Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę? Realus patirties vadovas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir nuolat girdžiu tą patį klausimą: ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę? Atsakymas trumpas – taip, žinoma, galima. Bet jei kas manęs paklausytų, ar verta, pradėčiau giliai įkvėpti. Po „Brexit“ pasikeitė viskas, kas galvojome, kad mums žinoma. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas per kanalą, o dabar tai sprendimų labirintas su muitinės deklaracijomis, leidimais ir nervais, kurių sunku užtekti. Taigi, jei planuojate siųsti ką nors didelio – nuo statybinės technikos iki didžiulės vonios – pasiruoškite, kad nebus taip paprasta kaip prieš penkerius metus.

Pagrindiniai klausimai apie galimybę ir taisykles

Ar visai įmanoma dabar vežti didelius daiktus į JK po visų šių pokyčių?

Žinoma, įmanoma, niekur nevažiuojame į ugnį. Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę? Taip, ir dar kaip. Bet tiesa tokia, kad dabar reikia daugiau popierių nei anksčiau. Tarkime, anksčiau užtekdavo vairuotojo pažymėjimo ir CMR, o dabar be tinkamai užpildytų muitinės dokumentų siena gali atsidurti uždaroma. Viskas vyksta, tiesiog reikia kantrybės ir gerų brokerių.

Ar Brexit kažką pakeisė tiems, kas veža neregius daiktus?

Pakeitė, o kaip. Dabar tas didelis daiktas turi ne tik fiziškai tilpti į sunkvežimį, bet ir „tilpti“ į biurokratinę sistemą. Muitinės tikrinimai yra daug dažnesni. Esu matęs, kaip savaimei besisukantis ekskavatorius stovėjo pasienyje tris dienas, nes trūko vieno antspaudo. Tai nervuina vairuotojus, o klientai klausia, kodėl taip ilgai. Na, tokie yra šiandienos realijos.

Kas nutinka, jei daiktas yra per didelis standartiniam konteineriui?

Tada važiuojame atvira platforma arba specialia priekaba. Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę tokiu būdu? Be abeo. Bet tada susiduriame su kita problema – leidimais. Anglijoje griežtai stebi, ką vežate, ir jei daiktas kyšo už priekabos ribų, reikės ypatingos licencijos. Be jos, galiite susipažinti su vietine policija artimiau, nei norėtumėte.

Ar sunku gauti leidimus dideliems kroviniams Anglijoje?

Ne taip sunku gauti, kaip laukti, kol juos išduos. Byrokratija ten lėta. Reikia pateikti brėžinius, matmenis, maršrutą. Kartais vyksta nesusipratimai, dėl kurių reikia viską kartoti. Vieną kartą teko laukti papildomos dienos, nes jų sistemoje nepriėmė mūsų formato brėžinio. Tekėjo versti į jų standartą. Tai laiko eikvojimas, bet be šio neina.

Ar turiu būti dalyvis tokiame reise?

Nebūtinai. Dažniausiai viską sutvarkome logistai. Bet jei jums reikia lydėti krovinią, turi žinoti, kad į JK keltus keleiviai dažniausiai neįleidžiami su tokiais dideliais sunkvežimiais, nebent tai yra specialiai pritaikyti reisai. Geriau pasiklausti iš karto, kad netyčia neliktumėte prie kelto.

Dokumentai ir muitinės (pats skausmingiausias dalis)

Kokius dokumentus reikia tur�ti būtinai?

Sąrašas ilgas, bet prasčiausiai – tai CMR draudimas, krovinių deklaracija, ir jei daiktas nenaudotas – PVM mokėjimo įrodymai. Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę be EORI kodo? Vargu. Be to kodo jūsų siunta nepraeis net kompiuterinės sistemos. Taigi, pirmiausia gaukite kodą, o tik tada ieškokite sunkvežimio.

Kas tas EORI kodas ir kodėl visi jo gąsdina?

