Ar galima vežti elektroninę techniką iš Anglijos: vadybiniko patarimai ir realios patirties istorijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, tikiuosi, su mažiausiomis nuostoliems per visą tą laiką išmokau kaip vežti įvairiausius krovinius. Po „Brexit“ visiems iškilo tas pat klausimas – ar dabar įmanoma ir kaip vežti elektroninę techniką iš Anglijos? Trumpai sakant – taip, viskas įmanoma, tiesiog pasikeisė taisyklės ir kainos, o kartais reikia daugiau kantrybės su dokumentais. Buvau tokiose situacijose, kai mašina stovėdavo pasienio ruože dvi dienas tik dėl to, kad trūko vienos parašo deklaracijoje. Nenoriu būti niūrus, bet reikia žinoti realią paveikslą prieš užsakyti transportą. Štai kas iš tikrųjų laukia jūsų, jei nuspręsite siųsti telefonus, kompiuterius ar kokią sudėtingesnę įrangą.

Bendri klausimai ir dokumentacinė painava

Ką reikia žinoti apie dokumentus siunčiant techniką?

Dokumentai yra pusė sėkmės, seržant. Jei vežate elektroninę techniką iš Anglijos, privalote turėti tinkamą prekių sandėliavimo apyvartinę sutartį arba komercinę sąskaitą. Be aiškaus prekių kilmės sertifikato muitinėje gali užstrigti ilgam, ypač jei prekės yra naudotos. Buvau atvejų, kai klientai siuntė „vartyti“ telefonus be jokių dokumentų, o tada stebėjosi, kodėl jų reisas užstrigo Didžiojoje Britanijoje. Muitininkai dabar yra ypatingai griežti ir tikrina kiekvieną eilutę, tad geriau užduokite klausimą iš anksto.

Ar reikalingas EORI kodas?

Be abejo, reikalingas. Be EORI kodo jums neįmanoma atlikti jokių importo procedūrų į Europos Sąjungą. Tas kodas gali būti asmeninis (jei vežate sau) arba įmonės. Vieną kartą teko padėti verslininkui, kuris užmiršo šįkodą, ir mašina su brangia įranga taip ir liko Tilbury uoste porą dienų. Nerekomenduoju rizikuoti, gaukite kodą prieš pradedant derybas su tiekėju Anglijoje, nes be jo procesas sustoja kaip į kalną rėžtas.

Ar galima vežti naudotą elektroniką be PVM?

Galima, bet tik tada, jei galite įrodyti, kad tai nekomercinė siunta arba taikoma atostogų apmokestinimo taisyklė, tačiau tai sudėtinga. Jei vežate naudotą techniką verslui, dažniausiai vis tiek reikės mokėti PVM, o tiksliau – importo mokesčius. Viena problema ta, kad britų dokumentai dažnai būna su klaidomis (pav. „Used goods“ parašyta kažkur kampelyje), todėl mūsų muitinėje pareigūnai gali pradėti daryti priekaištus. Geriausia viską konsultuoti su brokeriu prieš vežiant.

Kas daro, jei gavėjas Lietuvoje nėra PVM mokėtojas?

Tada klausimų dar daugiau. Jei asmuo neregistruotas kaip PVM mokėtojas, jis vis tiek privalo sumokėti importo PVM ir muitus, kad prekės praeitų per sieną. Tai reiškia, kurjeris ar logistikos partneris gali pareikalauti sumokėti pavedimu prieš išduodant siuntą. Yra klientų, kurie netyčia nurodo asmeninį adresą vietoje įmonės, o paskui stebisi, kodėl muitinė prašo jų asmens kodo. Dėmesio čia reikia labai didelio.

Ar sunku gauti prekių kilmės dokumentą?

Kartais tai tiesiog košmaras. Kadangi Anglija nebėra ES narė, dauguma elektronikos komponentų tenka laikyti trečiosios šalies prekėmis. Norėdami gauti mokesčių atleidimą (jei taikoma), reikia originaliojo „Made in EU“ sertifikato, kurį dažnai neįmanoma gauti iš Kinijos gamintojų. Pastaruoju metu pastebiu, kad daugelis tiekėjų Londone tiesiog nusileidžia ir moka mokesčius, nes dokumentų rinkimas kainuoja brangiau nei patys mokesčiai.

