Ar galima vežti buitinę techniką iš Londono: visas tiesas ir mano patirtis

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo tada, kai sienų nebuvo, iki šiandieninio Brexito chaoso. Dažnai klientai klaustia: ar galima vežti buitinę techniką iš Londono? Trumpai atsakius – taip, žinoma, galima, bet yra keletas „alelių“. Ne visada tai apsimoka o tiems, kurie mano, kad užtenka tik įkrauti dalykus į furgoną ir važiuoti. Ypatingai dabar, kai dokumentai tampa svarbesni už patį krovinį, o muitinės tikrinimai gali prailginti kelionę kelias dienas. Pasakysiu tiesiai, be jokių gražių frazių, kaip tai vyksta iš vidaus. Kartais pavargstu nuo to pačio klausimo, bet suprantu – kiekvienas nori saugiai parvežti savus daiktus namo.

Dokumentai ir muitinės nūdėmės

Ar galima vežti buitinę techniką iš Londono be jokių problemų?

Taip, galima, bet ne taip paprasta kaip anksčiau. Turiu omenyje, kad klausimas ar galima vežti buitinę techniką iš Londono dabar reiškia ir formalumus. Anksčiau užtekdavo vairuotojo pažymėjimo, dabar reikia teisingai užpildyti prekių deklaraciją ir turėti CMR sąskaitą. Jei technika naudota, dažniausiai tai laikoma asmeninio turto perkėlimu, todėl PVM mokėti nereikia. Bet tik tada, jei galite įrodyti, kad tai ne nauja prekė parduotuvei. Be to, būkite pasirengę, kad muitinėje gali prailgti, jei bus įtarimų.

Kokius dokumentus reikia tur�ti keliuose?

Būtinas yra daiktų sąrašas, idealiai – su vertėmis. Geriau, jei jis anglų ir lietuvių kalbomis, nors ir viena dažnai užtenka, jei vairuotojas supranta. Taip pat reikia asmens tapatybės dokumento, parodytančio, kad tai jūsų turtas. Jei perveža logistikos kompanija, tada būtina sutartis ir CMR kvitas. Be šių dalykų sienoje gali būti didelių nesklandumų. Yra buvę atvejų, kai žmonės tiesiog rašė ant lapelio „televizorius, šaldytuvas“ – tai dabar nebepraėja.

Ar reikalingas TIR karnetas ar kažkas panašaus?

Tik jei pervežate pilną furgoną prekių arba naudojate didelį sunkvežimį su priekaba. Jei tai paprastas „pervalykas“ ar dalinis krovinys dalinis iki 3.5 tonų, TIR jums nereikalingas. Daugelis baiminasi šio termino, bet jis skirtas dideliems siuntimams, kurie važiuoja be muitinių patikros. Buitinės technikos iš Londono atvežimui paprastai užtenka standartinio eksporto deklaravimo. Tačiau jei samdote didelę sunkvežimių firmą, klauskite jų, jie patys tai suorganizuoja.

Ar reikia mokėti PVM ar muito už naudotą techniką?

Paprastai ne, jei tai asmeninis turtas ir jis naudotas. Taisyklės sayo, kad jei gavote daiktus prieš daugiau nei 6 mėnesių ir ne perkeliate juos dėl verslo, tai neapmokestinama. Bet čia yra vienas „bet“. Jei atvežate naują, su etiketėmis, plombuota pakuotę, muitininkas pasakys, kad tai importas. Tada reikės sumokėti 21 % PVM ir galbūt muito, priklausomai nuo prekės kilmės. Naudota dėžė ar smilkiai nebegąsdina nieko, o švari – taip.

Kas dėl Brexito, ar tai pakeitė kažką blogai?

