Ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės?

Įvadas

Jeigu klausiate, ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės, atsakymas – taip, galima. Bet ne taip, kad vakare paskambini, ryte atvažiuoja mašina ir viskas kaip filmuose. Po „Brexit“ JK jau nėra ES rinkoje, todėl atsiranda muitinės popieriai, prekių aprašymai, vertės, kartais PVM ir net klausimas, ar daiktai tikrai yra jūsų įmonės turtas. Esu matęs Londono biurus, kurie kraustėsi per tris dienas, ir tokius, kurie stringa dėl vienos kompiuterinės kėdės be faktūros. Realiai viskas įmanoma, kai žinai, ką veži. Ypač kai tai stalai, kėdės, serveriai, monitoriai, spausdintuvai ar visa virtuvėlė.

DUK: Ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės, kai biuras uždaromas?

Ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės, jei įranga sena, naudota ir be originalių dėžių?

Taip, galima, ir dažniausiai problema būna ne pats vežimas, o pasiruošimas. Per dvidešimt metų mačiau, kaip Londono biuras išsikraustė per savaitę: stalai, kėdės, monitoriai, du serveriai, kavos aparatas ir krūva dėžių. Visi daiktai atvažiavo į Klaipėdą, bet viena dėžė su dokumentais dingo sandėlyje. Todėl aš visada sakau: pirmiausia sąrašas, nuotraukos, kas ką pakrauna. Jei kas nors sako „nebereikia popierių“, bėkite nuo tokio vežėjo. Bent jau pabėkite, kol paaiškėjo kaina. Tikrai.

Kokia biuro įranga iš Jungtinės Karalystės paprastai keliauja į Lietuvą?

Į Lietuvą dažniausiai keliauja ne kažkokia egzotika, o normalūs biuro daiktai: ergonomiškos kėdės, stalai, monitoriai, dokai, klaviatūros, spausdintuvai, kopijavimo aparatai, serverių spintos ir kartais net virtuvės technika. Ai, čia nukrypsiu – kavos aparatai kartais kainuoja daugiau negu keli stalai, tai jų niekas nemyli. Jei vežate techniką su baterijomis, reikia pasakyti vežėjui iš anksto. Baldams reikia matmenų ir svorio. Technikai reikia nuotraukų, serijinių numerių ir bent apytikslės vertės. Be to sąrašo prasideda spėlionės, o spėlionės muitinėje nėra maloni draugė.

Ar naudoti biuro baldai iš JK nėra draudžiami?

Naudojami biuro baldai nėra draudžiami, ir tai dažnai yra protingas būdas sutvarkyti ofisą pigiau. Tarkime, perkate 40 kėdžių iš Birmingamo: naujos kainuotų dvigubai, o naudotos dar tvarkingos. Svarbu, kad jos nebūtų purvinos, pelėsio, vabzdžių ar chemikalų istorijos. Muitinė gali klausti vertės, net jei baldai „beveik dovanai“. Aš tokius atvejus vertinu atsargiai: per maža kaina atrodo įtartinai, per didelė – skaudu. Nuotraukos prieš pakrovimą padeda daugiau negu gražūs pažadai.

Ar reikia leidyimo gabenti monitorius, spausdintuvus ir serverius?

Leidimo paprastai nereikia vien dėl to, kad vežate monitorius, spausdintuvus ar serverius. Bet yra smulkmenų: ekranai su litio baterijomis, dideli akumuliatoriai UPS sistemoms, tonerio kasetės ar įrenginiai su radijo moduliais kartais reikalauja papildomų klausimų. Toneris nėra saldainių dėžė, jo niekas nenori matyti išsibėrusio ant kilimo. Jei krovinys standartinis, užtenka aprašymo, kiekio, svorio ir vertės. Jeigu vežate specialią medicininę, laboratorinę ar apsaugos įrangą, tada jau reiktų tikrinti atskirai. Čia aš neatsakau iš galvos, skambinu brokeriui.

Ar galima vežti visą biurą vienu reisu iš Mančesterio ar Birmingamo?

Visą biurą vienu reisu galima, bet „visas biuras“ reiškia skirtingus dalykus. Vienam tai dešimt stalų ir dvidešimt kėdžių, kitam – serverinė, archyvas, virtuvė ir sandėliukas. Iš Mančesterio ar Birmingamo iki Lietuvos dažniausiai eina pilna 82 m³ mašina, jei turite apie 10–12 europalečių arba daug ilgų dėžių. Jei visko per daug, geriau dalinti į dvi mašinas negu spausti kaip silkę statinėje. O tada dar reikia iškrovimo komandos, nes vairuotojas nėra jūsų vidaus kraustymo darbuotojas. Kartais jis padeda, kartais tik stovi su CMR.

Dokumentai, muitinė ir PVM vežant biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės

Kokių dokumentų reikia pervežti biuro įrangą iš JK be problemų?

Paprastai reikia pardavimo sąskaitos arba perdavimo akto, prekių aprašymo, kiekio, svorio, vertės, siuntėjo ir gavėjo duomenų. Jei pirkote iš įmonės, turėtų būti invoice, net jeigu ji vadinasi „pro forma“. Jei perkate iš uždarančio biuro, popieriai dažnai būna chaotiški. Tada mes darome sąrašą pagal nuotraukas ir prašome pardavėjo patvirtinti vertę. Be to reikia CMR važtaraščio, muitinės deklaracijos ir, kai taikoma, PVM tvarkymo. Ne gražu, bet be popierių krovinys tampa brangiu eksponatu pasienyje.

Kas yra CMR važtaraštis ir kodėl jis svarbus?

