Ar galima vežti didelius daiktus į Angliją? Viskas, ką reikia žinoti apie logistiką po Brexito

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir kartais vis dar nupučiu plaukus, kai prisimenu, kaip visa tai atrodavo anksčiau. Tada tu tiesiog užkeldai daiktus į sunkvežimį ir važiuodai. O dabar? Dabar tas pats klausimas „ar galima vežti didelius daiktus į Angliją“ sukelia tiek manybės, kad nori tiesiog rankas nuleisti ir užsidaryti. Tačiau ne, mes gyvename, tai dirbame. Trumpai tariant, taip, viskas įmanoma, bet dabar reikia daugiau popieriaus, kantrybės ir kartais net gerosios sėkmės, nes muitinės tunninge (tuningas? ne, tunninge... čia netaisauia, turi būti tuninglyje) gali užtrukti ilgiau nei planavote. Toliau bandysiu paaiškinti, kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių brošiūrų.

Ką išvis reiškia „dideli daiktai“ ir ar jie telpa?

Ar įmanoma gabenti stalą ar spintą į Angliją be didelių problemų?

Žinoma, kad įmanoma, bet čia nebus taip paprasta kaip paštu nusiųsti laišką. Jeigu kalbame apie biuro stalą ar didelę svetainės spintą, jas reikės ne tik padėti į sunkvežimį, bet ir tinkamai užfiksuoti kurjerio dokumentuose. Dažnai žmonės galvoja, kad jei daiktas telpa į liftą arba į furgono duris, tai viskas vyksta kaip magija. Iš tiesų, kai svarstote, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją, svarbu atsižvelgti į tą, kad daiktas gali būti pažeistas kelyje, jeigu bus blogai užfiksuotas tarp kitų krovinių. Geriausia užsakyti pilną konteinerį arba bent jau dalinį vietų kroviniui, kad tavyje nevyktų papildomų manevrų.

O jeigu aš turiu seną, sunkų pianiną? Ar tai įmanoma pervežti?

Pianinai – tai mano pyragas. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas bandė išsiųsti „Stainway“ be specialios įrangos, paprasčiausiai uždėjęs ant paletės. Baigėsi tuo, kad pianinas atsitrenkė į sieną furgone ir buvo sugadintas ne tik išorėje, bet ir mechanika. Taigi, kai klausiate, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją tokius kaip pianinas, atsakymas yra taip, bet tik su krautuvais, specialiomis juostomis ir labai patyrusiais vairuotojais. Paprasti kurjeriai to nebeims, net jei jums mokėsite dvigubai. Tai brangu, bet verta išsaugoti instrumentą.

Ar leista keliauti su savo automobiliu ir vežti daug daiktų asmeniniam naudojimui?

Čia yra pilna auka daugeliui. Žmonės įsirengia „BMW“ su priekaba, užkrauna visa gyvenimą ir važiuoja manydami, kad jie „turistai“. Muitinėje Anglijoje jie susiduria su realybe – jeigu daiktų per daug ir tai atrodo kaip prekyba, jums gali uždrausti įvažiavimą arba priversti mokėti verys (mokesčius). Čia svarbu skirti tarp tarpininkavimo ir asmeninio naudojimo. Jei vežate sofas, lentynas ir buitinę techniką į savo butą Londone, tai gerai, jei turite galimybę tai įrodyti, pavyzdžiui, nuomos sutartimi. Bet jeigu turi dešimt tokių pačių televizorių – tai jau bus verslas.

Ar statybinė technika, pvz., ekskavatorius, įeina į sąvoką „dideli daiktai“?

Žinoma, didelių daiktų gabenimas į Angliją dažnai susijęs būtent su technika. Ekskavatoriai, krautuvai, bobcatiai – tai kasdienybė mūsų darbe. Bet čia ne tiesiog įkeli ir važiuoji. Reikia HGV leidimų, specialių pervežimo leidimų, o jei technika yra per didelė – lydinčio automobilio. Be to, svarbu, ar technika yra „valiota“, t.y. išvalyta nuo žemės, nes anglai labai griežti dėl kenksmingų organizmų įvežimo. Vieną kartą mūsų vairuotojas buvo uždelstas trims dienoms, kad ant ratų liko šiek tiek lieto purvo. Tai tiek mums kainavo, kad klientas beveik susidorojo su musis.

Galiu vežti dideles statybines medžiagas, pvz., rąstus ar ilgąsias lentas?

