Ar galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės?

Įvadas

Taip, transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės galima, bet ne taip, kaip prieš brexitą, kai UK pet passport veikė beveik kaip bilietas į visur. Dabar pirmas klausimas nėra „kiek kainuos furgonas“, o „ar gyvūnas turi mikročipą, galiojančią pasiutligės vakciną ir AHC – Animal Health Certificate“. Jei šuo ar katė keliauja iš Londono, Mančesterio ar Edinburgo į Vilnių, Kauną, Klaipėdą ar kitur ES, popieriai turi sutapti su maršrutu, datos turi būti švarios, o vežėjas turi turėti vietą gyvūnui, ne tik gerą nuotaiką. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko: nuo labai gražių planų iki katės, kuri liko pas draugus, nes šeimininkas „pamiršo" tą 21 dienos laukimą.

DUK: pagrindai, mikročipas ir pasiutligės skiepas

Ar galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą automobiliu?

Taip, galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą automobiliu, tik čia nėra „sėdu ir važiuoju“ istorija. Pirmiausia reikia mikročipo, galiojančios pasiutligės vakcinos ir AHC, kurį išduoda oficialus veterinarijos gydytojas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą į ES. Jei važiuojate Londonas–Doveris–Kalė–Vokietija–Lenkija–Lietuva, datos turi tilpti į tą langą. Esu matęs klientą, kuris išvažiuodavo iš Lutono penktadienį, o popierius turėjo galiojimą tik iki pirmadienio vidurio – nervų buvo per akis. Maršrutas pats savaime nėra problema.

Ar iš Jungtinės Karalystės į ES reikia Animal Health Certificate?

Taip, iš Jungtinės Karalystės į ES paprastai reikia Animal Health Certificate, sutrumpintai AHC. Britiškas pet pasas, išduotas po brexito, dažniausiai neveikia kaip kelionės dokumentas į Lietuvą, nors žmonės labai dažnai tuo tiki. AHC tikrina mikročipą, vakciną, savininko duomenis ir įvežimo datą. Dokumentą galima gauti tik pas oficialų vet, ne šiaip pas pažįstamą klinikos administratorių. Jis paprastai turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš įvažiavimą į ES. (Pataisymas – ABTC čia nenaudojamas, žmonės kartais painioja santrumpas.)

Kiek laiko prieš kelionę reikia ruošti šunį ar katę?

Ruošimąsi pradėčiau bent 4–6 savaites prieš kelionę, o jei gyvūnui reikia naujos pasiutligės vakcinos – dar anksčiau. Po pirmos vakcinos dažniausiai laukiama 21 diena, ir šito niekas normaliai nesutrumpina. Tada ieškote vežėjo, oro bendrovės ar kelto, nes vietos gyvūnams nėra begalinės. Per tą laiką dar pasitikrinu, ar mikročipo numeris sutampa su paso/AHC duomenimis, nes viena skaitmenų klaida gali sugadinti visą planą. Jei kalbate apie egzotinį gyvūną, laikas gali būti ilgesnis, ypač jei reikia CITES patikros.

Ar pakanka seno britiško pet paso?

Paprastai ne. Senas britiškas pet pasas gali būti mielas prisiminimas, bet į ES įvažiavimui jis dažniausiai nėra pakankamas dokumentas. Jei gyvūnas turi ES šalyje išduotą pet pasą ir jame tvarkingai įrašyta pasiutligės vakcina, situacija geresnė, nes toks dokumentas paprastai priimamas tvarkingiau. Bet jeigu dokumentas išduotas JK ir po 2021 m., reikės AHC. Kartais šeimininkai sako: „Mums juk tą patį darė prieš metus“, o taisyklės jau kitaip aiškinamos prie sienos. Geriau netikėti atsitiktinumui.

Kas atsitinka, jei pasiutligės skiepo data netvarkinga?

