Ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę?

Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebėra tos pačios ES logistikos zonos dalis, tad meno kūrinių siuntimas ten tapo šiek tiek įtemptesnis. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau kaip 20 metų, ir kasdien matau, kad klausimas, ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę, nėra vien apie krovinių vežimą. Reikia žiūrėti į dokumentus, deklaracijas, PVM, muitinę, pakuotę, draudimą, kartais net CITES. Jei tai vienas nedidelis paveikslas draugui Londono rajone, viskas gali praeiti gana greitai. Jei galerija veža 40 kūrinių į parodą Mančesteryje, prasideda kita daina. Žemiau surašau taip, kaip aiškinu klientams gyvai: be pompastikos, bet su tais smulkiais punktais, kurie realiai stringa.

DUK: dokumentai, muito mokestis ir PVM, kai reikia transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę

Ar išvis galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę po „Brexit“?

Taip, galima, tik dabar tai nebėra tas pats siuntimas kaip į Prancūziją ar Vokietiją. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė muitų srityje yra trečioji šalis, tad reikia importo deklaracijos, vertės, aprašymo ir gavėjo duomenų. Klausimas „ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę“ dažniausiai stringa ne ties fiziniu vežimu, o popieriais. Jei viskas paruošta, krovinys keliauja į Londoną, Birmingamą ar Edinburgą be dramų. Jei ne, muitinė tiesiog sustabdo.

Kokių dokumentų reikia siunčiant originalius paveikslus?

Dažniausiai reikia sąskaitos faktūros arba pro forma, pakavimo lapo, transporto dokumento, gavėjo kontakto ir aiškaus aprašymo: originalus aliejinis paveikslas, akvarelė, spaudinys, nuotrauka ant drobės ir pan. Jei autorius gyvas, verta pridėti autoriaus pažymėjimą arba galerijos laišką. Kai paveikslas senas, gali prireikti amžiaus, provenance ir vertinimo dokumentų. Aš visada prašau nuotraukų – kartais iš nuotraukos matyti, kad čia ne šiaip dekoras, o meno kūrinys.

Ar reikia komercinės sąskaitos, jei paveikslas nėra parduodamas?

Taip, sąžiningai kalbant, sąskaita dažnai reikia net tada, kai niekas nieko neparduoda. Ji gali būti nulinės vertės, dovanos, pavyzdžio arba asmeninės nuosavybės, bet muitinė nori suprasti, kodėl daiktas juda ir kiek jis vertas. Be popieriaus jie spėlioja, o spėliojimai muitinėje niekada nėra pigūs. Kartais užtenka paprasto paaiškinimo rašto su data, siuntėjo ir gavėjo duomenimis. Bet jei tai komercija, geriau nedaryti teatro.

Koks muito kodas paprastai tinka paveikslams?

Labai dažnai meno kūriniai krenta į HS 9701, pavyzdžiui, originalūs tapybos darbai rankomis ant drobės, popieriaus ar panašaus pagrindo. Spaudiniai, litografijos ir raižiniai dažniau eina per 9702, o senienos gali būti 9706. Čia reikia būti atsargiam, nes „paveikslas“ prekybos sistemoje nėra pakankamai konkretus aprašymas. Brokeris ar deklarantas žiūri į medžiagą, amžių, originalumą ir paskirtį. (Pataisau: ne visada paskirtis, kartais svarbiausia būklė ir kilmė.)

Kas moka PVM ir muito mokestį įvežant paveikslą?

Jei siunta komercinė, PVM paprastai mokamas JK importo metu, o muitinis tarifas gali būti 0% daugeliui meno kūrinių, bet tai reikia patikrinti pagal kodą ir kilmę. Privatus gavėjas dažnai gauna sąskaitą iš kurjerio už PVM, brokerio mokestį ir administravimą. Tai gali būti 20% PVM nuo vertės plius transporto ir draudimo, jeigu jie įeina į muitasinę vertę. Kartais žmonės nustemba, kad „tik paveikslėlis“ atneša sąskaitą. Tokia jau ta sistema.

DUK: pakuotė, draudimas ir rizika gabenant paveikslus į Jungtinę Karalystę

Kodėl kai kurie žmonės vis tiek klausia, ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę?

Klausimas „ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę“ kartais kyla todėl, kad žmonės girdėjo istorijų apie sulaikytas siuntas. Dažniausiai problema būna ne siena, o blogai užpildyta deklaracija: parašyta „gift“ ir „decoration“, o realiai važiuoja 1 200 £ vertės originali drobė. Kurjeris tada klausia, kodėl vertė neatitinka aprašymo. Aš matau tokių kas savaitę. Todėl geriau iškart rašyti normaliai, nei po to aiškintis iš namų, kai siunta stovi sandėlyje.