Ar reikia specialių leidimų del radijo įrangos?

Žiūrėkite, čia jau specifika. Jei tai standartiniai telefonai ar planšetėciai, dažniausiai nereikia, bet jei tai profesinė radijo stotis ar signalizacijos įranga, gali prireikti RRT (Radijo ryšių tarybos) sutikimo. Kartais netyčia užsirašome tokią siuntą į common užskaitą ir vėliau reikai važiuoti į ministeriją gauti leidimą. Tai užtrunka dieną, dvi, o krovinys stovi. Geriau išsiaiškinti iš anksto.

Muitinė, mokesčiai ir „Brexit“ realijos

Kiek dabar kainuoja importo muitas elektronikai?

Muitas priklauso nuo prekės kodo (HS kodas), bet dažniausiai elektronikai jis svyruoja nuo 0 iki 2,7 proc. (gal net daugiau, priklausomai nuo tipo). Bet čia yra pagrindinis laukas – jei technika atkeliauja iš Kinijos per Angliją, gali būti taikomi anti-dempingo mokesčiai, būna ir 15 proc. Esu matęs, kaip klientai suskaičiuoja tik PVM, o paskui jų akys išlenda, kai matau galutinę sąskaitą su muitais. Reikia tiksliai žinoti, kas yra jūsų siuntoje.

Ar tiesa, kad PVM mokamas tik virš 150 eurų?

Tai buvo taip trumpą laiką, kai įsigaliojo „Brexit“, taisyklės keitėsi šimtus kartų. Dabar, jei prekės vežamos iš Anglijos (ne ES), importo PVM taikomas nuo 0,01 eurų vertės. Nėra jokio de minimis slenksčio, kaip buvo anksčiau su knygomis ar mažomis siuntomis. Taigi, net jei nusiperkite 20 svarų vertės kabelį, turite sumokėti PVM Lietuvoje. Dauguma žmonių vis dar mano, kad yra kažkoks nemokamas slenkstis, bet, deja, jau nebeliko.

Kaip vyksta mokesčių apmokėjimas – gavėjui ar siuntėjui?

Standartinė praktika yra tokia, kad mokesčius moka gavėjas Lietuvoje (importo procedūros). Tačiau galima susitarti dėl DDP (Delivery Duty Paid) sąlygų, tada moka siuntėjas Anglijoje ir mūsų vadybininkai padengia visas išlaidas iš anksto. Problem ta, kad kai kurie britų pardavėjaip tiesiog atsisako tokio modelio, nes nenori tingėti su mūsų bureaucratija. Tenka daugiau kalbėti ir paaiškinti.

Ar galima taikyti 0 proc. PVM tarptautinėms prekybai su Anglija?

Jei vežate elektroninę techniką iš Anglijos verslui (B2B) ir abu turite PVM kodus, taip, galima taikyti 0 proc. PVM importui, jei naudojate specialią importo deklaraciją. Bet čia reikia labai geringi dokumentų tvarkymo. Vieną kartą teko ilgai aiškinti muitininkui, kad tai ne galutinė supirkimas, o pervežimas tarp sandėlių, ir dėl to gavome nulini PVM. Bet jei dokumentai užrašyti kaip „pieno“ – bus 21 proc.

Ką daryti, jei muitinė įvertina prekę brangiau negu yra?

Tai klasika. Muitininkai turi savo katalogų sistemas ir jei jums pavyko nupirkti „iPhone“ už 50 svarų (galbūt būta sugedęs), jie vis tiek gali įvertinti pagal rinkos kainą. Tada teks mokėti mokesčius ne pagal tai, ką sumokėjote, o pagal tai, ką jie mano, kad prekė kainuoja. Reikia tuomet pateikti pirkimo-pardavimo sutartį, banko pavedimus ir prašyti peržiūrėti, tačiau tai užtrunka.

