Ar galima vežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės? Visa tiesa apie pervežimus po Brexit

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, o po „Brexit“ situacija pasikeitė taip, kad kartais net pats susiguodžiu. Dažniausiai klientai klausa: ar galima vežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės taip pat, kaip anksčiau? Trumpas atsakymas – taip, galima, bet procesas dabar yra daug sudėtingesnis ir brangesnis. Nebėra to paprasto važiavimo per kanalą be sustojimo, dabar viską stabdo muitinė. Reikia gerai išsirūpinti dokumentais, o jei padarysite klaidą, gali tekti mokėti didelius mokesčius už sulaikymą uoste. Stengsiuosiu papasakoti, kaip tai vyksta iš realios praktikos, be jokių gražių uždažų.

Pagrindiniai klausimai apie dokumentus ir Muitinę

Ar galima vežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės be muitinės deklaravimo?

Ne, absoliučiai ne. Nuo 2021 metų JK tapo trečiąja šalimi, tai reiškia, kad kiekvienas krovinys, net jei tai yra jūsų seni drabužiai ar baldai iš buto, turi būti deklaruojamas. Jūs negalite tiesiog užvežti ir pasakyti „tai mano asmeniniai daiktai“. Muitinės pareigūnai turi matyti inventoriaus sąrašą ir suprasti, kad tai ne prekyba. Jei bandysite pravažiuoti be deklaracijos, krovinį tiesiog užfiksuos ir nukreips į sandėlį deklaravimui, o tai kainuos brangiai.

Ar reikia mokėti PVM ir verytinus mokesčius už savo daiktus?

Jei atliekate perkėlimą gyventi (Transfer of Residence), tai tikriausiai nemokėsite. Yra speciali procedūra, kai, jei gyvenote JK ilgiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į LT ar kitą ES šalį, galite atleisti nuo mokesčių. Bet čia reikia įrodyti, kad daiktai naudoti ir kad jūsų buvimo vieta pakeista. Jei tiesiog vežate baldus vasarnamiui ar dovanojate draugui – tada taikomas standartinis 21 % PVM (arba dabartinis tarifas) ir galimas verytinis mokestis.

Kas yra ToR01 numeris ir kur jį gauti?

Tai toks magiškas kodas iš JK muitinės (HMRC), kuris leidžia atleisti nuo JK išvežimo mokesčių (jei tokie buvo taikyti, nors dažniau būna įvežamo pusės reikalai). Bet svarbiausia, kad jis patvirtina jūsų statusą. Užpildote formą internete HMRC puslapyje, ir jei viskas gerai, gaunate numerį. Būtinai nurodykite jį vairuotojui arba brokeriui, kitaip gali būti problemų išvažiuojant iš šalies. Be šio numerio gali tekti mokėti mokesčius už išvežimą, kas yra beviltiška.

Ką daryti, jei neturiu ToR01, bet noriu vežti daiktus?

Tada turite žiūrėti į tai kaip į paprastą importą iš trečiosios šalies. Gausite sąskaitą už pervežimą, tada brokeris paruoš importo deklaraciją, ir jums teks sumokėti PVM bei mokesčius Lietuvoje (arba įvežimo šalyje). Tai neįmanoma atsisakyti be to dokumento, jei norite naudotis atleistuvėmis. Taigi, bandykite gauti ToR01 iš anksto, tai užtrunka kelias dienas, bet padės sutaupyti šimtus eurų.

Ar sunku surasti patikimą muitinės brokerį Lietuvoje?

Rinkoje yra daug gerų, bet yra ir tokių, kurie uždirba tik iš tų "paprastų" klientų, nežinančių detalių. Geriausia klausti pervežėjo, kuris jis dirba. Jei pervežėjas sako „mes susitvarkome“, tai paprastai jie turi savo nuolatinius brokerius. Nesiūlyčiau ieškoti brokerio pačiam, jei nesuprantate procedūrų, nes galite susidurti su didelėmis administracinėmis išlaidomis už kiekvieną papildomą patikrinimą ar pataisymą.

Kiek laiko užtrunka muitinės procedūra?