O kaip. Prieš Brexitą buvo tiesiog važiuojam, dabar – pasas ar ID kortelė privalomi, ir tas „šaukštas deguto“ su dokumentacija. Dabar Jungtinė Karalystė yra trečioji šalis, todėl kiekvienas siuntimas yra formalus importas į ES. Tai reiškia daugiau popieriaus ir daugiau laiko. Kai kas sako, kad nesijaučia skirtumo, bet aš mačau, kad mažos firmos susiduria su bėdėmis, nes ne visi žino naujas procedūras. Taip, galima vežti, bet reikia kantrybės.

Ar galiu vežti techniką, jei jos nebežinau kiek laiko turiu?

Tai dažna problema. Kai žmonės renka iš butų, turi seną šaldytuvą, kuris guli rūsyje penkerius metus. Jei negalite parodyti pirkimo čekio (kas dažnai būna), dažniausiai tikima žodžiu. Muitininkai nėra sovietų komsomoilai, jie matys, kad technika Sena, dūminta, naudota. Jei ji atrodo kaip nauja, o čekio nėra – gali būti įtarimų. Rekomenduoju pasirašyti paprastą deklaraciją, kad technika nusipirkta prieš daugiau nei 6 mėnesių.

Kas vyksta, jei dokumentuose padariau klaidą?

Nieko nepavojingo, jei tai ne didelė vertė. Galima pataisyti vietoje arba parašyti papildomą lapą. Bet jei klaida dėl kiekio ar vertės (pvz., parašėte 0 eurų), tai kelia įtarimų. Muitinė gali nustatyti savo vertę, ir tada teks mokėti mokesčius nuo jos. Geriau pasiskambinti man iš anksto ir pasitikrinti, negu važinėti su neaiškiais popieriais. Esu girdėjęs istorijų, kai dėl vienos klaidos sulaikyti furgonai dviem dienoms.

Ar turiu būti furgone, kai jis kerta sieną?

Ne, nebūtina. Jei samdote pervežėją, jis atstovauja jūsų interesus su sutartimi. Bet jei kils klausimų ar dviprasmybių, vairuotojas gali paskambinti ir klausti, pvz., kas yra tas įrenginys. Jei atsakymo negaus, gali tekti eiti į muitinę pačiam. Geriau, jei vairuotojas turi jūsų numerį ir galima susisiekti. Aš visada sakau savioms vairuotojams – skambinkite, kai abejojat, nes geriau klausti dabar negu vėliau.

Fizinis gabenimas ir pakavimas

Kaip saugiai supakuoti didelį šaldytuvą?

Tai tikrai nėra paprasta. Šaldytuvai turi stiklinius dalis, kurios lengvai susilaužo. Geriausia tai daryti su originalia pakuote, bet jei jos jau neberadote (ir dažnai taip būna), reikės stambios plastikinės plėvės, putų ir stiprių juostų. Būtinai uždėkite lipdukus „NEžiūrėti“ arba „AUKŠTYN“, kad niekas neištumtų jį ant šono. Kartais žmonės uždaro duris juosta, kad kelionės metu jos nespragtų.

Ar galima vežti skalbimo mašiną be originalios pakuotės?

Galima, bet rizikinga. Skalbimo mašinos turi cinką, kuris gali pasisukti. Būtina prifixuoti tą cinką (tas metalas viduje) specialiomis spynomis arba kartonu, kad nejudėtų. Jei cinkas nuslys, gali sulūžti bakas arba patašyti langą. Aš mačiau, kaip mašina atvažiavo vos gyva, nes jos buvo tiesiog numestos į furgoną be užfiksavimo. Taip, sutaupyta 50 eurų už pakuotę, bet prarasta mašina.

Ar įmanoma įsivežti indaplovę iš Londono be jokių rūpesčių?

Jei tik užfiksavote vidinius dalis. Indaplavės yra jautrios smūgiams, ypač valymo moduliai. Jei kelyne bus dideli duobiai (kaip Lietuvoj dažnai būna), gali užgriūti. Beje, būtinai išleiskite vandenį! Kartais būna, kad žmonės pamiršta išleiskti vandens baseiną, ir tada kelyje ji pradeda pilsti. Tuos kvapus neįsivaizduoju, kai atidarą furgoną vasarą.

