Ar galima pervežti meno kūrinius iš Londono? Žinios iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, pasakykim tiesiog, mažai kas mane gali šiokiu tokiu nustebinti. Bet kai klientai klausia, ar galima pervežti meno kūrinius iš Londono, visada nusišypsnu, nes atsakymas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Po „Breksito“ visa Europos logistika pasisuko ant galvos, o Didžiosios Britanijos formalumai tapo tokie pat sudėtingi kaip šachmatų partija. Tiesa, viskas įmanoma, jei žinai, kur gnybti.

Neseniai teko vežti vieno kolekcionieriaus paveikslą, kuris buvo įrėmintas senais, XX a. pradžios rėmais. Muitininkas Lietuvoje norėjo juos išardyti, neįtariant, kad tai meno kūrinio dalis. Vienišai teko girtis su jais apie dailę, kol nuskubėjau gauti konservatoriaus pažymą. Taip, tai įmanoma, bet kartais reikia kantrybės. Štai kas jums tikrai reikia žinoti, kad nenukryptum nuo kelio.

Bendrai apie pervežimą ir „Breksitą“

Ar galima pervežti meno kūrinius iš Londono dabar, kai JK nebe ES?

Galima, absoliučiai. Bet procesas pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprasta kaip nupirkti duoną parduotuvėje – sukrauti, važiuoji, niekas neberia. Dabar reikia eiti per importo procedūras. Turi deklaruoti krovinių iš Londoną atvykimo vietą, pateikti eksporto deklaraciją iš JK pusės. Tai nebebūna tiesioginis maršrutas, dabar tai tarptautinis reisas su visa papildoma burokratija ant kojų.

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Nesakyčiau, kad tai atsitiks per dvi dienas. Paprastai planuokite savaitę, o jei dalykai susikerta su muitinėmis, tai ir dvi. Prieš tai važiuodavome per Doverį be sustojimų, dabai ten eilės gali būti kelios valandos (o kartais ir dienos, jei kas nors nutiko). Tada reikia laukti, kol muitinė apdoros dokumentus Lietuvoje. Tai ne toks greitas, kaip siųsti laišką.

Ar labai padidėjo kainos?

Kainos tikrai pakilo, ne melagsiu. Prieš penkerius metus galėjai susitarti dėl simbolinio mokesties, jei buvo tuščia grįžtamoji kryptis. Dabar dėl muitinės procedūrų ir „laukiančiųjų“ rinkliavų Anglijoje kaina padidėjo maždaug 30–40 proc. Be to, jei reikalingas specialus transportas su klimato kontrole, tai dar brangiau. Benzoinas nebe tas koks buvo, ir tai taip pat įeina į kainą.

Ar galiu vežti paveikslus asmeniškai savo automobiliu?

Galima, jeigu esi tamsus. Jei turi ką nors brangaus, turi būti deklaruota kaip asmeninis daiktas arba importuojama prekė. Jei muitinė įtars, kad tai verslas, gali būti nemalonumų. Geriau visada pasikalbėti su brokeriu prieš važiuojant. Nereikia rizikuoti, kad uždarys sieną ir pradės klausinėti, kodėl turi tris van Gogho (tikriausiai kopijas, bet vis tiek) bagažinėje.

Kas nutinka, jei paveikslas yra labai senas?

Tada prasideda tikrai įdomu. Seni daiktai gali būti apriboti dėl kultūros vertybių išvežimo įstatymų JK. Jei daiktas yra senesnis nei 50 metų ir vertesnis nei tam tikra suma, reikės licencijos išvykti iš šalies. Vieną kartą teko laukti mėnesį, kol gavome leidimą vienam XIX a. indui. Tai ne nuo mūsų priklauso, tai jų vidaus reikalai.

Ar saugu vežti per Lamanšą?

Šiuo metu viskas tvarkoje, laivai plaukioja kas valandą. Bet dėl vėjo kartos atšaukia, tai ne mūsų rankose. Krovininiam automobiliui tai nėra didelė problema, jis stovis vietoje, bet jei turi labai jautrų kūrinį, svyruoti ant bangų nėra naudinga. Geriau rinktis greitesnį kelią arba užtikrinti, kad dėžė būtų ant amortizatorių.

Dokumentai ir muitinė (nuo ko galva skauda)

Kokius pagrindinius dokumentus reikia turi?

