Ar galima vežti didelius baldus į Londoną? Iš dar 20 metų patirties logisto požiūriu

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tad mažai ką mane gali nustebinti, tačiau klausimai vis tiek kartojasi. Dažniausiai žmonės susiduria su ta pačia problema – turi didelių baldų Lietuvoje, o juos reikia kažkaip nutempti į Londoną ar gretimus Anglijos miestus. Ar galima vežti didelius baldus į Londoną? Žinoma, galima, bet niekas nesako, kad bus paprasta. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, o kainos nuolat šokinėja aukštyn ir žemyn kaip temperatūra. Tiesą sakant, dabar reikia daugiau dokumentų nei anksčiau, o muitinė gali sustabdyti net ir seną spintą. Štai trumpas ir gana „neoficialus“ vadovas, kas turi būti žinoma, norint sėkmingai pervežti savo turtą per Lamanšą.

Apie patį pervežimą ir gabaritus

Ar į maną furgoną telpa dvivietė lova ir sofa?

Be jokių abejonių, telpa, nes dažniausiai naudojame „Luton“ tipo krovinius mikroautobusus, kurių aukštis yra didesnis nei įprasto furgono. Čia svarbiau ne talpa, o spinta ar sofa ilgis. Jei turiu didelę, 2,5 metro ilgio anglišką sofą, gali būti problemų įvyti stačią posūkį arba pakrauti ją pro aštuonių metrų atstumu esančias vartus. O tas sofos įstrižainė... tiesą sakant, nereikia nieko matuoti tiksliai, paprastai telpa viskas, tik tarkite vairuotojui iš anksto.

Reikia išardyti baldus ar galima vežti surinktus?

Geriau išardyti, jei įmanoma. Pavyzdžiui, didelės valstietiškos spintos ar darbo stalai be išardymo užims per daug vietos ir gali nukentėti nuo vibracijos. Taip pat, ar žinojote, kad dauguma vairuotojų neprisiima atsakomybės, jei baldai sugenda dėl to, kad nebuvo išardyti? Aš taip sakau – išardytus baldus lengviau apsaugoti, padengti staluodine ir uždėti į krūvą. O jeigu baldai yra „MDF“ ir jie sušlugs... (na, geriau nekalbėti ko blogiausio).

Kaip apsaugoti baldus, kad jie nenusibraižytų kelyje?

Tai ypač svarbu, kai vaziuojame per kalnus arblogą kelią Anglijoje. Mes visada naudojame staluodines, o taip pat plastikinius arba medinius „vinkšnus“, kad daiktai neilistų vieni ant kitų. Jei baldai brangūs, rekomenduoju juos supakuoti į dėžes, bet tai kainuoja. Vieni klientai sako, kad „ir taip atvažiuos su įbrėžimais“, kiti kad „reikia kaip muziejui“. Mūsų užduotis – juos pristatyti gyvus, o kaip jie atrodys priklauso nuo to kiek gilias įbrėžimą toleruoja jūsų širdis.

Ar galima pakrauti ir smulkius daiktus kartu su dideliais baldais?

Galima, bet tai būna kažkokia chaoso pilna istorija. Viskas susimaišo, o paskiau sunku rasti tą vieną svarbą dėžutę. Geriau didelius baldus krauti pirmus, o visas dėžes su smulkmenomis įkišti tarp jų arba viršuje. Taip pat būkite atsargūs, jei vežate indus – jei dėžė su lėkštėmis nukris ant sofos, bus liūdna. Pasibaigus kelionei viską iškrauname patys, tad jei dėžės bus suskaldytos, būsite priversti mokėti už laiko praradimą.

Ar galiu vežti pianiną arba labai sunkų daiktą?

Galima, bet tai apie tai. Pianinai reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir specialios įrangos – juos reikia pakabinti, o ne tempti rankomis. Dar tais metais teko vežti seną „Steinway“ pianiną į vieną Kensingtono vilą – buvo tokia šūdo situacija, kad net nusižiūrėjo vairuotojai. Taip, tą pianiną nuvežėme, bet kaina nebuvo maža. Taigi, jei turite ką nors sunkesnio nei 200 kg, praneškite iš anksto.

Ar baldai turi būti supakuoti į plastikinį įvyniojimą?

Dėžėse ne, bet stretch plėvele taip. Vieni klientai sako, kad tai nereikalinga, bet tikėkit man, kelyje susidaro dulkių debesys, ypač kai vaziuojame už furgono. Jei baldai nėra įvynioti, jie taps pilki. Nereikia juos įvynioti į storą putą, nebent jums labai rūpi jų išvaizda, bet standartinis plastikas – būtinas dalykas.

