Ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku? Patirtis iš vidaus

„Ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku?“ – šį klausimą girdžiu beveik kasdien ir beveik visiems turiu tą patį atsakymą: teoriškai taip, praktiškai... žiūrėkime. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską, nuo piramidžių keliuose iki dingusių konteinerių (ir vėl rastų). Klientai visada nori matyti tą mažą taškelį judintis ekrane, tačiau tarptautiniai pervežimai nėra važiavimas mieste. Čia veikia muitinės, keltai, vairuotojų poilsis ir kartais tiesiog blogas mobilusis ryšys. Todėl, jei tikisi „Uber“ tikslumo, gali tekti nuliūžti, nors technologijos pasiekė toli.

Kaip tas visa technika veikia (arba neveikia)

Ar realiai galima matyti mašiną judėti lyg vaizdo žaidime?

Skaitykite, jei tikisi matyti vairuotoją pakeri žiūrįjant į keleivį, tai greičiausiai nuliūdinsiu. Krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku sekti įmanoma tik tam tikra apimtimi. GPS davikliai siunsta duomenis ne kas sekundę, o kas 10–30 minučių, kartais ir rečiau, priklausomai nuo ryšio kokybės. Taigi, jei ekranas rodo, kad mašina stovi, gali būti, kad ji tik važiuoja tunelyje arba tarp kalvų, kur neįsiskverbia signalas. Tai nėra tobulas vaizdas gyvai, o daugiau kaip nuotraukų serija.

Kodėl taip dažnai dingsta signalas Anglijoje?

Anglija šiaip sau nėra prasta technologijai, bet kai vairuotojas užvažiuoja į gilią slėnį Škotijoje arba Velso kaimo vietovėse, signalas prapuola. Be to, dauguma sistemų naudoja ne tik GPS, bet ir mobiliojo ryšio tinklus duomenims perduoti. Jei tenka važiuoti per A-road kelių, kur vienintelis ryšys yra „EE“ arba „O2“ (ir tai labai silpnas), sistema tiesiog nebeužsiregistruoja. Vadinasi, dingimas dažniausiai reiškia ne vagystę, o prastą mobilaus ryšio dangą.

Ar GPS visada rodo tikslų vietovę?

Tikrai ne visada. Kartais matai, kad mašina yra kažkur lauke, nors realiai ji stovi prie sandėlio vartų. GPS tikslumas gali svyruoti nuo kelių metrų iki šimto metrų. Ypač miestuose, kur daugiau „echo“ nuo pastatų. Be to, senesnės sistemos kartais sužino tik paskutinio „bėgio“ vietą, o ne dabartinę. Taip pat buvo atvejų, kai sistemos klaidingai rodo mašiną jūroje, nes ji tik važiavo palei pakrantę, o palydovas „pamenė“ ankstesnę vietą.

Kiek laiko užtrunka informacijos atnaujinimas?

Tai priklauso nuo tiekėjo, bet dažniausiai tai būna nuo 5 iki 15 minučių. Yra „premium“ sistemų, kurios atnaujina kas 2 minutes, jos brangesnes. Deja, dauguma standartinių krovinių pervežimo sistemų naudoja pigesnius daviklius, kad sutaupytų pinigų. Vadinasi, kai skambini ir klausai „kur dabar yra“, aš žiūrėdamas į ekraną matau situaciją prieš 10 minučių. Tai ne realus laikas, o „beveik“ realus laikas.

Ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku su telefonu?

Kai kurios nedidelės transporto kompanijos tik naudoja vairuotojo telefoną su „Google Location“ pasidalinimu. Tai yra pigu, bet nepatikima. Vairuotojas gali pamiršti įjungti, telefonas gali išsikrauti, arba jis gali tiesiog uždaryti programėlę, kad nebutų stebimas. Taigi, jei pasiūlymas klausia ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku tik su telefonu, geriau ieškokite kitos kompanijos. Profesionalumas reiškia įrenginį, prijungtą prie automobilio akumuliatoriaus.

Kas nutinka, kai mašina užeina į keltą?

Čia dažnai kyla panika. Keltas tada, kai GPS signalas dingsta staiga. Mašina važiuoja, važiuoja ir... nusileidžia į jūrą (koordinate). Taip yra todėl, kad keltuose dažnai būna „jammers“ arba tiesiog labai stiprus triukšmas, kuris slopina signalą. Taip pat keltas turi savo WiFi, bet kartais jis mokamas arba neveikia kroviniams. Taigi, tą laiką, kol mašina plaukia per Lamanšą, sekimas sustoja. Tai normalu, nereikia skambinti policijai.