Paprastai, jei dokumentai tvarkingi ir krovinys phisikai nepatikrinamas, tai trunka kelias valandas arba vieną darbo dieną. Bet jei trūksta kokių nors pridėtinių arba muitinė nuspręns tikrinti krovinią (kas dabar būna dažnai), tai gali užtrukti ir savaitę. Tuo metu reikės mokėti sandėlio nuomos mokestį uoste (Lietuvoje Klaipėdoje arba kitur). Geriausia turėti viską paruoštą iš anksto.

Ar galiu pats/užpildyti importo deklaraciją?

Teoriškai taip, jei esate įregistruotas muitinės klientas ir turite prieigą prie sistemos. Praktiškai – nerekomenduoju. Sistema yra sudėtinga, viena klaida sąskaitos (tarifo kodo) numeriuose gali kainuoti baudas. Be to, reikia įvertinti svorį, kiekvieno daikto kainą ir kilmę. Paprastam žmogui, kuris persikelia iš Londono, geriau pasikrauti galvą kitais dalykais, o palikti tai profesionalams (tai yra ToR01 kodas, o ne TOR01 – aš visad painioju šiuos skaičius).

Kas nutinka, jei pamiršiu įrašyti kažką į inventorius?

Tai labai dažna klaida. Jei pamiršote nurodyti dviratį arba didelę televizorių, o muitinė juos randa, gali būti įtarimas dėl slėpimo. Geriausiu atveju paprašys papildomai užpildyti dokumentus ir gali būti bauda už netikslų deklaravimą. Nerekomenduoju meluoti apie kiekį – muitininkai turi akis kaip sakalai ir mato, kiek dėžių tikrai įkelta.

Kainos, laikas ir logistikos rūšys

Kiek kainuoja pervežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Kainos svyruoja labai stipriai. Jei turite vos kelias dėžes, tai galbūt susitarsite už 300–400 eurų (dalijantis viena mašyna su kitais). Jei reikia pilno konteinerio (40 pėdų) arba didelės mašinos su priekaba, tai kils iki 2000–3000 eurų. Taip pat įtakos turi degalų kaina ir keltų bilietai, kurie dabar po „Brexit“ ir pandemijos nukrito aukštyn. Reikia prašyti konkretaus pasiūlymo.

Ar pigiau vežti dalinį krovinį (part load)?

Dalinis krovinys (kai jūsų daiktai užima tik dalį mašinos) yra pigiau, bet lėčiau. Reikia laukti, kol vairuotojas surinks kitus klientus tame pačiame maršrute. Tai gali užtrukti iki trijų savaičių. Jei skubate, geriau užsisakyti išskirtinę mašiną, keliauja tiesiai į adresą. Bet jei laiko netenkite – dalinis krovinys yra geriausias pasirinkimas taupyti biudžetui.

Kiek laiko trunka kelionė iš Londono iki Vilniaus?

Pats važiavimas trunka apie 2–3 dienas, priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo ir uosto eilių (Dover arba Hull). Bet visa procesas nuo paėmimo iki pristatymo gali užtrukti ilgiau dėl dokumentų tvarkymo. Jei važiuojate per Kaliningradą (kas kartais būna), tai tikrai užtrunka ilgiau dėl papildomų patikrinimų. Dažniausiai vairuotojai važiuoja per Klaipėdą.

Ar reikia mokėti iš anksto?

Dauguma firmų prašo 50 % avanso, o likutį – gavus daiktus. Tačiau yra ir tokių, kuriose reikalauja 100 % mokėjimo prieš išvykstant. Būkite atsargūs su 100 % išankstiniais mokėjimais, jei nežinote firmos reputacijos. Aš asmeniškai visada siūlau mokėti dalį, o likutį – tik kai mašina jau Lietuvoje arba tuomet, kai jums siunčiamas vairuotojo numeris ir nuotraukos.

Kodėl kainos taip stipriai skiriasi tarp skirtingų pervežėjų?

Vieni dirba su savo vairuotojais, kiti – su tarpininkais. Taip pat didelę įtaką daro tai, ar į kainą įeina muitinės brokerio paslaugos Lietuvoje. Pigiausi pasiūlymai dažnai yra „be mokesčių“, t.y. jie tiesiog vezia, o už dokumentus mokėsite atskirai. Uždukite ant stalo viską iš karto – kiek už pervežimą, kiek už dokumentus, kiek už keltą. Tuomet matysite realų vaizdą.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Esu matęs viską. Yra geri vairuotojai, kurie padės užsidaryti ir nupirks kavos, o yra ir tokių, kurie tiesiog išsiveš daiktus ir dingsta. Jei pasitikite firma – gerai. Jei tai „žalias“ vairuotojas iš skelbimo – geriau būkite patys arba leiskite atstovui. Nerekomenduoju palikti jų pašarpuodžiui namuose be jokio prižiūrėjimo, bent jau užsidarykite brangiausius daiktus.