Kas daryti, jei baldai netelpa į liftą Londono namuose?

Tuomet prasideda nuobodžiausia dalis – nešti rankomis. Londono daugiabučiuose dažnai siauri laiptai arba seni, griuvantys liftai. Kartais netgi tenka išmontuoti langus, kad pralystų sofa (tai tikrai ne išgalvojotas istorijos momentas, buvo Brikstone). Todėl labai svarbu tiksliai nurodyt adresą ir paklausti ar yra liftas, ar ne. Jei ne, pasiruoškite tai, kad reikės papildomai mokėti už nešimą.

Ar galima vežti atidarytas chemines arba dažų statines?

Negalima, tiesiog nebandykite. Muitinė arba policija sustabdys ir baudos bus didelės. Net jei tai tik trys mažos indelės dažų, jiems reikalingas specialus leidimas (ADR). Geriau palikkite čia arba nusipirkite naujus Anglijoje. Nerašykite man, kad „jie uždarytos“, nes jūsų ir mano suvokimas apie „uždaryta“ skiriasi.

Ką daryti su labai ilgomis konstrukcijomis, pvz., balkonų rėmais?

Tai gali būti problema, nes ilgis apribuoja 3 metrus (ar šiek tiek daugiau). Jei rėmas ilgesnis, reikės specialios leidimo, o toks vežimas kainuoja kaip nulis. Pasakykite iš karto, koks ilgis yra daiktas. Kartais tiesiog galime sulenkti arba išardyti dalis, bet dažniausiai klientai užmiršta tai padaryti.

Brexit, muitinė ir biurokratija (siaubas)

Kaip „Brexit“ pakeitė baldų vežimą į Londoną?

O tai... kur pradėti. Anksčiau buvo paprasta – užvažiuoji, turi savo daiktų deklaraciją ir važiuoji. Dabar reikia daryti išvežimo deklaraciją iš Lietuvos (tarptautinės siuntos) ir įvežimo deklaraciją į Angliją. Tai reiškia, kad reikia EORI kodų, kurie gali būti išduodami ir ne taip greitai. Be to, muitinė gali sustabdyti net seną baldą ir klausti mokesčių, nors jie jau nėra nauji.

Ar galiu būti apmokestintas už savo naudojamus baldus?

Teoriškai ne, jei tai „Transfer of Residence“ – persikėlimas į gyvenamąją vietą. Tačiau, jei baldai atrodo kaip nauji (jie gali būti pirkti prieš metus), muitininkas gali abejoti. Jis gali jums paskaičiuoti PVM (VAT) ir importo muitus, nebent parodysite pirkimo sąskaitas, kad jie ne nauji. Tai yra didelė rizika, jei vežate brangų baldą, kuris neturi jokių žymių poilsiui.

Ar reikalingas EORI kodas baldams vežti?

Žinoma, jis būtinas abejoms pusėms – tiek Lietuvai, tiek Jungtinei Karalystei. Be EORI kodo negalima pateikti deklaracijos. Kodą gausite per keletą dienų (Lietuvoje greičiau, Anglijoje gali trukti ilgiau), tačiau dažniausiai tos procedūros atlieka patys logistika. Tačiau jei esate privatus asmuo, geriau turėkite savo kodą, kad nebūtų stabdoma siunta.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Dabar, po visų tų pakeitimų, tai gali trukti nuo valandos iki dienos. Viskas priklauso nuo to, kiek užduočių yra pareiškėjų priemonių sistemoje. Kartais viskas eina kaip per vaštą, kartais stovi ten porą valandų, kol muitininkas peržiūri dokumentus (ir klausina, kodėl vežate tiek daug dėžių). Būkite kantrūs, nes tai ne mūsų kaltė.

Kas nutinka, jei pamiršau paminėti vieną daiktą deklaracijoje?

Tai gali būti problema. Jei muitinė randa daiktą, kurio nėra sąraše, gali būti paskirta bauda. Geriau deklaruoti viską, net jei tai tik pusę pašalinės šluotos. Negalima klastoti dokumentų, nes Anglijoje tai labai neleidžiama. Vienas klientas taip padarė ir jo siunta stovėjo savaitę.

Ar galiu vežti baldus, kuriuos nupirkau ne savo vardu?

