Ar galima pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją: praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, pasakysiu tiesiai, mažai kas daro man tokį įspūdį kaip klientų kūrybiškumas. Dažnai gaunu telefoną su klausimu, ar įmanoma pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, ir dažniausiai jau žinau atsakymą anksčiau, nei baigiu kalbę. Tačiau logistika, ypač po Breksito, pasikeitė taip, kad kas antrą dieną tenka sukti galva. Viskas įmanoma, jei žinai, su kuo kalbi ir kaip suprasti tas tas visas "smulkmenas", kurios iš tikrųjų nėra tokios smulkios. Štai trumpai apie tai, kas vyksta už kabinos durelių.

Bendrai apie tą reikalą ir dydžius

Ar telpa didelė sofa į tokią mašiną?

Žiūrėk, čia viskas priklauso nuo to, ką tu vadi svajoje apie tą sofą. Jei tai Standartinis „Sprinter“ ar „Transit“, tada dažniausiai telpa net trivietės, jei jas išardinai (arba jei vairuotojas sutria ir nupjauja kojas, kas uždrausta, bet kartais daroma). Patikslinsiu – galiniai durys tiesiogiai įleidžia tą daiktą, jei jo aukštis neviršija 1,7 metro. Buvo atvejis, kai klientas bandė įkišti kokį senoviną apyrankės formos kampą, tai teko palikti priešais sandėlį, nes tikrai netilpo. Geriau siųsti nuotrauką išmatavimų, nei vėliau ginčytis priešais vairuotoją.

Ką daryti, jei daiktas yra didesnis nei durų anga?

Tai jau yra klasika. Jei daiktas išlenda už angos ribų, mes turime problemą, nes Anglijoje policija mėgsta sustabdyti viską, kas kyšo. Kartais galima uždėti raudoną vėliavėlę (išskirtinio krovinio ženklą), bet turi būti speciali leidimas. Realiai, jei tai tiesiog ilga lentelė ar vamzdis, uždedame ir važiuojame, jei tai ne per daug didelis skydas ar kažkas panašaus. Bet aš tave nekviesčiu rizikuoti, geriau iš anksto pasakyk, kad tai kažkas keisto.

Ar galima pervežti į Angliją pianiną?

Oho, pianinas... Tai yra mano mėgstamiausia partija. Jei tai „kornetas“ (stovintis pianinas), tai telpa be problemų, jei jis nėra per sunkus (iki 300 kg). Bet jei tai didelis „koncertinis“ pianinas, tuomet jis netilps nei į mikroautobusą, nei į vidutinės klasės sunkvežimį dėl aukščio. Dar reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas vienas to nepakels – reikės keltuvo abiems pusėms. Anglijoje keltuvas kainuoja kaip nupirkti naudą pianiną, tai galvok prieš duodant užsakymą.

Kiek svorio telpa į tą mašiną?

Oficialiai vienas „Sprinter“ iškelia apie 1,2 - 1,4 tonos krovos svorio. Nežinau, kodėl visi mano, kad ten tilps tona cemento ir dar pusės tonos plytų. Vieną kartą klientas įkrovė tiek daug knygų (taip, knygų!), kad važiuodamas kalneliu vairuotojas maždaug 20 km/h važiavo. Negalima perkrauti, nes sustoja variklis arba lūžta puspriekabės (jei tokia yra). Geriau sakyk tikrą svorį, mes išversim.

Ar galiu atsivežti motorolerį?

Taip, galima, bet ten yra vienas „būk“ – degalai. Jei talpykla pilna, muitinėje gali būti problemų, nors dažniausiai praleidžia, jei tai ne benzinas kanistruose. Motoroleris turi būti užfiksuotas tvirtai, kad nenukristų posūkiuose (o Anglijoje posūkiai kairėn gali būti staigūs). Dar reikia nuplauti tas padangas, kad nevežtum lietų dirvožemio – jie ten turi apie tai specialių detektorių (ne, šnekodžiu, tiesiog jie yra griežti dėl švaros).

Ar telpa dviračias? O keli dviračiai?