Kas daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Nenervinkite iš karto. Kelionėje gali būti eilės į keltą (ypač po atostogų) arba avarija. Vairuotojai dažnai negali skambinti, kai vairuoja. Palaukite keletą valandų, o tada skambinkite dispečeriui. Jei vėluoja dieną-dvi – tai jau problema, tuomet reikia reikalauti paaiškinimų. Kartais tiesiog blogai suplanavo maršrutą ir užeina į kitus užsakymus.

Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą?

Didelės firmos turi GPS sekimą. Mažos – tik telefono skambučius. Nebūkite pernelyg reikalaujantys, kai vairuotojas miega arba važiuoja per mišką be ryšio. Bet jei jau trys dienos nieko negirdite, tai tikrai įtartina. Paprašykite nuotraukų iš vietos – tai geriausias būdas patikrinti, ar mašina tikrai ten, kur turi būti.

Ar turiu būti pristatymo vietoje?

Ne būtinai, jei turite ką nors, kas gali priimti krovinį. Bet geriau būti, norint patikrinti, ar dėžės nebuvo daužytos. Ypatingai, jei tai dalinis krovinis – vairuotojas gali atsivežti ir iškrauti viską greitai, o tuomet pastebėsite trūkstamą daiktą per vėlu. Geriausia susitarti dėl iškrovos laiko ir būti pasiruošusiam.

Specifiniai daiktai ir jų niuansai

Ar galima vežti alkoholį ir cigaretes iš JK?

Galima, bet tai yra labai griežtai reguliuojama. Asmeniniam naudojimui galima atvežti tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 90 litrų vyno, 110 litrų alaus ir t.t.), bet jei bus daugiau – tai bus laikoma prekyba. Muitinė tikrai tikrins, ar tai nekontrabanda. Nebandykite paslėpti degtinės tarp drabužių, jie turi specialius detektorius. Geriau deklaruoti ir mokėti, nei prarasti viską.

Ar galima vežti maistą?

Kai kurį maistą – taip (kava, makaronai, džemai), bet mėsą ir pieno produktus iš JK į ES nebeina (dėl ligų rizikos). Jei vairuotojas rados dešrelę ar sūrį, jos bus konfiskuojamos ir sunaikinamos. Naudokite protą – nevežkite šaldytų produktų. Viskas, kas yra uždaryta ilgam laikui (konservai), turėtų praeiti, bet visada geriau patikrinti aktualius draudimus.

Ar galima vežti augalus?

Tai sudėtinga. Turi būti specialios žemės mišinio be šaknų (t.y. augalai turi būti nuplauti nuo žemės). Daugelis vairuotojų tiesiog atsisako vežti augalus, kad neturėtų galvos skausmo su fitosanitarine kontrolę. Jei turite brangius orchidėjas – geriau jas vežti su savimi lėktuvu (jei įmanoma) arba sužinoti tikslus reikalavimus, kitaip jų tiesiog nepraleis.

Ar saugu vežti elektroniką ir kompiuterius?

Taip, jeigu gerai supakuosite. Panaudokite daug putplasčio. Jei tai dalinis krovinis, geriau įdėti į tvirtą dėžę ir uždengti juosta, kad niekas ne užsidomėtų. Nerekomenduoju vežti labai senų monitorių arba didelių printerių, jei jau nereikalingi – jie tiesiog užims vietą ir svorio. Verta atsiskaityti duomenis iš kompiuterių prieš vežiant.

Ką daryti su vaistais?

Vežkite su savimi asmeniniame daikte. Jei reikia didelių kiekiai, reikės gydytojo išrašo. Muitinė gali uždaryti narkotinių vaistų be dokumentų. Nedarykite to klaidos, kad padėsite vaistus į bendrą dėžę su drabužiais – jei reikės dokumentų, teks visą dėžę iškrauti ir ieškoti. Geriau turėti visą vaistus vienoje atskiroje lagaminėlėje su receptu.

Ar galima vežti transporto priemonę (automobilį)?