Jei pasiutligės skiepo data netvarkinga, gyvūno paprasčiausiai neįsileis taip, kaip planuota. Gali tekti laukti, perdirbti dokumentus arba grįžti atgal, o tai kainuoja ir pinigus, ir nervus. Pavyzdžiui, vakcina įrašyta anksčiau nei mikročipas – popieriuose chaosas, nors gyvūnas realiai paskiepytas. Oficialus vet gali bandyti taisyti, bet ne visada tai priima kaip galiojantį įrodymą. Todėl prieš išduodant AHC aš prašau nuotraukų visų puslapių, ne tik pirmo lapo.

DUK: kelionės būdas, kai reikia transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės

Ar galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės lėktuvu?

Kai klausiama, ar galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės lėktuvu, atsakymas vėl nėra vienareikšmis. Techniškai galima, bet ne kiekviena oro bendrovė veža šunis ar kates, ypač į Vilnių, Kauną ar Rygą be persėdimo. Vieni leidžia tik kaip krovinį, kiti – tik asistentinius šunis salone. Aš visada tikrinu konkrečios bendrovės gyvūnų gabenimo taisykles tą pačią dieną, nes jos keičiasi greičiau nei norėtųsi. Kartais ne visada 100% žinau, ar rytoj jos nepakeis, todėl rezervaciją darau tik po patvirtinimo raštu.

Ar šuo gali keliauti automobilyje per Doverį ir Kalė?

Taip, šuo ar katė gali keliauti automobilyje per Doverį ir Kalė, jei popieriai tvarkingi. Doverio–Kalė maršrutas yra populiarus, nes jis trumpas ir po to lengviau sukti į Belgiją, Vokietiją, Lenkiją ir toliau į Baltijos šalis. Svarbu, kad gyvūnas būtų saugiai pritvirtintas narve, diržu arba specialioje zonoje, ne ant vairuotojo kelių. Per patikras dokumentus tikrina greitai, bet tik tada, kai viskas aišku. Jei numeriai nesutampa, prasideda tas pats nemalonus teatro spektaklis.

Kuo skiriasi keltas, Eurotunnel ir specializuotas pervežimas?

Keltas paprastai yra pigesnis, bet lėtesnis ir reikalauja daugiau pasiruošimo gyvūnui. Eurotunnel per Folkestoną–Kalė yra greitesnis, tik ne visi jį renkasi dėl kainos ar vietų gyvūnams. Specializuotas pervežimas kainuoja daugiau, bet geras vežėjas žino, kur sustoti, kaip vėdinti automobilį ir kada neduoti maisto prieš ilgą atkarpą. Pasitaiko, kad klientas pasirenka „tik vairuotoją iš skelbimo“, o tada gyvūnas stovi be oro kondicionieriaus. Ne visi skelbimai yra paslauga, kai kurie yra problema su ratais.

Ar augintinis gali likti vienas mašinoje per keltą?

Ne, palikti augintinio be priežiūros ilgai nėra gera idėja, nors kai kuriuose keltuose gyvūnas privalo likti transporto priemonėje. Vairuotojui dažniausiai negalima nueiti pas jį, kai laivas jau išplaukė. Todėl reikia palikti vandens, patikrinti vėdinimą, temperatūrą ir narvo tvirtumą. Vasarą automobilis prie Calais gali virsti orkaite greičiau, nei žmonės supranta. Jei kas nors sako „nieko jam neatsitiks per kelias valandas“, aš atsakau: gal ir neatsitiks, bet kodėl rizikuoti?

Kodėl kai kurios oro bendrovės atsisako mopsų, buldogų ir panašių veislių?

Mopsai, buldogai, špicai ir panašios trumpanosės veislės keliauja rizikingiau dėl kvėpavimo. Kai kurios oro bendrovės jas riboja karštu oru arba visai neima į krovininį skyrių. Tai nėra kaprizas, nors atrodo kaip biurokratinis pasiteisinimas. Gyvūnas gali perkaisti, pradėti dusti, o lėktuve niekas negali jo „tik ramiai paglostyti“. Esu matęs, kad šeima planavo skrydį iš Londono į Rygą, bet paskutinę minutę atsisakė, nes buldogas neatlaikė net sauso oro testų sąlygų. Tokiais atvejais kelias automobiliu dažnai yra protingesnis.

DUK: kainos, terminai ir realūs vėlavimai, kai reikia transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės

Kiek apytiksliai kainuoja transportuoti augintinį iš Jungtinės Karalystės?

