Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar galima vežti buitinę techniką į Londoną: realus žvilgsnis iš 20 metų patirties
Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti – klausimas „ar galima vežti buitinę techniką į Londoną“ man klauso kas antras klientas. Anksčiau, kai Lietuva ir Jungtinė Karalystė buvo vienoje erdvėje, viskas vykdavo tiesiogiai: pakrovėm, nuvažiavom, iškrauvėm. Dabar, po „Breksito“, situacija pasikeitė iki nerealybumo, nors daugelis vis dar to nesuvokia. Žmonėms atrodo, kad tiek patogumo išliko, tačiau muitinės, dokumentai ir britų biurokratijos smulkmenos nuolat sukuria naujas bėdas. Nors techniką vežti į Londoną galima, tai reikalauja daugiau kantrybės negu anksčiau, o kainos gali priklausyti ne tik nuo svorio, bet ir nuo to, ką konkrečiai deklaruoji bei kaip sutvarkai Transfer of Residence dokumentus.
Pagrindai: ar viskas įmanoma be „nervų“
Ar visai galima vežti buitinę techniką į Londoną dabar?
Žinoma, galima. Nėra jokio draudimo, kad negabenti šaldytuvo ar indaplovės per Lamanšą. Tačiau viskas dabar priklauso nuo to, kokia tai technika – nauja ar naudojama, ir kas tu esi – privatus asmuo ar verslas. Jei tiesiog keliatės gyventi, tai dažniausiai įmanoma tai padaryti be muito, jeigu tinkamai parengiate dokumentus. Bet jei bandysite vežti dvidešimt naujų plazminių televizorių be verslo dokumentų, tai kelsite įtarimus. Esme tokia: buitinės technikos gabenimas į Londoną legalus, bet turi atitikti jų reikalavimus, o ne tavo.
O jeigu aš perku techniką Lietuvoje ir vežu ją į save?
Tai jau yra kitas variantas. Jei perki naują, tai tai yra importas, turi mokėti VAT (PVM) ir galbūt importo muitą, jeigu vertė didelė. Dabar jau nebe taip paprasta nusipirkti šaldytuvą „Expert“ ir nuvažiuoti, lyg būtum nupiręs duoną. Muitinėje aiškiai matausi, kad tai prekė. Jei technika naudojama, turi įrodymus, kad ji buvo tavo nuosavybėje ne mažiau kaip 6 mėnesius (čia gali būti klaida, gal 12? Reikia pasitikrint, bet dažniau kalbama apie 6 mėn.). Be to, kai veži buitinę techniką į Londoną kaip asmuo, turi deklaruoti jos vertę.
Kas pasikeitė po „Breksito“? Argi taip sunku?
Pasikeitė viskas. Anksčiau buvo ES vidaus rinka, buvome lyg viena šalis. Dabar kiekvienas krovinys einantis pro terminalą, turi būti įformintas kaip eksportas iš Lietuvos ir importas į JK. Tai reiškia kalbas su brokeriais, customsinį deklaravimą. Realiai tai reiškia, kad jei pats nieko nesi supratęs, gali užstrigti sienoje su pilnu vilkiku. Buvau atvejų, kai žmonės sėdėdavo priešais Tilburį po tris dienas, nes nepateikė teisingo Entry Summary Declaration (ESD). Taip, tai nėra kosmosas, bet be žinojimo – bėda.
Ar galiu vežti techniką autobusu? Tarkim „Lux Express“?
Dalytas krovinių pervežimas autobusu yra sudėtingesnis. Nėra taip, kad atvažiuoji su dideliu pakuočiu į autobusą ir jį įmetai į bagažinę. Yra svorio ir matmenų apribojimai, be to, jei turi didelę techniką, pvz., skalbyklę, jos neįmes. Autobusų kompanijos labai griežtai tikrina, kas keliauja bagaže – neleidžia neįregistruotų daiktų. Jei tai tik smulkmena, mikrobangų krosnelė, turbūt praeis, bet didelę buitinę techniką į Londoną geriau vežti specializuotu transportu arba daliniam krovinyje. Kitu atveju rizikuoji palikti daiktus stotyje.