Kaip geriausiai pakuoti rėmuotus paveikslus?

Rėmuotam paveikslui reikia kampų apsaugos, minkšto sluoksnio ant paviršiaus ir standžios išorės. Nenaudokite burbulinės plėvelės tiesiai ant dažų – kartais šiluma ar klijai gali palikti žymes, ypač ant seno lako. Tarp drobės ir plėvelės dėkite popierių arba audinį. Jei rėmas plonas, kampai vis tiek bus silpniausia vieta, net jeigu centras atrodo apsaugotas. Jei reikia daugiau apie menų kūrinių pakuotę, pradėkite nuo kampų apsaugos.

Ar verta daryti medinę dėžę mažam paveikslui?

Mažam paveikslui medinė dėžė ne visada būtina, bet ji turi prasmę, jei paveikslas brangus, rėmas trapus arba kelionė ilga su perkrovimais. Dėžė turi būti šiek tiek didesnė už kūrinį, kad būtų amortizacijos sluoksnis. Jei viskas įsprausta kaip konservai, rizika didėja. Praktiškai mažiems darbams dažnai užtenka tvirto kampo kartono, putplasčio ir geros išorinės dėžės. Bet jei vertė viršija kelis šimtus svarų, aš jau linkstu į medį.

Ką daryti, jei paveikslas atvyksta su įbrėžtu rėmu?

Pirmiausia darykite nuotraukas dar neatidarius iki galo, tada su pažeidimu ir pakuote. Reikia matyti, ar dėžė buvo perplėšta, ar tik rėmo kampas gavo smūgį. Po to nedelsiant rašykite vežėjui pretenziją, nes terminai kartais būna trumpi. Kartą rėmas atvyko su įbrėžtu kampu, nes dėžė buvo per minkšta, o klientas tik tada prisiminė, kad nėra draudimo. Nereikia laukti, kol „kada nors atsiras laikas“.

Ar draudimas tikrai dengia visą meno kūrinio vertę?

Ne visada. Daugelis standartinių siuntų draudimų turi limitus meno kūriniams arba reikalauja specialaus pareiškimo. Jei paveikslas vertas 3 000 £, o draudimas automatiškai dengia tik 500 £, skirtumą dengiate jūs. Todėl prieš siunčiant reikia parašyti vežėjui tikslų aprašymą ir vertę, ne tik „art“. Kartais reikia papildomo įkainojimo arba specializuoto meno vežėjo. Nepatogu tai sakyti, bet kai kurios įmonės priima siuntą tik todėl, kad nori gauti užsakymą.

DUK: meno kūriniai, senoviniai daiktai ir CITES, kai kyla klausimas, ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę

Kada atsakymas į klausimą „ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę“ gali būti ne toks paprastas?

Kai paveikslas yra senas, labai vertingas, pagamintas iš egzotinių medžiagų arba keliauja ne parduoti, o į parodą, atsakymas tampa sudėtingesnis. Tada gali įsikišti CITES, kultūrinio paveldo taisyklės, laikinas eksportas, ATA carnet arba specialūs parodos dokumentai. Šiaurės Airijos atveju aš ne visada esu 100% tikras be brokerio, nes ten dar žaidžia papildomi susitarimai. Geriau tai pasakyti atvirai, nei apsimetinėti. Meno logistikoje vienas mažas rėmas iš dramblio kaulo gali sugadinti visą planą.

Ar seni paveikslai ir antikvariniai rėmai gali turėti papildomų apribojimų?

Taip, ypač jeigu rėmas senas, medžio drožinys, perlamutras, kaulas ar egzotiška mediena. Pati drobė gali būti paprasta, o rėmas sukelti klausimų. Jei antikvarinis daiktas vyresnis nei 50 metų ir viršija tam tikrą vertę, ES eksporto taisyklės gali būti griežtesnės. JK pusėje taip pat gali būti tikrinama kilmė ir teisė importuoti. Neturiu prieš jus nieko slėpti: kartais žmonės patys nežino, ką pirko iš senienų turgaus.

Ką daryti, jei drobė senesnė nei 50 metų?

