Ar galima vežti augintinius perkraustant į Londoną? Išsamus vadovas su realiomis istorijomis

Taigi, nusprendėte kraustytis į Londoną? Sveikinu, tai didelis žingsnis, o jei dar turite šunį ar katę, galvos skausmas garantuotas. Po „Breksito“ viskas pasikeitė, ir tas senas „įsėdžiau ir važiuoju“ variantas su ES pasu jau nebeveikia taip paprastai. Dirbu šioje srityje virš dvidešimties metų, ir galiu pasakyti – pervežti augintinius į Londoną galima, bet tai dabar yra tikras biurokratinis labirintas. Dažnai klientai klauso „ar tiesiog negalima kažkaip praslysti?“, atsakymas – ne, britai dabar labai griežti. Reikia turėti tvarkingus dokumentus, o klaida gali kainuoti tūkstančius svarų arba grįžimo atgal. Pasakysiu tiesiai – reikia pasiruošti nervai, nes sistema kartais stringa, o muitininkai nėra labai pokalbiai. Bet jei viską padarysite teisingai, jūsų augintinis galės bėgioti po Haid Parką.

Pagrindiniai dokumentai ir biurokratija (Kas pasikeitė po Breksito?)

Ar man dar tinka Europos Sąjungos gyvūno pasas?

Na, trumpai sakant – nebe taip kaip anksčiau. Anaiptol. Jeigu kadaise veždavai augintinį į Londoną su mūsų pasu ir viskas gerai, dabar situacija kitokia. Dabar į JK reikia gauti specialų veterinarijos pažymėjimą, angliškai vadinamą „Animal Health Certificate“ (AHC). Jį turi išduoti jūsų veterinaras Lietuvoje ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo. Tas pasas tinka tik vienai kelionei į JK ir grįžtant atgal, galiojimas – 4 mėnesiai po išvykimo datos. Taigi, kiekvieną kartą keldamiesi į Londoną ar grįžtant, teks šokti pas vetą ir gauti naują. Nėra universalio pasirinkimo, tiesiog reikia priprasti prie šios naujos tvarkos.

Ką daryti su mikročipu?

Tai yra pagrindas. Be mikročipo jokių dokumentų nėra. Jis turi būti įdėtas prieš pateikiant paralyžinį skiepą nuo pasiutligės. Būna daug problemų, kai žmonės ateina su dokumentais, o skiepo data senesnė nei čipo įdėjimo data – tokiu atveju viskas negalioja. Čipas turi būti ISO standarto (15 skaitmenų), jei ne, turite nešti savo pačią skaitytuvę. Nereikia rimtai, dauguma veterinarų dabar deda tinkamus čipus, bet jei jūsų šuns čipas labai senas, patikrinkite iš anksto. Be to, čipo numeris turi tikrai atitikti numerį AHC dokumente, net vieno skaitmens klaida gali sustabdyti visą procesą pasienyje.

Kada reikia skiepyti nuo pasiutligės?

Skiepą nuo pasiutligės būtina padaryti ne mažiau kaip 21 dieną prieš išvykstant į Londoną. Tai nėra toks paprastas kaip atrodo – negalima atėti pas veterinarą vakare ir važiuoti ryte. Reikia planuoti iš anksto. Be to, skiepas turi būti galiojantis (nepasibaigęs). Jei viskas tvarkoje, veterinaras įrašys tai į tą pažymėjimą. Žinau, atrodo sudėtinga, bet tai vienintelis būdas užtikrinti, kad jūsų augintinis nebus įkarštas į karantiną, kuris Didžiojoje Britanijoje kainuoja astronominius pinigus. Geriau laikykitės tų 21 dienų taisyklės, o ne bandyti įkalbėti muitininką.

Ar reikia kokių nors papildomų gydymų?

Taip, šunims (ne katėms) reikalingas gydymas nuo kirminų, tiksliau nuo echinokoko. Jį turi atlikti veterinaras ne mažiau kaip 24 valandos, bet ne daugiau kaip 120 valandos (5 dienos) prieš išvykimą į JK. Veterinaras turi užrašyti preparato pavadinimą, dozę ir datą dokumente. Be šios žymos, leidimo įvežti šunį gali nebūti. Atsimenu vieną klientą, kuris užmiršo šią smulkmeną ir teko laukti uoste keletą valandų, kol vietinis vetas galėjo padaryti injekciją, o tai kainavo gerokai brangiau nei čia. Taip pat tikrinkite, ar produktas yra tinkamas, kai kurie seni vaistai nebėra aktyvūs.