Kiek laiko užtrunka visa ši kelionė?
Dependuoja nuo to, kaip važiuoji. Jei turi pilną konteinerį, tai nuo įkrovimo Vilniuje iki iškrovimo Londono priemiesčiuose gali praeiti 7–10 dienų. Reikia laukti, kol bus surinktas dalinis krovinių (part load), tada kelionė per jūrą, o paskui muitinės procedūros Londono terminaluose (Felixstowe ar Tilbury). Kartais viskas vyksta greitai, kartais dėl „Breksito“ dokumentų klaidų stoviems kelias dienas. Taigi, jei planuoji vežti buitinę techniką į Londoną, skirk laiko atsarginio – neįsivaizduok, kad pirmadienį išvykai ir trečiadienį jau jaukiai randiesi.
Ką daryti, jeigu neturiu ToR numerio?
Tada turi mokėti mokesčius. Transfer of Residence (ToR) reliefas leidžia atgabenti turtą be muito ir PVM, jei persikeliai gyventi. Jei to nerašai, britų muitinė (HMRC) apskaičiuos 20% PVM nuo technikos vertės. O jei technika sena ir be čekių? Jie ims nustatyti vertę pagal savo lenteles, kas dažnai būna nerealiai daug. Buvau atvejo, kai klientui 5 metų senumo šaldytuvą įvertino kaip naują, užkąlė 200 svarų mokesčio. Vėliau padėjome apskundyti, bet laiko prarado daug.
Muitinė ir dokumentai (biurokratinis prageras)
Ar sunku gauti ToR numerį?
Savaime iš to – ne, tereikia užpildyti anketą internete HMRC puslapyje. Bet yra pagavimas – turi tenkinti kriterijus. Buvai užsienyje ne mažiau kaip 12 mėnesių, turi turtą ne mažiau kaip 6 mėnesius ir turi ketinti gyventi JK mažiausiai 12 mėnesių. Kai veži buitinę techniką į Londoną, tas numeris tavo auksinis bilietas. Be jo niekas profesionalus dispatcheris nenorės imtis darbo, nes žino, kad gausi nemažą sąskaitą už muitinę, o po to kaltins mane.
Kokius dokumentus reikia paruošti išvykdamas?
Reikalingas sąrašas (inventorius). Jis turi būti ne tiesiog „šaldytuvas“, o „šaldytuvas Samsung, modelis XYZ, serijinis numeris 123, apibrėžta vertė 50 EUR“. Kuo detaliau, tuo geriau. Turi būti pirkimo čekiai (jei lieka) arba garantijos lapai. Jei čekių nėra, gali rašyti „savikaina“ pažymą, bet britams labiau patinka oficialūs įrodymai. Dar reikia paso ar ID kortelės kopijos. Kadangi kalbame apie tai, kaip vežti buitinę techniką į Londoną, tai be šių lapų per sieną nepraeisi – tiesiog sustabdys.
Kas vyksta tada, kai krovinys atvyksta į JK?
Krovinys atkeliauja į terminalą, tada brokeris pateikia importo deklaraciją. Muitininkas peržiūri ar viskas tvarkoje. Jei pasirinko „raudonąją juostą“ (tikrinimą), tada reikia važiuoti į terminalą arba leisti brokeriui tai nuveikti (šitaip brangiau). Jei „žalia“ – tiesiog išveža. Kartojant svarbiausia: jei deklaracija bloga, gali gauti baudą arba priverstą grąžinimą atgal į Lietuvą (tai labai brangu).
Ar galiu deklaruoti mažesnę vertę?
Gali, bet tai rizikuoti. Jei britų muitinė įtars, kad technika verta daugiau (pvz., turi klijų nuo naujo plėvelės, bet parašei, kad sena), gali skirti baudą už neteisingą deklaravimą. Geriau būti sąžiningas, ypač kai turi ToR – tuomet mokesčių ir taip nebėra, o įrašai turi būti tikslūs dėl istorijos. Nemanau, kad verta taip „vežti buitinę techniką į Londoną“, kad vėliau ieškotum bėdų.
