Ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės: tiesiog aiškinam be reklamos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o po „Brexit“ pasidarė visai įdomu. Daug kas klausto: ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės? Taip, galima, bet tai nebėra ta paprasta, kaip anksčiau, kai važiuodavai ir tiesiog pravažiuodai tą kalną. Dabar viskas užtruks ilgiau, dokumentų bus daugiau, o nervų – mažiau. Tiesą sakant, jei ruošiatės siųsti ką nors didesnio nei paprasta dėžė su batais, geriausiai iš anksto pasiruoškite kavai ir kantrybei. Bus gera, tik reikia žinoti, kur yra „kabliai“.

Dokumentai ir muitinės naktmaros

Ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės be problemų po „Brexit“?

Žiūrėk, teoriškai – taip, viskas įmanoma. Praktiškai? Pasireiškia daugybė smulkių kliūčių, kurių anksčiau nebuvo. Ankstesniais laikais įvežti prekes iš Anglijos buvo taip pat kaip iš Lenkijos, o dabar tai trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena siunta praeina eksporto importo kontrolę. Ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės be problemų? Galima, jei turi gerą brokerį. Be jo, gali praleisti savaitę ties sienos, laukiant, kol kamuoja praleisti vieną keptuvę.

Kokius dokumentus reikia tur�ti būtinai?

Būtina turėti prekių faktūrą (Commercial Invoice), kurioje aiškiai nurodyta, kas kas yra. Be to, reikia transporto dokumento, paprastai CMR. Jei siunte brangi, dar ir draudimo polisą nepamiršk. O svarbiausia – tiekėjo deklaraciją, jei prekių vertė viršija 600 eurų (arba kaip dabar ten yra, geriau patikrinti, nes taisyklės keičiasi). Vienas trūkstamas parašas ir siunta stovi.

Kas daryti, jei neturiu EORI numerio?

Tada turėsi jį užregistruoti, kitaip neišeis. EORI numeris yra kaip asmens kodas muitinėje – be jo niekas neišvažiuos. Užregistravimas Lietuvoje yra nemokamas ir daromas per Muitinės informacinę sistemą, užtrunka kelias dienas (kartais ilgiau, jei sistemos užstringa). Negalima pradėti vežti be šio numero, nes vairuotojas tiesiog nebus įleistas į terminalą.

Ar vairuotojas gali užpildyti muitinės dokumentus vienas?

Nerekomenduojama. Vairuotojas vairuoja, jis ne muitinės tirtininkas. Geriausiai, kad dokumentus būtų paruošęs siuntėjas arba brokeris iš Lietuvos pusės. Yra atvejų, kai vairuotojas bando „daryti pats“ terminaluose prieš Lamanšą ir suklysta dėl kodo – tada baudos didelės. Geriau, kad jis tik atvežtų krovinią ir duotų raktus.

Kiek laiko užtrunka muitinės išvykimas?

Kai viskas tvarkoje – valanda, dvi. Jei trūksta dokumentų arba siunta atkrenta į papildomą patikrą (tai dabar dažna paslauga), gali užstrigti ir dieną. Paskutinį kartą vienas klientas laukė tris dienas, nes muitininkai abejojo, ar prekės iš tikrųjų ne iš Kinijos (tik per Angliją ėjo). Tai tenka laukti ir nebijoti nieko klausti.

Ar reikia mokėti muito ar mokesčius Anglijoje?

Paprastai ne, jei tai įprastas eksportas. Anglijoje gali tekti mokėti tik tam tikrus vietinius mokesčius, jei prekės yra specialios (pvz., alkoholis). Dažniausiai mokėti reikia Lietuvoje – PVM ir muito, jei taikomas. Prieš išvežant iš Anglijos, reikia padaryti išvykimo deklaraciją, tai yra būtina, o už ją paprastai imama nedidelis mokestis.

Kas tie „Exit Summary Declarations“?

Tai tų pačių išvykimo deklaracijų pavadinimas. Angliškai skamba gražiau, o esmė ta pati – pranešti Anglijos muitinei, kas išvyksta. Jei to nepadarysi, gausi baudą ir galų gale siunta negrįš. Dauguma firmų tai įtraukia į savo paslaugų kainą, bet patikrinti verta, nes kartais už tai papildomai „prisikirčiaja“.

Ar įmanoma vežti naudotas techniką (statybinę, žemės ūkio)?