Tai įmanoma, bet čia jau kalbame apie apkrovas, kurios reikalauja specialių priemonių. Ilgos lentos ar rąstai gali išlįsti už furgono ribų, todėl reikia raudonų vėliavėlių ir šviesų. Be to, kai klausiate, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją tokius kaip konstrukcijos, reikia atsiminti, kad angliški keliai yra siauresni nei mūsiški. Didelis sunkvežimis su 7 metrų iškyša gali tiesiog nepravažiuoti per suktuką prie mišto. Todėl maršruto planavimas čia yra pusė sėkmės.

Dokumentai ir legalūs dalykai (Kur be jų niekur)

Ką daryti su dokumetais, kai reikia vežti į JK?

O čia prasideda tiesiogi siaubas. Po Brexito mums reikia tiek popieriaus, kad galima susukti ritinį ir užmušti priešininką. Klientui būtina turėti prekių sandėliavimo ar prekybos sutartį (jei tai verslas), transporto sutartį ir, žinoma, CMR. Be to, kiekvienas daiktas turi būti aprašytas – nurodytas svoris, matmenys ir prekės ženklas. Jei duomenys nesutaps su realybe, muitininkai tiesiog uždars sieną.

Ar klientui būtinas EORI kodas?

Taip, beveik visada. Jei jūs esate įmonė ir norite bet ką įvežti iš ES į Angliją (ar atvirkščiai), jums būtinas Jungtinės Karalystės EORI kodas. Be jo, jūs net negalėsite pateikti导入declarations (importo deklaracijos). Esu girdėjęs istorijų, kai mažos įmonės dėl to užstrigo sienoje su pilnu sunkvežimiu atogrąžų vaisių, kurie sugedę buvo išmesti. Tai tikrai ne vieta, kur galima experimentuoti.

Kas yra TIR dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

TIR (Tarptautinės vežimo sąjungos) knygelė tai kaip „tunnelis“ per muitines. Ji leidžia važiuoti be sustojimų tarp šalių, jeigu kelionė vyksta per TIR zonas. Tačiau jeigu važiuojate tiesiai į Angliją per jūrą, tai TIR gali net nebereikėti, nes jūsų kelyje yai tik viena muitinė (išvykimo ir atvykimo). Dabar dažniau naudojame tiesioginis eksporto deklaracijas. TIR naudingas daugiau tuomet, kai važiuoji per Vokietiją, Lenkiją ir toliau į gilumą.

Ar reikia kvitų kiekvienam daiktui, kurį vežu?

Geriau turėti. Niekada nežinai, ką muitinės pareigūnas norės pamatyti. Jei vežate naudotus daiktus, reikėtų turėti pirkimo-skyrymo dokumentą, pvz., „Bill of Sale“, iš kurio matytų, kad daiktas ne pavogtas. Jei tai dovana – rašytinę dovanos pažymą. Kai klausiate, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją be kvitų, atsakau – galima, bet jei kas nors nuojuos, gali būti didžiulės problemos.

Galima vežti be rašytinės sutarties su vežėju?

Negalima. Bent jau nelegaliai ir be rizikos. Jei vežėjas dingsta su daiktais, o neturite sutarties, teismas sakys „sveikinu ir pasveikinkite“. Rašytinė sutartis yra jūsų draugas. Ji taip pat nurodo, kas atsakingas už pakrovimą ir iškrovimą – ar tai daro vairuotojas, ar jūs pats. Buvo atvejų, kai vairuotojai atsisakydavo iškrauti sunkų daiktą, nes sutartyje buvo parašyta „klientas iškrauna pats“. O klientas buvo vienas su rankomis.

Brexit ir Muitinės nuskaitymas (Tai dabar svarbiausia)

Nuo ko priklauso muitinės patikra Anglijoje?

Sakyčiau, nuo mūsų pačių nuotaikos ir nuo to, koks pareigūnas priima jūsų dokumentus. Kartais viskas praei per 10 minučių, kartais strigsta dienomis. Taip pat labai svarbu, ar prekės yra pavojingos, ar joms reikia specialių leidimų (pvz., vaistai, chemija). Didelių daiktų gabenimas į Angliją dabar yra daugiau apie deklaravimą nei apie fizinį pervežimą. Jei deklaracija bloga, patikra garantuota.

Ar reikia mokėti PVM (Pridėtinės vertės mokestį)?

Paprastai taip, kai atvykstate į Angliją, jei esate verslas. Jei esate fizinis asmuo ir vežate naudotus baldus į savo namus, gali būti atleidimas (relief), bet tam reikia užeiti į tinkamą procesą. Dažnai klientai net nenusimano, kad importuojant prekes į JK būtina sumokėti PVM ir muito mokesčius (jei prekės kilusios iš ne ES šalių). Tai gali smarkiai padidinti galutinę kainą, tad verta tai susiskaičiuoti iš anksto.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros įvežant daiktus?

