje, tai trunka kelias minutes, elektroniniu būdu. Viskas apdorojama iš anksto, kol vairuotojas važiuoja. Bet jei dokumentuose yra klaidų arba sistema pasirinko patikrai (tai atsitiko atsitiktinai, galima sakyti, kaip loterija), tai gali užtrukti ir kelias valandas, netgi dienas. Ypač didelė problema yra Dovere ir Fokstone, kur yra didžiausias srautas. Tiesa, dabar situacija gerokai pagerėjo palyginti su 2021-aisiais, kai eilės buvo po 40 kilometrų. Dabar dažniausiai viskas vyksta sklandžiai.

Ar dažnai stabdo krovinius Dovere?

Retai, jeigu esate pasiruošę. Britų muitinė (HMRC) dabar daugiau orientuojasi į rizikos analizę. Jei vežate standartines prekes, pvz., drabužius ar baldus, ir deklaracijos tvarkingos, jūsų tikriausiai net neaptars. Tačiau jei tai yra kažkas neįprasto arba aštri, gali sustabdyti. Turiu omenyje, jei važiuojate furgonu ir įrašote "personal effects", o viduje yra prekės verslui – tuomet bus didelė bėda. Muitininkai turi "akis ir ausis" visur, tad nesuktykite.

Kas nutinka su PVM kai vežame verslo krovinius į Londoną?

Čia visada yra painu. Bendruoju atveju, jeigu jūsų vertė (nepriklausomai nuo siuntų skaičiaus) vienu metu viršija 135 svarų, PVM turi būti sumokėtas Anglijoje. Jūsų klientas arba brokeris turi užpildyti importo deklaraciją ir sumokėti britišką PVM (20 proc.). Jeigu vertė mažesnė, dažniausiai galima taikyti "atleidimą" ir PVM mokėti Lietuvoje kaip įprastai. (Nors čia yra daug niuansų, geriau pasikonsultuoti, nes taisyklės kartas nuo karto keičiasi). Nenuorėčiau, kad jums būtų paskaičiuota bauda dėl nesumokėto PVM.

Ar galima išvengti muitų?

Jei prekės yra kilusios iš ES (t.y. pagamintos Lietuvoje arba jau buvo apmokestintos ES), taip, galite naudotis nulinio tarifo statusu. Tam reikia pagrindti prekių kilmę (pvz., pridedant paskirties liudijimą MOVES arba gamintojo deklaraciją). Jeigu prekės atkeliauja iš Kinijos ar JAV ir jūs tiesiog pervežate jas per Lietuvą į Londoną, mokesčiai bus taikomi pagal bendrąsias taisykles. Tai priklauso nuo to, iš kur tikrai yra jūsų prekės, ne tik iš kur išvyksta sunkvežimis.

Specialios prekės ir apribojimai keliaujant į JK

Ar galima vežti maisto produktus?

Tai viena sudėtingiausių sričių po Breksito. Jei tai yra gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris, pienas), tada reikia veterinarijos pažymų, o tai yra brangu ir sudėtinga. Paprasti sausi maisto produktai (kaip makaronai ar sausainiai) važiuoja lengviau, tačiau turi atitikti JK sveikatos reikalavimus. Turiu omenyje, kad jei važiuojate mažu furgonu, taisyklės griežtesnės negu dideliem sunkvežimiams. Nerekomenduoju vežti mėsos ant rato, jei neturite visų leidimų.

Ar leidžiama vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet čia griežtai kontroliuojama. Reikia turėti specialias licencijas, jei tai yra verslo siunta (ne asmeniniam naudojimui). Be to, mokesčiai alkoholiui ir tabakui yra labai aukšti Anglijoje (Excise duty). Jei bandysite paslėpti porą degtinių buteliukų tarp kitų prekių, busite aptikti. Muitinės turia specialius jutiklius, o baudos yra milžiniškos. Geriau viską deklaruoti sąžiningai ir įskaičiuoti į kainą. Nėra verta rizikuoti dėl kelių dešimčių eurų.

Kaip vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Standartinės taisyklės taikomos ir Anglijoje. Reikia turėti ADR sertifikatą vairuotojui, specialią įrangą ir ženklinimą. Nepakeičia tai, kad kelių eismo taisyklės šiek tiek skiriasi (pvz., važiavimas kairiaja juosta). Pavojingų krovinių gabenimas į Londoną nėra uždraustas, bet reikalauja ypatingo dėmesio. Tikrai patikrinkite, ar jūsų brokeris moka apdoroti tokius deklaracijas, nes ne visi su tuo susiduria kasdien.