Ar gali būti papildomų patikrinimų?

Be abejo. Nuo tada, kai Anglija tapo „užsienie“, elektronika dažnai patenka į raudonąją zoną patikrinimų. Jie gali prašyti atidaryti dėžes, patikrinti serijinius numerius ar netgi įjungti įrenginius, kad įsitikintų, tai ne pavojingos prekės. Turiu omenyje, kad tada kaupiasi sandėliavimo mokesčiai uoste, kurie nėra malonūs. Geriau tikėtis, kad gali užtrukti ilgiau nei įprasta.

Dėl ko dažniausiai kyla problemų su deklaravimu?

Dėl neteisingų svorių ir prekių kodų. Anglijos tiekėjai dažnai rašo „Electronics“ viena eilute be detalių, o mūsų muitinė to nepriima. Kiekvienas telefonas, kompiuteris ar taisyklė turi turėti savo HS kodą. Jei deklaracija pernelyg bendra, ją tiesiog grąžina ir prašo perdaruti. Tai sukelia vėlavimus ir nervus abiejoms pusėms.

Pakavimas, saugumas ir draudimas

Kaip geriausia supakuoti kompiuterius?

Jei klaustumėte manęs asmeniškai, aš jums pasakiau – nenaudokite tik originalios kartoninės dėžės. Jos tinka kurjeriui, bet ne kelių dienų kelionei keliuose su krovininiu automobiliu. Reikia ant palėtės, apvynioti plėvele, o taliau įdėti į dėžę su putomis. Buvo atvejis, kai klientas išsiuntė penkis serverius be antspaudų, ir važiuojant per nelygius kelius Lenkijoje vienas jų nuvirto ant šono.

Ar įrenginius reikia išjungti prieš vežant?

Privalomai. Be to, jei įrenginyje yra ličio baterijos, turi būti užtikrinta, kad jis netyčia neįsijungs. Taip pat rekomenduoju uždėti specialią lipduką ant ekraną, kad neįsitrūktų. Esu matęs, kaip atkeliauja monitoriai su sužalotais pixeliais tik todėl, kas buvo paliktas įjungtas ir prikabintas prie sienos lenktame kambario. Pasidėkite ant galvos „Fragile“ lipdukus, nors vairuotojai jų dažnai ir nemato.

Ar verta drausti techniką?

Visvien verta. Elektroninė technika yra pačios aukščiausios rizikos kategorija. Jei dėžė atkeliauja su drėgmės požymiais ar sužalota, gauti atlyginimą be draudimo beveik neįmanoma. Būkite tikri, kad perskaitytę sąlygas – dauguma draudimų nedengia įrenginių, jei jie blogai supakuoti. Vienas klientas buvo patyręs didelių nuostolių, nes supakuotojai pamiršo uždaryti dėžę viršų.

Ar galima vežti techniką kartu su kitomis prekėmis?

Galima, tai vadinasi dalinis krovinys (part load). Bet čia reikia būti labai atsargiam. Negalima dėti sunkių metalo detalių ant viršaus delikatios elektronikos. Vadybininkas, kuris formuoja krovinį, turi žinoti, kas yra viduje. Jei tiesiog pasakysite „prekės“, gali atsitikti, kad virš jūsų serverių bus užkrauta keletas padangų. Tai, tikiuosi, suprantate, nerekomenduojama (juokinga, bet baisu).

Kaip elgtis, jei technika sugesta kelyje?

Pirmaiausia – nedelsiant praneškite vairuotojui, kad jis pažymėtų defektą važiavimo lapuose. Be to, reikia fotografuoti pažeidimą dar prieš iškraunant iš mašinos. Jei tą padarysite, tikimybė gauti kompensaciją padidėja dešimt kartų. Kartais žmonės pasirašo važiavimo lapus be išlygų ir paskui šaukiasi, kad viskas subyrėjo, bet tuomet jau per vėlu reikalauti.

Ar saugu vežti monitorius dideliais kiekiais?