Jeigu drobė senesnė nei 50 metų, aš nedeklaruočiau jos kaip paprasto namų dekoro. Reikia žiūrėti vertę, kilmę ir ar tai kultūrinė vertybė. ES šalyje išvežant senienas už tam tikrą ribą gali prireikti eksporto licencijos, o JK importas taip pat gali paprašyti dokumentų. Jei tai šeimos paveikslu be vertės dokumento, reikės bent sąžiningo aprašymo ir įvertinimo. Ne viskas sustos, bet „senas, nežinau kiek metų“ nėra geras atsakymas muitinei.

Ar CITES gali liesti paveikslus?

CITES gali liesti paveikslus retai, bet gali. Pavyzdžiui, jei rėme yra dramblio kaulo, kai kurių roplių odos, egzotinės medienos ar kitų saugomų rūšių elementų. Tuomet paprastos sąskaitos neužtenka, reikia CITES leidimų arba įrodymų, kad daiktas buvo teisėtai įsigytas. Dažniausiai šiuolaikiniuose paveiksluose to nėra, bet antikvariniuose rėmuose visko pasitaiko. Aš ne biolojas, todėl tokiu atveju visada siunčiu klientą pas specialistą, o ne spėlioju prie vairo.

Ką reiškia kultūrinės vertybės ir eksporto licencija?

Kultūrinė vertybė nėra tik „gražus senas paveikslas“. Tai teisinė kategorija, kur svarbūs amžius, vertė, autoriaus reikšmė ir kartais ryšys su šalies paveldu. Jei kūrinys iš Lietuvos, Lenkijos ar kitos ES šalies yra labai senas ir brangus, prieš išvežant gali tekti tvarkyti dokumentus nacionalinei institucijai. JK muitinė gali klausti ne tik „kiek mokėjote“, bet ir „iš kur tai atvyko“. Provenance – kilmės istorija – čia nėra prabanga, o normalus darbo įrankis.

DUK: kurjeriai, galerijos, aukcionai ir persikraustymas į Jungtinę Karalystę

Ar galiu siųsti paveikslą paprastu kurjeriu?

Taip, galite siųsti paprastu kurjeriu, jei paveikslas nedidelis, nėra labai trapus ir dokumentai tvarkingi. Bet standartinis kurjeris dažnai meta dėžes, sukioja ant konvejerių ir nežada meno vežimo sąlygų. Jei tai pigus spaudinys ar reprodukcija, dažniausiai nieko baisaus. Jei originalus darbas su tekstūra, senas lakas ar auksuotas rėmas, rinkčiausi specializuotą vežėją. Žinau, kad tai skamba brangiau, bet pigiau nei aiškintis, kodėl kampas įlūžo.

Kuo skiriasi vežimas galerijai ir siuntimas privačiam asmeniui?

Galerijai vežimas dažniausiai yra parodų logistika: sąrašai, laikinas importas, grąžinimas, sąlygos dėl atsakomybės ir kartais ATA carnet. Privačiam asmeniui dažniau rūpi PVM, pristatymas iki durų ir pakuotė. Galerijos žino, ko nori muitinė, todėl popieriai būna švaresni. Privačiai siunčiant žmonės dažnai pamiršta vertės patvirtinimą arba parašo per trumpą aprašymą. Dėl to kurjeris skambina po penkių dienų, kai siunta jau stovi terminalo kampe. Ir visi tada skuba.

Ar aukciono namų dokumentai pakanka muitinei?

Aukciono dokumentai dažnai labai padeda, ypač jei yra lot number, aprašymas, pirkimo data ir suma. Bet vien aukciono sąskaitos ne visada pakanka, nes kurjerio deklaracijai reikia konkretaus gavėjo, siuntėjo, vertės ir kodų. Jei aukcionas parašė „painting“ ir tiek, brokeris vistiek klaus, kas tai per paveikslas. Kartais reikia papildomo laiško su autoriaus vardu, technika ir matmenimis. Geras aukciono dokumentas sutaupo nervų, bet neatleidžia nuo normalios importo procedūros.

Ar persikraustant į Londoną paveikslai laikomi asmeniniais daiktais?

Persikraustant į Londoną, Bristolį ar kitą JK miestą paveikslai gali būti laikomi asmeniniais daiktais, jei jie priklausė jums ir buvo naudojami prieš išvykstant. Reikia sąrašo, įrodymų, kad keičiate gyvenamąją vietą, ir paprastai jie neturi būti naujai pirkti pardavimui. Buvo atvejis, kai žmogus vežė šeimos portretą, bet neturėjo nė vienos nuotraukos iš seno buto. Todėl aš visada patariu turėti nuotraukas prieš persikraustymą, nes popierius su nuotrauka atrodo įtikinamiau.