Galima, bet tai atskira istorija. Automobilis turi būti jūsų nuosavybėje mažiausiai 6 mėnesius ir jums reikės jį registruoti Lietuvoje. Taip pat mokėsite excizę (jei tai ne elektrinis). Daugelis klientų klausa, ar galima vežti automobilį su dalimis – ne, griežtai draudžiama vežti išardyta automobilį kaip metalo laužą be specialių leidimų. Tai turi būti važiuojantis automobilis.

Ar galiu veži baldus, kuriuos nupirkau parduotuvėje JK?

Taip, bet tai nebe „asmeniniai daiktai“ su lengvatiniais mokesčiais (jei nesate ten gyvenę). Už juos teks mokėti PVM ir verytinį mokestis, kaip už prekes. Be to, parduotuvės dažnai nemoka pristatymo į Lietuvą, tad teks rasti pervežėją. Pasirūpinkite, kad baldai būtų supakuoti į dangčius, kitaip jie bus subraižyti.

Ar draudžiama vežti pavojingus daiktus (dažai, benzinas)?

Taip, griežtai draudžiama be specialios licencijos. Neneškite benzininės piesto su likučiais kuro – tai sprogimo pavojus. Dažai taip pat turi būti certfikatuoti. Jei turite tokių daiktų, geriau juos atiduoti arba sunaikinti JK. Vairuotojai atsisiko vežti tokį krovinią, jei sužinos, nes gali prarasti licenciją arba gauti baudą patikrinimo metu.

Problemos, nesklandumai ir reali praktika

Kas nutinka, jei dėžės atkeliauja sužalotos?

Tai blogiausias scenarijus. Jei dėžė sutrypta, reikia fotografuoti iš karto, kol vairuotojas dar vietoje. Tada rašyti pretenziją pervežėjui. Jei turite draudimą, jis padengs žalą. Jei neturite – belieka tikėtis, kad pervežėjas bus sąžiningas. Dažnai problema atsiranda, kai vairuotojas blogai užfiksuoja krovinią mašinoje ir jis pradeda važiuoti.

Ar galiu pasitikėti įmonėm, kurios siūlo per pigiai?

Nuo to ir klausiate. Jei kaina yra 30 % žemesnė nei rinkos vidurkis, tai kažkur kažką taupo. Gali būti, kad vairuotojas dirba be poilsio, arba kad jie nebus atsakingi už sugadintus daiktus. Yra atvejų, kai įmonės surenka avansą ir dingsta. Patikrinkite atsiliepimus (Reviews), ypač „Google Maps“ ar „Trustpilot“, ne tik jų puslapyje.

Ar buvote atvejų, kai klientai patys suklydo?

Oi, buvo. Vienas klientas užsakė pervežimą, bet nenurodė, kad turi pianiną. Vairuotojas atvyko, mašinos neįkėlė. Teko važiuoti kita mašina, kas padvigubino kainą. Kitas kartą klientas sumaišė adresus – parašė Londono vietoje Birmingham. Vairuotojas pravažiavo šimtus mylių be reikalo. Būkite tikslūs su duomenimis.

Ką daryti, jei daiktai užstrigo uoste dėl dokumentų?

Reikia greitai reaguoti. Susisiekite su brokeriu, sužinok, kai trūksta. Dažniausiai trūksta ToR01 arba blogai užpildytas inventorius. Tuomet reikia siųsti pataisytą dokumentą. Kiekviena diena uoste kainuoja, taigi nedelskite. Kartais problema būna su paštu – dokumentai neatėjo laiku. Naudokite el. paštą, ne faksus (jei dar tokius naudojat).

Ar verta ruoštis daiktams pačiam ar pasikviesti profesionalus?

Jei turite daug brangių daiktų, verta pasikviesti pakavimo specialistus. Jie žino, kaip uždengti sofas, kad neapsitrintų. Jei tai tik dėžės su drabužiais – susitvarkykite patys, tai nėra sudėtinga. Bet nepamirškite pažymėti dėžių – „Virtuvė“, „Miegamasis“. Tai padės ne tik jums, bet ir vairuotojui iškraunant.

Ar galima vežti daiktus, jei aš pats negaliu važiuoti su juos?