Apytiksliai – nuo 700 € iki 2500 € ir daugiau, jei kalbame apie visą grandinę nuo dokumentų iki pristatymo. Oficialaus veto AHC JK dažnai kainuoja apie £150–£250, pasiutligės vakcina £40–£80, mikročipas £20–£40. Oro bendrovės mokestis gali būti £150–£600, o specializuotas kelių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą dažnai svyruoja apie €900–€1800 vienam augintiniui. Jei gyvūnas didelis, reikia narvo, specialaus automobilio ar papildomų sustojimų, kaina auga. Pigiausia ne visada reiškia saugiausia.

Kodėl kaina kartais šauna nuo 700 € iki 1800 €?

Kaina šauna aukštyn, kai susiduria dokumentų tvarkymas, laukimo laikas, vežėjo grafikas ir gyvūno poreikiai. Pavyzdžiui, reikia laukti 21 dieną po vakcinos, tada AHC galioja tik 10 dienų iki įvažiavimo į ES. Jei per tą laiką pasikeičia keltas, oro uostas ar vairuotojas, vėl derinami langai. Didelis šuo reikalauja didesnio narvo, o narvas užima vietą, kurią kažkas kitas galėjo pirkti kaip krovinį. Dar būna mokesčių už administravimą, kurį klientai pamato tik sąskaitoje. Gyvenimas, ne matematika.

Ar galima pigiau, jei vežame kartu su kitais gyvūnais?

Kartais galima pigiau, ypač jei du mažesni augintiniai keliauja tame pačiame maršrute ir tą pačią dieną. Bet tik tada, kai jiems nereikia atskirų narvų, atskirų skrydžių ar skirtingų sveikatos pažymėjimų. Komerciniams siuntimams ar didesniam gyvūnų skaičiui taisyklės gali būti griežtesnės. Aš nesakau „vežkime keturis šunis, bus nuolaida“, kol nepatikrinu, ar tai nekomercinis judėjimas. Jei vienas šuo pradeda loti, kitas bijo, trečias nori valgyti, „grupinė kelionė“ greitai tampa cirkas. Kartais geriau vežti atskirai.

Ką daryti, jei dokumentai paruošti, bet skrydis atšaukiamas?

Pirmiausia nekeikiu oro uosto, nors norisi. Skrydžio atšaukimas gali sugadinti AHC galiojimą, nes dokumentas susietas su įvažiavimo data. Reikia nedelsiant klausti oro bendrovės, ar galima perkelti tą patį gyvūną kitu reisu, ir tuo pačiu tikrinti, ar veterinarijos popieriai dar galioja. Turėjau atvejį, kai klientas iš Birmingamo atvažiavo į Heathrow, o skrydis į Vilnių buvo perkeltas rytojui; laimei, AHC dar tilpo į langą. Jei ne, reikėtų naujo AHC arba grįžti pas vetą. Todėl dokumentų patikra prieš kelionę nėra dekoracija.

Ar reikalinga karantina, kai viskas sutvarkyta?

Jei viskas sutvarkyta, Lietuvoje karantinas paprastai nereikalingas. Gyvūnas turi turėti mikročipą, galiojančią pasiutligės vakciną ir AHC, o šuo – dar papildomų reikalavimų tik grįžtant į tam tikras šalis. Problemos prasideda tada, kai dokumentai netikri, neišsamūs arba vakcina nebegalioja. Tada pareigūnai gali laikinai izoliuoti gyvūną, reikalauti papildomų tyrimų ar net grąžinti jį atgal. Tai nėra maloni tema, bet geriau ją žinoti prieš išvykstant, ne po to, kai gyvūnas jau sėdi narve.

DUK: daugiau nei vienas augintinis, komercija ir grįžimas į JK

Kiek augintinių galima vežti nekomerciniais tikslais?

