Ar galima pigiai pervežti baldus į Angliją? Žmogaus, kuris tai daro 20 metų, nuomonis

Dirbu jau beveik dvidešimt ketverius metus tarptautinių pervežimų srityje ir mačiau viską – nuo begalinio laimingų šeimų srauto iki visiškai katastrofiškai nušlifuotų spintų, atvykusių iš Londono. Žmonės visada klausia to paties: ar įmanomas pigus baldų pervežimas į Angliją? Po Breksito pasikešė ne tik taisyklės, bet ir kainos, todėl paprastas atsakymas "taip" arba "ne" čia netinka. Reikia suprasti, kad pigiai – tai sąlyginis dalykas, priklausantis nuo to, ką iš tikrųjų norite pergabenti ir kiek laiko esate pasiruoęę skirti planavimui. Čia nėra jokių stebuklų, tik griežta logistika ir daug biurokratijos, kurios nepamename dar prieš penkerius metus.

Visgi, jeigu ieškote ne brangiausio, o optimaliausio varianto, tai įmanoma. Tereikia žinoti, kuriose vietose galima sutaupyti, o kuriose geriau nesigdyti. Rašau šį tekstą ne kaip reklamos brošiūrą, o kaip žmogus, kuris kasdien gauna telefonus iš panikuojančių klientų, kurie pasiklydo tarp muitinės deklaracijų ir vairuotojų, kurie tiesiog nenori važiuoti į tam tikrus Anglijos rajonus. Pasakysiu tiesiai, kartais netvarkingai, bet taip, kaip yra iš tikrųjų.

Kainos, pinigai ir biurokratija

Kiek tikrai kainuoja pigus pervežimas?

Kainos šiandien svyruoja labai stipriai, nes degalai nebe tie, kokie buvo anksčiau, o ferių keltai brango taip, kad akis nukrenta. Jeigu kalbame apie nedidelį kiekį, tarkime, kelias dėžes ar mažą sofą, tai galima rasti variantų nuo 300 iki 500 eurų, tačiau tai yra labai sąlyginė kaina. Dažniausiai žmonės sužino, kad pigiau būna padaryti dalinį krovinį, kai tavo daiktai važiuoja su kitų žmonių siuntomis. Didelis dalinis krovinys, užpildantis pusę sunkvežimio, kainuos nuo tūkstančio eurų, todėl tikrai neskubėkite vadinti tai "pigiu", jeigu jūsų biudžetas yra šimtas litų.

Kodėl kainos tokios skirtingos?

Turiu prisipažinti, pats kartais sužiūriu kainoraščius ir nesuprantu, kaip kas gali važiuoti už tokius pinigus. Viskas priklauso nuo to, ar tai yra tiesioginis reisas, ar vairuotojas renkasi krovinius iš kelios vietų. Jeigu vairuotojas turi tuščią sunkvežimį ir grįžta į Lietuvą, jis gali pasiūlyti žymiai mažesnę kainą tiesiog tam, kad padengtų degalus. O jeigu tai specialus užsakymas tik jums, tai suskaičiuokite darbo valandas, kelionę per kanalą ir grįžimą tuščia – čia kaina padidėja dvigubai.

Ar verta pirkti naujus baldus Anglijoje?

Sunku pasakyti, nes viskas priklauso nuo jūsų skonio ir to, ką turite namuose. Anglijoje baldai gali būti brangūs, ypač jeigu įeinate į "premium" parduotuves, tačiau ir pas mus kainos nebe mažos. (Beje, pastebėjau, kad IKEA ten pabrango žymiai labiau nei pas mus). Jeigu turiate senų, "širdies" baldų, kurių nepakeistumite niekuo, tai važiuokite. Jeigu tai tiesiog pirmos būtinosiosios sofos, vertėtų suskaičiuoti – kartais pigiau nusipirkti ten ir išvengti viso to galvos skausmo su muitine.

Ką daryti su senais baldais, kuriuos norime išmesti?