Anksčiau buvo valanda, dabar – nuo 4 iki 48 valandų. Ypatingai jei daiktai atkeliauja naktį arba savaitgaliais, kai muitinės postai dirba ribotu režimu. Esu matęs, kaip sunkvežimiai stovėjo portuose Dover‘e po tris dienas, nes kompiuterinė sistema nulūžo. Tai realus gyvenimas, ne fantazija. Todėl visada sakau klientams – planuokite atvykti savaitės pradžioje.

Ar gali reikėti muitinės brokerio pagalbos?

Beveik visada. Jei jūs nesate profesionalas, nebandykite pati užpildyti importo deklaracijos Anglijoje. Ten yra tiek kodų (Commodity codes), kad galite susirūpinti. Vienas klaidingas skaitmuo – ir mokesčiai gali šokti dešimt kartų. Brokeris žino, kur paspausti, kad viskas nueitų sklandžiai. Tai pinigai, verti išleisti.

Kas nutinka, jei pateikiame blogus duomenis?

Gausite baudą arba gausite „raudoną vėliavą“ – t. y., jūsų krovinys bus pažymėtas kaip „aukštos rizikos“ ir bus tikrinamas kiekvieną kartą ateityje. Tai nuobodu ir brangu. Taip pat gali būti konfiskuoti daiktai, jei manys, kad bandote įvežti kažką nelegaliai, pvz., ginklus arba nelegalias tabako gaminius. Čia niekas nesijuoks.

Kaina ir terminai (Kiek tai kainuoja ir kiek laiko laukti)

Kas daro įtaką didelių daiktų gabenimo kainai į Angliją?

Benzinas (arba dyzelinas), kuro kainos Londono viduryje, mokesčiai už užterštą orą (ULEZ), o dabar dar ir mokesčiai už prisileidimą į šalį (angliškai „Import Declaration Service“ mokestis). Be to, svarbu, ar reikia iškrovimo su kranu. Didelių daiktų pervežimas į Angliją nėra pigus dalykas, ir kainos svyruoja priklausomai nuo sezono. Prieš šventes kainos šokinėja aukštyn.

Ar pigiau vežti daliniu krovininiu (shared load)?

Galbūt, bet tada jūsų daiktas gali nukeliauti per visą Angliją, kol vairuotojas iškraus kitus klientus. Jei tai neskubu, tai puikus variantas. Bet jei reikia, kad sofa būtų Jums namuose rytoj, turite užsisakyti pilną transportą. Daliniai kroviniai yra kaip autobusas – sustoja kiekviename name.

Kiek laiko paprastai užtrunka krovinys kelyje Lietuva–Anglija?

Idealiu atveju – 3–4 dienos. Bet su muitinėmis ir kelių darbais gali užtrukti ir savaitę. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo ties Calais dėl streiko ir grįžo atgal. Tai neprognozuojama. Taigi, kai klaustate, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją greitai, atsakymas yra – taip, jei pasisek.

Ar kainuoja daugiau, jei reikalingas liftas arba manipuliatorius?

Žinoma. Kiekvienas papildomas įrenginys – tai papildomi žmonės ir darbas. Maniuliatoriaus pasamdymą Londone gali kainuoti kaip ir pusė dienos algos mūsų vairuotojui. Verta pasiklaustyti iš anksto. Nenusimaskite, kai pamatysite sąskaitą už „specialų iškrovimą“.

Ar yra kažkokių užstojamųjų mokesčių (deposits)?

Kai kurios transporto kompanijos gali paprašyti užstojamojo depozito, jei vežate brangius daiktus arba jei jums reikia mokėti muitą ir PVM įmonės vardu. Taip yra tam, kad įmonė nešaudytų savo pinigus, jei jūs atsisakysite mokėti. Tai praktika.

Rizikos ir realus gyvenimas (Kas tikrai nutinka)

Kas daryti, jei daiktas sugedo kelyje?

Pirma, padarykite nuotraukas tiesiogiai iškroviant. Antra, nedelsdamas praneškite brokeriui. Jei buvo draudimas, procesas eis greičiau. Bet jei neturėjote draudimo (o dauguma „draudžia“ tik pagal CMR, kuris apmoka labai mažai), gali tekti ginčytis su vairuotoju. Buvo atvejis, kai vairuotojas uždėtas plūdė ant sofos ir sužalojo odą. Klientas gavo pinigus tik po metų ginčų.

Ar dažnai dingsta kroviniai kelyje į Angliją?