Būtina turėti eksporto deklaraciją iš JK (jie labai griežti dėl to), importo deklaraciją į Lietuvą ir, žinoma, CMR konosamentą. Be to, reikės PVM mokėtojo kodo, jei verslas, asmens kodo – jei privatus asmuo. Dar reikia invioce (pvm sąskaitos faktūros), kurioje nurodyta tiksli meno kūrinio vertė ir pavadinimas. Be šitų lapų nei kur neinu.

Ar reikia mokėti PVM importuojant?

Jei esi verslininkas ir turi PVM kodą, tai dažniausiai galima taikyti „0 proc“ tarifą importui, jei pateiki atitinkamus dokumentus. Privatus asmuo gali turėti sumokėti PVM, jei vertė viršija 150 eurų (nors čia taisyklės keičiasi, patikrinkit dabartinę situaciją). Meno kūriniai turi savo niuansų, bet dažnai jie apmokestintami standartiškai.

Kas dėl vertybių prognozės?

Tai vienas svarbiausių dalykų. Turi nustatyti tikrąją vertę ne pagal tai, ką tu už mokėjai ar kiek nori parduoti, o pagal rinkos vertę. Muitinė turi savo vertintojus. Jei parašysi, kad paveikslas vertas 10 eurų, o jis panašus į tūkstantinį, pareikš įtarimų. Tada gali tekti mokėti muitus ir mokesčius nuo jų nustatytos vertės.

Kas toks HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas – tai prekės kodas, kuris nulemia mokesčius. Meno kūriniai, paveikslai, skulptūros turi savus kodus (pavyzdžiui, 9701 grupėje). Jei suklysi su kodu, gali būti bauda arba neteisingas apmokestinimas. Kartais sunku pasirinkti – ar tai originalas, ar reprodukcija, ar antikvariatas. Aš čia dažnai pasikonsultuoju su brokeriu, kad būtų užtikrinta tiesa.

Ar turi būti draudimo polisas?

Tai nebūtina įstatymo požiūriu, bet būtina proto požiūriu. Jei tave partrenka pilkas „Volvo“ ir tavo paveikslas suskyla į drobes, be draudimo lieksi su niekuo. Draudimas turi dengti visą maršrutą nui siuntėjo sandėlio iki gavėjo rankų. Patariau visada įtraukti „visų rizikų“ draudimą.

Kas dėl kultūros vertybių išvežimo leidimo?

Jei kūrinį laikome kultūros vertybe, JK gali drausti jo išvežimą be specialaus leidimo. Tai užtrunka. Vieną kartą teko vežti XIX a. baldus ir gavome laišką, kad negalima išvežti be specialisto vertinimo. Tai buvo galvos skausmas. Geriau i anksto pasitikrinti ar tai ne saugomas objektas.

Ar galima apeiti muitinę?

Jokių būdų. Viskas praeina per skenerius arba fizinę patikrą. Bandyti apeiti – tai nusikaltimas. Taip, gali būti, kad tą kartą nepaims, bet jei paims – baudos milžiniškos, o daiktas gali būti konfiskuotas. Geriau užpildyti formą ir laukti valandos, nei gaišti metus teisme.

Pakavimas ir techninės pusės

Kaip turi būti supakuotas paveikslas?

Ne tiesiog į kartoną su popieriumi. Reikia specialios dėžės, geriausiai medinės su viduje įmontuota putos arba specialios „korseto“ sistemos, kuri laiko rėmą tvirtai. Paveikslas neturi liesti dėžės sienelių. Jei keliauja ilgai, reikia ir drėgmės sugeriklių, kad neoksiduotų rėmas ar nepaplytų drobė.

Ar reikia klimatinės kontrolės?

Jei tai brangus senas paveikslas arba jautrus medžiagos kūrinys, tai taip. Temperatūros pokyčiai ir drėgmė gali sugadinti drobę. Specialiuose sunkvežimiuose yra tokios sistemos, bet tai kainuoja. Jei veži vasarą ir oras 30 laipsnių, be kondicionieriaus paveiksle gali atsirasti plyšių. Verta investuoti.

Kas dėl skulptūrų – jos sunkesnės?

Skulptūros yra dar didesnė bėda, nes jos turi svorio centrą, kuris gali pasislinkti. Reikia užfiksuoti jas taip, kad jos nejudėtų nė milimetro. Kartais naudojame net specialius rėmus, kurie pritvirtinami prie grindų furgone. Buvau atvejis, kai bronzinė statula nukrito per stabdymą – tai buvo liūdna pamoka.