Nekomerciniais tikslais dažniausiai galima vežti iki 5 augintinių, bet sąlygos turi būti tikros, ne „aš tik juos dovanoju draugams“. Jei keliaujate su šeima, šunimi, kate ir dar vienu gyvūnu, tai viena istorija. Jei vežate dešimt šuniukų „asmeniniams tikslams“, pareigūnai gali matyti komerciją. (Pataisau: ribos ir interpretacijos gali skirtis pagal situaciją, todėl prieš didesnį kiekį visada tikrinu oficialius reikalavimus.) Be to, jaunikliai be pilno skiepijimo vis tiek nekeliauja lengvai. Skaičius nėra leidimas elgtis kaip sandėliui.

Kuo skiriasi komercinis augintinių gabenimas iš Jungtinės Karalystės?

Komercinis gabenimas reiškia, kad gyvūnai juda pardavimui, perdavimui, parodoms ar kitam verslo tikslui. Tuomet gali prireikti ne tik AHC, bet ir kitų sveikatos sertifikatų, registracijų ar TRACES tipo duomenų. Vežėjas turi žinoti, kas yra siuntėjas, kas gavėjas ir kas atsako už gerovę kelionės metu. Čia ne tas atvejis, kai „kažkas iš Lietuvos atvažiuos pasiimti“. Blogos įmonės mėgsta painioti komercinį ir nekomercinį gabenimą, nes taip lengviau paslėpti riziką. Jei jaučiate, kad jums meluoja, stabdykite procesą.

Ar grįžtant į Jungtinę Karalystę reikia kito popieriaus?

Grįžtant į Jungtinę Karalystę reikia tvarkingo grįžimo paketo, ypač šunims. Prieš įleidimą į JK šuniui dažniausiai reikia kaspinuočio, Echinococcus, gydymo, kurį veterinarijos gydytojas įrašo 24–120 valandų prieš atvykimą. Katėms šio reikalavimo paprastai nėra. Reikia ir pasiutligės vakcinos įrašo, mikročipo, kelionės dokumento. Jei grįžtate iš Lietuvos per Lenkiją, Vokietiją ir Prancūziją, laiką skaičiuokite pagal kelto arba Eurotunnel atvykimo laiką, ne pagal išvažiavimą iš Vilniaus. Čia žmonės dažnai suklysta.

Ar kaspinuočio vaistas šuniui reikalingas išvykstant iš JK?

Išvykstant iš JK į Lietuvą šuniui kaspinuočio vaistas paprastai nėra pagrindinis reikalavimas, nes jis aktualus grįžimui į JK ir kai kurias kitas teritorijas. Bet jei maršrutas keistas, pavyzdžiui, daromas apsisukimas per Airiją, reikia tikrinti atskirai. Aš visada žiūriu galutinę įvežimo šalį, ne tik pirmą sustojimą. Klientai dažnai painioja „vaistas šuniui“ su „popierius šuniui“, o tai skamba panašiai, bet nėra tas pats. Pataisykime: dokumentai ir vaistai yra du skirtingi žaidimai. Geriau turėti abu užrašytus popieriuje.

Ar pagalbos šunys keliauja lengviau?

Pagalbos šunys dažniau keliauja salone, bet tai nereiškia, kad jiems nereikia dokumentų. Pasiutligės vakcina, mikročipas ir AHC vistiek turi būti tvarkingi. Oro bendrovės gali prašyti papildomų formų, o kai kurios nori žinoti šuns dydį, elgesį ir treniruotę. Aš nesu tikras, kad kiekviena bendrovė tą patį aiškina vienodai, todėl dokumentus siunčiu iš anksto. Žmogus su negalia neturėtų aiškintis penkiose vietose, bet realybėje kartais tenka. Čia reikia kantrybės ir labai aiškių popierių.

DUK: katės, šunys, egzotiniai gyvūnai ir nepatogios situacijos

Ar galima transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės, jei tai ne šuo ir ne katė?

Triušiai, paukščiai, ropliai, žiurkėnai ir papūgos keliauja pagal kitas taisykles nei šunys bei katės. Kai kuriems egzotiniams gyvūnams gali būti taikomas CITES, paukščių gripo apribojimai ar specialūs sveikatos sertifikatai. Papūga iš Londono į Kauną nėra tas pats, kas katinas iš Bristolio į Klaipėdą. Reikia žiūrėti rūšį, kilmę, ar gyvūnas veisiamas nelaisvėje, ir ar jį galima legaliai eksportuoti iš JK. Čia aš beveik visada konsultuojuosi su specialistu, nes nenoriu spėlioti. Spėjimas gyvūnų pervežime brangiai kainuoja.

