Ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai? Vadovas iš vidaus, be „gražių“ žodžių

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir mačiau viską – nuo pianinų, nukritusių iš sunkvežimio, iki laimiklio, dingusio Kelne (ir vėl pasirodžiusio po savaitės). Dažniausiai man klausiate: ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai? Trumpas atsakymas – taip, ilgas – taip, jei nenusprendžiate taupyti ant draudimo arba pasikviesti kaimyno su „Gaz“ nelicenzijuotu vairuotoju. Londonas yra specifinis dėl miesto centro ribojimų ir Brexit, todėl ten nukeliauti yra šiek tiek sudėtingiau nei į kitas Anglijos dalis, bet viskas įmanoma. Tiesą sakant, saugumas priklauso ne nuo kelio ilgio, o nuo to, kaip daiktai užpakuoti ir kas sėdi vairoje. Apie šias niuansus ir kalbėsime toliau, be jokių abstrakčių dalykų.

Bendrai apie tą reikalą (kaip viskas vyksta)

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas į Londoną?

Paprastai tai trunka nuo trijų iki penkių dienų, jei kalbame apie standartinį krovinių pervežimą. Žinoma, jei vairuotojas užstrigs prie Kaliningrado arba Lenkijoje bus didelė eilė, gali prailgti. Kartais būna taip, kad krovinys surenkamas tik antrą dieną, o tada dar reikia laukti kito kroviniio, kad pilna mašina važiuotų pelningai. Tačiau jei užsakote ekskursinį (dalinį) pervežimą, tada gali būti ir greičiau – dviejų dienų variantas taip pat įmanomas, jei vairuotojas nustūmės. O dar tas oras... žiemos sąlygos gali viską sužlugdyti, tad geriau skaičiuokite su atsarga.

Ar tikrai viskas pasiekia Londoną be pažeidimų?

Dauguma kartų – taip, jei pasirinkote normalią firmą, o ne tą, kurios telefonas neatsiliepia. Turiu omenyje, kad keliai Vokietijoje yra geri, bet Anglijoje, ypač arti Londono, asfaltas gali būti... na, say, įdomesnis. Svarbiausia yra tai, kaip užsegate dėžes viduje. Jei ten šokio rutulys arba stiklinės vazos be putų, jų neišgelbės net geriausia pakaba. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris neprisipažino, kad dėžėje yra svarbiausių dokumentų be aplankų – žinote, kaip baigėsi? Teismo procesas dėl žalos atlyginimo. Užpakuokite viską tvarkingai.

Ar saugu duoti raktus vairuotojui, kai jis paima daiktus?

Tai yra standartinė praktika, jei jūsų nebuvat namuose arba reikia iškrauti sandėlyje. Asmeniškai aš visada patariu susitikti su vairuotoju, jei įmanoma. Tačiau jei negalite, patikrinkite, ar vairuotojas turi asmens dokumentą ir ar sutartyje parašytas jo numeris. Yra buvę atvejų, kai „vairuotojais“ vadindavo žmones, kurie vos sugebėdavo užvesti mašiną. Geriau būti per ankstyvas negu per vėlu. O jei jau duodate raktus, pasirūpinkite, kad kiti brangūs daiktai (kaip piniginės ar juvelyriniai dirbiniai) būtų paslėpti arba pasiimti su savimi.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs kelio ribojimuose Londone?

Londono zona ULEZ ir Low Emission Zone yra tikras košmaras vairuotojams, jei jų mašina neatitinka standartų. Gali būti taip, kad vairuotojas užvažiuos į miestą ir gaus 200 svarų baudą, kurią vėliau bando perstatyti į klientą. Todėl labai svarbu pasakyti, kur tiksliai gyvenate – ar centre, ar už miesto. Jei centre, reikia specialios leidimų mašinos. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas atsisakė važiuoti į City, nes jo „Scania“ buvo per sena. Teko iškrauti ant mažesnės mašinos. Tai kainavo papildomai, bet kitaip neįmanoma.

Ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai, jei tarp jų yra pianinas?