Ar galima krauti su kitais daiktais?

Galima, jei tai nekelia rizikos. Bet geriau ne. Jei virš tavo dailininko drobės guli statybinės medžiagos ar aštrios detalės, tai laukiate bėdų. Meno kūriniai turi eiti atskirai, „švariuoju“ reisu. Niekas nenori rizikuoti milijonine verte dėl to, kad kažkas įmetė netvarkingą lagaminą.

Kas daro tarpininkai, kai atvyksta į galeriją?

Jie ne tik iškrauna. Jie tikrina, ar dėžės nepažeistos, ar saugos antspaudai vietose. Tada atidaro dėžę kartu su kuratoriumi ir tikrina būklę pagal „condition report“. Jei randama įbrėžimas, kurio nebuvo išvežiant, tai draudimo kompanijai vaizduojama. Tai preciziškas darbas.

Ar turi būti sandėliuojamas specialiai?

Taip, jei laikomas ilgiau. Sandėlyje turi būti normali drėgmė ir temperatūra, apsauga nuo ugnies. Negali tiesiog mesti į garážą ant grindų. Aš mačiau, kaip vienas klientas taip padarė su savo tėvo paveikslais – po metų ten buvo tik pelėsis ir rūdys. Negerai.

Rizikos ir realios situacijos

Kas daryti, jei krovinys dingsta?

Tai blogiausias scenarijus, bet nutinka. Tada tu skambini draudikui, pateiki visus CMR ir dokumentus. Jei buvo teisiškai visą laiką deklaruota, turi gauti pinigus. Bet jei parašei, kad veži „senus daiktus“ be jokios vertės, gausi tik 5 eurų. Būk sąžiningas su dokumentais.

Ar dažnai sugadina daiktus?

Statistiškai labai retai, mūsų firmos tai nebuvo (paliesk medį). Bet pasaulyje tai nutinka. Dažniausia ne dėl avarijų, o dėl blogo pakavimo. Kai kurios firmos taupo ant dėžių ir tada keliaujant į duobę visą tai pašoka. Rinkis patikimą partnerį, o ne pigiausią pasiūlymą AliExpresse.

Kaip elgtis su muitinės patikra?

Jie gali atidaryti dėžę. Jei ji atidaryta be tavęs ir be konservatoriaus, tai didelė problema. Visada reikia reikalauti, kad patikra vyktų tavo arba tarpininko akivaizdoje. Yra girdėjęs istorijų, kai muitininkai bandė ištraukti drobę iš rėmo... nereikia leisti jiems to daryti be specialisto.

Ar verta rizikuoti su nelegaliais daiktais?

Niekada. Jei daiktas pavogtas arba jo kilmė įtartina, tu gali patekti į didžiulę bėdą. Interpolas seka tokius dalykus. Vieną kartą gavome užklausą dėl vieno paveikslo ir teko jį perduoti pareigūnams. Niekas nenori būti partijos tarptautiniame tyrime.

Kas dėl atsakomybės – kas turi mokėti, jei kas nutinka?

Jei sutartyje parašyta, kad tarpininkas atsakingas, tai jis. Bet dažnai kontraktuose yra išlygų – „jėgos maiorė“ ir t.t. Geriausia sudaryti aiškų CMR, kur nurodyta tiksli atsakomybės riba. Dažniausiai limited liability yra apie 8-10 SDR vienų už kg, tai mažai, jei paveikslas sveria 5 kg, o kainuoja 50 tūkst.

O jei klientas pats sugadina pakuoždamas?

Tada tai ne mūsų reikalas. Mes tik patikriname išvažiuodami. Jei dėžė jau su įbrėžimais, tai mes tai užrašome. Nebe vieną kartą matęs, kad klientai bando įkišti per daug dalykų į vieną dėžę ir ją spaust. Tada ji plyšta. Būkite protingi, geriau dvi dėžės nei viena sulaužyta.

Ar reikia turėti lokali partnerį Londone?

Labai padeda. Anglai mėgsta viską daryti „pagal savo“ ir jei turi ten žmogų, kuris gali užpildyti eksporto deklaraciją vietiniame portale, tai pusės laiko sutaupai. Be to, jei reikia pakavimo paslaugų vietoje, tas žmogus tai organizuoja.

Kas nutinka, jei paveikslas negrįžta iš parodos?