Tai viena sudėtingiausių sričių. Ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės, jei tai senas traktorius? Taip, bet reikės chassis numero (VIN) ir techninės apžiūros dokumentų kopijų. Muitinė labai griežtai tikrina, ar nenaudojamas radiatorių neužpylus aliejumi (taršos kontrolė). Buve atveju, kai vienas ekskavatorius užstrigo sienoje dėl alyvos nutekėjimo po kėbulu – teko išvalyti.

Ką daryti, jei muitinė pareikalauja papildomų dokumentų?

Tegu siuntėjas juos pateikia kuo greičiau. Muitinės sistemos leidžia užšaldyti deklaraciją tol, kol neateina informacija. Negalima pykti į pareigūnus, jie tiesiog dirba pagal taisykles. Kartais reikia net chemijos sudėties ataskaitos (MSDS), jei tai kažkas įtartino.

Logistika: kaip tą visa važinėjimą suorganizuoti

Kaip surenkamos partijos (groupage)?

Tai, ką mes vadiname „kolektoriumi“. Anglijoje yra sandėliai, kur suvažiuoja mažesnės siuntos, jose sukompiliuoja į vieną didelį sunkiasvorį ir veža toliau. Tai pigiau, bet lėčiau. Jei turi 2 padangas, jas kraus ant paletės ir lauks, kol užpildys visą sunkiasvorį. Gali užtrukti savaitę-dvi.

Ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės daliniu krūviu (LTL)?

Žinoma, tai yra vienas populiariausių būdų. LTL (Less than Truckload) reiškia, kad nuperki vietos mašinoje iki 3-4 paletėms. Mašina važiuoja tiesiai į tavo sandėlį (arba artimiausią terminalą). Tai greičiau nei grupinis vežimas, bet brangesniau. Tinka, kai prekės skubos.

Kiek trunka kelionės laikas į Lietuvą?

Standartiškai, jei viskas gerai, 4–5 dienos iš Anglijos gilumos iki Lietuvos. Jei iš Londono apylinkių – gal net 3 dienas (suskaičiuojant ir Kelto perplaukimą). Bet prisiminkit apie „savarankišką vairavimą“, kai vairuotojai turi poilsio laiką – tai visada prideda vieną dieną prie planų.

Kur geriau krauti – Londono viduryje ar uoste?

Londonas – košmaras vairuotojams. Užimtasis zona (ULEZ), mokesčiai už važiavimą mieste, siauros gatvelės. Geriau sutarti su siuntėju, kad jis pats nuneštų siuntą į kokį „hubą“ prie miesto, pavyzdžiui, į Northampton arba prie Felixstowe. Taip bus gerokai pigiau ir greičiau.

Ar reikia paletės?

Būtina. Negali tiesiog užmesti keleto dėžių į sunkiasvorio kėbulą. Jas sutrenks. Reikia standartinės EUR paletės (arba UK paletės, jei ten įranga pritaikyta), tvarkingai užfiksuotos ir obružtos. Vairuotojas nebus laimingas, jei teks surinkti išbyrėjusias dalis po vairo.

Kaip vyksta perplaukimas per Lamanšą?

Dabar daugiausia naudojami keltai iš Dover į Calais arba Dunkerque. Sunkiasvoriai važiuoja į apačią. Reikia užsiregistruoti iš anksto (bilietai). Kartais būna eilių, ypač atostogų metu ar kai keltą technikai trikdo. Kartais naudojamas ir tunelis po kanalu (Eurotunnel), bet ten reikia ypatingos leidimų.

Ar vairuotojas iš Lietuvos galės atvažiuoti paimti prekę?

Taip, jei turi visus dokumentus ir žino adresą. Bet Lietuvos vairuotojams Anglija nėra patogi kairiarankė eismą. Be to, jei tai nėra pilnas krovinys (FTL), jam tenka tuščia važiuoti atgal – tai labai brangu. Todėl dažniau dirbama su vietinėmis Anglijos transporto firmomis, kurios priima pas mus taisyklių.

O jei siunta per didelė į standartinę sunkiasvorę?

Tada reikia specialios transporto (projektinio). Tai labai brangu. Reikia gauti leidimus važiuoti ne įprastais keliais, policijos lydėjimo, kartais irkelto elektros linijų. Jei kalbame apie really didelius siuntinius, tai visai kita istorija, už kurią atsakingi inžinieriai.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma firmų siūlo „tracking“. Tiesa, Anglijoje jis kartais „užstringa“, nes signalas prastas arba vairuotojas nusileido požemiu. Geriausia tiesiog paskambinti dispečeriui ir paklausti „kur jūsų“, nes tas žmogus žino daugiau negu sistema.

Kokia padėtis su keltų brangumoimu?