Žinoma, dviračiai tai ne problema. Netgi penki dviračiai tilps, jei juos pakabinti ant specialios konstrukcijos arba guldyti ant grindų vieną ant kito (tačiau gali sukristi). Anglijoje dviračiai labai populiarūs, tai mėgstame vežti tokius krovinius. Vienintelis dalykas – užtikrink, kad nutekėjimas iš ežero ne būtų, nes paskui mašina smirdi sūriu vandeniu kelias dienas. Vairuotojai to nemėgsta.

Kas dėl ilgio, jei aš turiu labai ilgą daiktą?

Mikroautobuso kėbulo ilgis vidutiniškai yra 4-5 metrai. Jei turi 6 metrų vamzdį, jo tilpti negali (jei nėra atidaro stogo, kas retai pasitaiko standartiniuose pervežimuose į Angliją). Tokiu atveju reikia ieškoti kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, su atidaru kėbulu. Neklausyk, ar galima užmegzti tą daiktą ant galo – ne, negalima, nes pavojinga ir neteisėta.

Ar saugu pervežti stiklą ar langus?

Stiklas – tai nervai. Viskas priklauso nuo to, kaip jis supakuotas. Jei atsiųsi tiesiog stiklą apvyniotą sena laikraščiu, aš jausiuosi blogai. Reikia stiklo pakuoju iš makulofoam arba specialių dėžių. Didelius stiklus (pvz., vitrinas) pervežti mikroautobusu į Angliją įmanoma, jei jie stati ir užtvirtinti tarp prekių. Tačiau atsakomybė už sužalojimą lieka ant tavęs, jei nepakuoji gerai.

Ar galima su jumis važiuoti keleiviui?

Tai priklauso nuo to, kas yra tas „mes“. Jei tai yra krovininio mikroautobuso pervežimas į Angliją, tu kaip keleivis negali važiuoti, jei neturi tam leidimo („ličenzijos“). Dauguma vairuotojų tiesiog nori ramiai važiuoti ir miegoti, o ne kalbėtis su keleiviu penkias valandas. Be to, draudimas nedengia keleivių tokiuose maršrutuose, jei tai ne neterminuotas taksi. Geriau ieškok ypatingo keleivinio pervežimo.

Kainos, pinigai ir kita buitinė ekonomika

Kiek kainuoja toks pervežimas į Angliją?

Kainos šokiruoja, pripažinsiu. Vieną dieną degalai 1,5 Eur, kitą – 1,7. Be to, tunelis ar keltas (Eurotunelis arba Kalė-Doveris) dabar kainuoja kaip nupirkti mažą automobilį. Paprastai, jei tu nori pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, tai kils nuo 400 iki 800 eurų priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje (Londonas ar kažkur šiaurėje). Jei kas pasako, kad padarys už 200, tai arba jis vogia degalus, arba tu savo daiktus daugiau nematysi.

Kodėl brangiau nei anksčiau?

Breksitas, brangiau degalai, darbo jėgos trūkumas... Vairuotojų reikia mokėti daugiau, kad jie nebištų prie sienos. Be to, Anglijoje dabar reikia mokėti už įvažiavimą į šalį (kai kuriais atvejais) arba už išleidimą (tai jau seniai įvesta). Ir dar mokesčiai už vairuotojo dienas atostogaujant (tarybinis laikas, nors jau ne tarybinis). Tai viskas susideda į tą kainą.

Ar reikia mokėti iš karto?

Dažniausiai taip. Mes jau nusipirkome bilietus į tunelį, užkrovėme degalus, išleido pinigus į priekį. Jei tu atsisakai paskutinę minutę, tą pinigą prarandame. Taigi, avansas arba pilnas mokėjimas iš kadro yra standartas. Pasitikėjumas – tai puiku, bet verslas reikalauja grynųjų.

Kas vyksta, jei aš neturiu grynųjų iš karto?

Tuomet mes važiuojam toliau, o tavo daiktai lieka prie durų. Šnekodžiu juokais, bet dalis tiesos yra. Turime grafikus, negalima laukti, kol bankas patvirtins pavedimą rytoj. Reikia susitarti dėl mokėjimo sąlyg iš anksto. Kartais galima palikti draugą ar giminaitį kaip įkaitą (ne, šiaip sau). tiesiog reikia operatyviaumo.

Ar kainuoja daugiau, jei reikia iškrauti ant aukšto?