Kas daryta, jei man pritaikė mokesčius nepagalvojus?
Turi teisę apskundyti. Yra tam tikros procedūros, bet tai ilgai. Reikia pateikti įrodymus, kad technika sena, ar rasti panašių aukcionų kainas. Dirbdamas srityje mačiau, kad kartais HMRC savo klaidą pripažįsta, bet dažniau reikia ilgai rašyti laiškų. Geriau iš karto užtikrint, kad brokeris žino ką daro.
Ar reikia anglų kalbos dokumentų?
Deklaracijos eina anglų kalba. Tavo sąrašas gali būti lietuviškas, bet brokeris jį išvers. Jei pats siunti, geriau turėti anglišką vertimą, kad nekokytųsi galva muitininkui. „Šaldytuvas“ ir „Fridge“ suprastų bet kas, bet techninius duomenis geriau turėti aiškiai.
Konkreti technika: šaldytuvai, skalbyklės, televizoriai
Ar verta vežti šaldytuvą?
Tai puikus klausimas. Anglijoje šaldytuvai (fridge freezers) dažnai brangesni, bet jie yra skirtingų matmenų – platesni, bet siauresni į statinę. Dėl to dažnai tenka įstatyti lietuvišką į britišką nišą ir gaunasi tarpai, arba netilinąs durys. Taigi, kai planuoji vežti buitinę techniką į Londoną, matmens klausimas yra kritinis. Jei turi laisvą vietą, seną gali vežti. Naują? Atsižvelgiant į elektros skyles ir montavimo kainas Anglijoje, gali būti, kad pigiau nusipirkti ten.
O skalbyklę? Ar jos universalios?
Skalbyklės daugiau mačiau nepraeinančios dėl vandens tiekimo. Lietuvoje dažnai vanduo įleidžiamas iš viršaus (įleidimo anga viršuje), o Anglijoje dauguma modelių turi įleidimą apačioje arba gale, o ne tiesiai kiaurai. Ir vėl gi matmenys – britiškos virtuvės yra gana specifiškos. Be to, jei skalbyklė nusileidžia kelis milimetrus per vežimą, gali susidaužyti kasetė. Rekomenduoju išmontuoti atramas (taip vadinamas „transportavimo rėmas“), kitaip variklius galime užblokuoti amžinai.
Ar galiu vežti indaplovę?
Taip, bet kaip ir skalbyklę, reikia uždaryti vandenį, išmontuoti filtrus, įsitikinti, kad viduj nieko neliko. Didžiausia problema – kietasis vanduo Londone. Jei veži techniką iš Lietuvos, ji nenaudojama prie kieto vandens (jei neturi namų sistemos), vamzdžiai gali užsikristi greičiau arba susiformuoti nuosėdos, dėl ko garantija galimai nebegalioja (gamintojai tikrina, ar technika pritaikyta vandens kietumui). Čia reikia pagalvoti.
Ar televizorius yra problema? Girdėjau apie kažkokius licencijas?
Televizorių vežti galima, bet jis turi būti deklaruotas. O dėl licencijos (TV Licence) – tai jau kitas reikalas. Licencija reikalinga ne dėl to, kad turi televizorių, o dėl to, kad žiūri programas (transliacijas). Jei tik naudoji kaip monitorių arba žaidimams (Netflix, YouTube), licencijos gali ir nereikėti, bet aiškumo ten daug nėra. Bet kaip krovinys – televizorius dažnai patenka į papildomą tikrinimą, nes jie brangūs ir dažnai pavogiami (raudonasis kanalas). Kai veži buitinę techniką į Londoną, didelės „pleikos“ geriau uždrausti arba apdrausti.
Ką daryti su mikrobangų krosnele?
Mikrobangų krosnelę paprasčiausia neišnešti iš angliškos virtuvės – jos pigios. Jei veži tą savą, būk švarus, viduje neturi būti maisto likučių, kitaip muitinėje gali manyti, kad ši technika nėra „nešiojama“, o tiesiog šiukšlinė. Be to, jei turi didelę „grill“ krosnelę, ji yra labai sunki, gali sukirsti grindis pervežimo metu, jeigu blogai apkrauta.