Tai gana dažnas klausimas, su kuriuo susiduriaune šeimos, kurios išvažiuoja visiškai. Paprasčiausiai juos palikti, jeigu jokie. Bet jeigu tenka vežti visus namus, tada tenka galvoti apie šiukšlių ivežimą Anglijoje, o tai yra labai brangu. Vietos savivaldybės moka pinigus už kiekvieną kėdę ar spintą, kurią išmetate. Geriau viską parduoti čia, už 10 svarų, nei mokėti 50 svarų už išvežimą ten.

Ar galiu susitarti dėl atidėto mokėjimo?

Esu dirbęs su įmonėmis, kurios tai leidžia, bet asmeniškai nerekomenduočiau. Pasitaiko situacijų, k krovinys atvyksta, o klientas "užmiršta" sumokėti arba pradeda ginčytis dėl brūkšnelio ant spintos. Paprastai reikalaujama avansas, kadangi mums patys reikia sumokėti už bilietus į keltą ir degalus. Be to, Anglijoj (taip, rašau su klaida, bet taip kalbame) vairuotojams reikia mokėti už stovėjimą, o be pinigų jis tiesiog neišvažiuos iš sandėlio.

Muitinė, dokumentai ir "Breksito" naktmaros

Kas su dokumentais po Breksito? Ar labai sudėtinga?

Mano akimis, tai didžiausias šiandienos galvos skausmas. Anksčiau buvo paprasta – pakrauti ir važiuoti. Dabar reikia pildyti Ex1 deklaracijas, turėti EORI numerį, kurį, tiesą sakant, gauti nėra taip lengva, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu dokumentai bus neteisingai užpildyti, krovinys gali būti užstrigęs sienoje dienomis. Žinau atvejų, kai žmonės sėdėjo po tris dienas ties Dover ir negalėjo praeiti, nes trūko vieno parašo ant lapelio.

Ar reikia mokėti PVM ar muitą už savus senus daiktus?

Teoriškai, jeigu tai yra jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, PVM ir mokesčiai netaikomi. Tai vadinama "Transfer of Residence" procedūra. Bet čia yra vienas "bet" – muitinės pareigūnai gali abejooti, jeigu atrodys, kad viskas lyg nauja. Jeigu vežiate visiškai naują techniką, gali tekti sumokėti mokesčius, todėl geriau nenuimti etikečių iš plovimo mašinos, kad ji neatrodytų kaip nupirkta prieš dieną.

Kas yra EORI kodas ir ar jis būtinas?

Taip, be jo šiandien beveik neįmanoma nieko vežti iš ES į JK. Tai toks unikalus identifikavimo kodas, kuris reikalingas muitinės procedūroms. Gauti jį gali tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys. Procesas trunka kelias dienas, bet kartais užtrunka ilgiau, jeigu sistemoje kažkas stringa. Nerekomenduoju šito palikti paskutinę dieną, nes be jo vairuotojas tiesiog neišleis krovinio iš uosto.

Ar sunku praeiti sieną?

Jei turite visus dokumentus, tai ne taip sunku, tiesiog lėta. Vairuotojai dažnai verčiai laukia eilėse, ypač po atostogų arba, kai būna didelis prekių srautas. Yra tokios sistemos kaip "Goods Vehicle Movement Service", kurią reikia užpildyti prieš atvykstant. Vieną kartą mūsų vairuotojas užpildė viską neteisingai ir teko grįžti atgal į Lietuvą, nes neleido įplaukti į keltą. Tai tikrai nėra tiesiog "nuvažiavau ir atvažiavau".

Kas nutinka, jeigu neteisingai paskaičiuosiu krovinio vertę?

Muitinė labai mėgsta tikrinti vertes, jeigu jos atrodo įtartinos. Jeigu parašysite, kad jūsų sena sofa verta 10 svarų, o ji atrodo kaip prabangi italų gamyba, gali būti problemų. Reikia būti nuoširdžiam (arba bent jau realistu). Vertė turi atitikti rinkos kainą. Nėra prasmės meluoti, nes gausite baudą arba priverč sumokėti mokesčius nuo realios, o ne nurodytos vertės.