Žinoma, dažniausiai taip ir būna. Jūs siunčiate dėžes, o vairuotojas juos atveža į nurodytą adresą Lietuvoje. Tiksliai nurodykite gavėjo telefoną. Jei gavėjo nebus namuose, vairuotojas gali iškrauti prie durų ir važiuoti toliau (jei tai ne dėžės su reikalavimu įnešti į butą). Susitarkite dėl tokio smulkmeno iš anksto.

Ar reikia bijoti, kad daiktai pavogs?

Statistiškai tai retai, tačiau „žalias“ pervežėjai gali būti rizikingi. Jei vežate labai brangias dalykus (juvelyrinius dirbinius, didelius kiekius grynųjų – kas draudžiama), geriau juos vežti su savimi. Baldų ar buitinės technikos niekas nepavogs, nes tai sunku parduoti be dokumentų. Bet maži, brangūs daiktai gali dingti.

Ką daryti, jei pervežėjas reikalauja daugiau pinigų kelionės metu?

Tai yra didelė raudona vėliava. Nebent jūsų pačios kaltė (pamiršot papasakoti apie 5-ą aukštą be lifto arba per daug svorio). Jei jis tiesiog reikalauja „kuro papildymo“, skambinkite į savo biurą, su kuriuo sudarėte sutartį. Neduokite pinigų ranka, nebent gausite raštišką patvirtinimą. Dažnai tai būna apgaulė.

Ar galima vežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės į kitą ES šalį (pvz., Vokietiją)?

Taip, procesas panašus. Bet muitinės procedūra vyks pirmoje ES šalyje, į kurią atvykstate. Jei važiuojate į Vokietiją, deklaracija bus ten. Jei norite nuvežti toliau į Lietuvą, tai jau bus ES vidinė prekyba. Svarbu suprasti, kad muitinės pasienis dabar yra tarp JK ir ES, o ne tarp Vokietijos ir Lietuvos.

Kaip elgtis su šiukšlėmis ir pakuotėmis po iškrovos?

Vairuotojas dažnai pasiima dėžes, jei jų nedaug ir jos nesudėtingos. Bet jei turite šimtus dėžių, turite susitvarkyti patys. Nemanau, kad jis norės vežti tuščias dėžes atgal į JK. Susitarkite dėl iškrovos vietos – ar galite palikti dėžes kieme, ar reikia jas išvežti į konteinerį.

Ar verta viską daryti legaliai ar galima „susitarti“?

Nedarykite to klaidos. Muitinės sistemos dabar yra labai kompiuterizuotos. Jei bandysite „susitarti“, gali patekti į juodąjį sąrašą, ir tada kiekvieną kartą kelsiant jūsų pavardę bus daroma papildoma kontrolė. Geriau sumokėti šimtus eurų mokesčių nei turėti problemų metų metus. Dirbame legaliai – ramiau ir saugiau.

Ar galima vežti daiktus, jei asmens dokumentai pasibaigę?

Tai komplikuoja ToR01 gavimą, bet ne pervežimą patį. Muitinėjai gali būti įtartini, jei negalite įrodyti savo tapatybės. Geriausia turiti pasą arba ID kortelę galiojančią. Be to, jei registruojate automobilį, be galiojančio dokumento neįmanoma tai padaryti. Pasižiūrėkite į savo dokumentus prieš pradedant procesą.

Ar yra kokių nors paslėpti mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Daugelis pamiršta apie „galinį“ iškrovą (jei reikia įnešti į butą be lifto 5-ame aukšte) arba apie sandėlio mokesčius, jei pavėluosite. Taip pat, jei krovinys yra sunkesnis nei nurodyta, gali būti pataisa. Būtinai paklauskite „Ar į kainą įeina viskas?“, tada gausite tikrą atsakymą. Nerašykite sutarties „akimis“, viskas turi būti popieriuje.

Išvados

Taigi, trumpai tariant – ar galima vežti asmeninius daiktus iš Jungtinės Karalystės? Žinoma, taip. Tiesiog dabar reikia daugiau kantrybės ir dokumentų nei prieš penkerius metus. Pasirūpinkite ToR01 numeriu, raskite patikimą pervežėją ir būkite sąžiningi deklaracijose. Neskubėkite pigiai, ieškokite kokybiškai, ir tada jūsų baldai bei atsiminimai iš Londono saugiai atvyks į Lietuvą be jokio nemalonaus siurprizo prie muitinės arba namuose.