Kas daryti, jei mano gyvūnas labai senas ar ligotas?

Tai jautri tema. Jei gyvūnas yra labai senas ar turi sunkias ligas, gali reikėti papildomo veterinarijos išvados, kad jis yra tinkamas keliauti. Britai yra gana humaniški šiuo klausimu, bet jie nenori, kad į šalį įvežtų ligų. Tiesa, sakyčiau, jei šuo ar katė jaučiasi blogai, ilga kelionė į Londoną keltu per keltą ar lėktuvą gali būti per didelis stresas. Pasitarkite su savo gydytoju, ar verta rizikuoti. Kartais geriau palikti augintinį pas draugus ar globėjus, jei jo būklė kritinė. Sveikata svarbiau už perkraustymą.

Ar galiu pervežti augintinį į Londoną be šeimininko?

Techniškai – taip, bet tai sudėtinga. Jei augintinį veža ne jo šeimininkas, turi būti parašytas oficialus leidimas, kuris patvirtina, kad asmuo turi teisę gabenti tą gyvūną. Dažnai šią paslaugą teikia specialios pervežimo kompanijos, kurios viską suorganizuoja. Jei tiesiog perduodate šunį draugui, gali kilti problemų pasienio kontrolėje, nes jiems gali atrodyti įtartina. Geriau, jei dokumentuose būtų aiškiai nurodyta, kas lydi gyvūną. Nerekomenduoju siųsti gyvūnų paštu ar kaip kurjerinių siuntinių – tai nelegalu ir baisiai.

Kelionės organizavimas ir logistika (Kaip išgyventi kelią?)

Ar galiu važiuoti savo automobiliu?

Žinoma, tai populiariausias būdas pervežti augintinius į Londoną. Važiuojate per Kalė (Prancūzija) arba Duisburgą (Vokietija), keliat per Lamanšą ir važiuojate iki Londono. Atrodo paprasta, bet... Užkirstas kelią yra tas, kad su gyvūnu negalite važiuoti keliais pigiausiais maršrutais (pvz., „Eurotunnel“ Le Shuttle be bilieto pėstiesiems). Turiš įsigyti bilietą gyvūnui, o tai kainuoja. Be to, turi būti užsakytas iš anksto. Ne visi keleiviai su gyvūnais priimami į visus traukinius ar keltus, todėl tikrinukite taisykles. Kelionė automobiliu yra mažiau stresinga gyvūnui nei skrydis, nes jis mato savo šeimininką.

Ką daryti, jei renkuosi skrydį?

Skrydis iš Vilniaus ar Kauno į Londoną su augintiniu yra galimas, bet tik „bagažo skyriuje“ (cargo), nebent tai labai mažas šuo ar katė, kurie telpa kabančioje rankinėje (tačiau ne visos oro linijos to leidžia, o po Breksito taisyklės griežtesnės). Dideliems šunims teks skraidti krovežiniu reisuu. Tai reiškia, kad juos paliksite oro uoste, o jie skrenda atskirai. Yra kompanijų, kurios specializuojasi tik tokiose siuntose. Tai brangu, bet saugu. Niekada neduokite gyvūnui raminamųjų vaistų be veterinaro leidimo prieš skrydį – aukštis juos gali užmušti.

Ar reikia specialios būdos (narvelio)?

Absoliučiai taip. Narvelis turi atitikti IATA standartus, jei skraidinate, arba būti pakankamai tvirtas, jei vežate automobiliu. Gyvūnas turi galėti stovėti, atsisukti ir gulti jame. Negali būti per mažas, kitaip muitinė neleis. Be to, narvelis turi būti užrakintas, o turi būti indo vandeniui ir maistui pritvirtinimas. Vieną kartą mačiau, kaip žmogus atvažiavo su kartonine dėže su katę – tiesiog nukreipė atgal. Netaupykite ant narvelio, tai jūsų augintinio saugumas. O dar geriau, įpratinkite gyvūną prie narvelio namuose prieš kelionę, kad jis nebijotų.