Ar galima vežti televizorių, kai jis didelis, pvz., 65 colių?

Taip, bet tai reikalauja ypatingo dėmesio. Televizoriai negali gulėti ant veidmo, turi stovėti vertikaliai. Jei furgone nėra vietos pastatyti, geriau nevežti. Plokščiaekraniai televizoriai lenkiasi net ir nuo savo svorio, jei gulimi. Rekomenduoju įsigyti specialią dėžę su putomis arba apvynioti storu putplasčiu ir uždėti tarp kitų daiktų, kad niekas nepridurtų prie ekrano.

Ką daryti, jei technika netelpa į standartinį furgoną?

Tada reikia didesnio. Kartais būna situacijų, kai klientas nupirko „American style“ šaldytuvą Londono išpardavime, kuris yra 2 metro aukščio ir 1 metro pločio. į „Volkswagen Transporter“ jis neįeis. Reikės 7.5 tonų sunkvežimio su aukštu kėbulu. Tai brangiau, bet kitaip neišeis. Nenukreipkite furgono su kyšančiu šaldytuvu pro langą – tai nelegalu ir pavojinga.

Ar verta vežti seną mikrobangę krosvelę?

Sąžiningai sakant, nėra. Mikrobangės kaina tokia maža, kad transportavimas iš Londono gali kainuoti daugiau nei pati nauja krosvelė. Nebent tai koks šeimos relikvijos modelis ar prabangus. Jei tai paprasta 50 eurų krosvelė, palikite ją ten arba parduokite „Facebook“ grupėje. Pirkite čia naują – taip bus pigiau ir mažiau galvos skausmo.

Kaip susitvarkyti su smulkiomis detalėmis, pvz., pulteliais?

Ją visi pamiršta. Pultelius, laidus, knygeles reikia susideti į vieną dėžutę ir uždėti į tą pačią techniką arba atskirai, bet pažymėti. Niekada nerašykite ant dėžutės „varlytės“, nes vairuotojas galvo, kad tai žaislai ir įmes ją į krūvą su kitais smulkmena. Geriau rašyk „TV pultas, Philips 55 colių“.

Ar galiu vežti techniką, kuri yra šiek tiek sužalota?

Galima, bet geriau užfiksuoti tai nuotraukomis prieš pakrovimą. Jei atvežta jau su skyle, o jūs to nenurodėte, vėliau gali būti ginčų, kas sužalojo – ar buvo jau sužalota, ar susilaužė kelyne. Logistika yra atsakinga tik už tai, ką perveža sveiką. Jei iš kito krašto atvyksta sulūžęs, ir nėra nuotraukų – sunku įrodyti tiesą.

Techniniai reikalai ir elektros instaliavimas

Ar Jungtinės Karalystės technika veiks Lietuvoje be pakeitimų?

Dauguma taip, bet yra niuansų. Dabar abiejose šalyse (Lietuva ir Anglija) yra 230V voltai (nors Anglijoje seniau buvo 240V), taigi įtampa tinka. Pagrindinis dalykas – lizdai. Anglijoje naudojami „Type G“ lizdai su 3 strypais, o pas mus – „Type C“ ar „F“. Reikės arba pakeisti laido galiuką, arba naudoti adapterius. Be to, kai kuriuose prietaisuose gali būti „fused plug“, kurį reikia pritaikyti.

Ar reikia keisti viryklę, jei ji dujinė?

Jei ji buvo naudojama Anglijoje su dujų balionu (LPG), gali reikėti priderinti dujų reduktorių, jei planuojate jungti prie Lietuvoje esančios dujų sistemos. Angliškos dujų sistemos turi savo specifiką. Jei tai elektros viryklė, viskas tvarkoje, tik lizdus keiskite. Geriau pasitarti su meistru, kad nenukentėtų saugumas (dujos ne žaislas).

Kas dėl šaldytuvo, ar jis nebus per daug šaltas ar per šaltas?

