Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK?
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o dar prieš tai ir pats važinėjau, tai maždaug 24 metai ant kaktos. Žmonės visada klausia panašių dalykų, ypač kai nutinka tas didelis gyvenimo posūkis – išvyksta gyventi užsieny. Tas klausimas dažniausiai skamba taip: „Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK?“ ir po to seka rimtas susirūpinimas, ar tais spintomis perės per sieną. Išties, po Brexito daug kas pasikeitė, pradėjo dirbti daugybė naujų vežėjų, kurie retai kada turi patirties, o kainos šoka kaip neįprota. Taigi, trumpai sakant – taip, galima, bet tai nebėra ta paprasta kaip anksčiau, kai užvažiuodavai ir tik parodęs pasą važiuodavai toliau. Dabar reikia sulenkti nugarą tiek dokumentams, tiek paties logistikos suplanavimui, o jei dar esi pasirinkęs keletą didelių daiktų, pvz., sofos ar „vokiškas“ spintas, reikia labai gerai pagalvoti.
Pagrindai ir biurokratinis šūdas
Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK be jokių problemų?
Žinoma, kad galima, kitaip mums darbų net nebūtų, bet „be problemų“ – tai stebuklas. Dažniausiai viskas vyksta sklandžiai, jeigu dokumentai užpildyti teisingai ir daiktai yra asmeniniai, ne parduodami. Turiu omenyje, jeigu perkraustote savo turtą iš buto Londone ar Mančesteris, tai įstatymai leidžia atvežti tai be muito ir PVM. Bet jeigu bandysite įsivažiuoti su pilna sunkvežimio „IKEA“ baldų kuris nėra naudotas, muitinės pareigūnai Jums ilgai aiškins, kad tai komercinis siuntinys. Viskas priklauso nuo to, kaip įforminsite transfer of residence formą.
Kas tie Transfer of Residence (ToR) dokumentai ir ar būtini?
Tai būtina kvaila byla be kurios Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK klausimas neturi prasmės. Be ToR numerio mums neįmanoma išsiųsti jokių didelių siuntų be mokesčių. Viską reikia užpildyti internetineje svetainėje, gauti unikalų numerį ir jį perduota vairuotojui ar brokeriui. Vieną kartą klientas užmiršo tai padaryti, ir mes sėdėjome prie sienos dvi dienas, kol aiškinomės su britais. Jie labai griežti dėl to, todėl neskubėkite tai padaryti paskutinę minutę.
Ar tikrai reikia deklaruoti kiekvieną daiktą?
Formaliu požiūriu – taip, reikia pateikti pakrauto meno (packing list). Realiame gyvenime daug kas rašo „baldai, indai, drabužiai“ apskritai, bet jeigu tenka tikrinimui, gali būti bjaura. Muitininkai mėgsta tikslumą, nors dažnai patys nesupranta, kas kas yra. Geriau parašykite „minkšta sofa“ nei tiesiog „baldai“. Taip sutaupysite laiko sau ir jiems.
Kodėl kai kurios firmos sako, kad „visą padarysime“?
Jos turi brokerius, kurie už tai ima pinigus. Tai normalu, mums taip pat. Bet būkite atsargūs, jei kaina per žema – gali būti, kad jos tiesiog nesumokės mokesčių Jums vardu, o tada Jums ateis raudonas sąskaitas faktūra iš HMRC. Girdėjau istorijų, kai žmonės taip nusipirko problemų dėl vienos poros šimtų svarų ekonomijos.
Fiziniai dalykai – ar įeis?
Ar įprastas furgonas talpina didelę „vokišką“ spintą?
Čia viskas labai pavojinga. Standartinis 3.5 tons furgonas turi apie 20 kubinių metro tūrio, bet jo išmatavimai gali apgauti. Turiu omenyje, jeigu spinta yra 2.4 metro aukščio, ji furgone nebus stovi, nes viduje bus mažiau dėl grindų izoliacijos. Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK tuo pačiu furgonu, jeigu jie didesni nei standartiniai? Kartais ne. Reikia išmatuoti ne tik tūrį, bet ir ilgį, plotį, aukštį. vienas mano klientas taip nusipirko kavos stalą, kuris neįėjo pro duris ir teko jį palikti lauke.
Ar reikia išardyti baldus?