Anglijoje namai dažnai turi tris aukštus ir lifto nėra. Jei reikia nešti sofos dalis į trečią aukštą per laiptus, tai papildomai kainos. Vairuotojai yra vairuotojai, ne kelininkai (ne visi). Jei reikia dėlto, tai reikia kalbėtis apie „men at work“, tai yra fizinį darbą, kuris turi savo kainą.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pamėginti, jei turi, ką vežti atgal (gražinamasis krovinys). Jei tu veži kažką į Londoną ir gali atvežti atgal pavyzdžiui scrap metalą ar senas baldus, tai gali būti pigiau. Bet tuomet turi rasti pirkėją. Be to, jei tavo krovinys lengvai įkeliamas ir greitai iškraunamas, mes taip pat galiame palikti mažiau maržos.

Ką daryti, jei kaina atrodo per maža?

Bėk kojomis. Per maža kaina reiškia, kad kažkas negerai. Gali būti, kad vairuotojas be draudimo, kad mašina sena ir gali sugesti ant tiltų (Anglijoje yra daug žemų tiltų, pro kuriuos mikroautobusais pravažiuoti draudžiama). Tai pavojinga. Geriau sumokėti daugiau ir atsiimti sveikus daiktus.

Ar imate mokestį už degalus taip pat?

Degalai įeina į kainos sudėtį. Mes nevedame atskiro sąskaitos kiek sunaudojome litrų. Bet jei maršrutas yra labai tolimas (pavyzdžiui, į Škotijos kalnus), tai kaina gali būti pakoreguota. Tačiau standartiniai maršrutai (Londonas, Birmingemas, Mančesteris) yra fiksuoti.

Anglija, muitinė ir dokumentacija

Ar reikalingas pasas ar dokumentai vairuotojui?

Žinoma, dabar tai nebe taip, kaip buvo anksčiau, kai užteko pažymėjimo. Vairuotojas turi turėti pasą, o jei jis trečiosios šalies pilietis (pavyzdžiui, lietuvis), tai jam dar reikia „viza“ arba leidimo dirbti (arba tik įvažiuoti) į JK. Tai viskas dabar yra kompiuteriuose, jei kažkas negerai – nepraleis.

Kokius dokumentus reikia man pateikti?

Tikrai reikia krovinių sąrašo (packing list). Gali būti paprastas Word dokumentas, kur parašyta „2 dėžės su drabužiais, 1 sofa“. Be to, jei daiktai nėra asmeniniai (t.y., tu juos parduodi), reikės komercinės sutarties arba SF (sąskaitos faktūros). Muitininkai mėgsta klausinėti, kiek tai kainuoja, kad nustatytų muito ir PVM mokestį.

Ar tikrinami mano daiktai Anglijoje?

Kartais taip, kartais ne. Jei tai asmeniniai daiktai, kuriuos tu veži į naujus namus (persikėlimas), dažniausiai praleidžia be rūpesčių, jei nėra įtaraus dėl nelegalios prekybos. Bet jei tu veži 10 vakuolių su spiritle tai... tuomet tikrai sustos. Jie turi šunis, kurie uostosi visas mašinas (nepagalvoju, kad tik maistas).

Kas vyksta su maistu, jei jį vežu? (pvz. sūris, dešros)

Dabar, po Breksito, tai yra didelė problema. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES į JK (tiek, kiek galioja asmens vartojimo normos, tai yra labai mažai). Jei turi dėžę dešrų, jas gali konfiskuoti prie pat sienos. Vaisiai ir daržovės taip pat ribojamos. Geriau nieko nevežti arba suvalgyti kelionėje (kas nerekomenduojama dėl virškinimo).

Ar reikia mokėti mokesčius (PVM, muitą) už naudotus daiktus?

Jei tai tavo asmeniniai naudoti daiktai, kuriuos tu naudojai ilgiau nei 6 mėnesius Lietuvoje, tai mokesčių nėra. Jei tai „nauji“ (nors naudoti, bet nupirkti prieš savaitę ir tu juos parduodi), tai gali tekti mokėti JK PVM (20%) ir muitą. Čia yra pilnas chaosas, nes taisyklės keičiasi kas valandą (aš pats ne visada suimantis).

Kas dėl draudimo? Ar mano daiktai apdrausti?