Ar reikia specialių leidimų vaistams?

Be abejo. Vaistai, net ir vitamino papildai, yra griežtai reguliuojami JK. Reikia turėti leidimą iš MHRA (Medicinos produktų ir sveikatos priežiūros reguliavimo agentūros). Be to, jie negali būti skirti platinimai be licencijos. Kartai klientai sako, kad tai "tik vitaminciai", bet Anglijoje jie laikomi vaistais, jei turi tam tikras medicinines nuorodas. Geriau nepabandyti vežti tablečių maišelyje, nes galite susidurti su teisėsiais sunkumais.

Kas su elektriniais prietaisais?

Jie turi atitikti UKCA arba CE ženklą (CE dar laikomas tam tikru laikotarpiu). Taip pat būtina, kad jie būtų saugūs ir neturėtų plastiko virš 0,01 proc. Kai kurie klientai vežia neįspraustas elektros detalės – tai yra griežtai draudžiama, nes tai gali sukelti gaisrą kelyje arba laive. Viskas turi būti pakrauta į dėžes, kad neišsiristų. (Manau, dabar jau jie tikrina labai griežtai, ypač keltuose).

Ar galima vežti didžiąsias mašinas?

Taip, bet reikalingas specialus leidimas (STGO) Anglijos keliams. Be to, reikės susitvarkyti draudimą ir palydovą, nes kelių plotis Anglijoje vietomis yra siauresnis. Standartinis europinis sunkvežimis tinka, bet jei tai yra perkeliamas statybinis kranas arba buldozeris, tą reikia planuoti mėnesiais iš anksto. O ir Londono viduje ribojamos transporto priemonių išmatavimos ir svoris (ULEZ zona), taigi ten važiuoti sunkiau.

Logistika, terminai ir kainos

Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Londoną?

Idealiai, tai apie 3-4 dienas. Tačiau tai labai priklauso nuo to, kiek laiko praleidžiate pasienyje ir kokia yra eilė prie keltų. Jeigu važiuojate savo furgonu, gali užtrukti ilgiau dėl poilsio laiko. Reguliariais reisais (kai yra du vairuotojai) galima padaryti per 48-60 valandų. Bet su šiomis naujomis taisyklėmis, dažnai įkalbėjame klientus, kad planuotų 5 dienas rezervo. Geresniu atveju krovinys atvyks anksčiau, bet vėluoti visada negerai.

Ar brangiau vežti kėbuliniais furgonais?

Paprastai brangiau atsižvelgiant į kainą už kilogramą, tačiau jeigu turite nedidelę siuntą, tai gali būti pigiau už kurtą dalinį krovinį. Kėbuliniai furgonai turi tuos pačius muitinės reikalavimus kaip ir sunkvežimiai. Kai kurios firmos siūlo "ekspresinius" reisus furgonais, bet ten kaina gali būti dvigubai didesnė. Verta pagalvoti, ar jums tikrai bėgina laikas, ar galite laukti didelės mašinos.

Kiek kainuoja krovinio iškrovimas?

Jei tai yra "ilgai" (kai vairuotojas padeda prekes į duris), tai dažniausiai įskaičiuota į kainą. Tačiau jei reikalinga iškrovimas į antrą aukštą arba su keltuvais, tai papildomai mokama. Anglijoje darbininkai yra brangūs, todėl jie stengiasi viską užskaičiuoti. Patariu iš anksto pasakyti, kas laukia vairuotojo adresu. Jei ten nėra rampos, tai gali kainuoti 50-100 svarų papildomai už rankinį darbą.

Ar taikoma mokesčiai už kelių naudojimą?

Savaime aišku, keltų kainos (pvz., DFDS arba P&O) kiekvienais metais brangsta. Be to, jeigu važiuojate per Londono centrą, ten yra ULEZ (Ultra Low Emission Zone) mokestis, kuris gali būti apie 12,50 svarų per dieną, o sunkvežimiams daugiau. Šis mokestis pasikeitė šiais metais, dabar jis taikomas visam Londonui, ne tik centrui. Tikrai įskaičiuokite tai į savo biudžetą, nes nuomininkams tai nėra malonu.

Ar galima vežti šeštadieniais ir sekmadieniais?