Šaldytuvai dažniausiai dirba taip pat, bet yra tokių, kurie turi „Summer/Winter“ mygtuką ant gale. Vienur jis reikalingas, kitur ne. Beje, po gabenimo reikia palikti šaldytuvą stovėti bent 4-6 valandas prieš įjungiant, kad nusistovėtų aliejus kompresoriuje. Jei įjungsite iš karto, gali sudegti. Tai svarbu, nes žmonės nori matyti veikiantį šaldytuvą tuoj pat.

Ar verta vežti bobusią dėl įtampos skirtumų?

Ne, nebėra. Seniai, prieš 20 metų, galėjo būti bėdų, kai Anglijoje buvo 240V, o pas mus 220V. Dabar viskas suvienodinta iki maždaug 230V. Taigi jums nereikia jokių transformatorių ar stabilizatorių, nebent tai kokia labai jautri, sena aparatura, kurią retas kas dabar turi. Paprastai viskas veikia iš karto, tik įkiškite į lizdą.

Ar galiu vežti techniką, kurioje yra vanduo, pvz., akvariumas?

Tą techniką (akvariumą) – taip, bet vandenį reikia išpilti. Negalima gabenti indų mašiną pilną vandens tai aišku. Akvariumą reikia labai gerai apsaugoti, nes stiklas trapus. Geriausia jį išardyti, jei įmanoma, arba užpildyti putomis. Vanduo svorio daug pridės, o ir jei nutekės – sugadins kitus daiktus.

Ar reikia išvalyti techniką prieš vežant?

Būtinai. Niekas nenori vežti pilno dulkių šaldytuvo ar riebios viryklės. Be to, jei technika nešvari, muitinėje gali būti problemų dėl sanitarinių taisyklių (fitosanitarinės kontrolės). Ypač jei ten turi maisto likučių. Išvalykite, išdžiovinkite, tai padarys transportą malonesnį visiems. Vairuotojai taip pat džiaugiasi, kai krovinys švarus.

Ar Angliška technika turi garantiją Lietuvoje?

Dažniausiai ne. Jei nusipirkote „Samsung“ ar „Bosch“ Londone, garantija dažnai galioja tik JK. Kai kurios tarptautinės kompanijos gali priimti remontą, bet tai retumas ir daug klausimų. Geriau taikytis, kad remontą mokėsite patys. Todėl labai svarbu patikrinti būklę prieš vežant. Neduokite nulūžti, jei galite išvengti.

Kainos, terminai ir bėdos kelyje

Kiek kainuoja gabenti buitinę techniką iš Londono?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei tai viena dėžė su mikrobange krosvele, gali tekę 100-200 eurų. Jei norite atvežti pilną namų ūkį su trimis šaldytuvais, sofos ir baldais – tai jau kels tūkstančius. Taip pat, klausimas ar galima vežti buitinę techniką iš Londono daliniu kroviniu (kai dalijamės furgonu) ar pilnu. Pilnas brangiau, bet greičiau. Rašykite man, skaičiuosiu.

Ar pigiau vežti dalinį krovinį?

Dalinis krovinys (kai dalijatės vieta) pigiau, jei mažai daiktų. Bet trunka ilgiau, nes reikia surinkti kitus keleivius. Kartai laukimas gali trukti savaitę-dvi. Jei skubate, geriau mokėti už pilną furgoną ar išsinuomoti priekabą ir važiuoti patiems. Bet tada apsirūpinkite vairuotojo kortele.

Ar dažnai dingsta siuntos kelyje?

Labai retai. Mes nebe tas laikai, kai kroviniai dingo Juodojoje jūroje. Esu logistikoje 24 metus ir galiau suskaičiuoti pirštais dingusius siuntas. Dažniau būna vėlavimai dėl techninių gedimų ar eismo įvykių. Furgonas gali sugesti Prancūzijoje (kaip visada su jais būna), tada laukiam atsarginių detalių. Bet dingsta – beveik niekada.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tada reikia laukti. Jei tai mūsų sutartis, mes organizuojame kitą furgoną perkrauti. Jei tai pigi firma be draudimo, gali tekti patiems skubėti gelbėti. Geriau rinktis patikimas kompanijas, kurios turi draudimą „CMR“. Jis apmoka žalą, jei krovinys susidegs arba nukentės avarijoje. Nedarykite ekonomijos ant draudimo.