Pianinai yra mano mėgstamiausia ir baisiausia dalis. Taip, ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai kartu su pianinu? Galima, bet tai kainuoja. Reikia ne tik papildomų žmonių (3-4 vyrų), bet ir specialių juostų. Negalima tiesiog užstumti į kampą. Turiu omenyje, kad seni pianinai dažnai turi trūkius viduje, tad juos reikia nešti labai lėtai. Vienas klientas bandė taupyti ir paprašė pervežti pianino be liftą penktame auke... Sakau tiesiai – geriau jį parduoti čia ir nusipirkti naują Londone. Nugaros per toks neatsipirks.

Kokios mašinos naudojamos pervežimui?

Daugiausiai tai 3,5 arba 7,5 tonų sunkvežimiai. Jei daiktų nedaug, gali atvykti ir su „vilkiku“ (tiekra), jei tai dalinis krovinys. Svarbu suprasti, kad jei gyvenate kur nors siaurame gatvelėje Londone (ir tokių daug), didelė mašina tiesiog nepravažiuos. Tada reikia organizuoti perkrovą į mažesnį „Luton“ tipo furgoną. Tai vadinama „last mile“ paslauga, kuri dažnai klientus stebina, nes jos kaina nėra maža. Bet kaip bebūtų, geriau nei stovėti gatvėje ir blokuoti visą eismą.

Ar reikia būti namuose, kai atvažiuoja mašina?

Būtina ne, bet labai pageidautina. Yra buvę atvejų, kai klientas sako: „palikkite visą prie durų“, o vėliau skundžiasi, kad trūksta du dėžės su indais. Kaip aš galiu įrodyti, kad aš jas palikau, jei nėra sąrašo? Todėl geriau būti ten arba pasidaryti nuotraukas prieš išvykstant iš Lietuvos. Jei negalite būti, pavedkite kaimyną ar draugą, kuris pasirašys perdavimo aktą. Tai jūsų apsauga.

Pinigai ir kainos (nepasitikėkite)

Kiek apytiksliai kainuoja pervežimas į Londoną?

Kainos svyruoja labai stipriai – nuo 500 eurų už kelias dėžes iki 3000–4000 eurų pilnam namui (t.y. 30–40 kubinių metrų). Dabar degalai brangūs, o tiltų mokesčiai Anglijoje (Dartford Crossing) taip pat nekainuoja penkiais centais. Taip pat įkainuojame darbo valandas Lietuvoje ir Anglijoje. Negalima tiksliai pasakyti be išmatavimų. Jei kas kalba, kad gali atvežti pilną konteinerį už 1000 eurų, tikriausiai jis arba meluoja, arba važiuos be draudimo. Geriau klausti konkrečių skaičių pagal tūrį.

Ar kaina keičiasi, jei aš gyvenu ne Vilniuje, o pvz. Klaipėdoje?

Žinoma, keičiasi. Jei reikia važiuoti į kitą miestą rinkti daiktus, tai papildomi kilometrai ir vairuotojo laikas. Kartais susidaro situacija, kad reikia sukti visą Lietuvą – paimti iš vieno, paskui iš kito. Tada tai vadinama „konsolidacija“, tai gali būti pigiau, jei sutinkate laukti, kada mes surinksime kitus klientus. Bet jei jums skubia, turite mokėti tuos papildomus 100–200 eurų už nuvažiavimą į kitą miestą. Tai logiška.

Ką daryti, jei gavau brangesnę sąskaitą nei buvo kalbama?

Tikrinkite sutartį. Dažnai klientai išgirda vieną skaičių telefone, bet sutartyje parašyta „nuo...“. Pavyzdžiui, įvertintas tūris buvo 15 kubų, o pasirodė 20. Tada kaina auga automatiškai. Taip pat gali būti papildomų paslaugų, kurių neplanavote, pvz., liftas neveikia (tai vėl papildomi 50 eurų už laiptus). Aš visada stengiuosi įspėti apie galimas išlaidas iš anksto, bet ne visi mano kolegos elgiasi taip garbingai. Skaitykite smulkmenas (t.y. sutarties tekstą).

