Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę?

Taigi, klausiate, ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę? Po „Breksito“ viskas pasikeitė, bet ne per daug neįmanoma, tiesiog sudėtingiau. Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo prarastų konteinerių iki absurdų muitinėje. Jei planuojate siųsti brangų turtą, turi būti pasiruošę popieriniam maratonui. Nereikia bijoti, bet reikia žinoti, kur įžengia. Kalbėsime apie tai, iš ką gali tekti susigrūsti, kai siunčiate antikvarinius baldus ar juvelyrinius dirbinius į Londoną ar Liverpulį. Nėra taip paprasta kaip anksčiau, bet įmanoma.

Kas išvis vyksta sienoje ir ar įmanoma nukeliauti?

Ar įmanoma apskritai pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę dabar?

Žinoma, įmanoma, tiesiog nebegalima tiesiog įvažiuoti su pilnu vagonu kaip anksčiau. Dabar reikia deklaruoti viską, net tą mažiausią detalę, kurią manote nereikšmingą. Esu matęs, kaip žmonės bandydavo slysti pro muitinę, bet dabar sistemos yra pernelyg geros. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę? Taip, bet už tai reikia sumokėti mokesčius ir užpildyti krūvos formų. Jei viską padarysite teisingai, prekės pasieks paskirties vietą saugiai.

Kodė viskas dabar taip sudėtinga su tais dokumentais?

Nes Jungtinė Karalystė jau nebėra ES narė, tai ji taiko savo taisykles. Anksčiau buvo enough tiesiog turėti CMR sąskaitą, o dabar reikia importo deklaracijos. Man kartais atrodo, kad šie dokumentai yra sukurti specialiai, kad apsuktų galvą. Tiesiog reikia kantrybės ir tikrai gero brokerio, kuris supranta tuos visus kodus.

O jei aš tiesiog noriu nuvežti dalykus savo automobiliu?

Tai įmanoma, bet jei vertė viršija tam tikrą ribą, turite deklaruoti tai kaip asmeninį importą. Buvo atvejis, klientas vežė seną motociklą ir sako, kad tai dovana, bet muitininkams tai atrodavo kaip pardavimas. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę tokiu būdu? Galima, bet jei jie atrodo pernelyg vertingi, gali tekti įrodinėti, kad ne juos parduodate. Geriausia turėti pirkimo kvitus ar įrodymus, kad tai jūsų nuosavybė jau kurį laiką.

Kokios prekės laikomos „brangiomis“ muitinės akimis?

Tai labai platus sąvokas, bet paprastai kalbame apie dalykus, vertus daugiau nei kelis tūkstančius eurų. Tai gali būti brangūs laikrodžiai, meno kūriniai ar netgi elektronika dideliais kiekiais. Muitinė žiūri ne tik į kainą, bet ir į rūšį. Jei vežate auksą ar brangakmenius, tai jau visai kita istorija su griežtesniais reikalavimais.

Ar galiu pervežti brangų paveikslą į JK be problemų?

Paveikslai yra jautrus dalykas, ne tik dėl vertės, bet ir dėl kilmės. Reikia įrodymų, kad jis nebus pavogtas ar parduotas be leidimo. Turiu omenyje tais atvejais, kai yra abejonių dėl kultūros vertybių eksporto. Bet jei turite visus dokumentus, tai įmanoma. Tiesiog būkite pasiruošę, kad gali trukti ilgiau nei įprasta, kol jie patikrins.

Mokesčiai – kiek reikės sumokėti ir kodė taip skauda?

Kiek toks mokestis įprastai būna?

Paprastai tai 20 proc. PVM (VAT) ir galimas importo mokestis, priklausantis nuo prekės tipo. Skaičiuoti gana paprasta, jei žinote kodą, bet kartais sunku nustatyti teisingą vertę. Pavyzdžiui, jei pervežate brangią vintage gitarą, mokestis gali būti nemažas. Geriau iš anksto susiskaičiuoti, kad nustebintumėt.

Ar galiu kažkaip apeiti tuos mokesčius?

Legaliai – ne. Yra žmonių, kurie bando nurodyti mažesnę vertę, bet tai riskuota. Muitinė turi savo metodus, kaip nustatyti realią rinkos vertę. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę ir sakyti, kad tai kainavo penkis svarus? Tikrai ne. Jei pagaus, gausite baudą, kuri bus didesnė nei tas mokestis. Nesiūlykau to daryti.

O jei aš tą daiktą gavau dovaną?

Dovanos taip pat gali būti apmokestintos, jei jų vertė viršija nustatytą ribą. Yra tam tikros lengvatos, bet jos nedidelės. Turiu omenyje, kad jei teta padovanojo brangų žiedą, gali tekti įrodinėti, kad tai tikrai dovana, o ne pirkimas. Muitinė dažnai abejoja, kai matą didelę vertę be pirkimo dokumentų.

Kaip mokėti tą VAT? Jis tiesiog ima iš mano kišenės?