Kartais vežame į parodą Vokietijoje ar Prancūzijoje ir turi grįžti. Tada reikalingas „temporary import“ dokumentacijos derinys. Jei nepagrįžti laiku, gali būti paskaičiuoti mokesčiai kaip už galutinį importą. Ten reikia tikrai laikytis laikaraščio.

Ar galima vežti labai didelius instaliacijas?

Galima, bet tai jau nebe įprastas furgonas. Reikia specialios technikos, kartais net kelis sunkvežimius arba didelio tūrio konteinerius. O patikslinantis (tai jau labai retai), kai instaliacija netelpa pro duris, tenka išmontuoti pastato dalį. Tai brangu ir sudėtinga.

Kainos ir pasirinkimas

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Svoris, tūris, kilmės šalis, konkretus adresas (centras Londono ar užmiestis), draudimo suma, ar reikia kelti, ar reikia mokėti PVM. Tai kaip mozaika. Neįmanoma pasakyti „nuo 100 eurų“ iš karto, turiu matyti užklausimą. Kiekvienas atvejis individualus.

Ar pigiau vežti daliniu kroviniu (LTL)?

Galbūt, bet aš nerekomenduočiau meno kūriniams. Daliniame krovininyje tavo dėžė gali būti po trys šimtus kilogramų buitinės technikos. Vibruacijos, smūgiai... Nenukrypsiu nuo nuomonio, kad meno kūriniai turi važiuoti atskirai, pilnu furgonu arba daline siunta tik su kitais meno daiktais.

Ar galima susitarti dėl mokėjimo gavęs?

Nereguliari klientams taip nedarydžiau, per daug rizikuojame. Jei dirbam su galerija, kuriai pasitikime, taip, galima. Bet jei nežinomas žmogus iš Londono skambina, reikalauju išankstinio apmokėjimo arba bent 50 proc. depozito. Girdėjau istorijų, kai po vežimo sąskaitą tiesiog ignoravo.

Kokios papildomos paslaugos gali būti?

Gali atvykti pakavėjai, kurie viską supakuos vietoje. Galimas kurjeris su dokumentais tarp rankų. Galimas saugumas prie furgono. Galimas ekskursinis vairuotojas (juokauju). Bet rimtai – viskas, kas susiję su saugumu ir logistika „prie durų“, kainuoja.

Ar taip, kad pigiau pačiam nuvykti ir parvežti?

Jei skaičiuoji tik degalus – taip. Bet jei pridėsi laiką, bilietus, miego, daikto draudimą kelionės metu (jei neturi), nervus dėl Kent kontrolės – tai taps brangiau. Be to, jei ko nors nežinsi su dokumentais, gali praleisti dieną sienoj. Mums tai kasdieninė duona.

Kas dėl kainų kitimo sezonuose?

Kalėdoms ir vasaros atostogoms kaina šoktelniaują. Visi vežia dovanas, todėl vietų mažiau. Jei gali planuoti, rinkis pavasarį ar rudens pradžią. Tada ir eilės mažesnės, ir vairuotojai ramesni, ir kaina gali būti gerokiau (tiek, tiek... gal 10 proc).

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei veži ne vieną daiktą arba esi nuolatinis klientas – aišku. Bet nedaryk to įpročio prašyti nuolaidos vos užsisakęs paslaugą. Mums taip pat reikia sumokėti degalus, mokesčius ir vairuotojams. Nėra magiško mygtuko, kuris leistų pigiau vežti.

Ką daryti, jei kaina per didelė?

Klausk išskaidymo. Gal čia per brangus draudimas? Gal per brangus pakavimas? Kartais klientai nupučia vertę į dangų, o draudimas kainuoja milžiniškai. Galima sumažinti draudimo sumą (tai tavo rizika), tada sumažėja ir galutinė kaina.

Išvada

Taigi, ar galima pervežti meno kūrinius iš Londono? Žinoma, taip. Aš matęs esu viską – nuo senų sovietmečio plakatų iki originalų, kainuojančių daugiau nei kai kurie namai Vilniaus centre. Svarbiausia yra nesitikėti, kad tai bus atsitiktinumas ir viskas nuks pati. Pasiruošk dokumentams, draudimui ir tam, kad teks šiek tiek palaukti. Jei dar abejoji, geriau skambink man arba kitam ekspertui, nei bandyk vežti tą paveikslas lagamine po sėdynę. Nors ir taip kartais pavyksta (bet nerekomenduoju!).