Beveik visada taip. Nors skamba keisti, bet vairuotojai ne mebeliai, jie nevežia su jumis įkėlikti ir iškėlikti sofos per laiptus, jeigu taip nebuvo susitarta. Didelę spintą ar lovą būtina suardyti, kad ji tilptų ir neužplėštų kitų daiktų. Be to, tai taupo vietą. Taip, žinoma, kai kurie „masterai“ sako, kad įveža ir nesuardyta, bet tada pasiruoškite, kad bus įbrėžtų sienų.
Kaip su tuo viso sekti, jeigu daug daiktų?
Jei turite daugiau kaip 15-20 kubinių metrų, turbūt jums reikės ne vieno kelionės. Galima vadyti didelį sunkvežimį, bet tada tenka sprendžiti užkeltimo problemas Anglijoj – ten dauguma gatvių siauros. Dideliais sunkvežimiais važinėti į miesto centrą yra baisiai nemalonu. Geriau padaryti dvi keliones su mažesniu furgonu, nei vieną didelią ir vėliau ieškoti krovininio kelio.
O jeigu aš turiu pianiną?
O, čia jau kitas lygis. Pianinus vežti reikia specialia technika, ne įprastu „Mercedesu“ ar „Fiat Ducato“. Jie sveria tūkstantį kilogramų ir jie labai jautrūs. Reikia tartis su specializuotomis kompanijomis. Nekreipkite į tai dėmesio tik tada, kai furgonas jau stovi prie durų, nes vairuotojas tiesiog atsis vežti – jo draudimas neapima tokio rūsio.
Rizikos ir realios situacijos
Ar dažnai nutinka, kad kažkas sulūžta?
Nesakyčiau, kad dažnai, tačiau nutinka. Vakar pats matęs, kaip viena firma įkišo vitriną be apsauginės pakuotės tarp metalinių lofto lovos dalių. Žinote, kas bujo vitrinos pabaiga? Nebevitrina. Jeigu klausiate Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK saugiai, tai atsakymas priklauso nuo to, kaip jie supakuoti. Geriau įsigykite daugiau burbuliukų plastiko.
Kas dėl draudimo?
Draudimas yra būtinas. Bet perskaitykite smulkmenas. Dauguma draudimų nedengia „nepakankamo išpakavimo“ ar „blogai užfiksuotų trūkumų“. Kai atvežame daiktus, Jūs turite juos patikrinti vairuotojui esant šalia. pasirašyti perdavimo aktą. Jeigu vairuotojas išvažiuoja, o Jūs randate nulūžusią koją – niekas nebegražins pinigų. Tai keista, bet tokia yra logistika.
Ar gali atsitikti, kad vairuotojas dingsta?
Su tais naujais vežėjais, kurie atsirado po pandemijos – taip. Girdėjau, kad žmonėms pinigus paima, o krovinys stovi kažkur Olandijoje pusantrų mėnesių. Todėl ieškokite firmų, kurios turi realų adresas Lietuvoje ir nekokiu „gmail.com“ pašto patikrinimui. Patikrinkite reitingus, nors ir ten gali būti parašyti netikri atsiliepimai.
O jeigu britų muitinė sustabdys?
Tai blogiausias scenarijus. Jie gali sustabdyti bet ką. Jeigu tarp drabužių uždėjote maisto produktų, kurių negalima, gali būti didelė bauda. Arba jeigu randa vaistus be recepto. Vieną kartą mus sulaikė dėl šuns nosies – klientas nenusprendė dokumentų šunui (galvojo, kad tai kažkoks „lietuviškas“ šuo ir viskas turėjo eiti savo kalbu). Tai kainavo jam 200 svarų baudos.
Laikas ir kainos
Kiek kainuoja toks pervežimas?
Kainos šokinėja. Degalai, keltų bilietai – viskas brangsta. Jeigu klausote Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK pigiai, tai atsakymas – ne jei norite, kad tai atvyktų sveika. Maždaug vienas furgonas (20 kubų) su darbu gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoje reikia paimti ir kur Anglijoje nuvežti. Londonas visada brangesnis dėl ULEZ mokesčių ir užstojimų.
Kiek laiko užtrunka visa kelionė?
Paprastai 4-5 dienas nuo to kai pasiimame iki kol pristatome. Tačiau jeigu tenka laukti keltui arba yra eilės pas muitinę (kas dabar nutinka dažniau), gali užtrukti ir savaitę. Būkite kantrūs. Vienąkart furgonas gulėjo Kalėjuse tris dienas dėl streiko Prancūzijoje. Klientas buvo labai nepykęs, bet mes negalėjome nieko padaryti – tai jėgos didesnės.