Ar galima siųsti daiktus be manęs (ne asmeniškai)?

Taip, tai galima padaryti, tačiau tada tai nebėra "asmeninių daiktų su vairuotoju" pervežimas, o paprasta komercinė siunta. O tai reiškia, kad muitai ir PVM bus taikomi be išimčių. Jeigu tiesiog norite nusiųti dėžę su drabužiais broliui, tai gali būti brangu. Geriau, jeigu kas nors iš artimųjų važiuoja su tuo pačiu reisu kaip keleivis (nors sunkvežimiu nebevažiuosi keleivių... žinote, ką turiu omenyje).

Logistika, kraunamasis ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė į Angliją?

Standartiškai, jeigu niekas nešokinėja, tai nuo Išlaužo iki Londono važiuojant maždaug 3-4 dienos viena kryptimi. Bet čia neįskaitant laiko, kurį reikia praleisti paimant ir iškraunant daiktus. Jeigu tai dalinis krovinys, kur reikia apsustyti prie 5-6 adresų, tai gali užtrukti ir savaitę. Viskas priklauso nuo maršruto – ar važiuojate tiesiai į Londoną, ar į kokį šiaurės kampelis, kur keliai vingiuoja kaip ragana.

Ar vairuotojai padeda krauti?

Tai priklauso nuo to, ką susitarėte. Paprastai, jei įsigyjate "kraunamojo" paslaugą, tai vairuotojas padeda, bet jis ne staklininkas ir ne šaltkalvis. Jeigu jūs turite 300 kilogramų pianiną antrame aukšte be lifto, niekas jo nenukelės vienas. Reikės samdyti vietinius krovikus. Dažnai vairuotojai tiesiog stovi ir prižiūri, ar jums trūksta rankų, o ne neša spintas aukštyn žemyn.

Kaip skaičiuojamas tūris?

Standartiškai tai daroma pagal kubinius metrus (m3). Paimame ilgio, pločio ir aukščio daugmeną. Žmonėms dažnai sunkiai įsivaizduoti, kiek tai yra – tarkime, standartinis šaldytuvas tai apie 1 m3. Jeigu susumavote visus savo baldus ir gavote 15 m3, tai jau pusė sunkvežimio. Nereikia stengtis sumažinti skaičių, geriau tiksliai išmatuoti, nes ant vietos gali nebetilpti ir teks palikti kažką gatvėje (kas, tiesą sakant, nutiko vienam mano klientui Vokietijoje).

Ar galiu įdėti daiktų į baldų vidų?

Galima, bet labai atsargiai. Spintos turi limitą, jeigu įdėsite per daug knygų į stalčių, jo dugnas gali išlįžti. Dar blogiau, jeigu įdėsite kažką lengvo, kas gali susidaužyti per važiavimą, pvz., indus. Geriau spintas tuščias uždaryti arba įdėti tik lengvų daiktų, kaip antai patalynę. Vieną kartą kažkas įdėjo akvariumą su vandeniu (nepilną, bet vis tiek) į spintą – galite pasivaizduoti, kas atsitiko, kai vairuotojas staigiai stabdė.

Ką reiškia "dalinis krovinys"?

Tai yra būdas, kaip pigiai pervežti baldus į Angliją, kai neturite pakankamai daiktų visam sunkvežimiui. Mes surandame kitus klientus, kurie taip pat važiuoja į tą patį regioną, ir dalinėmės viena mašina. Jūs mokate tik už užimtą vietą. Minusas tas, kad reikia laukti, kol surinksime visus partnerius, ir krovinys gali atvykti ne taip greitai, kaip norėtumėte.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, nei norėtume. Prognozės orams, eilės uoste, avarijos autostradose – visi šie dalykai veikia. Jeigu pavėluojama diena ar dvi, paprastai niekas nenutraukia kontrakto, bet jeigu tai trunka ilgiau, pradedame ieškoti sprendimų. Kartais vairuotojai tiesiog pavargsta ir turi ilsėtis pagal taisykles, tai taip pat įeina į laiką. Reikia kantrybės.