Tai tiesiog jūsų identifikatorius europietiškoje (ir dabar jau britiškoje) sistemoje. Be jo jūs esate kaip vaiduoklis. Gauti jį Lietuvoje lengva, nemokama, bet žmonės visada užmiršta tai padaryti iš anksto. Tada gauname skambutį penktadienio vakarą: „Oi, reikia vežti pirmadienį, o kodas neveikia“. Nieko nenepadarysite per savaitgalį.

Ar reikia mokėti PVM ir muitus už didelius daiktus?

Jei tai naujas daiktas, taip, tikrai. Muitinės anglai yra griežti. Jie įvertins daiktą pagal SF vertę arba rinkos kainą, ir pridės savo mokesčius. Jei daiktas naudotas ir galite įrodyti, kad jis jums priklauso jau ilgiau nei 6 mėnesius, galima bandyti atsiskaityti su „transfer of residence“ taisyklėmis. Bet tai papildoma galvos skausma.

Kas dėl sertifiktų, pvz., medienos apdorojimo?

Tai labai svarbu. Jei jūsų didelis daiktas yra ant medinės paletės arba turi medinių dalių, turi būti ISPM 15 ženklas. Be to, daiktą tiesiog sugrąžins atgal arba sudegins vietoje. Anglija yra labai jautri dėl kenkėjų importo. Nė viena drevė negali būti.

Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę, jei jie yra pavojingi?

Galima, bet tai visai kita istorija. Reikia ADR sertifikatų, specialios įrangos, ir ne kiekvienas vairuotojas norės to daryti. Kainos šoką aukštyn. Be to, britai turi savus niuansus, kaip tų daiktų gabenimas turi būti žymimas. Geriau viską iš anksto suderinti, o ne važiuoti „aš tikiu, pavyks“ principu.

Kas nutinka, jei dokumentuose įrašysiu neteisingą svorį?

Muitinė nemėgsta klaidų. Jei skirtumas didelis, gali būti bauda arba tyrimas. O jei svoris yra didesnis nei leidžiama priekabai, tai jau ne tik muitinės reikalas, bet ir kelių policijos. Ten baudos skaičiuojamos tūkstančiais. Geriau svoriuoti ant svarstyklių, o ne nešioti ant akių.

Ar turiu turėti draudimą?

Be abejo. Standartinis draudimas ne visada padengia didelių gabaritų rizikas, ypač jei reikia specialios įrangos pakrovimui. Patikrinkite, ar draudimas veikia ir Jungtinėje Karalystėje po „Brexit“. Kai kurios lietuviškos polisės gali neapimti tos teritorijos dabar.

Techniniai niuansai ir pati kelionė

Ar galiu vežti didelius daiktus per Eurotunelį?

Tiesiogiai ne. Eurotunelis vežia tik standartinius sunkvežimus su priekabomis, kurios telpa į traukinio vagoną. Jei jūsų krovinys per platus, per aukštas arba per sunkus, teks važiuoti keltu. Tai reiškia, kad maršrutas pasikeis – turėsite važiuoti iki Kalė arba Dunkerko.

Kiek laiko trunka toks reisas paprastai?

Priklausys nuo to, ką vežate. Standartiškai iki Anglijos nueiti per 2-3 dienas nėra problema. Bet jei tai didelių gabaritų krovinys, kuriam reikia lydinčio automobilio (policijos), tai gali užtrukti ilgiau. Angliški keliai yra siauresni, o judėjimas intensyvesnis, todėl toks konvojus važiuoja lėčiau.

Ar vairuotojas turi kalbėti angliškai?

Padėtų, bet nebūtina. Muitinėse dažniausiai kalbama su brokeriais. Tačiau jei atsiraste techninė problema arba sustoja policija kelio eismo metu, vairuotojas, kuris moka tik „hello“ ir „beer“, gali nukristi į depresiją. Geriau, jei bent kažkiek supranta instrukcijas.

Kas dėl mažųjų Lietuvos kelių – ar telpa?