Ar sistema rodo, jei vairuotojas sustojo pietų?

Taip, dažniausiai sistema fiksuoja ilgesnį sustojimą vietoje. Jei taškas nejudėjo valandą ar dvi, sistema gali pranešti „Stop“. Tačiau ji nežino, kodėl jis sustojo – gali būti techninė pertrauka, gali būti pietūs, o gali būti ir apvogimas (nors vilties, kad ne). Tiesiog matome koordinates. Kartais vairuotojai sustoja nelegaliose vietose, kad nesusimokėtų už stovėjimą, ir tą taip pat matome. Tai neleidžia sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku 100% tikslumu, bet paruošia vaizdą.

Ar galima gauti pranešimą į telefoną, kai mašina artėja?

Yra tokių programų, bet ne visos jas turi. Dažniausiai logistai tiesiog žiūri ekraną ir patys skambina klientui. Automatiniai pranešimai (SMS arba „push“) dažnai būna vėluojančios arba klaidingos. Kartą sistema man pranešė, kad krovinys atvyko, nors jis dar buvo 100 km atstumu. Vairuotojas tiesiog buvo pasukęs į tą vietą anksčiau ir užsimojo. Taigi, pasitikėkite žmogaus skambučiu daugiau nei automatiniu pranešimu.

Kas daro chaosą kelyje ir kodėl ne viskas taip skamba

Kodėl vairuotojai neatsiliepia į skambučius?

Kartais jie tiesiog miega, o kartais – negerbi. Sąžiningai kalbant, vairuotojai turi poilsio laiko režimus, kai negali kalbėti. Tačiau dažnai būna taip, kad jie tiesiog norią ramybės arba užsidėję ausines. Yra ir tokių, kurie nekalba lietuviškai ar angliškai, ir bijo pakelti ragelį. Jei mašina stovi vietoje ir vairuotojas neatsiliepia, geriau palaukti valandą. Galbūt jis tiesiog maudosi duše arba keičia padangą. Nereikia skambinti kas 5 minutes, tai tik nervina.

Ar tikrai taip ilgai trunka muitinės patikra?

Muitinė Anglijoje (ypač po „Brexit“) tai yra juodas humoras. Kartai praeiti per „Dover“ trunka 10 minučių, o kartai – 4 valandas. Sistema tik parodo, kad mašina yra porto teritorijoje. Ji nemato, kas ten vyksta su dokumentais. Jei trūksta vienos deklaracijos arba sistema „HMRC“ užstrigo, mašina stovi. Tada tas klausimas ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku tampa beprasmiškas, nes mašina nejudės, kol pareigūnas neleis.

Kas daryti, jei GPS rodo mašiną važiuojančą priešinga kryptimi?

Buvo atvejų, keta GPS davikliai sužeidžiami (buggy) ir rodo keistus dalykus. Kartais tai gali būti klaida dėl palydovo. Tačiau jei mašina tikrai važiuoja atgal – tai blogas ženklas. Galbūt vairuotojas pasiklydo (nors dabar yra „Google Maps“), arba buvo nurodytas blogas adresas. Kartais vairuotojai pasuka atgal, kad paimtų kitą krovinią, o mums nieko nesako. Reikia skambinti dispatcheriams.

Ar dažnai dingsta krovinių iš UK?

Statistiškai tai retai, tačiau įvyksta. Dažniausiai tai ne „Hollywood“ stiliaus vagystės, o to, kad vairuotojas išsikrauna sandėlyje ir pamiršta uždaryti vartus, o tą ką nors pasiima. Bet jei kalbame apie visą sunkvežimį – tai labai reta. Sekimo sistemos padeda juos rasti. Kai mašina ilgiau nejudėti nelegalioje vietoje, sistema duoda signalą. Taigi, technologijos čia tikrai padeda sumažinti nusikaltimus.

Ar galima sekti temperatūrą jei gabenamas šaldytas krovinys?

Taip, jei įrengtas specialus daviklis. Jis seka ne tik vietą, bet ir temperatūrą šaldytuve. Tai labai svarbu maisto produktams. Jei temperatūra pakyla, sistema siunčia įspėjimą. Vairuotojas gali ir nežinoti, kad šaldytujas sugedo. Bet čia jau ne paprastas klausimas ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku, o kompleksinio krovinio stebėjimas. Deja, ne visi vežėjai investuoja į tokią įrangą, tai reikia tikrinti prieš pasirašant sutartį.