Standartiškai taip, krovinys yra apdraustas (CMR draudimas), bet tik tam tikra suma (pavyzdžiui, 10 000 ar 20 000 eurų). Jei tu veži brangią paveikslų kolekciją už milijoną, tai mums apie tai reikia pranešti iš anksto, kad padidintume draudimo sumą. Be to, jei pats supakuoji blogai – draudimas nebmokės.

Ar greitai einą muitinės procedūros?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai 5-10 minučių. Jei trūksta kažko, tai gali užtrukti ir valandą. Anglijoje dabar viskas daroma per „GP“ (General Procedures) portalą, ir kartais sistema užstringa. Vairuotojas gali stovėti eilėje keletą valandų, kol lauks patvirtinimo. Tai nervu daužo.

Kas, jei aš pamiršau pareikšti ką nors sąraše?

Gali būti bauda arba konfiskavimas, jei manys, kad bandai kontrabanduoti. Kartais leidžia pridėti vėliau su mokestimi („late declaration“), bet tai brangu. Geriau parašyti viską, net tą senją dušo kabino, kurią veži šiukšlių.

Ar sunku su angliškais muitininkais kalbėtis?

Vairuotojai dažniausiai nemoka anglų kalbos taip gerai, kad diskutuotų apie tarifus. Todėl problemos išsprendžiamos per telefoną su tarpininkais arba per mūsų dispečerius. Bet jei tu pats su daiktais važiuoji, gali būti sunku, jei neliksi antrojo vairuotojo.

Kelionės eiga, terminai ir realybys

Kiek laiko užtrunka nuvykti į Angliją?

Iki Londono (tiltais ar tuneliu) tai apie 24-30 valandų važiavimo su sustojimais. Jei tikslas yra toliau (prie Edinburgo), tai pridėk dar 4-5 valandas. Atsimink, tai nėra lenktynės, vairuotojai turi poilsio režimus (tacho grafai), kurių negalima laužyti. Negalima atvažiuoti rytoj, jei išvažiavai šiandien vakare.

Ar galima užsakyti greitą pristatymą (express)?

Galima, bet tai kainos dvigubai. Reikės rasti du vairuotojus, kad jie važiuotų be ilgo poilsio (pakeisti vairuotojų). Tokiu atveju į Angliją galima nusigyventi per 12-14 valandų (ir dar 4 valandos grįžti). Bet ar to tikrai reikia? Dažniausiai ne.

Ar vairuotojas iškrauna daiktus ar tik atiduoda?

Standartiškai – „iškrovimas į duris“. Tai reiškia, kad vairuotojas atveža mašiną, atidaro duris ir padeda išimti daiktus ant žemės arba į tavo garažą/prie namų. Jei tu nori, kad jis nuneštų į antrą aukštą ar išdėliotų po kambarius, tai tai jau yra papildoma paslauga, apie kurią reikia kalbėtis užsakant.

Kas daroma, jei gatvėje negalima sustoti?

Anglijoje daugely vietų yra geltonos linijos (parkuoti draudžiama) ar labai siauros gatvelės, kur sunkvežimis netilps. Vairuotojas privalo rasti vietą artimiausioje didelioje gatvėje. Jei tu gyveni centro senamiesčio gatvelėje, kur telpa tik „Mini“, mes neįvažiuosime. Reikės patys nešti 100 metrų. Tai ne mūsų kaltė, tai urbanistika.

Ar vairuotojai gali paskambinti prieš atvykstant?

Taip, būtinai. Mes įvedame tavo telefono numerį į sistemą (GP) ir prieš išvykdami iš Lietuvos (arba po keltų) paskambinsim. Bet nepamiršk, kad Anglijoje laikas skiriasi (viena valanda mažiau vasarą, dvi žiemos metu – o čia aš abejoju, ar visada taip, geriau patikrinti). Vakare gali nepaskambinti dėl poilsio laiko.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus. Mes turiam pagalbinį transportą, bet Anglijoje tai brangu. Jei įvyksta avarija, mes pranešame ir stengiamės surasti kitą mašiną toje pačioje srityje. Tai gali uždelsti pristatymą dienai-dviem. Toks verslas, ne viskas priklauso nuo mūsų.

Ar galima sekti kur yra mano daiktas?

Dauguma modernių mikroautobusų turi GPS sekimą. Mes galime atsiųsti nuorodą, kur matosi, kur mašina važiuoja realiu laiku. Tačiau signalas gali dingti tunelyje arba kažkur kalnuose Velse. Tai nebūna 100% tikslu, tačiau apytiksliai žinai, kur jis yra.