Ar galima vežti jauniklį be pasiutligės skiepo?

Jauniklį be pasiutligės skiepo vežti į ES paprastai negalima, nebent yra labai specifinių išimčių, kuriomis aš nesiremiu kasdienėje praktikoje. Pasiutligės skiepas dažniausiai daromas nuo 12 savaičių amžiaus, po to dar laukiama 21 diena. Tai reiškia, kad realistiškai šuniukas ar kačiukas keliauti gali maždaug nuo 15 savaičių, o kai kurios oro bendrovės nori dar vyresnio gyvūno. Jei pardavėjas sako „vešime 8 savaičių“, aš klausiu, kur jis planuoja apeiti vakciną. Atsakymas paprastai būna nemalonus. Geriau palaukti.

Ar reikia raminamųjų vaistų ilgai kelionei?

Raminamųjų neduočiau be veterinarijos gydytojo nurodymo, ypač ilgai kelionei automobiliu ar lėktuvu. Kai kurie gyvūnai nuo vaistų pradeda kvėpuoti sunkiau, miega per giliai arba blogiau reguliuoja temperatūrą. Geriau ruošti narvą, pratinti gyvūną prie kelionės, palikti pažįstamą audinį su kvapu. Jei šuo bijo garsų, reikia dirbti su elgesiu, ne ieškoti stebuklingos tabletės. Žinoma, kartais vetas skiria vaistų, bet tai turi būti jo sprendimas, ne kaimyno patarimas. Aš esu labiau už ramų planą nei už chemiją „kad tik netrukdytų“.

Kas nutinka, jei įmonė pažada „be jokių problemų“?

Jei įmonė pažada „be jokių problemų“, aš atsargiai keliu antakį. Augintinių pervežimas visada turi problemų: datos, oro sąlygos, dokumentai, gyvūno stresas, vežėjo vėlavimas. Blogos įmonės mėgsta raminti klientą, kad nereikia jokių popierių, tada vėliau prašo daugą papildomų mokėjimų. Normalus vežėjas pasakys, ko trūksta, kiek kainuos, kas gali nepavykti ir kas atsako, jei skrydis atšaukiamas. Paprašykite sutarties, kontaktų, maršruto ir veterinarijos reikalavimų raštu. Jei gaunate tik „viskas bus gerai“ žinutę, bėkite.

Ką daryčiau pats, jei rytoj reikėtų vežti savo šunį iš Birmingamo į Kauną?

Pats daryčiau taip: pirmiausia pasitikrinčiau šuns mikročipą, pasiutligės vakciną ir AHC datą, tada rinkčiausi maršrutą Birmingamas–Doveris–Kalė–Vokietija–Lenkija–Kaunas. Jei šuo didelis ar trumpanosis, lėktuvo net nesvarstyčiau rimtai. Rezervuočiau vietą pas vežėją, kuris leidžia sustojimus, turi ventiliaciją ir gali parodyti ankstesnius maršrutus į Baltijos šalis. Paruoščiau narvą, vandenį, dubenėlį, šerkšną, žaislą ir trumpą šlapimo/kakos grafiką. (Pataisymas – ne žaislų pilną dėžę, o vieną pažįstamą.) Dar perskaityčiau krovinių dokumentai tipo informaciją, nes gyvūno kelionė irgi yra dokumentuota siunta. Ir ne, kavos reikėtų daugiau nei planuota.

Išvada

Trumpai: transportuoti augintinius iš Jungtinės Karalystės galima, tik reikia žiūrėti ne į gražią kainą, o į tvarkingus dokumentus, datos langą ir realų gyvūno komfortą. Mikročipas, pasiutligės vakcina, AHC, vežėjo sąlygos ir grįžimo į JK taisyklės turi sutapti. Jei kas nors stumia „greitai be popierių“, geriau sustoti. Pervežimas yra logistika, veterinarinė atsakomybė ir šiek tiek nervų, bet su planu tai įveikiama.