Paprastai tai daro jūsų brokeras arba pervežėjas jūsų vardu, o tada jums išrašo sąskaitą. Kartais galima mokėti tiesiogiai muitinės sistemoje, bet tai reikalauja registracijos. Man atrodo, paprasčiau pasidaryti tą EORI kodą (jis reikalingas beveik viskam) ir mokėti elektroniniu būdu. Sistemose viskas dabar automatizuota, tiesiog reikia pasirūpinti, kad sąskaitoje būtų pinigų.

Kas tas EORI kodas ir ar jis būtinas?

Tai unikalus identifikatorius, kuris leidžia muitinei sekti, kas ir ką veža. Be jo jums neleis įvežti nės dėžutės su prekėmis. Gavau jį prieš daug metų ir nuo to laiko jis privalomas kiekvienam importui iš ES. Jį gauti paprasta, internetu užpildžiate formą ir laukote. Niekada nežinai, kada jums prireiks, todėl geriau turėti jau iš anksto.

Ar galiu gauti tą PVM atgal?

Jei esate verslininkas ir registruotas JK PVM mokėtoju, taip, galite susigrąžinti tą importo PVM. Tai įprasta praktika. Bet jei esate privatus asmuo, tai tiesiog išlaidos. Daugelis klientų to nežino ir nustemba, kodėl tiek brangu. Tiesiog įsivaizduokite, kad perkate daiktą ir dar ant viršaus pridedate 20 proc.

Draudimas – ar verta gi taip rizikuoti?

Ar būtina drausti brangius daiktus?

Mano nuomone, būtina. Ypač kai kalbame apie pervežimą jūra arba keliu per visą Europą. Pervežėjų atsakomybė yra labai ribota – paprastai tik keletas eurų už kilogramą. Jei dingsta vertingas paveikslas, gausite tik lėšas, kurios nebus užteks net pusės vertės. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę be draudimo? Techniškai taip, bet tai beprotiška.

Kiek toks draudimas kainuoja?

Paprastai tai apie 1-2 proc. nuo prekės vertės. Priklausys nuo to, kiek saugu yra tas daiktas ir kiek jautrus. Pavyzdžiui, stiklas ar keramika kainuos brangiau drausti nei metalas. Bet tą 1 procentą verti mokėti dėl ramybės. Esu matęs, kaip gaisre degė sandėlis, ir tie, kurie neturėjo draudimo, prarado viską.

Kas nutinka, jei daiktas sugenda kelyje?

Tada reikia kuo greičiau pranešti pervežėjui ir susirasti nuotraukas. Draudimo kompanijos mėgsta detalias užduotis. Turiu omenyje, kad jei pamiršite užfiksuu pažeidimą iš karto, gali atsisakyti mokėti. Viską reikia dokumentuoti. Buvo atvejis, klientas atidarius dėžę pamatė sulūžusį vazą, bet neinformavo vairuotojo, ir vėliau buvo problema įrodyti, kad tai ne jis pats sulaužė namie.

Ar draudžia juvelyrinius dirbinius?

Taip, bet tai specifinis draudimas, kurį ne visos kompanijos siūlo. Jūs turite tiksliai apibūdinti, kas tai yra, ir pateikti įvertinimą. Kai kuriems pervežėjams tiesiog neleidžiama vežti tokias vertybes standartiniu būdu. Tada reikia ieškoti specializuotų firmų, kurios veža brangenybės su apsauga.

O jei aš pats įkišiu daiktus į dėžę ir užklijuju lipduką „Dūžtas“?

Tai gera strategija, bet draudimas nedirbs taip paprastai. Reikia, kad profesionaliai tai supakuotų ir patvirtintų. Jei pats supakuosite blogai, draudikis pasakys, kad tai jūsų kaltė. Geriau pasidaryti tai, kaip reikia, su vata ir burbuliukais. Neklauskite, kiek kartų mačiau, kaip žmonės kiša „Ferrari“ dalis į senas bananų dėžes.

Kaip viskas vyksta praktiškai ir kiek laiko užtrunka?

Kiek laiko užtrunka tas pervežimas?

Dabar trunka ilgiau nei prieš 5 metus. Anksčiau reikėjo 3 dienos nukeliauti iki Anglijos, dabar gali užtrukti savaitę dėl muitinės procedūrų. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę greitai? Tikrai ne, jei norite viską padaryti legaliai. Reikia laukti, kol bus patvirtinta deklaracija. Kartą laikiau siuntą Tilbury uoste dvi savaites, nes trūko vienos dešimtys dokumento.

Kur geriau siųsti – į uostą ar tiesiai į duris?

Jei daiktai labai brangūs, geriau siųsti tiesiai į sandėlį arba saugią vietą. Uostuose gali būti triukšmo ir nusiskundimų dėl vagysčių (nors retai, bet nutinka). Tiesioginis pristatymas patogesnis, bet brangesnis. Pasirinkite pagal tai, kiek pasitikite pervežėju. Asmeniškai aš visada rekomenduoju stebėti kelią.

Ar galiu sekti, kur mano daiktas yra?

Dabar tai būtina. Be sekimo negaliu įsivaizduoti logistikos. Turite gauti numerį ir sekti jį internete. Jei pervežėjas negali pasakyti, kur yra krovejis tai jau blogas ženklas. Yra firmų, kurios tiesiog dingsta su kroviniu savaitę. Tikrai patikrinkite pirmiausia.