Lietuvoje problema dažniausiai būna su tiltais arba elektriniais laidais, jei daiktas ypač aukštas. Anglijoje panašiai, bet ten daugiau apribojimų miestuose. Reikia tiksliai išmatuoti aukštį, kad netyčia nenupjautų antros grindinės arba šviesoforo.

Ar galiu vežti dalimis, pvz., išardytą namą?

Galima, bet tada tai laikoma atskirais krovniais. Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę, jei tai yra rąstų namo dalys? Taip, bet kiekviena dalis turi savo numerį, savo deklaraciją. Negalima tiesiog užmesti visko į krūvą ir sakyti „tai namas“. Muitinė to nepriims.

Ar reikia specialios įrangos pakrovimui ir iškrovimui?

Dauguma didelių daiktų netelpa į įprastus vartus. Reikės autokrano arba manipuliatoriaus. Užtikrinkite, kad gavėjas Anglijoje žino, kad jam teks padengti šias išlaidas, arba susitarkite iš anksto. Kartais vairuotojas atvyksta, o ten nėra ką padaryti – vien tik stovėjimas brangiai kainuoja.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Visada yra rizika. Jei tai brangiausia technika, rekomenduoju stebėjimo sistemas arba lydimo automobilius. Anglijoje vagystės vyksta, nors, atrodo, visur kameros. Tačiau stovėjimo aikštelėse naktimis geriau būti saugiomis vietose, o ne prie kelio krašto.

Kainos ir piniginiai klausimai

Ar labai brangu vežti tokius siuntas?

Nebūtinai „labai“, bet brangiau nei įprastą dėžę. Kaina priklauso nuo to, ar reikia specialios priekabos, leidimų, lydimo. Degus kuras, keltų bilietai – viskas brangsta. Taip pat, ne pamirškite, kad dabar JK svaras yra tas pats svaras, o jo kursas svyruoja.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Papildomų paslaugų kiekis. Jei tai tiesiog didelė dėžė, kurios kraštinės 3 metrai – tai viena kaina. Jei tai 4 metrų aukščio presas, kuriam reikia lydimo ir specialios tranzitinės licencijos – kaina gali padvigubėti. Taip pat įtakos turi ir tai, ar reikia įrengti apsauginius tvoreles.

Ar galima sutaupyti, susirandant atgalinį krovinią?

Būtų puiku, bet su dideliais gabaritais tai labai sunku. Retas kas nori vežti atgal didelę buldozerės dalį iš Anglijos. Dažniausiai vairuotojas važiuoja tuščias atgal (arba su įprastu kroviniu), ir už tai sumokėsite. Tai vadinasi „dead run“ mokesčis.

Ar mokėti už reisą iš karto arba gavę daiktą?

Įprasta praktika – pradžioje avansas, likutis – prieš išvykdant arba atiduodant dokumentus su sąskaita. Nemanau, kad kas nors vežs jūsų 10 tonų krovinį per visą Europą tik pažadu, kad sumokėsite vėliau. Pasitikėjimas čia svarbus, bet pinigai – dar svarbiau.

Ar yra jokių paslėptų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, užstojimo mokestis uoste, jei vairuotojas pavėluoja į keltą. Arba muitinės sandėliavimo mokestis, jei dokumentai neatitinka. Būkite pasiruošę, kad gali tekti mokėti už dalykus, apie kuriuos nesugalvojote ryte.

Ar verta rasti pigų pervežėją iš skelbimų?

Rizikinga. Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę su žmogumi, kuris neturi patirties? Gal ir gali, bet ar atvyks? Nekvalifikuoti pervežėjai dažnai neįvertina muitinės reikalavimų, ir tada jūs gaunate daugiau problemų nei pinigų taupymo. Geriau mokėti profesionalams.

Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris ir svoris?

Jei daiktas nereguliarus, jis turi būti išmatuojas pagal didžiausią ilgį, plotį ir aukštį. Net jei ten daug tuščios vietos, sumokėsite už užimamą tūrį (LDM arba m3). Svoris – tai svarbu dėl ašys apkrovos, negalima užkrauti 10 tonų ant vienos ašies, sugirs tiltą (ir priekabą).