Ar galima užsisakyti greitą pristatymą?
Galima, bet tai kainuos dvigubai. Reikės rasti vairuotoją, kuris važiuos be sustojimų (beveik) arba kuris jau yra ten. Tokios skubos paslaugos vadinamos „express“ ir jos dažnai būna netikslingos, jeigu tiesiog norite atvežti sofa, kurią galima nusipirkti ir Anglijoje (nors ir brangiau).
Ar galima apskaičiuoti tikslią kainą iš karto?
Taip, jeigu matome daiktų sąrašą ir adresas. Jeigu skambinate ir sakote „kelios dėžės ir sofa“, mes sakome „maždaug tiek“. Bet reali kaina susiformuoja tik kai matome, ar reikia nešti per antrą aukštą be lifto, ar reikia naudoti kėbulėlį. Tokie smulkmenai keičia kainą apie 50-100 svarų.
Kas dar verta žinoti
Ar galima vežti maistą ar alkoholį su baldais?
Alkoholį galima tik nustatytą kiekį, kitaip tai bus mokesčiai. Maistą – geriau nebandyti, ypač mėsą ir pieno produktus. Anglija yra griežta dėl galvijų ligų ir panašiai. Nenoriu būti baugu, bet jeigu rands dėžę su cepelininiais (su mėsa), gali būti, kad sunaikins visą siuntą. O už cukrus ar miltus mokesčių nėra.
Ar reikia vairuotojui padėti?
Nebūtina, bet padeda. Jeigu jis vienas, ir reikia nešti 40 kilogramų spintą trečiau aukštane lifto, jis gali tiesiog atsisakyti arba paprašyti papildomo mokesčio už „kelias rankas“. Geriau susiderėti iš anksto, ar Jūsų pusės kažkas padės.
O jeigu aš pats važiuoju su vairuotoju?
Tai įmanoma, tais atvejais kai tai jūsų nuoma arba kai norite būti tikras dėl savo daiktų. Bet tada reikia žinoti, ką daryti su muitinės deklaracijomis, jeigu Jūs neasmeninis keliautojas. Vairuotojas turi savo darbo grafiką, jis negali laukti Jūsų pietų po trys valandas. Nors kai kurie sutinka paimti keleivį už mažą pinigą.
Ar reikia mokėti už iškrovimą Anglijoje?
Paprastai tai įskaičiuota į kainą, jeigu tai įprastas iškrovimas prie pat vairo. Jeigu reikia nešti į butą, antrą aukštą, ar ten yra sunkia pasiekiami vieta (pvz., tik takeliukais), taip, mokama. Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK ir nešerti ant grindų prieš namus? Galima, bet užsidarykite piniginę.
Kas dėl grąžinimo dėžių?
Jei turite daug minkštų dėžių (patalynės ir t.t.), vairuotojas jas gali sugniuždyti ir palikti, jeigu Jums nereikia. Jeigu tai kietos dėžės, kurias norite grąžinti, reikia tartis. Dažniausiai mes tiesiog pasiimame tas dėžes atgal – mums jos visada praverčia.
Smulkmenos, kurios užmirštamos
Ar turiu būti pristatymo vietoje?
Labai rekomenduojama. Jeigu negalite būti, turite įgaliojimą ką nors kitam. Negaliu tiksliai pasakyti, ką darys vairuotojas, jeigu nieko nėra namie – jis gali palikti daiktus kieme arba važiuoti toliau ir grįžti kitą dieną (už papildomą mokestį). Geriau būtinai būkite susisiekę.
Ar galima sekti krovežio vietą?
Dauguma furgonų turi GPS, bet ne visos firmos duoda prieigą prie šios informacijos klientams. Paprastai pakanka skambinti vairuotojui ar dispečeriui ir paklausti „kur jis dabar“. Nereikia šaudyti pranešimų kas valandą – vairuotojams tai nervina.
O jeigu aš noriu atvežti tik vieną didelį daiktą, pvz., spintelę?
Taip pat galima. Tada tai vadinama daliniu kroviniu (part load). Mes surandame vietą kitame furgone, kuris važiuoja ten. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol susirenka pilnas furgonas. Gali užtrukti ir dvi savaites.
Ar saugu duoti pinigus iš karto?