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai imamas avansas (depozitas), apie 30–50 proc., kad būtumėte įsipareigoję ir mes galėtume planuoti grafiką. Likusią dalį mokate, kai daiktai yra pakrauti arba kai jie atvyksta į Londoną. Nerekomenduoju mokėti 100 proc. iš karto, nes jei firma dingsta (o tokių atvejų, deja, buvo), prarasite pinigus ir daiktus. Saugiau padaryti pavedimą atvykus, išskyrus tą avansą.

Ar galima kažkaip užsisakyti pigiau, tarkim, per „blablacar“ tipo sistemą?

Galima, jei norite rizikuoti. Turiu istoriją apie klientą, kuris pavedė daiktus vyrui su „Mercedes“ Vito. Vairuotojas nusprendė uždirbti pinigų pakeliui ir pakrauė tris klientus. Rezultatas – dėžės sumaišytos, vieno kliento šlepetės atsidūrį kito lovoje, o vairuotojas dar ir nepyko. Profesionalios firmos turi draudimą, atsakomybę ir tvarkingą procesą. Ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai su savaitgalių vairuotoju? Tikriausiai ne, nebent jums labai nesvarbu, kas atsitiks su tais daiktais.

Dokumentai, muitinė ir tas Brexit (nuo 2021-ųjų jau kitaip)

Ar dabar reikia kokių nors specialių dokumentų išvykstant į Angliją?

Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinė Karalystė nebėra ES, tai keit�si dauguma dalykų. Reikia pateikti eksporto deklaraciją. Geriau, kad tai padarytų tarpininkas (pvz., mes), nes jei padarysite klaidą, gausite baudą. Jums kaip asmeniui reikės sutarties su pervežėju, turto sąrašo (inventoriaus) ir asmens dokumento. Be to, jei persikeliate gyventi galutinai, gali tekti įrodyti, kad gyvenote ne Anglijoje mažiau nei 12 paskutinių mėnesių (Transfer of Residence relief). Tai leidžia nemoketi muito ir PVM, bet dokumentus reikia rinkti griežtai.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Čia yra pilna chaoso. Maisto produktų iš ES į JK beveik nebegalima vežti asmeniniam naudojimui, jei jame yra mėsos arba pieno produktų (pvz., kumpis, sūris). Muitinė tikrai išmes. Alkoholio ir cigarečių normos yra griežtos – alkoholio galima vežti tik tam tikrą kiekį (pavyzdžiui, 18 litrų vyno, 4 litrai stipraus gėrimo). Jei daugiau – tai jau bus komercinis siuntimas ir reikės mokėti mokesčius. Geriau viską suvalgyti čia, o ten nusipirkti naujo (nors ten brangia).

Ar mano senas automobilis praeis per muitinę?

Jei jį pardodate arba donateinate Anglijoje, tai galima be mokesčių, jei ten ilgiau nei 6 mėnesius. Bet jei ten jį paliksite ir važiuosite atgal Lietuvon su kitu mašina, gali būti problemų su „car export“. Be to, Anglijoje reikės užsiregistruoti mašiną (DVLA) ir sumokėti mokesčius (Road Tax). Vienas mano klientas nusivijo seną „Audi“, o ten pasirodė, kad tai kairiąją ranką vairuojama (kas OK), bet techninė buvo pasibaigusi prieš metus. Teko daryti naują MVPP Anglijoje. Tai ne taip paprasta.

Kas daryti su technika – ar reikia mokėti PVM?

Jei technika (kompiuteriai, telefonai) yra naudota ir asmeniniam naudojimui, PVM mokėti nereikia (jei taikoma TOR relief). Bet jei turite dvi neįpakuotas dėžes su naujais „iPhone“ (tarkim, dovanoms), muitininkas galvojo, kad tai verslas. Tada gausite sąskaitą. Geriau viską įpakuoti į dėžes, kad atrodytų, kad tai tikrai jūsų daiktai iš namų, o ne parduotuvės prekės. Turėkite pirkinių čekius, jei juos dar turite, bent jau brangiems daiktams.