Keltų kainos šokinėja kaip nori. Dėl naftos kainų arba Brexit problemų operatoriai kelia kainas. Kartais užsisakyti bilietą ryte vakare – brangiau dvigubai. Tarkime, prieš metus bilietas kainavo 80 svarų, dabar gali būti ir 120. Visada reikia įskaičiuoti šią nelgią.

Pinigai ir rizikos (su ko susiduriama realybėje)

Kiek apytiksliai kainuoja 1 paletės pervežimas?

Sakykim, grupiniu vežimu gali tekti nuo 150 iki 250 eurų (priklausomai nuo svorio ir vietos). Dalinis krūvis brangesnis – gali būti 300–400 eurų. O pilna mašina (FTL) – apie 1200–1500 eurų (kiekviena situacija individuali, tai tik orientaciniai skaičiai). Neapsikiskinkite pigiausiu variantu, jei prekės svarbios.

Kas atsitinka, jei klientas atsisako priimti siuntą?

Blogai. Tada tenka mokėti už laikomąjį sandėlį Anglijoje, už grąžinimą atgal, dar kartą muitines. Baigiasi taip, kad siunta kainuoja daugiau negu ji yra verta. Todėl tikrai įsitikinkite, kad pirkėjas tikrai nori tos prekės, prieš išsiunčiant.

Ar draudimas apima viską?

Draudimas paprastai apima „standartinę“ riziką – gaisrą, avariją, vagystę (jei užrakinta). Bet jei siunti ką nors trapaus ir neįpakavai kaip priklauso – neduvs. Arba jei vairuotojas palieka mašiną su įjungtu varikliu ir ją pavogia – draudikas gaišta. Visada skaitykite sąlytas (aš dažnai to nenuoriu daryti, bet reikia).

Ar gali būti papildomų mokesčių, apie kuriuos nesakoma?

O taip. „Fuel surcharge“, kai benzinas brangesnis. „Handling fee“ uoste, jei reikia spec. technikos. Kartais net „waiting time“, jei vairuotojas laukia kraunamas ilgiau nei valandą. Geros firmos apie tai praneša iš anksto, blogos – išsiunčia sąskaitą pabaigoj ir stebisi, kodėl pykti.

Ką daryti, jei siunta atvyko sugadinta?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėkite! Užfiksuokite pažeidimus nuotraukomis dar prie vairuotojo. Parašykite į CMR pastabą „su rezervu“. Tada skambink brokeriui. Jei pasirašai „gerą“ protokolą, o namie atidarai – daugiau niekas nebegirdės.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei naudojate patikimas firmas, o ne „bliuzliukus“ iš skelbimų. Brangiausias daiktas turi eiti taisomu sunkiasoriu su metalinėmis uždaromomis grotelėmis. Ir būtinai su GPS trackeriu viduje. Prieš metus vienas klientas taip išsigelbėjo – pavogė sunkiasvorį, bet radome jį per dvi valandas.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Didelėms firmoms, su kuriomis dirbame ilgai – taip. Naujiems klientams – paprastai ne, arba tik už pirmąkart gali būti nedidelis limitas. Pervežėjai taip pat nenori rizikuoti, nes jie turi mokėti vairuotojams ir keltams grynais pinigais.

Kaip vyksta PVM mokėjimas importuojant?

Jei turi PVM mokėtojo kodą, gali taikyti atvirkštiną apmokestinimą (0% importas, o tada PVM deklaracijoje pasiskaičiuoji). Jei ne – turi mokėti muitinėje tiesiogiai, kad gautum prekes. Tai gali būti nemalonsta staigmena piniginėje (ypač jei apmokestinimo vertė didelė).

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti į tam tikras vietas?

Nes ten važiuoti neapsimoka. Jei gyveni kažkur toli nuo magistralės, pavyzdžiui, Žemaitijoje kažkur sodyboje kur bekelės, sunkiasvoris ten nevažiuos. Reikės perkrauti į mažesnę mašiną (vadinamąją „last mile“), o tai papildomi pinigai.

Išvada

Taigi, trumpai tariant – ar galima vežti didelius siuntinius iš Jungtinės Karalystės? Absoliučiai taip, šiandien tai darome beveik kasdien. Tiesiog nepamirškite, kad pasaulis pasikeitė ir dabar reikia daugiau kantrybės bei dokumentų nei prieš penkerius metus. Negalima tikėtis, kad prekės atkeliaus per dieną be jokios pastangos – tai nebūna. Raskite patikimo brokerio, sudėkite dokumentus tvarkingai, ir viskas gerai passiseks. Sėkmės su jūsų siuntomis (ir tepirktų tais ratais, o ne muitinėse)!