Reikia uždėti įmoką (depozitą), pvz., 30%, o likusią sumą – atlikus darbą. Jeigu firma prašo 100% iš karto – bėkite. Nors mano kolegos sako, kad dabar visi ima iš karto dėl „fake“ klientų, bet aš visada sakyčiau – saugok save.
Ar reikia tikrinti vairuotojo dokumentus?
Teoriškai – taip, praktiškai – retai kas tai daro. Bet jeigu jis atvažiuoja su rusiškais numeriais arba kažkokiais keistais ženklais, gali būti, kad tai ne ta firma, kurią užsakėte. Pasitikrinkite numerius.
O jeigu baldai yra antikvariniai?
Antikvariatą reikia specialiai deklaruoti. Ypač jeigu tai vertingi daiktai. Muitinė gali klausti įrodymų apie jų amžių ar vertę. Negerai jeigu jums bandys taip padaryti, kad tai nebūtų įtraukta į sąrašą – gali būti įtarimas dėl mokesčių vengimo.
Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK vasarą?
Vasara yra pandemija. Visi kraustosi, kainos šoka, sunku užsisakyti laiką. Jeigu galite, planuokite rugsėjį ar balandį. Bus ramiau ir pigiau, o vairuotojai bus mažiau pavargę.
Ar turite garantiją, kad viskas atvyks?
Turime garantiją, kad pasistengsim. Bet mes negalime kontroliuoti kelio, oro sąlygų ar muitinės. Tokia yra šio verslo prigimtis. Užtat galime garantuoti, kad jeigu kažkas nutiks, spręsime kartu.
Kas dėl vietų Londone (Congestion Charge)?
Jei jeivažiuojate į Londono zoną, reikia sumokėti šį mokestį. Jis nėra įskaičiuotas į bazinę kainą, jeigu kitaip nenutarėte. Tai apie 15 svarų per dieną. Be to, yra ULEZ zona, kur reikalaujami specifiniai sunkvežimiai (Euro 6). Senesni furgonai tiesiog negali važiuoti ten.
Ar galima susiplanuoti išvakarį ir važiuoti rytoj?
Kartais taip atsitinka, jeigu furgonas tuščias ir grįžta. Tai vadinasi „backload“. Bet tikėkis tokio laimėjo nereikia. Geriau planuokite bent savaitę ir pusės iš anksto.
Ar reikia rūpintis vairuotojo maistu ir nakvyne?
Ne, jie pasirūpina savimi. Jeigu jie sustoja pietų metu, tai ne iš Jūsų kišenės. Vienintelis dalykas, kai gali prireikti Jūsų – tai jeigu krovinys vėluoja ir jie priversti laukti ilgiau nei planuota (tai jau sudėtingos bylos, kažkaip buvo su viena krovinine, kai užstrigo Kalėde).
Kas dėl dėžių pasiskolint?
Firmos dažnai parduoda arba išnuomoja dėžes. Verta pasiimti iš anksto, kadangi neįsigijus laiku, galite likti be pakavimo medžiagų. Vieną kartą matęs, kaip žmonės nešiojo drabužius ne dėžėse, o maišuose. Tai baigėsi tuo, kad vienas maišas plyšo ant asfalto.
Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK jeigu aš neturiu ToR?
Jei neturite ToR, turėsite sumokėti 20% PVM ir galbūt muito (jeigu daiktai nauji). Tai gali būti labai brangu. Geriau palaukti tą savaitę, kol dokumentai bus tvarkoje.
O jeigu aš turiu daug elektrinių prietaisų?
Anglijoje kita įtampa (230V su 3 laidais). Reikia patikrinti ar Jūsų daiktai veiks ar reikės adapterių. Dažnai žmonės užmiršta, ir jų indaplovės ar viryklės tiesiog neveikia iš karto.
Kas liko pasakyti
Apibendrinant visą šią chaosą, turiu pasakyti – viskas įmanoma, jei nesisukate galvos likimo beždžionėmis. Svarbiausia yra suprasti, kokią atsakomybę imatės. Ar galima vežti didelius baldus perkraustant į UK? Taip, bet būkite pasiruošę tam, kad tai nebus pigi ir greita kelionė. Pasiruoškite dokumentus, išmatuokite duris ir pasirūpinkite geru draudimu. O jeigu kas nors nepasiseks – nerašykite pranešimų feisbuke, pirmiausia paskambinkite mums, mes išsiaiškinsime. Geros kelionės (ir sėkmingo įsirašymo) linkiu.