Ar imkite mažus siuntinius, pvz., vieną buitinę techniką?

Imame. Kartai žmonės tik nori atvežti vieną indaplovę iš Londono, kai grįžta atostogų. Tai galima padaryti daliniu kroviniu, jei surandame kitą siuntą toliau. Bet jei tai labai skubu, gali tekti vežti ekspresiniu reisu, kuris brangesnis. O galima tiesiog užsirašyti į savo lagaminą, jei leidžia dydis (su „Ryanair“ tai nebe taip paprasta).

Ar galiu vežti techniką, kuri yra pavojinga?

Ką turite omenyje? Jei tai dujų butelis – ne, negalima (be specialios leidimų). Jei tai kabeliai su atidengta izoliacija – pavojinga. Buitinė technika paprastai saugi. Bet jei bandote vežti kažką panašaus į chemikalus ar ašarus, tai jau kita istorija. Muitinė to neleis be sertifikatų. Geriau nebandyti kelti pavojingų daiktų be leidimo.

Kiek laiko užtrunka gabenimas iš Londono iki Vilniaus?

Standartiškai 3-4 dienas, jei viskas eina sklandžiai. Furgonas važiuoja per Lamanšą (tuneliu ar keltu), turiu omenyje, kad reikia laukti kelto. Kartai užstringa kalno perėjose arba sienose. Esu mačęs, kaip siunta prilipdavo prie sienos ir stovėjo penkias dienas. Taigi, planuokite atsarginį laiką, negalite tiksliai pasakyti „antradienį bus čia“, retai kada taip tiksliai išeina.

Ar reikia drausti buitinę techniką?

Rekomenduoju. Buitinė technika brangi. Jei furgono užgriūva, o jūs neturite draudimo, prarasite viską. Galite pasirašyti draudimo sutartį su logistika arba turėti savo namų turto draudimą, kuris dengia pervežimą. Patikrinkite savo polisą, kai kuriems neapima pervežimo tarptautiniais maršrutais. Geriau saugu negu gaila.

Ar galima apsikeisti technika, kai ji atvyksta su defektais?

Jei defektas atsirado kelyne – taip, mes atsakome. Jei defektas buvo jau iš Londono, tada jau ne. Būtinai tikrinkite daiktus, kai vairuotojas atvyksta. Jei pastebite skylę į šaldytuvo duris, užsirašykite į CMR kvitą vairuotojo akivaizdoje. Vėliau nesitikėkite, kas jums patikės, kad tai buvo taip atvežta. Be užrašo – bylia be liudininko.

Kas dėl vokiškų firmų, ar jos gerai vežia iš JK?

Daugelis vokiškų firmų (tokios kaip DB Schenker ir pan.) vežia stambius siuntimus, bet jiems maži buitiniai siuntiniai per daug smulkūs. Jos brangios ir daug biurokratijos. Geriau rasti mažesnę, Lietuvoje Based firmą, kuri specializuojasi JK-LT maršrutuose. Jos žino visas gudrybes ir yra lankstesnės. O vokiečiai dažnai tiesiog „nori“ daryti pagal savo taisykles.

Ar galiu vežti techniką, kurią nupirkau iš "eBay" Londone?

Taip, tai dažnai daroma. Bet tada tai yra prekė, ne asmeninis turtas. Reikės sumokėti PVM ir galbūt muito, jei vertė viršija 150 eurų (iš trečiosios šalies). Taip pat reikės pirkimo dokumento (PayPal kvito). Nenuklyskite nuo tiesos, kad nupirkote sau naudoti – muitinė tai pamatys. Deklaruokite kaip prekę ir mokėkite mokesčius, kad nebūtų baudų.