Specifinės situacijos ir išvados

Ar galiu vežti savo seną traktorių kolekciją?

Galima, tai dažnas atvejis. Jei tai seni traktoriai, jie gali būti laikomi istoriniais transporto priemonėmis, tai palengvina muitinę. Bet reikia įrodymų, kad jie tikrai seni ir kad jų nebebus naudojami komerciniam darbui. Detales reikia išvalyti, neleisti nieko dirbtinio.

Kas dėl Šiaurės Airijos? Ar tai tas pats kas Anglija?

Čia visada painu. Šiaurės Airija vis dar turi savo niuansų dėl protokolų su Europos Sąjunga. Vežti ten gali būti dar sudėtingiau nei į pačią Angliją, dėl papildomų tikrinimų. Aš asmeniškai visada siūlau klausti specialistų apie Šiaurės Airiją, nes ten taisyklės keičiasi kaip orai.

Ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę, jei jie yra labai jautrūs vibracijoms?

Reikės specialios pakavimo medžiagos – oro burbulų, putų, fiksavimo juostų. Standartinis prifixavimas gali nepakakti. Prašykite vairuotojo važiuoti lėčiau (nors jie vis vien bandys skubėti). Geriau uždėti daugiau fiksavimo, nei gauti suskilusį daiktą.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga arba sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Tada reikia gelbėjimo tarnybų, krovinio perkėlimo į kitą sunkvežimį. Tai kainuoja milžiniškus pinigus. Draudimas tai turėtų padengti, bet laiko prarasite daug. Būkite pasiruošę, kad toks dalykas gali nutikti, ypač su senesniais sunkvežimiais.

Ar galiu sekti savo krovinią realiu laiku?

Dauguma kompanijų siūlo GPS stebėjimą. Bet ten, kur yra signalas. Kai vairuotojas važiuoja per Anglijos kaimiškas vietoves arba keltu, signalas gali dingti. Nesijaudinkite iš karto, tik laukite atnaujinimo.

Ar verta viską daryti savarankiškai su savo vairuotoju?

Jei turite patirties, galima. Bet jei tai pirmas kartas, geriau pasikreipti į logistikos agentūrą. Muitinės klaidos kainuoja brangiau nei tarpininko paslaugos. Dirbame šitame jau 20 metų ir vis dar randame tokius niuansus, apie kuriuos niekur nesurašyta.

Ką daryti, jei daiktas netelpa į uosto vartus Anglijoje?

Tai įvyksta. Reikia iš anksto pranešti uosto vadovybei. Jie gali nukreipti per kitus vartus arba reikalauti, kad dalis būtų išmontuota. Planuokite maršrutą taip, kad išvengtumėte staigmenų – Anglijoje uostai yra seni ir erdvės ten ribotos.

Ar būna, kad daiktą užklauso Anglijos muitinė ir mes negalime nieko daryti?

Būna. Jei jie įtaria, kad daiktas neteisėtai importuojamas arba yra pavojingas, jį gali sulaikyti. Tada reikia advokato ir ilgos procedūros. Vieną kartą teko laukti savaitę, kol išsiaiškino, ar tai pavojingos atliekos, ar tik metalo laužas. Geriau turėti visus dokumentus tvarkoje.

Išvada

Taigi, ar galima vežti didelių gabaritų daiktus į Jungtinę Karalystę? Žinoma, galima, ir mes tai darome beveik kiekvieną savaitę. Tačiau nepamirškite, kad šis procesas reikalauja gerai paruošto plano, kantrybės ir supratimo, kad pasienis nebe toks atviras kaip kadaise. Jei viską susiplanuosite iš anksto, pasirūpinsite dokumentais ir pasiklausysite patirties turinčių logistikos specialistų, kelionė įvyks be didelių nelaimei. Neklauskite kaimyno, kuris sako „važiuok ir važiuok“, nes pas jis važiavo su lagamina, o jūs vežiate penkių tonų presą. Geriau padaryti viską taip, kad nereikėtų nervintis prie Anglijos muitinės vartų.