Kaip gyvūnas elgsis kelyje?

Kiekvienas kitoks. Vieni miega visą kelionę į Londoną, kiti loja ar blėkia. Jei važiuojate automobiliu, sustokite kas dvi valandas, pasiūlykite vandens. Niekada nepalikite gyvūno vieno automobilyje, ypač vasarą – tai mirtinas pavojus. Jei turite katę, narvelį uždenkite skara, kad ji nematytų judančio vaizdo, tai ramina. Šunims galite duoti mėgstamą žaislą. Pasiruoškite, kad pirmą kartą gali būti nelengva, ypač jei jie neįpratę keliauti toli. Kantrybė – pagrindinis žodis čia.

Kur galiu apsistoti su gyvūnu kelyje?

Daugelis viešbučių Europoje ir pačioje Anglijoje priima gyvūnus, bet tai reikalauja iš anksto pasidomėti. Nebūkite naivūs, ne visi „pet friendly“ viešbučiai yra tikrai draugiški – kai kurie tiesiog leidžia, bet už tai imia didelį mokestį arba duoda mažą kambarį be lifto (ir tada teks nešti 30 kg šunį laiptais). Geriau naudotis aplikacijomis arba svetainėmis, kurios filtruoja pagal „gyvūnams leidžiama“. Kelionė į Londoną trunka daugiau nei vieną dieną, tad pernakvėjimas būtinas.

Ar saugu leisti gyvūną iš narvelio poilsio metu?

Atsargiai. Jei sustojote prie degalinės arba poilsio aikštelėje, visada laikykite ant pavadėlio arba įdėkite atgal į narvelį, kai atiduodate duris. Yra girdėjusi istorijų, kai šuniukai išbėgdavo į greitkelį arba dingdavo poilsio vietose. Anglijoje, kai sustojate prie „motorway services“, ten daug judėjimo, o šuns gali išsigąsti. Geriau būti peržengęs saugumo ribą nei gailėtis visą gyvenimą. Naudokite antkakį su jūsų telefonu numeriu, net jei jis su čipu.

Muitinė, pasienio kontrolė ir Londonas (Ką tikrina britai?)

Ar tikrai patikrina čipą pasienyje?

Taip, britų muitinė (arba oficialiai „Animal Reception Centre“) tikrina viską. Jūs negalite tiesiog pravažiuoti vartų. Kai atvykstate į uostą (Dover, Folkstone arba Newhaven), turite su savimi užsukti į gyvūnų priėmimo centrą. Ten jie nuskaito čipą, tikrina dokumentus (tą AHC) ir kirminų gydymą. Jei kas nors negerai – pasirasote blogai. Jie nedaro nuolaidų net keliautojams iš ES. Viskas užfiksuota kompiuteriuose. Taip, tai užtrunka laiko, todėl planuokite atvykti darbo valandomis, jei norite išvengti naktinių nepykančiųjų muitininkų.

Kiek laiko užtrunka ši kontrolė?

Paprastai tai trunka nuo 30 minučių iki valandos, priklausomai nuo to, kiek gyvūnų atvyko tuo pačiu laiku. Jei atvykstate su keltu, kurį dažnai naudoja ir kitieji keleiviai su augintiniais, gali susidaryti eilė. Kartais, jei yra techninių problemų arba kompiuteriai neveikia (o tai Anglijoje nutinka dažniau nei galvojote), laukimas gali užtrukti ir ilgiau. Patariu turėti vandens sau ir gyvūnui, kai laukiate patikros. Niekada nežinai, kas ten vyksta toje kabinoje. Būkite kantrūs, pyktis neduoda jokių rezultatų su britų pareigūnais.

Kas nutinka, jei trūksta kokių nors dokumentų?

Tas blogiausias scenarijus. Jei trūksta AHC arba skiepas padarytas per vėlai, gyvūnas gali būti siunčiamas atgal (kur atvyko) arba į karantiną. Karantinas JK yra labai brangus ir gali trukti iki 4 mėnesių. Matę esu žmones, kurie tiesiog verkdavo uoste, nes padarė klaidą datose. Muitininkai nėra pikti, jie tiesiog daro savo darbą. Jie aiškiai pasako: „Be dokumentų nepraėsi“. Nėra ką kalbėti ar prašyti, taisyklės yra taisyklės. Geriau investuoti laiką į dokumentų paruošimą Lietuvoje, nei mokėti už grįžtantį keltą.