Galima, bet tada tai nėra „Transfer of Residence“, o įprastas importas. Tai reiškia, kad jūsų draugas ar giminaitis turės sumokėti PVM ir galbūt muitus. Jei tai dovanos, vis tiek gali būti apmokestinama, jei vertė viršija tam tikrą ribą (tikiuosi, kad dabar 390 svarų, bet patikrinkit, nes tai keičiasi).

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis reikalingas?

T1 (arba šiuo atveju EX1) naudojamas nenešiojamų prekių pervežimui. Jei baldai keliauja per tarpines šalis (pvz., per Vokietiją), jūsų siunta gali būti „transitu“. Tačiau tiesiai į Angliją dažniausiai naudojame tiesioginio eksporto procedūrą, o T1 nebėra taip svarbus kaip anksčiau (galbūt klystu, bet praktiškai dabar daugiau dėmesio skiriama eksporto deklaracijai).

Ar svarbu, kada buvo pagaminta baldai?

Muitinės požiūriu ne taip svarbu kaip tai, kada jie buvo nupirkti. Naudoti baldai turėtų būti be PVM, bet jei jie atrodo kaip nauji, gali būti laikomi naujais. Taip pat tenka atkreipti dėmesį į medienos tipą (jei tai egzotinė mediena). Bet kas dabar pervežia egzotiškus baldus? Dažniausia tai eglė ar pušis.

Kokie dokumentai reikalingi persikėlimui (Transfer of Residence)?

Reikės greitojo asmens tapatybės kortelės arba paso, su kuriuo galima įrodyti, kad jau gyvenate (arba ketinate gyventi) Anglijoje. Taip pat reikalingas sutartis su darbdaviu arba nuomos sutartis Anglijoje. Be to, reikia paskaičiuoti, kad daiktai buvo naudojami ne mažiau kaip 6 mėnesius prieš išvykimą. Tai svarbu.

Ar galiu vežti maisto produktų kartu su baldais?

Negalima (beveik jokio maisto). Vienas klientas bandė paslėpti dešrą tarp baldų... nenusileido blogiau nei muitinės šuo. Anglija labai griežta dėl maisto importo iš ES. Galima ką nors nedidelio (pvz., keptųjų riešutų), bet bet koks mėsos ar pieno produktas bus konfiskuotas, o baudos didelės.

Kokios rizikos, jei dokumentai užpildyti neteisingai?

Rizika yra ta, kad siunta gali būti sustabdyta arba grąžinta atgal. Tai kainuos pinigų ir laiko. Kartais gali būti bauda už blogai pateiktus duomenis. Mums, logistams, tai sukelia daug papildomo darbo, todėl visada patikrinkite duomenis, kuriuos pateikiate mums (pvz., adresas,.telefonas, asmens kodas).

Londono specifika – kelių mokesčiai ir vairavimas

Ką reikėtų žinoti apie ULEZ zoną Londono centre?

Tai dabar didelė bėda, jei furgonas neatitinka standartų. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) dabar apima beveik visą Londoną. Jei mūsų furgonas yra senesnis nei 2015 metų (Euro 6), jums teks mokėti 100 svarų dienai (beveik keli šimtai eurų). Patikrinkite, ar furgonas yra „Euro 6“, kitaip išlaidos iššoks beveik dvigubai.

Ar reikalingas ULEZ pažymėjimas?

Pažymėjimo nereikia, bet mums reikia užregistruoti furgono numerį „TfL“ sistemoje (Transport for London). Jei neregistruosite, jūsų vaizdo kameros užfiksuos ir išsiųs baudą (giža 160 svarų). Tai automatinė sistema, ten nėra su kuo kalbėtis. Geriau mokėti iš anksto.

Kaip su elgesiu su mokesčiais už važiavimą centru (Congestion Charge)?

Centro užmokestis taip pat galioja (dar 15 svarų). Jis taikomas, jei įvažiuojate į centrą darbo dienomis. Tai dar vienas mokesčis ant viršaus. Jeigu galima, prašykite vairuotojo parkuoti už miesto ribų arba netoli, jei neįmanoma pristatyti tiesiai į duris be įvažiavimo į mokamą zoną.

Ar sunku rasti vietos parkavimui Londono rajonuose?

Tai košmaras. Rajonuose tipo „Islington“ ar „Camden“ parkavimo vietos vos užtenka vietiniams. Be vietinio leidimo (permit) negalima parkuoti ilgiau nei 2 valandas (ir net tai ne visur). Vairuotojai dažnai praleidžia valandas ieškodami vietos, tad jei turite galimybę susitinkti prieš namus būtų puiku.