Kokios problemos kyla su vairuotojais?

Dabar vairuotojams reikia pasai, leidimai ir visokie kita. Kartos jie tiesiog negali įvažiuoti į JK dėl biurokratijos. Buvo atvejis, vairuotojas sėdėjo sienose 12 valandų, nes jam nebuvo leidimo. Tai vėl uždelgia visą procesą. Reikia rasti patikimus pervežėjus, kurie žino šias naujas taisykles.

Ar saugu vežti per Lamanšą?

Jūros pervežimas yra saugus, bet dėžės gali būti drėgnos arba sukrėtos. Svarbu užtikrinti, kad dėžė yra vandeniui atspari. Esu girdėjęs istorijų, kad krovinių laivuose buvo audrų ir dalykai nukrito. Bet tai reta išimtis. Pagrindinis dalykas yra tas, kas vyksta uoste prieš įkėlimą.

Kas daryti, jei daiktas užstrigs muitinėje?

Reikia susisiekti su brokeriu ir klausti, ką trūksta. Paprastai tai būna paprasti dalykai – trūksta pvm mokėjimo arba blogai nurodytas svoris. Nereikia panikuoti. Kartais pasitaiko klaidų sistemoje. Turiu omenyje, kad vieną kartą sistema tiesiog „užstrigo“ ir teko rašyti skundą.

Kas gali nuvilti ir ko tikėtis iš tikrųjų?

Ar dažnai dingsta siuntos?

Statiškai retai, bet tai nutinka. Dažniausia dėl blogo žymėjimo arba pavogimo mažuose sandėliuose. Didelės firmos yra patikimesnės. Jei pervežate labai brangų daiktą, geriau pasirinkti pervežėją, kuris turi garsą gerą. Neklauskite, kiek aš girdėjau istorijų apie „dingusias“ dėžes, kai buvo pasamdyti pigūs kurjeriai be garantijų.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Niekada. Yra taisyklė – pigu yra brangu. Pigsnus pervežėjai dažnai taiko slaptus mokesčius arba blogai aptarnauja. Tiesiog atidžiai skaitykite sutartį. Gali būti, kad jie neatsakingi už brangius daiktus. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę pigiai? Galima, bet rizikuojate juos prarasti.

Kas atsitinka, jei aš nurodžiau neteisingą svorį?

Gausite baudą arba reikės mokėti skirtumą. Muitinė labai tiksliai sveria krovinius. Jei deklaravote 100 kg, o yra 200, tai bus problema. Geriau suteikti šiek tiek daugiau informacijos iš anksto. Kartais klientai sako, „o aš nežinojau, kad tėtis įmetė dar dėžę“.

Ar galiu atsiimti daiktą iš uosto pats?

Galima, bet jums reikės visų dokumentų ir leidimų. Be to, uostai nėra vieta, kurioje gerai laikais praleidi laiką. Reikės iš anksto pranešti. Asmeniškai nerekomenduoju, nebent jūsų verslas yra logistika. Geriau palikti tai profesionlams.

O jei aš noriu siųsti vaizdo plokštes ar techniką?

Tai yra jautri tema dėl intelektinės nuosavybės kartais, bet dažniausiai įprasta. Tiesiog reikia įsitikinti, kad technika neveikia (jei naudota) arba turi CE ženklą. Nėra nieko blogo, kai pervežate kompiuterius, bet vertė greitai krenta, o mokesčiai lieka. Skaitykite apie nulinę vertę (nulinę PVM tarifą) jei esate verslas.

Ar verta viską daryti patiems?

Jei turite laiko ir norite susipažinti su JK muitinės svetaine, kodais ir formulėmis – kodėl ne? Bet dauguma klientų po pirmo karto sakia „niekada daugiau“. Geriau sumokėti brokeriui 50 eurų ir gauti ramybę. Manau, laikas yra brangesnis už tą nervų šaltinį.

Kokios būna dažniausios klaidos?

Blogai užpildyta CMR sąskaita, neteisingas HS kodas arba pamirštas EORI numeris. Tai elementarūs dalykai, bet dėl jų sustoja tūkstančiai krovinių. Patikrinkite visus duomenis du kartus prieš išsiųsdami. Vieną kartą klientas parašė neteisingą miestą Anglijoj (Anglijoje) ir siunta važiavo ratu.

Ar yra kokių nors geresnių patarimų?

Neskubėkite. Geriau praleisti dieną planuodami nei savaitę spręsdami problemas. Pasitarkite su žmonėmis, kurie tai daro kasdien. Ar galima pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę be streso? Tikriausiai ne visiškai be streso, bet su paruošimu bus daug lengviau. Sėkmės.

Apibendrinant, pervežti brangius daiktus į Jungtinę Karalystę galima, bet nereikia būti naiviam. Pasiruoškite, kad kils neplanuojami išlaidos ir gausite telefoną iš muitinės nepatogiu laiku. Geriausia pasiklaustyti patyrusių brokerių ir neskubėti. Sėkmės su siunta, tik tikėkimės, ji nesisuirus per Doverio uostą.