Ar saugu vežti brangius daiktus (elektroniką)?

Taip, jei jie gerai supakuoti. Bet geriau nedėti jų pačioje gale, prieš duris, nelauktai stabdant. Geresnis būdas – padaryti „karkasą“ iš kitų dėžių aplink tuos kompiuterius. Ir nerašyti ant dėžės „Sony televizorius“, geriau rašyti „Indai“ arba „Knygos“. Saugumo sumetimais.

Ar vairuotojai renka „siuvinius“? (Papildomi užsakymai kelyje)

Dauguma ne. Profesionalios kompanijos draudžia imti pašto siuntas arba nedeklaruotus daiktus, nes tai gali sukelti problemą muitinėje. Jei vairuotojas pasiūlo „už dar 50 eurų paimu tavo draugo dėžę Birmingeme“, tai gali baigtis blogai. Geriau nieko neįsileisti į mašiną, kai ji jau užpildyta.

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, jei tai augintiniai (šunys, katės) ir jie turi pasus, chipus ir vakcinacijas. Jie turi būti nešiojamose narveliuose. Bet mikroautobuse, kuriame pilna baldų, šui gali būti karšta ir stresuojanti. Mažiau gyvūnų – geriau visiems. (Be to, kai šuns loja, vairuotojui sunku miegoti).

Kodėl viena kompanija sako, kad negali, o kita – kad gali?

Kodėlgi? Gal viena kompanija turi tik mažus „Fiat Scudo“, o kita turi didelius „Iveco Daily“. Gal viena kompanija neturi teisės vežti krovinių į JK (tik keleivius), o kita turi visus leidimus. O gal tiesiog tie žmonės yra tingūs. Kartos skiriasi.

Ką daryti, jei kas nors blogai pasidaro (išvados iš patirties)

Kas nutinka, jei sulūžo daiktas kelionės metu?

Jei tai mūsų kaltė (pervedėjime, važiuodamas į duobę), mes atsiprašome ir (jei turime draudimą) išmokame kompensaciją. Jei tu pats supakavai stiklą be putų, tai... mums labai gaila, bet atsakomybė tavo. Būna, kad klientai sako: „aš tai taip supakavau Lietuvoje, čia taip pat“, tačiau Anglijos kelionė yra šiurkštesnė.

Ar imate atsakomybę už vėlavimą?

Jei vėlavome dėl techninių priežasčių, mes įpratę kompensuoti nedidele suma (arba suteikti nuolaidą kitam kartui). Bet jei vėlavome dėl eilių prie tiltų (kas yra neįtikėtinai dažna) arba dėl uždarytos sienos, tai tai yra „forse mažoras“ ir ne mūsų kaltė.

Kaip elgtis, jei vairuotojas yra nepageidaujamas?

Kartos būna. Jei jis negerbia turtų arba elgiasi agresyviai, skambink mums iš karto. Mes turime ryšį su vairuotoju. Jei reikia, mes iškelsime reikalavimą. Tačiau dažniausiai vairuotojai tiesiog pavargę ir nori padaryti savo darbą ir išsigydyti. Nereikia jų jaudinti dėl smulkmenų.

Ar verta rizikuoti su „beatais“ (be PVM mokėtojų)?

Tavo sprendimas. Jei perveži brangius daiktus į Angliją ir turi tik vairuotojo telefono numerį be sutarties, tu rizikuoji viską. Jei jis dingsta su tavo sofa, tu niekada jos nerasi (o svajonė apie sofą liks svajone). Geriau mokėti šiek tiek daugiau firmai, kuriai gali paskambinti ir įžeisti.

Kaip apmokėti vairuotojui „grietiną“ (arbatpinigius)?

Anglijoje tai nėra įprasta, kaip JAV. Tačiau jei vairuotojas padėjo tau išnešti visus daiktus į trečią aukštą be nusiskundimo, 10-20 svarų ar eurų (jei jis priima eurus) būtų labai malonu. Tai nėra privaloma, bet gerina santykius (ir gali praversti kitą kartą).

Ar pervežiate į Škotiją ar Velsą?