Ar turi būti koks nors nors draudimas?

Draudimas nėra privalomas įvežimui, bet labai rekomenduojamas. Kelionė iš Lietuvos į Londoną yra ilga ir daugybe dalykų gali nutikti. Yra specialūs draudimai gyvūnams, kurie dengia ne tik netyčines žalas, bet ir veterinarijos išlaidas užsienyje ar net mirštį (žinoma, ši tema nepageidaujama). Kai kurios pervežimo kompanijos siūlo tokį draudimą kaip papildomą paslaugą. Verta pasidomėti, nes gydymas Londone be „NHS“ (tai jums neregistruos) kainuoja šimtus svarų. O jei staiga blogai pasijus, reikės skubiai rasti vetą.

Ar galima vežti daugiau nei vieną gyvūną?

Galima, bet kiekvienas turi turėti savo atskirus dokumentus (AHC) ir narvelius. Negalima dėti dviejų šunų į vieną narvelį, nebent jie yra labai maži ir įpratę būti kartą (ir tada visgi reikia leidimo). Muitinėje tikrinama kiekvienas individus. Esu matęs, kaip žmonės vežė 3 kates vienoje didelėje būdoje – tai buvo ilgos diskusijos su pareigūnais. Geriau nedaryti eksperimentų. Kiekvienas augintinis turi būti užregistruotas atskirai. Taigi, jei turite keletą gyvūnų, padarykite kiekvienam atskirą pažymėjimą pas veterinarą.

Kainos, rizikos ir neplanuotos situacijos (Pinigai ir nervai)

Kiek kainuoja pervežti augintinį į Londoną?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei važiuojate savo automobiliu, mokėsite už AHC (apie 50-100 eurų), už bilietą keltui ar tuneliui gyvūnui (apie 20-50 svarų). Viso galima išsiversti už 200 eurų. Jei skraidinate krovežiniu reisu, kainos prasideda nuo 400-500 eurų ir gali siekti tūkstančius priklausomai nuo svorio. O jei samdate pervežimo firmą, kur viską padaro „už raktų“, tai gali kainuoti tūkstantį dviejų. Taip pat nepamirškite apie galutines veterinarijos išlaidas prieš išvykstant. Tai nėra pigiausias malonumas, bet kas dabar pigu?

Ar verta samdyti pervežimo brokerį?

Jei jums baisu arba neturite laiko eiti per biurokratiją, taip. Tokios kompanijos (ne tada, kurie tiesiog veža baldus) žino visas subtilybes. Uždaromos visos galimos skylės. Tačiau būkite atsargūs – rinkitės patikimus, su ilga patirtimi. Yra daug „griovėjų“, kuriems tiesiog reikia pinigų, o jie nieko negarantuoja. Pasitikrinkite atsiliepimus, klauskite foruose. Geras brokeris padės ne tik su dokumentais, bet ir su oro uosto/išlipimo organizavimu. Tai sutaupo daug nervų, ypač jei šokinėjate į Londoną pirmą kartą.

Kokios dažniausios problemos?

Dauguma problemų kyla dėl klaidų dokumentuose – bloga data, neperskaitytas čipas, pamirštas kirminų gydymas. Taip pat problemos kyla, kai žmonės bando apgauti sistemą, pavyzdžiui, paimti skolinamą šunį vietoj savo (čipai nesutampa). Dar problema – maži keliaujantys šuneliai, kurie dažnai būna nelegaliai veisti ir neturi teisingų dokumentų. Britai tuo labai domisi. Taip pat, žiemos metu gali būti atšaukti keltai dėl audros, tai viską supainioja. Turite turėti atsarginį planą, kur praleisite naktį su šunimi, jei laivas neiplauks.

Ar galiu vežti ne įprastus augintinius (pvz., triušius ar žiurkes)?