Kiek laiko trunka vežimas iš Lietuvos į Angliją, Škotiją ar Velsą?

Į Angliją, pavyzdžiui, Londoną ar Mančesterį, grupinis krovinys iš Lietuvos dažniausiai eina 4–8 darbo dienas, jei nėra muito vėlavimų. Į Edinburgą ar Velsą gali būti dar diena dvi. Ekspresas greitesnis, bet ne visada protingesnis, nes dokumentai vistiek turi būti paruošti. Jei krovinys išvyksta penktadienį, savaitgalis viską paslenka. Ir taip, kartais „rytoj bus“ reiškia „rytoj pradėsime aiškintis, kodėl nėra rytoj“.

DUK: praktinės problemos, kainos, terminai ir muito brokeris

Kiek realiai kainuoja transportuoti paveikslą į Jungtinę Karalystę?

Kaina labai šokinėja. Mažą rėmuotą paveikslą iki Londono galima gabenti už maždaug 80–180 £ su standartiniu kurjeriu, bet pridėjus draudimą, pakuotę ir brokerio mokestį realybė artėja prie 200–300 £. Didelis originalas su medine dėže ir specialiu vežimu gali kainuoti 500–1 500 £ ar daugiau. Jei tai paroda su montavimu, saugojimu ir rankiniu iškrovimu, kaina lipa dar aukščiau. Todėl klausimas „kiek kainuoja“ be matmenų ir vertės yra beveik beprasmis.

Kodėl kartais siunta stringa muitinėje kelias dienas?

Dažniausiai stringa dėl netikslaus aprašymo, trūkstamos vertės, neatitikimo tarp sąskaitos ir pakuotės arba laukiamo gavėjo patvirtinimo. Kartais kurjeris pamiršta pasakyti, kad reikia EORI ar JK importo duomenų, o kartais klientas tiesiog neatsako į laišką. Tada siunta stovi, kaupiasi sandėliavimo mokestis ir visi pyksta. Mano nemalonus patarimas: atsakinėkite greitai. Muitinė nėra kelionės agentūra, ji nelauks, kol rasite seną kvitą spintelėje.

Ar galima išvengti mokesčių, parašius mažesnę vertę?

Ne, taip daryti nereikėtų. Mažesnė vertė deklaracijoje neatneša stebuklų, o gali atnešti baudą, dokumentų prašymą arba draudimo problemą. Jei paveikslas dings arba bus sugadintas, draudikas mokės pagal deklaruotą vertę, ne pagal tikrąją, apie kurią žinojote tik jūs. Be to, muitinė gali paprašyti įrodymų ir tada prasideda nemalonumai. Žinau, kad kai kurie vis dar bando „susitarti su sistema“. Sistema dažniausiai nelabai bendrauja.

Ką daryti, jei gavėjas neturi EORI numerio?

Privatus asmuo JK ne visada turi EORI, ir dažnai kurjeris arba brokeris gali veikti kaip atstovas, priklausomai nuo siuntos tipo. Komerciniam importui EORI dažniausiai tampa svarbus. Jei gavėjas yra įmonė, geriau jį turėti iš anksto, kitaip procesas lėtėja. Aš ne kartą mačiau, kaip siunta atvyko į Doverį ar Folkstoną, o popieriai dar buvo derinami el. paštu. Tai nėra pasaulio pabaiga, bet kainuoja laiką ir kartais pinigus.

Ar verta samdyti muitinės brokerį?

Jei paveikslas pigus, mažas ir dokumentai paprasti, galbūt brokeris nėra būtinas. Bet kai vertė didesnė, kūrinys senas, važiuoja parodai ar yra daug vienetų, aš samdyčiau. Geras brokeris ne tik pildo formas, jis mato neatitikimus prieš tai, kai jie tampa problema. Blogas brokeris, aišku, irgi egzistuoja, todėl klauskite, kas tiksliai daro deklaraciją ir kas atsako už klaidas. Už 50–150 £ kartais sutaupote gerokai daugiau nei pinigų.

Išvada

Trumpai: taip. Ar galima transportuoti paveikslus į Jungtinę Karalystę? Taip, bet geriausia tai daryti su aiškiais dokumentais, realia verte, gera pakuote ir normaliu draudimu. Jei tai vienas paveikslas, procesas gali būti paprastas; jei senas ar brangus kūrinys, geriau pasitikrinti CITES, kultūrinės vertybės ir brokerio klausimus iš anksto. Per 20 metų mačiau, kad dauguma problemų kyla ne nuo sienos, o nuo skubėjimo ir netikslių popierių.