Netiesa, kad visur vagys. Statistiškai labai reta dalyk. Dažniau dingsta dalys krovinio (pvz., dėžės su elektronika), kai stovėjimas neapsaugotas. Jei krovinys stovi saugomoje aikštelėje, rizika minimali. Bet visada rekomenduoju turėti GPS sekimą, nors ir paprastas. Tai suteikia ramybės.

Kas daryti, jei vairuotojas negali privažiuoti prie namų?

Angliški namai dažnai turi labai siaurus takus. Didelis sunkvežimis ten tiesiog neužlips. Tada reikia organizuoti perkrovimą į mažesnį furgoną (vadinamą „sweeper“). Tai kainuoja, bet kitų variantų nėra. Nesistengkite įkalbėti vairuotojo, kad jis „bandytų“ – jis tik sugadins jūsų tvorą arba užstrigs.

Ar galiu sekti savo daiktus realiu laiku?

Dauguma kompanijų siūlo GPS sekimą. Bet ne visada tikslus. Kartai GPS rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje, tiesiog vairuotojas užsidaręs tamsų sandėlį ir signalas neprasiskverbia. Taigi, nereikia panikuoti, jei pamatėte, kad jūsų daiktas „stojo“ prieš 4 valandas. Paskambinkite displaceriui.

Ar tikrai vežėjai nebus sakyti dėl „krapštukų“?

Pažadinti – taip. Ar mokės? Kartais. Labai priklauso nuo to, kaip užsirašysite sutartyje. Jeigu sutartyje parašyta „iškrovimas į pirmą duris“, o vairuotojas pasako, kad jis nekelia rankų, tai jis tiesiog neatlieka savo darbo. Rašykite įmonės vadovui. Tačiau, jei tas „krapštas“ reiškia nešti pianiną per 5 aukštus be lifto – tuos pinigus teks mokėti.

Specifinės situacijos (Kai kas nors ne taip)

Ar galima vežti vaikus su pačiais daiktais?

Ne, tai nelegalu. Vaikai turi važiuoti su tėvais, o ne su krovininiu vairuotoju. Atrodo keista, kad toks klausimas vis dar pasitaiko. Ir tai ne apie „Ar galima vežti didelius daiktus į Angliją“, tai apie saugumą. Vairuotojas gali būti suimtas, o vaikai – perduoti globos tarnyboms. Nebename taip.

O jeigu noriu vežti akvariumą su vandeniu?

Tuomet turėsite labai blogą dieną. Vanduo nėra leidžiamas vežti tokiu būdu dėl biologinės taršos rizikos. Akvariumą turi išpilti, išvalyti ir supakuoti kaip stiklinę daiktą. Angliškai tai vadinama „biosecurity“. Jų muitinės labai bijo invazinių rūšių, tad vanduo iš Lietuvos ežero jiems yra kaip atominė bomba.

Ar vežami elektros riedžiai ir paspirtukai?

Taip, bet tik su atskiru leidimu, jei jie yra su ličio baterijomis. Ličio baterijos degia kaip padegta petarda, jei pažeidžiamos. Jose turi būti specialios etiketės, ir jos turi būti deklarouotos kaip pavojingos prekės (Dangerous Goods). Nenuryskite to tiesiog į bagažinę.

Kas nutinka su nelegaliomis atliekom ar senais automobiliais?

Seni automobiliai gali būti vežami, jei jie nėra „braškės“. Jei automobilis nebeturi techninės apžiūros, jis laikomas atliekom. Anglija neprisileidžia šiukšlių iš užsienio, jei nėra atitinkamo licencijos. Ir vėlgi, reikia mokėti mokestį už (scrap fee). Didelių daiktų gabenimas į Angliją susideda ne tik iš vežimo, bet ir iš atliekų tvarkymo.

Ar galima atsisakyti pervežimo jau pakrovus?

Galima, bet tada turite mokėti už darbą, kuris jau atliktas – t. y. pakrovimą, iškrovimą ir sugrąžinimą. Vienas klientas taip padarė, kai jo žmona nusivylė spinta. Jis mokėjo beveik pilną kainą už tuščią važiavimą atgal. Geriau apgalvokite iš anksto.

Išvada

Taigi, ar galima vežti didelius daiktus į Angliją? Be jokios abejonės, taip. Tai įmanoma ir daroma kiekvieną dieną. Tačiau dabar tai reikalauja daugiau nei tik pinigų – reikia suprasti dokumentus, numatyti rizikas ir pasiruošti neskubėti. Nėra tobulos sistemos, yra tik geras pasiruošimas ir patikimi partneriai. Gera žinia ta, kad nepaisant visų šių Brexito apribojimų, logistika randa kelius, tad jūsų baldai ar technika pasiekins vietos. Svarbiausia – nebijokite klausti ir derėtis.