Ar galima vežti techniką kartu su kitais daiktais, pvz., baldais?

Žinoma. Dažniausiai taip ir būna – viename furgone eina ir sofos, ir šaldytuvai, ir drabužiai. Viskas supakuojama į vieną krūvą. Svarbiau, kad buitinė technika būtų užfiksuota sąraše, kad neišsisuktų, kai bus iškraunama. Ir, žinoma, kad būtų uždėta viršuj arba šone, kad ant jos neveltų sofos.

Ar vežate techniką į miestelius, pvz., į Kauną ar Klaipėdą?

Vežame visur. Kaunas dažnai būna net pigiau, nes ten daugiau furgonų važinėja. Klaipėda taip pat populiari. Londonas – Kaunas maršrutas yra labai aktyvus. Bet jei reikia vežti į labai mažą kaimą, tenka priimti papildomą mokestį už nuvažiavimą nuo magistralės, nes furgonas negali važiuoti per kelių mišką.

Ar turiu būti namuose, kai atvyksta?

Gerai, jei esate, bet ne būtina. Galite pavedėti artimajam arba gatvėje prie namų. Vairuotojas iškraus ant šaligatvio arba kieme. Jis nekelia į butus (antrą aukštą be lifto) – tai jau yra perkėlimo paslauga, ne logistika. Todėl pasirūpinkite, kad kas nors priimtų siuntą, jei jūsų nėra.

Ar galima vežti techniką žiemos metu?

Galima, bet tada būna daugiau rizikų dėl šalčio. Šaldytuvai ir indaplovės turi vandenį, kuris gali sušalti ir plyšti jungtis. Reikia labai gerai išdžiovinti. Taip pat keliai gali būti slidūs, kas prailgina kelionę. Bet žiema taip pat yra mažiau užimtas sezonas, todėl kartais galima gauti geresnę kainą.

Ar kas nutinka, jei klientas neatvyksta pasimti siuntos?

Tada siunta važiuoja atgal į sandėlį Londono pusėje, ir jums tenka mokėti už saugojimą ir grąžinimą. Tai nėra malonu. Todėl praneškite, jei susilaikote. Galima atidėti dienai-dvi, bet ilgiau laikyti negalima. Sandėliai užpildomi, vietos nėra.

Ar verta viską daryti patys su priekaba?

Jei turite vairuotojo pažymėjimą (95 kodą) ir patirties, taip, taip bus pigiau. Bet jei niekada nevairavote su priekaba Londono trasose (jie ten važiuoja labai greitai), geriau nesirizikuoti. Buitinės technikai atvežti su lūžiu nėra verta. Geriau sumokėti profesionalams.

Galiausiai, ar verta viską tai daryti?

Jei technika gera, brangi ir jums brangi (kaip šeimos relikvija), tai tikrai verta. Jei tai senas „gūžys“, geriau nupirkti naują. Anglijoje daug daiktų pigūs, bet transportavimas suvalgo taupymą. Svarbu apskaičiuoti, kas išeina pigiau. Aš visada sakau – skambinkite, pasiskaičiuosime, o tais sprendite.

Išvada

Taigi, ar galima vežti buitinę techniką iš Londono? Absoliučiai taip, ir tai daroma kasdien. Tereikia tik suprasti, kad šis procesas nebe toks paprastas kaip prieš dešimtmetį, todėl reikėtų labiau pasirūpinti dokumentais ir saugiu pakavimu. Pagrindinis dalykas – nebijoti klausti profesionalų, o ne sprendžiati vienas (na, nebent jūsų brolis vairuoja sunkvežimius). Patirkite kantrybę, pasiruoškite „popierius“ ir jūsų šaldytuvas bei televizorius saugiai pasieks namus Lietuvoje. O jei visai bus blogai – visada galite mane paskambinti sužinoti, kur pasiklydo furgonas (tai juokuoju, bet tik pusiau).