Monitoriai yra pačios problematiškiausios prekės dėl jų stiklo. Jei tai ne industriniai monitoriai su metalinėmis korpusais, asmeniškai būčiau nervingas. Reikia specialių rėmų, kurios laiko monitorius vertikaliai ir neleidžia jiems gulti ant nugaros. Prisimenu vieną reisą, kai vairuotojas staigiai stabdėldamas ir visa monitorių pilis „nulipo“ nuo paletės. Vaizdas buvo žiaurus.

Ar reikia specialios pabaigos?

Jei kalbame apie labai jautrią įrangą, pvz., medicininius aparatų ar serverius, taip, reikia. Tai vadinama „white glove“ paslauga – kai krovinys yra ne tik išvežtas, bet ir atidžiai įdiegtas į vietą. Standartinis krovininis automobilis tik numeta ant grindų ir važiuoja toliau, o jei ten svarbi technika – geriau užsakyti individualų transportą su liftu.

Terminai, maršrutai ir geografiniai niuansai

Kiek laiko užtrunka vežti elektroniką iš Londono?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų, jei viskas eina sklandžiai. Tačiau „sklandžiai“ su Anglija dabar yra didelis pasakyti. Ferų eilių Doveriuje arba Kelne gali būti milžiniškos, ypač vasarą arba kai kas nors nutinka taisytėse. Praėjusi metai teko laukti net 48 valandų vien tik tam, kad išvažiuotume iš Britanijos, nes buvo problemų su pasų patikrinimais vairuotojams.

Kur įvyksta pagrindinis muitinės tikrinimas?

Dauguma atvejų tikrinimas vyksta jau Lietuvoje, t.y., paskutiniame tiksliniame taške arba sandėlyje. Tačiau jei įkeliama į bendrą konteinerį (LCL), tikrinimas gali būti atliktas uosto terminalo sandėlyje, prieš išsiunčiant toliau. Tada tenka sumokėti už iškrovimą ir pakrovimą atgal, kas sukelia papildomų kaštų. Mažiausiai rizikuojama, jei vežate pilną mašiną (FTL).

Ar galima užsakyti ekspress pristatymą?

Galima, bet kainos bus... kažkas tokio. Ekspress reiškia 24-48 valandas, bet tada jūsų siunta keliauja atskirai, ne laukiant pilnos mašinos. Anglijoje ypač brangu surinkti mažas siuntas į vieną vietą ir greitai parvežti. Jei jums skubisi, turite būti pasiruošę sumokėti net dvigubai daugiau nei standartinio reiso kaina.

Ar maršrutas priklauso nuo to, kur Anglijoje yra prekės?

Taip, žinoma. Jei prekės yra šiaurėje, pavyzdžiui, Mančesteryje ar Edinburge, reikės daugiau laiko, kad vairuotojas nuvažiuotų surinkti. Anglija didelė šalis, ir ne visada taip paprasta pavažiuoti į vieną vietą ir išvažiuoti tą pačią dieną. Kartais tenka nakvoti lauke, kas taip pat įeina į kainą.

Ar pasienio formalumai užtrunka ilgiau?

Dabar, po „Brexit“, taip. Vairuotojas turi išsaugoti visus dokumentus, dažnai jie turi būti įkelti į specialią sistemą prieš išvykstant. Jei kažką pamiršite, vairuotojas gali būti nukreipiamas į atskirą juostą pasienyje, o tai laiko praradimas. Aš vieną kartą pamiršau priedėlį prie deklaracijos, ir teko vairuotojui laukti keturias valandas, kol aš ištaisiau klaidą biure.

Kas vyksta su siunta, jei vairuotojas susirga?

Čia jau gyvenimiška situacija. Tada reikia skubiai rasti pakeitimą arba perduoti krovinį kitam vairuotojui. Su elektronika tai pavojinga, nes gali būti pažeistas saugumas arba atidėtas pristatymas. Visos didelės kompanijos turi planą „B“, bet mažesnėms gali tekti rūpestis pačiam gavėjui.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma sistemų leidžia tai padaryti, tačiau Anglijoje signalas kartais būna silpnas, ypač kai vairuotojai ilsisi netoli uosto. Tikėkitės, kad vietos atnaujinimas gali būti su keletu valandų uždelsimu. Geriau tiesiog susisiekti su vadybininku, jei jūsų siunta „nustojo judėti“ tiesiogine žodžio prasme.