Kas nutinka su sekimu, kai vairuotojas keičiasi?

Kai kurios kompanijos turi du vairuotojus vienam sunkvežimiui. Tada sistema gali rodyti „Driver 1“ arba „Driver 2“. Bet dažniausiai sekamas yra transporto priemonės numeris, ne žmogus. Taigi keičiantis vairuotojui mašina juda toliau. Tačiau jei keičiamas ir sunkvežimis (pvz., techninės gedimo atveju), tada sekimas gali pradėti rodyti kitą mašiną, jei logistikai neperskreips duomenų sistemoje. Tai dažna klaida.

Ar yra skirtumas tarp „Live Tracking“ ir „Checkpoints“?

Žinoma, „Live Tracking“ yra tas realus laikas (arba jam artimas), o „Checkpoints“ yra taškai, kuriuos vairuotojas turi paspausti rankiniu būdu. Kai kurios senos kompanijos vis dar naudoja „Checkpoints“. Vairuotojas sustoja, užfotografuoja važtaraštį ir siunčia. Tai nėra sekimas, tai tik žinojimas, kad jis buvo ten ir tuo metu. Tokiu atveju atsakymas į klausimą ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku bus neigiamas.

Kodėl kai kurios vietovės Lietuvoje taip pat „dingsta“?

Tas pats problem kaip ir Anglijoje – miškai, tarpukeliai. Pavyzdžiui, važiuojant per Žemaitiją, signalas gali būti silpnas. Be to, kai mašina užvažiuoja į didelį sandėlį (pvz., „Aurika“ ar panašų), signalą gali slopinti gelžbetoninės sienos. Ten GPS dažnai „šoka“ iš vienos vietos į kitą arba rodo, kad mašina yra šalia, nors jis jau viduje kraunasi. Tokios smulkmenos sukuria chaosą.

Muitinės, dokumentai ir klientų pykčiai

Ar GPS padeda, jei dingę dokumentai?

GPS neturi jokios ryšio su dokumentais. Jis gali parodyti, kad mašina sustojo pas muitininką, bet nežino, ką ten daro. Jei dokumentai blogai parengti (o po „Brexit“ tai dažna problema), mašina stovi. Sekimas čia nepadės. Reikia gerbro. Todėl, svarbiau užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, nei stebėti taškelį ekrane. Be dokumentų tas taškelis stovės amžinai.

Kaip „Brexit“ pakeitė sekimo galimybes?

Jis nepakeitė technologijų, bet pakeitė judrumą. Dabar daugiau laiko praleidžiama patikrose. Anksčiau mašina važiavo, dabar stovi. Sekimo sistemos rodo „stovi“ ir klientai susirūpina. Bet tai yra naujoji normalybė. Taigi, klausimas ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku dabar turi kitą prasmę – matome, kad mašina nejudi, bet kodėl, dažnai pasakyti negalime, kol vairuotojas nepaskambins.

Ar galiu sekti savo krovinį be tarpininko?

Jei turite tiesioginę sutartį su vežėju, jis gali suteikti prisijungimo prie „Tracking“ sistemos duomenis. Tačiau dažniausiai mažos kompanijos to nedaro. Jos tiesiog siunčia nuorodą pvz. „Track-trace“ kur reikia įvesti važtarašto numerį. Tai nėra patogu. Didelės kompanijos turi „Portals“. Bet žinokit, dažniausiai klientai tiesiog mane kankina skambučiais, nes nenori įsijungti į tas sistemas.

Ką daryti, jei sistema rodo, kad krovinys atvyko, bet jo nėra?

Tai įvyksta. Vairuotojas gali būti fone, o sistema jau „užfikavoa“ vietą. Arba vairuotojas atvažiavo prie vartų, bet neįleido (nėra vietos sandėlyje). Tai būna dažnai. Tuomet sekimas rodo „atvykęs“, bet klientas sako „nieko čia nėra“. Reikia kantrybės. Kartais reikia laukti 2-3 valandas kol išsikrauna. Tai nėra sistemos klaida, tai logistinės „butelio kaklelio“ problema.

Ar saugu duoti visus duomenis apie sekimą klientui?

Paprastai taip, bet kai kurie vežėjai slepia tikslų adresą arba maršrutą, kad klientas nebūtų per daug „kišosi“. Ypač jei tai dalinis krovinys (LTL). Tuomet klientas gali matyti tik apytikslę vietovę, ne konkretų sandėlį. Tai saugumo sumažinimo priemonė – nereikia, kad visos detalės būtų viešos, jei sistema nėra labai apsaugota.