Taip, bet taisyklės gali skirtis. Prieš vežant smulkius graužikus ar roplius, būtinai patikrinkite, ar jie nėra draudžiamų rūšių JK. Kai kurie egzotiniai gyvūnai reikalauja specialių leidimų (CITES dokumentai). Triušių vežimas gali būti sudėtingesnis dėl kai kurių ligų. Geriausia kreiptis į specialistus. Nebandykite paslėpti voro arba koralų lagamine – muitinės skaneriai randa viską. Londono zoologijos sodas nebus jūsų gyvūno namai, jei jis bus konfiskuotas.

Kaip elgtis, jei gyvūnas prarasdamas būklę kelyje?

Stai toks dalykas, kurio niekas nenori. Jei matote, kad gyvūnui blogai, sustokite. Jei esate kelyje Lietuvoje ar Lenkijoje, ieškokite vietinio veterinaro. Jei jau Anglijoje, naudokite „Google Maps“ ir ieškokite „Emergency Vet“. Jų yra pakankamai net prie greitkelių. Jei skrendate ir įvyksta incidentas, oro linijos praneša vietiniam centrui. Turi būti pasiruošęs skubiai veikti. Geriau turėti iš anksto paruoštą sąrašą veterinarų maršrute. Niekada nežinai, kada šuns širdis pradeda varyti per greitai nuo streso.

Ką daryti, jei atvykus į Londoną reikia veterinarijos?

JK veterinarijos paslaugos yra brangios, ypač jei nesate vietinis gyventojas (be registracijos). Reikės mokėti pilną kainą. Jei jūsų augintinis turi lėtinę ligą, pasirūpinkite vaistais iš Lietuvos, kad užtektų laikinai, kol nesugebsite susitvarkyti su britų sistema. Yra NHS tipo paslaugų gyvūnams (PDSA), bet jos tik labai nebedirbantiems žmonėms, o jums su lietuvišku draudimu greičiausia teks eiti į privatų kliniką. Pasirūpinkite pinigais kortelėje.

Ar sunku adaptuotis naujame mieste?

Londonas yra didelis, triukšmingas miestas. Pirmas kartas išėjus į gatvę su šuniu gali būti šokas. Daug automobilių, dviračių, žmonių. Katėms reikia laikyti namuose pirmą mėnesį, kad nenuklystų. Šunims reikės susipažinti su vietiniais parkais. Atsimenu vieną klientą, kurio šuns bijojo raudono autobuso (angliškas dviejų aukštų autobusas). Reikėjo laiko. Būkite kantrūs, Londonas turi daug draugiškų vietų, bet reikia jas rasti.

Ar galima vežti augintinį į Londoną be jokių rūpesčių?

Skaitykite, aš sakiau, kad ne. Bet jei turite pinigų, galite nusamdyti žmogų, kuris viską padarys už jus. Jis atvyks pas jus, paims gyvūną, nuveš į veterinarą, padarys dokumentus, nuvežą į orą uostą, atiduos Londono oro uoste jums arba kur reikia. Tai kainuoja, bet „be rūpesčių“. Tokios paslaugos yra, jos vadinamos „Pet relocation services“. Jei jums svarbiau laikas ir ramybė nei pinigai – tai jūsų pasirinkimas. Paprasčiau būtų, jei šuo galėtų pats nusipirkti bilietą, bet... deja.

Ar verta viso to?

Mano atsakymas – taip. Londonas yra nuostabus miestas augintiniams (daug parkų, draugiškų kaviniių). Taip, biurokratija pasunkino pervežti augintinius į Londoną, bet tai nėra neįmanoma. Tiesiog reikia gerai pasiruošti. Po visų tų dokumentų, kelionių ir rūpesčių, kai pamatysite savo šunį bėgiojantą Hampstead Heath, pamiršite tas naktis prie veterinarijos. Sėkmės kelionėje, ir tikrai tikrinkite tas datas dar kartą prieš išvykstant!

Taigi, trumpai tariant – norint sėkmingai pervežti augintinį į Londoną, reikia kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nėra būdo tai padaryti „greitai ir blogai“, nes britai užtikrins, kad taisyklės būtų laikomos. Pasiruoškite dokumentus iš anksto, raskite patikimą pervežėją arba pasiruoškite ilgai kelionei automobiliu, o svarbiausia – nebijokite klausti profesionalų patarimų. Londonas laukia ir jūsų, ir jūsų mylimo augintinio.