Ką daryti, jei vietiniai gyventojai rūksta dėl furgono?

Geriau ignoruoti arba labai mandagiai atsiprašyti. Kartai jie kviečia patikrinti (Parking Enforcement) už pateptą vietą arba per ilgą stovėjimą. Mums buvo atvejis, kai vienas ponas vis grasino policija, nors mums liko tik sukrauti dvi dėžes. Londoniečiai gali būti labai jautrūs dėl savo „teritorijos“.

Ar galima įvažiuoti į „Pedestrian Zone“?

Negalima. Yra vietų, kur automobiliai negali važiuoti visai, netgi pristatyti. Jei galutinis taškas yra tokioje zonoje, turite susitarti dėl pristatymo artimiausioje vietoje arba gauti leidimą iš savivaldybės (tas paprastai neįmanoma gauti greitai). Geriau iškarto pasakykite adresą, kad patikrintume.

Ar furgono aukštis trukdo vairavimui po tiltais?

Londonas pilnas žemų tiltų. Mūsų „Luton“ furgonas yra apie 3,5 metro aukščio, todėl tenka vengti kai kurių tiltų (ypač centrinės dalies). Vairuotojai žino maršrutus, bet jeigu nurodysite netinkamą kelią, gali būti blogai – „viršaus“ nupjovimas gali kainuoti tūkstančius.

Ar greičio limitai skiriasi furgonams?

Taip, Anglijoje furgonai (virš 2 tonų) turi mažesnį greičio limitą nei automobiliai (pavyzdžiui, dviejų juostų keliuose 60 mylių per valandą, o ne 70). Tai reiškia, kad kelyje mes važiuosime lėčiau ir kai kurie vairuotojai gali būti nepatenkinti. Geriau suprasti tai iš anksto.

Kainos, terminai ir kas daryti jei kas nors nutinka

Kiek daugiau ar mažiau gali kainuoti toks vežimas?

Kainos dabar yra aukštos, degalai brangūs. Dėl „Brexit“ ir dokumentų taip pat padidėjo mokestis už muitinę. Taigi, tikėkitės sumų nuo 800 iki 2000 eurų, priklausomai nuo kiekio (kubinių metrų). Jei tai tik viena sofa, gali būti pigiau, bet minimalus užmokestis visada egzistuoja.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastas laikas yra 4–5 dienos, atsižvelgiant į tai, ar reikia kitiems klientams iškrauti. Jei tai išskirtinis krovinys (tik jūsų), galima atvykti per 2–3 dienas (su keltu). Taip pat nustatykite keltų laiką, nes jie gali būti pilni (ypaš atostogų metu).

Ar yra reikalinga apdrausti baldus?

Labai rekomenduojama. Standartinė draudimo suma yra apie 10 tūkstančių eurų, bet tik pažiūrėkite sąlygas – dažnai neapdraudžiama „mechaninė žala“ (pvz., jei patys prastai supakavote). Jei turite brangų krosnį ar antikvarinę spintą, geriau pasidomėkite papildomu draudimu.

Kas daryti, jei baldai sugulo kelyje?

Pirmiausia, pasidarykite nuotraukas tą pačią minutę. Tada praneškite mums. Draudimo įmonė reikalauja įrodymų. Jei vairuotojas kaltė, mes atsiimsime atsakomybę (draudimo ribose). Jei dėl blogo pakavimo – gaila, bet tuomet Jūsų reikalas. Žinoma, mes padėsime išspręst kiek galima.

Kokia yra mokėjimo tvarka?

Įprastai reikalaujame 50 % avanso, kad apmokėtume keltą ir degalus. Likusią dalį sumokate, kai baldai pasiekia paskirties vietą arba kai juos iškrauname. Negalima atidėti mokėjimo po krovinio pristatymo, nes tada vairuotojas negali važiuoti toliau.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet mes ne grąžinsime avanso, jei jau nupirkome bilietus ir planavome maršrutą. Mums tai kainuoja laiko ir pinigų. Geriau nusižiūrėkite savo planus, kadangi pervežimai į Londoną nėra taip pigūs kaip važiavimas į pašą.

Kas atsitinka, jei klientas nepasirodo paskirties vietoje?