Taip, bet ten taip pat yra sienos (nerealios, bet administracinės) ir keliai, kur blogiau. Škotija yra toli, tai kaina bus didesnė. Velsas kalnuotas, vairuotojai ten tingia važiuoti, nes daug posūkių. Bet viskas įmanoma.

Kas, jei aš pats noriu važiuoti savo mikroautobusu ir gauti pinigų?

Tuomet turi gauti visus leidimus (licenzijas). Dabar JK reikalavimai griežti. Jei tu esi fizinis asmuo be kompanijos, gali būti sunku gauti leidimą dirbti ten ( Operator's Licence ). Geriau dirbti kaip subrangovas per lietuviškas firmas.

Ar dažnai pasitaiko „dingusių“ krovinių?

Retai su savo klientais. Pas kitus – dažnai. Mes stebime mašinas. Yra atvejų, kai vairuotojas pasako „pristatiau“, o klientas sako „nieko negavau“. Tuomet prasideda tyrimai. Policija Anglijoje to nevežia, tai tenka spręsti paties. (Vieną kartą rado mašiną apleistą kieme, be stogų...).

Kas dėl sezoniškumo? (Kalėdos, Naujieji)

Tampa siaubingai brangu ir vieta užsakoma mėnesį iš anksto. Jei planuoji pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją prieš Kalėdas, skambink rugsėjį. O ne gruodžio 24-ąją. Tada tik tiek, kiek „Uber Eats“ maisto.

Ką daryti, jei daiktai netelpa iš karto (dėl blogo išdėliojimo)?

Vairuotojas iškrauna, pertvarko (jei turi laiko). Jei ne, turi grįžti ir uždaryti duris (taip, buvo atvejų). Todėl labai svarbu realiai įsivaizduoti, kiek daiktų tu turi. „Dvi dėžės“ gali būti dvi didelės šaldytuvo dėžės, o ne dėžės batams.

Galutiniai nusimančiųjų apibendrinimai

Ar verta viso to šūdo (procesų)?

Žinau, girdisi sudėtinga. Dokumentai, muitinės, kainos... Bet tiesą sakant, šiuo metu tai vienas efektyviausių būdų atsigabenti daiktų. Tiesiog reikia susirasti normalią kompaniją, o ne tą, kurios skelbimas rasti ant šlapio garažo durų.

Kur dažniausiai suklysta klientai?

Klientai dažniausiai klysta dėl išmatavimų. Jie sako „maža sofa“, o vėliau pasirodo, kad tai „U“ formos sofa, kurios plotis 2,5 metro. Ir dėl dokumentų – pamiršta pasas arba neįvardintas prekės kodas. Tai sukelia didžiausią lašą ant kaktos.

Ar ateityje bus lengviau?

Nežinau. Manau, kad pasikeis (kas turi pasikeisti). Pasaulis eina į digitalizaciją, tad galbūt kada nors viską galėsime padaryti ištelefono apsilankę muitinėje virtualiai. Kol kas – reikia kantrybės.

Ar galiu pasitikiti tavo patirtimi?

Tikiuosi, kad taip. Nuvykau tą kelią šimtus kartų. Matau tiek gero, tiek blogo. Jei klausia, ar galima pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją, atsakymu visada lieka „taip“, bet su sąlyga, kad viską aptarius iš anksto. Nes logistika – tai ne magija, tai planas.

Kokia pagrindinė tavo patirtis po 20 metų?

Kad klientas visada turi teisę (beveik). O vairuotojas visada kaltas (beveik). Todėl mes stengiamės užfiksuoti viską vaizdo įrašais ir nuotraukomis. Be įrodymų šiandien niekas netiki. Gera diena ir sėkmės kelyje!

Išvados

Na, kaip ir matote, pervežti didelius daiktus mikroautobusu į Angliją nėra joks mokslas, bet tai tikrai nėra ir pasivaikščiojimas parke. Reikia žinoti tikslius dydžius, nesiveržti per daug ir būti sąžiningu apie tai, ką vežate, kadangi muitinė dabar tikrina viską labai atidžiai. Pasitarkite su profesionalais, kuriems nebe pirmą kartą tenka važinėti per tunelį, neišsigaskite, kai kaina bus šiek tiek aukštesnė nei norėjote, ir viskas turėtų nueiti gerai. Sėkmės jūsų persikėlimui!