Specifinė technika (baterijos, dideli įrenginiai)

Ar galima vežti telefonus su ličio baterijomis?

Galima, bet tai laikoma pavojingomis prekėmis (DG). Reikia specialios deklaracijos, o pakuotė turi atitikti UN3481 standartą. Negalima tiesiog mesti dešimt telefonų į dėžę ir manyti, kad viskas gerai. Jei dėžė užsidegs kelyne, draudimas nebus mokėtas. Mes tokias siuntas traktuojame ypatingai atsargiai.

Ar sunkiausia įvežti didelius serverius?

Dideli serveriai ne tik sunkūs, bet ir jautrūs vibracijai. Juos reikia įmontuoti į specialius rėmus (racks), kurie yra uždaryti ir fiksuoti. Buvau atvejo, kai klientas nupirko naudotą serverių spintą iš banko Londone, bet negalėjo jos išmontuoti. Teko siųsti specialią brigadą, kas išpūtė biudžetą per galvą.

Kas dėl vaizdo stebėjimo kamerų?

Kameros, ypač lauko, dažnai turi infra raudonųjų spindulių diodus, kurios kai kurios šalys laiko pavojingomis, bet paprastai nebe ES lygmeniu. Svarbiausia, kad jos būtų gerai supakuotos, nes objektyvai lengvai suskyla. Niekada neneškite kamerų vienoje didelėje dėžėje be tarpinio padengimo.

Ką daryti su įranga, kurioje yra dujai (pvz., kondicionieriai)?

Jei tai ne dideliausia sistemos, o dalys, turi būti specialios žymos. Bet jei kalbame apie didelius serverinius pastato aušinimo blokus, čia jau reikia specialios leidimų ir sertifikatų. Paprastai klientai to neplanuoja ir tada įvyksta panika prieš pat išvežimą.

Ar galima vežti elektromobilių dalis?

Galima, bet akumuliatoriai (baterijos) yra viskas tas pats – pavojingos prekės. Jei tai tik smulkios detalės, problemos nėra. Jei tai visa baterija, reikalingas sunkvežimis su ADR sertifikatu (pavojingų krovinių vežimas). Tai daro kainą dvigubai ar net trigubai.

Ar reikia specialių sąlygų medicininei technikai?

Medicininė technika dažnai reikalauja temperatūros kontrolės, jei tai nėra įrengimai su vidiniais akumuliatoriais. Tad jei vežate MRI dalių ar kažką panašaus, reikia užtikrinti, kad vairuotojas nenuleistų per daug aukštai (nenaudotų stabdžių per daug staiga) ir, jei reikia, kad mašina būtų šalta. Vasarą tai sudėtinga.

Kas dėl sensualių duomenų ištrynimo?

Tai ne logistikos, o saugumo klausimas, bet svarbu. Prieš išvežant naudotus kompiuterius ar serverius iš Anglijos, įsitikinkite, kad duomenys yra ištrinti (GDPR). Mums klientai kartai duoda nešiojamusjį kompiuterius su vis dar įjungta „Outlook“ programa. Mes jų nebežiūrime, bet kas gali ją pamatyti peržiūrą?

Išvada

Na, sumomės: ar galima vežti elektroninę techniką iš Anglijos? Žinoma, galima, aš pats kasdien tai darau. Bet nereikia būti naiviam ir tikėtis, kad tai vyks taip paprastai kaip anksčiau. Pasiruoškite dokumentus, gerai supakuokite daiktus (ypač jei ten yra baterijos) ir tikėkitės nepageidaujamų staigmenų pasienyje. Jei viską padarysite protingai, jūsų prekės atkeliaus saugiai, o jei bandysite apvilioti sistemą – gali tekti mokėti daugiau nei pati technika kainuoja. Sėkmės versle ir pasakykite, jei kas nors neaišku – visada galima pasikalbėti.