Ar jūs užpildote visus tuos muitinės dokumentus už mane?

Taip, mes darome tai kasdien. Mums reikia tik jūsų paso duomenų ir gana išsamaus daiktų sąrašo. Žinoma, galite tai padaryti patys, bet tikėkitės, kad užtruksite pusę dienos ir galbūt padarysite klaidą. Muitinės sistemos (pvz., CDS) nėra labai vartotojui draugiškos. Vieną kartą klientas bandė pats deklaruoti ir užstrigo sistemoje, dėl to jo kroviniui teko stovėti sandėlyje penkias dienas. Tas sandėlis mokesčius už laikymą neatsisako. Geriau palikti profesonalams.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju (keleivis)?

Teoriškai galima, jei yra vietos (pvz., 3,5 t furgone). Tačiau dėl draudimo ir vizų (jei reikia) tai gali būti sudėtinga. Po Brexit, lietuviams nereikia vizos, bet darbdaviui Anglijoje reikia tam tikrų leidimų, jei jis veža keleivius už pinigų. Dažniausiai vairuotojai nesileidžia keleivių dėl atsakomybės – jei kas nutiks kelyje, draudimas nebegalioja. Be to, 10 valandų kelionė su svetimu vairuotoju, kuris kalba tik rusiškai ar angliškai, gali būti labai pavargianti patirtis. Geriau skristi lėktuvu.

Pakavimas, draudimas ir smulkmenos

Kaip supakuoti lėkštes, kad jos nesužlūžtų?

Pagrindinė taisyklė – vertikaliai. Niekada neguldykite lėkščių vieną ant kitos lygiai, nes viršutinės sversios ir sužlugs. Reikia kiekvieną apvynioti popieriumi (burbulu) ir statyti ant krašto. Taip pat reikia užpildyti tuščias vietas dėžėje, pvz., supopieriuotomis laikraštinėmis arba drabužiais. Jei girdite, kaip lėkštės dundasi dėžėjeje, tai blogas ženklas. Tas garsas reiškia, kad kelionės metu jos susmulks į tritas. Naudokite specialias dėžes su skyreliais (cell dividers) – tai geriausia investicija.

Ar jūs duotate dėžes ir pakavimo medžiagas?

Dauguma firmų tai daro. Mes galime atvežti dėžes ir juos parvežti atgal (iššokus). Taip pat turime popieriaus, burbulų, lipniajuosčes. Kainos už tai ne milžiniškos, bet tai pridedama prie galutinės sąskaitos. Jei norite sutaupyti, galite eiti į prekybos centrą ir paprašyti dėžių iš prekybos centro (žinoma, tai nemokamai), bet jos bus skirtingų dydžių, o ne standartinės, todėl sunkiau krauti į mašiną. Be to, prekybos centrų dėžės būna dažnai nešvarios.

Kaip su tais „nešiojamais“ daiktais (baggage), kurių negalima dėžėti?

Tai būna dažna problema. Suvenyrai, vazonai, daiktai, kurie netelpa arba negali būti uždaryti. Tokius daiktus geriausia susidėti į specialias soft-bags (minkštas krepšys) arba apvynioti stretch plėvele. Jei tai labai trapi (pvz., didelis veidrodis), reikia sukurti medinį rėmą (krate). Tai papildomai kainuoja, bet veidrodžio fragmentai po viso kėbulo nėra malonus vaizdas. Stengiamės viską įdėti į dėžes, nes taip saugiau ir lengviau statyti vieną ant kitos.

Ar atveža daiktus tiesiai į butą ar tik į gatvę?

Jei bute yra liftas, atvežame į butą. Jei ne – tenka laiptais. Londono namuose dažnai būna siauros laiptinės, kur net praeina du žmones. Tada tai trunka ilgiau. Jei įleidimas į gatvę yra apribotas (pvz., tik rezidentams), reikia gauti leidimą iš savivaldybės (parking permit). Mes galime tai padaryti, bet reikia žinoti automobilio numerį ir laiką. Kitu atveju gausite baudą, kurią padėsime mokėti jūs (ir dar mūsų mokestį už dokumentų tvarkymą).