Kodėl kai kurie atsisako vežti labai didelius sofas?

Angliški namai dažnai yra seni, o durų angos – siauros. Didelės "L" formos sofos dažnai tiesiog neprasilenkia pro laiptus arba pro priekines duris. Mes ne vėlėjai, kad prarytume betoną. Prieš vežiant didelius baldus būtina išmatuoti ne tik baldą, bet ir praeinamąsias vietas galutinėje stotelėje. Daugelis klientų apie tai pagalvoja tik tada, kai sunkvežimis jau stovi prie namų.

Ar galima susitikti su vairuotoju kelioje?

Neįsivaizduoju, kodėl galvojote, kad tai įmanoma. Jie važiuoja pagal griežtus grafikus ir negali sustoti prie kažkokių parduotuvių viduryje kelio, kad paimtų dėžę. Krovinys turi būti paruoštas iš anksto, o vairuotojas atvyksta tik į nurodytą adresą. Jeigu reikia kažką papildyti kelyje, tai jau kitas, daug brangesnis reisas.

Ar vežate į Škotiją ar Velsą?

Vežame, bet kaina bus didesnė. Londonas ir pietės yra viena, bet važiuoti į Glazgow ar Edinburgą reiškia papildomą 400-500 km viena kryptimi. Be to, ten keliai būna siauresni ir vairuotojai ten važiuoja labiau atsargiai. Jeigu galite, geriau krovinį atsiimti pietuose, jeigu turite galimybę nuvykti ten pačiam, taip sutaupysite nemažai pinigų.

Įpakavimas, rizikos ir saugumas

Ar turiu pats supakuoti daiktus?

Galite, bet tada atsakomybė už tai, kad kažkas nesužuos, tenka jums. Jeigu mums atiduodate supakuotas dėžes, mes tik jas užkeliame. Jeigu viduje yra trūkusi vazone, tai ne mūsų kaltė. Geriau pasirinkti mūsų siūlomą įpakavimą, tuomet žinote, kad jeigu kas nors nutiko, mes atsakome. Ir ne, seni laikraščiai nėra pakankamas apsauginis sluoksnis.

Kas dėl įpakavimo medžiagų?

Reikės gerų dėžių, burbulŗs plėvelės, įtempimo juostų. Nenaudokite senų, drėgnų dėžių iš parduotuvės po pieno – jos suges per svorį. Kartais žmonės sako, kad jie turi "tvirtas" dėžes, o paskui jos išsilydo tiesiog ant grindų sandėlyje. Investuokite į naujas dėžes, tai pigiau nei pirkti naują televizorių.

Ar apdraudžiate krovinį?

Taip, draudimas yra privalomas, bet jis turi savo niuansų. Standartinis draudimas padengia tik turtą, o ne, tarkime, jūsų laiką ar nervus. Be to, jeigu patys supakavote kažką labai trapaus, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Visada perskaitykite draudimo sąlygas, ypač skyrelį apie "force majeure" – kas nutinka, jeigu sunkvežimį užpuola liūtai (žinoma, juokauju, bet okeano pervežimuose tai realybė, o čia... tiesiog avarija).

Kas nutinka jeigu kažkas sulūžta kelyje?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą. Jeigu atvykstate į sandėlį ir matote, kad dėžė sutrupėjusi, nereikia ją pasirašyti kaip "gavęs be pastabų". Vėliau niekas nieko nedarys. Mes stengiamės padėti, bet be dokumentų ir nuotraukų mūsų rankos surištos. Vieną kartą klientas skambino po mėnesio ir sakė, kad indai sužaloję... bet jis nieko nepasakė atvykimo metu.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, bet visada yra rizika. Jeigu vežate brangią paveikslų kolekciją ar juvelyrinius dirbinius, tai geriau juos vežti su savimi, o ne dėžėje po 500 kg kitų daiktų. Sunkvežimiai yra stumiami, braižomi, krenta. Nors mes ir esame profesionalūs, fizikos dėsniai niekur nedingsi. Geriau pasilikti labiausiai vertingus daiktus sau.