Galima, bet tada veikia tik tam tikros keltų linijos, o jos dažniau brangios. Be to, Anglijoje sunkvežimiai negali važiuoti tam tikromis dienomis (t.y., sekmadieniais) pagal įstatymus, jei tai nėra specifinės prekės (pvz., maistas ar šviežia žuvis). Planuokite krovinius taip, kad jie atvyktu darbo dienomis, kitaip gali tekti mokėti vairuotojui stovėjimo mokestį iki pirmadienio ryto. Tai nėra racionalu.

Kas daryti, jei vairuotojas užstriga?

Tai nutinka. Procedūros arba techniniai gedimai. Tada jūsų įmonė turi turėti planą B. Gerai, kai yra draudimas, padengiantis vairuotojo stovėjimą. Kartais tiesiog reikia laukti, kol brokeris ištaisys dokumentus. Vieną kartą vairuotojas užstrigo dėl blogo oro ir atšauktų keltų – teko laukti dvi dienas. Tokios situacijos yra nepageidaujamos, bet būna.

Bėdos ir realus gyvenimas

Ar dažnai dingsta siuntos?

Stebėtinai retai, nors sistema nėra tobula. Dažniau būna, kad siunta "pasislepia" sandėliuose dėl blogo ženklinimo. Jeigu pasirinksite patikimą pervežėją, turėtumėte būti ramūs. Vis dėlto, rekomenduoju visada sudaryti draudimą (Cargo insurance). (Nors dauguma klientų sako, kad tai "nereikalinga", kai kažkas dingsta, tuomet jie pirmi kreipiasi pagalbos). Geriau būti sausam.

Kas nutinka, jei klientas nepamiršo pasakyti apie vertę?

O tai jau klasika. Muitinės sistema atspausdina deklaraciją su nurodyta verte, o jei tikroji vertė yra didesnė, tai laikoma neteisėta veikla. Gali būti pradėta tyrimas. Geriau parašyti tiesą, net jei reikės sumokėti daugiau PVM. Neteisinga informacija gali uždraustti įmonei vežti prekes į JK ateityje. Tai tarsi raudona vėliava, kuri lieka ant jūsų įmonės pavardės.

Ar verta tikėti brokeriams?

Dauguma brokerių dirba gerai, bet yra ir tokių, kurie tiesiog renka mokestį už "spustelėjimą". Rinkitės tuos, kurie su jumis bendrauja ir paaiškina, kas vyksta. Jei brokeris neatsiliepia į skambutį ar žinutę kelias valandas – tai blogas ženklas. Pasienio kontrolė reikalauja greito reagavimo. Aš pats turiu kelis patikimus, su kuriais dirbu jau metus, ir tai padeda išvengti streso.

Ką daryti su sugadinta siunta?

Skubiai praneškti vairuotojui ir užfiksuokite nuotraukas prieš iškrovimą. Negalima pasirašyti gražinimo pažymos, jei prekės sugadintos. Anglijoje yra griežtos taisyklės dėl pretenzijų – jas reikia pateikti per 3 dienas. Jei vairuotojas iškrovė viską ir išvažiavo, tada gynėsis bus daug sunkiau. Viskas turi būti įrašyta į CMR konosamentą.

Ar tiksli sekimo sistema visada veikia?

Kartais GPS signalą praranda tunelyje arba uoste. Neturėtumėte panikuoti, jei pamatėte, kad vairuotojo vieta nepasikeitė valandą. Tai gali reikšti, kad jis eina pasienio kontrolę. Dažniausia sistemos atsinaujina, kai vairuotojas išvažiuoja į atvirą kelią. Tikrai pasakykite savo klientui, kad sekimas gali būti šiek tiek atsilikęs, o ne realaus laiko.

Ar galiu veži asmenines daiktus su verslo kroviniu?

Tai nerekomenduojama dėl draudimo priežasčių. Jei dingo asmeninis lagaminas, jis nebus padengtas komerciniu draudimu. Be to, muitinė gali turėti klausimų dėl "mišrių" siuntų. Geriausia laikyti viską atskirai. Vienas klientas bandė vežti dviračia vaikui kartu su verslo įrankiais, ir teko daug paaiškininų pasienyje.

Išvados

Viskas iš esmės priklauso nuo to, kaip gerai pasiruošiate. Nors ir yra apribojimų, dauguma verslo krovinių į Londoną pasiekia tikslą be didelių nesklandumų, jei tik dokumentai tvarkingi. Nereikia bijoti to breksito, tiesiog reikia būti atsargiam. Dirbame su šia maršrutu kasdien ir matome, kad verslas nenustojo, tik tapo šiek tiek sudėtingesnis. Taigi, jei viską suplanavote teisingai, jūsų prekės tikrai įveiks šį kelią.