Kas jei Londono gatvė per siaura sunkvežimiui?

Tada mes išsiaiškiname tai iš anksto, naudodami „Google Street View“. Jei matome, kad nepravažiuosime, pranešame ir siūlome variantą – palikti mašiną artimiausioje vietoje (pvz., didesnėje gatvėje) ir pervežti daiktus mažesniu furgonu arba rankomis. Kartais tai reiškia 50 metrų ėjimą su sofos, kartais – 200 metrų. Klientams tai nepatinka, bet mes negalime laužyti fizikos dėsnių arba griauti sienų (nors kartais būna įdomių pasiūlymų).

Dėl draudimo – ką daryti jei kažką sulaužo?

Pirmiausia, nedarykite to pačios klaidos kaip viena klientė, kuri iš karto išmetė sulaužytą daiktą. Reikia užfiksuoti žalą (fotografuoti) ir parašyti pranešimą vairuotojui (damage report). Be to, draudimas dažnai nedengia daiktų, kuriuos pakavote patys (PBO – packed by owner). Jei dėžė atrodo gerai, o viduje viskas susmulko, draudimo bendrovė gali atsisakyti mokėti, nes sakyti, kad blogai supakavote. Todėl geriau, kad supakuotų mūsų komanda.

Ar viskas apdrausta 100 proc. vertės?

Standartiškai draudimas yra apie 10–20 eurų už kilogramą. Jei vežate 500 kg daiktų, gaunate apie 5000–10000 eurų apsaugos. Jei turite brangiausių daiktų (brangiausių drobių, juvelyrų), reikia juos specialiai aprašyti ir gali tekti mokėti didesnę draudimo premiją. Ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai be drabužių? Ne, bet juos apdrausti daugiausiai ir būna. Pasitikrinkite savo namų draudimą – kartai jis dengia ir pervežimą. Nereikia双 mokėti (t.y. mokėti du kartus).

Ar reikia daryti išsamų daiktų sąrašą (inventorių)?

Būtina. Be sąrašo neišvyksite iš šalies (muitinė), o jei dingsta kažkas dėžėje (tarkim, vienas indas), neįrodysite, kad jis ten buvo. Sąraše turi būti ne tik „indai“, bet ir „porceliano lėkštės, 10 vnt., apytikslė vertė 200 eurų“. Kuo detaliau, tuo mažiau ginčų vėliau. Žinau, kad tai begėdis darbas, tačiau tai jūsų apsauga. Galite tiesiog filmuoti telefonu, kaip dedate daiktus į dėžes – tai irgi veikia kaip įrodymas.

Ar verta rinktis didelę tarptautinę firmą ar mažą vietinę?

Didelės firmos turi gerus tinklus, bet dažnai jos yra brangios ir biurokratiškos. Mažos vietinės firmos (kaip mūsų) dažnai yra lankstesnės, galima susitarti dėl laiko, o vairuotojai yra „savi“ žmonės, ne nuominiai iš kitos šalies. Tačiau patikrinkite atsiliepimus. Jei firmos svetainėje nėra adreso arba telefonas neatsiliepia, vengkite. Geriausia rinktis tą, kuris turi patirties būtent su Anglija, nes ten yra specifiniai reikalavimai, kurių Vokietijoje nėra.

Išvados

Apibendrinant, klausimas, ar galima pervežti visus daiktus į Londoną saugiai, turi teigiamą atsakymą, jei pasiruošiate atsakingai. Nenuokslėjama kaina, dokumentų chaosas po Brexit ir Londono eismų specifika gali būti iššūkis, bet su geru planavimu viskas įmanoma. Svarbiausia – neskubėkite rinktis pigiausio varianto, nes daiktų saugumas (ir jūsų nervai) verti daugiau. Geriau iš anksto pasidaryti sąrašį, aptarti su vairuotoju iškrovos vietą ir užtikrinti, kad turius galiojantį draudimą. Tada kelionė į naują gyvenimą Anglijoje nebus apkraunta nenumatytų problemų.