Ar galima vežti viryklę (dujinę ar elektrinę)?
Elektrinę – taip, reikia tik apsaugoti viryklės paviršių, kad neįbrėžtum. Dujinę – tai jau sudėtingiau. Dujinių viryklių vežimas yra reglamentuojamas ADR taisyklėms (jei su balionais, o jei be balionų, tai normalu). Bet Anglijoje dujų pajungimas skiriasi – skersmuo vamzdžių, tipai. Geriau palikti čia ir nusipirkti ten, nes jungimas kainuos brangiau nei pati viryklė.
Logistika, pakavimas ir smulkios problemos
Kaip geriausia supakuoti šaldytuvą?
Visų pirma, jis turi būti visiškai išdžiovintas. Turiu atvejį, kai klientas nenuleido vandens (ne, jis tiesiog nenususino šaldytuvo) ir važiuodamas per bangą, vandens užpildė visą grindų kilimą krovejyje. Bėda buvo baisi. Reikia išimti visos lentynas, uždengti juostele (scotch tape), kad durys neišsivertytų, ir apvynioti burbuluota plėvele. (Čia aš klydau, reikia naudoti storą plėvelę, o ne tą ploną).
Ar galiu įsigyti draudimą šiai technikai?
Žinoma, ir labai rekomenduoju. Standartinis draudimas apima visus daiktus, bet turi nurodyti vertį. Jei turi brangų „Bosch“ indaplovę ir ją sulaužo (praranda), draudimas padengs nuostolius. Tačiau perskaityk sąlygas – dažnai neapdraudžia vidinius mechanizmus, jei technika nebuvo tinkamai paruošta (pvz., nebuvo išmontuota skersinė skalbyklėje).
Kas yra dalinis krovinių pervežimas ir ar tinka jis man?
Jeigu turi tik 2–3 daiktus (sofą, šaldytuvą, dėžę), tai tau nereikalingas pilnas konteineris. Tau reikalingas dalinis krovinyje (part load). Mes supakuosime tavo techniką į mūsų vilkiką kartu su kitų žmonių daiktais. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol surinksime pilną krovinią. Kai veži buitinę techniką į Londoną daliniu būdu, būtinai užsirašyk, kur padėjo tavo dėžę – dažnai gėda paieškoti tą savą „kiaurąsę“ tarp dešimčių kitų dėžių.
Ar reikia būti pačiui pristatymo metu?
Ne visada. Gali pasirinkti „pristatyti į slenksčio“ (threshold delivery) arba į kambarį. Jei į kambarį, reikia, kas atidarytų duris. Kadangi kalbame apie sunkią techniką, vairuotojas vieno neįkels, jeigu nėra lifto. Reikia pagalbos. Angliški namai dažnai su siaurais koridoriais – tik patikrink iš anksto, ar šaldytuvas įlįs pro duris.
O jei aš noriu atvežti techniką ne į Londoną, o į kaimą?
Viskas tas pats, tik brangniau, jei reikia važiuoti toliau nuo autostrados M25. Reikalingas mažesnis keltuvas arba keletas vyrų. Žinai, kaip yra ties tie Anglijos kaimais – siauri keliai, žemės keliai. Vieną kartą teko tempti šaldytuvą per lauką, nes sunkvežimis neįvažiavo. Tai kaina taip pat pasikeičia.
Ar galima vežti techniką, kuri yra truputį sužalota?
Nėra draudimo vežti „sugedusią“ techniką, deklaruok ją kaip „neveikiančią“ ar „detalių šaltinį“. Tuomet jos vertė mažesnė, o muitinė neįtarinės prekyba. Bet nepamiršk – jei ji sulaistys arba smirdės, kiti krovinio dalininkai gali sukilti.
Finansai, kainos ir realybė
Kiek apytiksliai kainuoja šaldytuvo pervežimas?