Ar galima vežti maistą?

Galiu, bet labai ribotai. Negalima vežti mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir t.t. dėl sanitarijinių taisyklių. Jeigu vairuotojus sustabdys muitinė ir rado dešrą, visa siunta gali būti sunaikinta vietoje. Vieną kartą teko mesti visą kroviniį, nes kas nors slėpė kiaušinius tarp drabužių. Galima vežti tik uždarytus, ilgam laikui saugius produktus, bet visada geriau pasiklaustyti.

Ar galiu vežti alkoholį ar cigaretes?

Tai jau yra mokesčių zona. Asmeniniam naudojimui galite vežti tam tikrą kiekį, bet jeigu tai bus atrodyti kaip prekyba, konfiskuos ir baudžia. Nerekomenduoju maišyti alkoholio su baldų pervežimu – dėžė gali plyšti, o tada viskas kvepia ir sugadinta. Gera sofa, kurią reikia džiūvinti savaitę, niekam nereikės.

Kokia yra geriausia savaitės diena išvykti?

Antradienis arba trečiadienis. Pirmadienis visada chaotiškas, penktadienis – brangus dėl galinių valandų. Vidur savaitė eilės uoste mažesnės, o kainos – stabilesnės. Be to, jeigu kas nors nueina ne taip, turiite laiko iki savaitgalio viską išspręsti, o ne stovėti prieššventiniame spūstyje.

Ką daryti su baldais, kur netilpi į sunkvežimį?

Tai reali problema. Kartais žmonės sako, kad turi 10 m3, o paskaičiuojame ir gaunam 15. Tada reikia spręsti – ar palikti, ar siųsti antra mašina. Antra mašina kainuoja dvigubai. Geriau iš anksto atsisakyti nereikalingų daiktų. Nereikia vežti seno čiužinio, kurį jums šuo padirbėjo – Anglijoj jis nereikalingas.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys?

Dauguma šiuolaikinių firmų turi GPS stebėjimą. Galite pamatyti, kur mašina yra realiu laiku. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti "kur jūs?". Jis vairuoja, ne kalbės. Geriau rašyti dispacheriui, jeigu jau bijote, kad kažkas negerai.

Kaip apmokėti už paslaugas?

Paprastai reikalaujame banko pavedimu arba kortele prieš išvykstant. Grynaisiais pinigais vengiame imti, nes tai saugumo klausimas ir apskaitos. Jeigu kas nors siūlo mokėti vairuotojui rankomis "be PVM", tai yra didelė raudona vėliava – jums nieko negarantuos.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Turiu būti sąžiningas – kartos yra. Uostų mokesčiai, laikinasis sandėliavimas, jeigu pavėluojate paimti. Geriausios firmos viską papasakos iš karto. Jeigu kaina atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tikriausiai jie neįskaičiavo keltų bilietų kainos, kurią padidins paskutinę minute.

Išvados

Galiausiai, norėčiau pasakyti, kad pigus baldų pervežimas į Angliją yra įmanomas, bet jis reikalauja kantrybės ir detalaus planavimo. Nereikia tikėtis, kad už 100 eurų jums perkels visą butą per dvi dienas – toks pasaulis egzistuoja tik filmuose. Ruoškitės dokumentams, tiksliai išmatuokite turimą turtą ir nebijokite klausti sunkių klausimų pervežėjams. Jeigu pasirūpinsite šiais dalykais iš anksto, išvengsite nemažai streso ir pinigų praradimo. Sėkmės kelyje ir tegul jūsų baldai atvyksta saugiai!