Ar įmanoma sekti krovinius, jei jie gabenami traukiniu iš UK?

Traukinių sekimas yra dar kitas žaidimas. „Eurotunnel“ traukiniai turi savo sistemas, bet jos neviešos. Krovinių konteineriai gali būti stebimi, jei turi RFID žymes. Bet paprastam klientui sunkiau gauti tą informaciją. Traukinio judėjimas yra toks pat kaip ir keltų – signalas dingsta ir atsiranda. Taigi, atsakymas į klausimą ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku traukiniu yra „tai priklauso nuo operatoriaus“.

Kas daryti, jei vairuotojas pasako, kad jis vietoje, o GPS rodo kitur?

Pasitikėkite vairuotoju, jei jis nusiuntė nuotrauką. GPS gali meluoti. Ypač jei vairuotojas įsijungė „Hotspot“ savo telefone ir buvo kitoje vietoje prieš 20 minučių. Buvo atvejų, kai sistemose rodydavo mašiną visai kitame mieste dėl klaidos duomenų bazėje (galbūt buvo pasikeistas numeris). Geriausia paprašyti nuotraukos su vietovės požymiais.

Ar galima sekti istoriją, kur mašina buvo prieš savaitę?

Dažniausiai taip, sistemos kaupia istoriją 30 dienų ar daugiau. Tai naudinga, jei kyla ginčų dėl laiko. Galima pamatyti, kiek tikrai truko poilsis ar ar tikrai važiavo trumpesniu maršrutu. Tačiau senesnių duomenų gali nebūti, jei kompanija naudoja pigią įrangą. Tačiau ginčams spręsti ši istorija būna labai naudinga.

Ar brangu įsigyti tokią sekimo sistemą pačiam vežėjui?

Kainos svyruoja. Paprastas GPS daviklis kainuoja nuo 50 eurų, o su programine įranga mėnesio mokestis gali būti 10–20 eurų. Tai nėra milžiniškos sumos. Tačiau, jei nori sudėtingesnių funkcijų (pvz., išdegimo kuro kontrolė), tai brangniau. Bet pagrindinis „krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku“ sektis gali būti ir pigiai. Didelės problemos yra ne su įrangos kaina, o su jos įdiegimu ir vairuotojų pasipriešinimu.

Kokia tikimybė, kad duomenys nutekės?

Esu girdėjęs istorijų, bet dažniausiai duomenys saugūs. Didelės kompanijos naudoja šifravimą. Tačiau jei naudojate paprastą „Google Maps“ nuorodą, kurią vairuotojas išsiuntė per „WhatsApp“, tą nuorodą gali pamatyti kas nors, kas nusikreips į jo telefoną (pavyzdžiui, jei vairuotojo telefonas bus pavogtas). Profesionalios sistemos saugesnės.

Ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku, jei tai pavojingos krovos?

Taip, ir tai būtina. Pavojingų krovinių (ADR) pervežimai turi griežtesnius reikalavimus. Sistemos turi būti patikimesnės, su „SOS“ mygtukais. Jei toki mašina sustoja nelegalioje vietoje, sistema turi tuoj pat pranešti. Čia jokių „išsijungimų“ negali būti. Vairuotojai su ADR daugiausia aiškiai seka, nes jie ir taip stebimi.

Ar verta papildomai mokėti už detalią sekimo informaciją?

Mano nuomone, verta, jei prekės brangios arba labai skubios. Jei gabenate kėdes arba cementą, galite nelaukti ir paprašyti skambučio. Bet jei gabenate elektroniką ar vaistus, tuomet klausimas ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku tampa kritiškas. Tada 10-20 eurų mėnesinė abonemento kaina yra niekas, palyginti su krovinio verte.

Ką tai visą reiškia praktiškai (Išvada)

Viskas smarkiai pasikeitė per šiuos dvidešimt metų. Anksčiau tekdavo laukti dienomis skambučio iš garažo, o dabar matau mašiną ekrane. Tačiau niekas nepakeis žmogaus faktoriaus – vairuotojas vis tiek gali užmiršti įjungti įrangą, o muitinė vis tiek gali užstrigti. Klientai turi suprasti, kad technologija yra tik įrankis, o ne stebuklas. Taigi, ar galima sekti krovinių gabenimą iš UK realiuoju laiku? Taip, bet su dideliu rezervu ir kantrybe. Geriausia kombinacija yra GPS akis ir geras ryšys su dispečeriu.