Žodį „apytiksliai“ čia reikia pabrėžti. Jei dalinis krovinyje, gali tekti nuo 100 iki 200 eurų už vienetą (priklausomai nuo svorio/matmenų). Jei pilnas konteineris, tai kaina toks kaip ir už visas kitus daiktus. Atsimink, kad į kainą įeina ne tik važiavimas, bet ir krovimo darbas Lietuvoje bei iškrovimas Londone (jei įeiną). Ir svarbiausia – customsinis apdorojimas.
Kas yra „krovimo mokestis“ terminals (LHC)?
Kai laivas atplaukia į Felixstowe ar Tilbury, terminalas užima už kiekvieną konteinerį arba dėžę vietą. Yra vadinamasis Local Handling Charge. Tai papildoma suma, kurią tenka mokėti už krovinių apdorojimą prieš išvežant. Dažnai klientai nenujaučia, kad toks mokėsis apsigyventi, ir čia netyčia išlenda 50–100 svarų.
Ar galiu sumokėti grynaisiais vairuotojui?
Dauguma firmų dabar priima tik bankinių pervedimų. Vairuotojams draudžiama imti pinigus. Tai apsauga nuo vagysčių ir mokesčių vengimo. Geriau susitarti su dispatcheriu iš anksto ir viską apmokėti įmonei. Aišku, gali būti ir „vienišiai vilkikai“, kurie priems grynaisiais, bet tuomet ir draudimas neišsilaiko.
Ar galioja Lietuvos garantija technikai, kurią atvežiu į Londoną?
Tai labai svarbus klausimas. Dauguma gamintojų sako, kad garantija galioja ES erdvėje. JK nebėra ES. Taigi, jei atveži indaplovę ir ji sugs po mėnesio, tuos remonto darbus teks mokėti pats, nebent tai pasaulinė garantija (pasirodo, tokios retai būna). Paskambink parduotuvei pirkimo metu ir paklausk. Nedaug kas apie tai galvoja, kai nusprendžia veži buitinę techniką į Londoną.
Ką daryti, jeigu neturiu pinigų sumokėti už išvežimą iš terminalo?
Krovinys gali būti padėtas į sandėlį (demurrage). Kiekviena diena ten brangsta. Kai atidės tą keltą, gali tekti mokėti šimtus svarų už laiko praleidimą. Tai būtina žinoti – niekas nemoka be jūsų žinios. Pasirodo, kasmet keletas žmonių tiesiog pameta savus daiktus terminaluose, nes nesusitvarko su pinigais.
Ar yra kažkokių gudrybių, kaip sutaupyti?
Gudrybės su muitine neapsimoka – baudos didelės. Tačiau gali sutaupyti ant pakootojų. Jeigu pats supakuosi šaldytuvą (išims duris, apvyniosi), gali prašyti nuolatos. Arba susirasti kaimyną, kuris taip pat važiuoja į Londoną, ir padalintis dalinį krovinius (tuo pačiu maršrutu). Bet saugumas visada pirmiausia.
Ar jūsų įmonė priima seną techniką atgal į Lietuvą?
Kartais taip, jeigu tais pačiais reisais grįžtame tuščiomis (tuščias važiavimas). Bet dažniau ne, nes sena technika dažnai laikoma atliekomis (WEEE directives) Anglijoje, jos išvežimas reglamentuojamas. Gali būti, kad teks sumokėti už atliekų išvežimą. Geriau ją parduoti „Gumtree“ arba atiduoti kaimynams.
Išvados ir patarimai
Apibendrinant, užduotis vežti buitinę techniką į Londoną yra įmanoma ir visiškai legalu, jei pasiruoši tinkamai. Svarbiausia – nebijoti dokumentų ir tiksliai sekti naujus nurodymus po „Breksito“. Geriau turėti per daug lapų nei trūkti ToR numerio ar sąrašo. Nenuverkite dėl kelių šimtų litų skirtumo, pasirinkite patikimus vežėjus, kurie žino, kaip kalbėti su britų muitinės pareigūnais. Ir geriausiai pasidaryk nuotraukas prieš išvykstant – jei kas nors nukris ar susibrūžtys, turėsite įrodymų, kad tai nebuvo susigelbėjimas iš kvailių.