Tuomet vairuotojas laukia vieną valandą (be mokesčio), o po to pradedamas skaičiuoti laukimo mokestis. Jei client‘as niekaip nesireiškia, krovinys grąžinamas atgal (kaip ir kaina už tai). Būkite pasiekiami dieną pristatymo.

Ar galima sekti savo krovinį?

Taip, mes galime siųsti nuorodą į GPS stebėjimą. Tačiau ne visada signalas yra tobulas (ypaš keltuose arba šiaurės Anglijoje). Geriau tiesiog rašykite mums „WhatsApp“, jeigu norite sužinoti, kur mes esame.

Ką daryti, jei reikia palikti dalykus sandėlykurį?

Galime nudurti į mūsų partnerių sandėlį Londono apylinkėse, bet tai kainuos papildomai (apie 10–20 svarų už kubą per dieną). Tai aktualu, jei dar neturite buto arba dar neįsivažiavote. Nenukreipkite mūsų į gatvę, jei nėra kur palikti dalykų.

Ar galima vežti baldus kartu su kitais klientais?

Galima, tai vadinama „daliniu krovininiu“. Tai pigiau, bet ilgiau – turime laukti, kol iškrauname kitus. Jei jums skubu, geriau mokėti už išskirtinį maršrutą. Be to, tada turi daugiau vietos jūsų daiktams.

Kas yra „paskutinės detalės“ svarbios patvirtinant užsakymą?

Reikalingas tikslus kiekis kubiniu metrais. Jei sakote „kelios dėžės“, o paskui išsiaiškina, kad jų yra 30, viskas netilps. Mums turi būti aiškus sąrašas: „2 sofos, 1 stalas, 10 dėžių“. Taip pat susitarkime dėl laiko – kai galite priimti krovinį?

Į ką turėčiau atsižvelgti renkantis pervežėją?

Ne į kainą! Pasirinkite tą, kuris turi patirties ir kurio furgonai atitinka Londono kelius (Euro 6). Ir patikrinkite ar jis tiksliai apibrėžia kainas (ar yra paslėpti mokesčiai). Mums svarbu, kad klientas būtų ramus.

Ar sunku vežti dramblių arba begemoto (juokauju)?

Negalima gyvūnų be leidimų, o drambliai... tikrai netilps (o ir daugiau nei 3 metrai ilgio). Tačiau jei turite didelį akvariumą, tai kita istorija – jis turi būti ištuštintas ir gerai uždarytas. O drambalus palikite Afrikoje.

Kaip geriausiai pasiruošti iškrovimai?

Pasirūpinkite, kad prie buto būtų laisva vieta. Jei reikia, užsirezervuokite vietą pašto dėžutėje (ir tai realus dalykas). Ir atidarykite buto duris prieš atvykdami, kad vairuotojas nenukryptų rūkyti. Taip pat pasiruoškite gėrimą (ne vyną, bet arbatą ar kavą), tai visada pagerina nuotaiką.

Ar galima veži šaltkredzio?

Galima, bet tik jei jis yra automobiliškame šaltkredyje arba specialiai izoliuotoje dėžėje su ledais. Mes ne atsakome už maisto sugedimą, jei jis nėra tinkamai paruoštas. Britų muitinė taip pat nepriims, jei jis neįpakavotas.

Ką daryti, jei duona pradeda pelėti kelyje?

Nesivažiuok su duona. Sunkiai suprantu, kas perverčia duoną per Lamanšą, bet nėra prasmės. O jei tai atsitinka, tiesiog išmeskite. Anglijoje duona pigesnė nei kuro, kad ją vežtume.

Viskas aišku, ar dar kažko prašote?

Būkite kantrūs, ryšys gali būti prastas, kai važiuojame kalnuose arba tuneliuose. Ir nepamirškite pasakyti „Ačiū“ pabaigoje, mums tai labai vertina. O jei kas blogai – tiesiog sakite, mes sutvarkysime (tikiuosi).

Išvada

Apibendrinant, ar galima vežti didelius baldus į Londoną? Taip, visiškai įmanoma, ir mes tai darome kasdien. Tačiau dabar tai ne tik kelias su baldais, o ir biurokratinė procesų ir mokesčių lavina. Reikia pasirūpinti ne tik fiziniais gabaritais, bet ir dokumentais bei EORI kodais. Negailėkite laiko pasiklaustyti patyrusių logistų, nes blogai paruoštas krovinys gali tapti brangia pramoga. Pasiruoškite atsiprašinėti draugams už trukdymus iškraujant, tačiau savo namus Anglijoje jūsų lauks.