CMR yra tarptautinis važtaraštis, toks krovinio paso brolis, tik su daugiau langelių ir mažiau romantikos. Jame matyti, kas pakrovė, kas išvežė, kiek vietų, koks svoris, kur važiuoja. Svarbiausia – pastabos. Jei dėžė jau buvo įplyšusi JK sandėlyje, tai turi būti parašyta prieš išvažiuojant. Po to ginčytis su nuotrauka sunku. Vairuotojas kartais nori greičiau užverti duris, bet jūs žiūrėkite, kad CMR nebūtų tuščias kaip šventadienio bažnyčia. Juokauju, beveik.

Ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės be PVM mokesčio kvitų?

Be PVM sąskaitų galima, bet tada prasideda darbo daugiau. Jei įranga sena, naudota ir neturi originalių dokumentų, reikia paaiškinti, iš kur ji, kiek jos yra, kiek ji sveria ir kokia jos vertė. Kartais užtenka inventorizacijos sąrašo iš buhalterijos (tiksliau – ne visada, jei tai komercinis siuntimas). Be vertės muitinė vis tiek kažką priskirs, o tas kažkas retai būna malonus. Blogiausia, kai kas nors sako „nieko nereikia, mes taip darėm“. Darė, gal ir praėjo, o kitą kartą sustabdė.

Kas apmoka importo PVM, kai biuro įranga važiuoja į Lietuvą?

Importo PVM dažniausiai moka gavėjas Lietuvoje, jei jis yra PVM mokėtojas, tada procesas gali vykti per deklaraciją. Jei gavėjas nėra PVM mokėtojas, gali tekti sumokėti prieš išleidžiant krovinį. Čia dažnai atsiranda tas nemalonus momentas, kai žmonės žiūri į transporto kainą, o pamiršta muitinės ir PVM dalį. Brokeris gali suorganizuoti atidėjimą, bet ne visi vežėjai tai moka. Geriau prieš užsakymą paklausti: kas mokės, kada ir kur bus dokumentai. Ne po to, kai mašina jau stovi Klaipėdoje.

Ar sena naudota įranga turi muitinę vertę?

Taip, net sena naudota įranga turi muitinę vertę. Ji gali būti likutinė buhalterinė vertė, rinkos vertė arba sandorio kaina, bet kažkas turi būti. Be dokumentų aš nežinau 100%, kaip tai įvertins konkrečiam kroviniui. Tada skambiname muitinės brokeriui ir tikriname HS kodą, nes monitoriai, kėdės ir spausdintuvai nėra tas pats. Per maža vertė atrodo kaip bandymas gudrauti, per didelė – kaip dovana mokesčiams. Geriausia turėti sąžiningą lentelę su nuotraukomis ir paaiškinimu. Nuobodu, bet saugu.

Pakavimas, iškrovimas ir rizikos gabenant biuro baldus bei techniką

Kaip tinkamai supakuoti biuro kėdes ir stalus iš Jungtinės Karalystės?

Kėdes geriausia surišti po keturias, kojas apsaugoti kampuočiais, o audinį uždengti plėvele arba dėžėmis. Stalus, jei galima, išardyti, nes vežti surinktus stalus – tai kvietimas įbrėžimams ir vietos švaistymui. Dėžes reikia numeruoti, kitaip iškrovimo metu Vilniuje prasideda archeologiniai kasinėjimai. Monitoriams – individuali dėžė, kampai, „fragile“, ir jokio sunkaus daikto ant viršaus. Jei kas nors meta tonerį prie kavos aparato, tai ne logistika, tai chaosas. Pakavimas kainuoja, bet jis pigesnis už ginčą.

Ar serveriai ir kompiuteriai gali važiuoti toje pačioje mašinoje su baldais?

Gali, bet aš serverius ir kompiuterius visada stengiuosi atskirti nuo baldų. Ne todėl, kad jie nemėgsta kėdžių, o todėl, kad baldai juda, trina, spaudžia, o elektronika to nemėgsta. Serverius geriau vežti originaliose dėžėse arba ant padėklų, pritvirtintus diržais. Jei jie važiuoja kartu su baldais, reikia aiškios zonos ir papildomo tvirtinimo. UPS baterijos gali sukelti papildomų klausimų, ypač oro transportu, bet keliu paprastai tvarkoma paprasčiau. Viskas vėl grįžta į sąžiningą aprašymą.

Kas nutinka, jei JK pusėje nėra lifto arba rampa per maža?

Jei JK pusėje nėra lifto arba rampa per maža, kaina keičiasi ir grafikas irgi. Vairuotojas su hidrobortu nėra keltuvas iki ketvirto aukšto. Reikia žmonių, kurie neš, rampų, galbūt mažesnio automobilio paskutinei myliai. Vieną kartą Mančesteryje biuras buvo trečiame aukšte, o liftas sugedo tą pačią dieną. Gražu, ar ne? Tokiais atvejais geriau turėti rezervą dienai ir pinigų komandai, negu aiškintis prie uždarytų durų.

Ar verta pirkti draudimą biuro įrangos pervežimui?

Draudimas vertas bent tada, kai krovinys brangesnis už transportą. Standartinis draudimas kartais jau būna sąlygose, bet ribotas, o pilnas krovinio draudimas dažniausiai kainuoja apie 0,3–1,2% vertės. Jei vežate 20 senų kėdžių, gal ir nepulsit. Jei vežate serverius, brangius monitorius ir visą biuro techniką iš Londono, aš imčiau. Perskaitykite išimtis, nes „nuo visko“ dažniausiai nereiškia nuo visko. Čia krovinių draudimas tarptautiniams pervežimams yra tema, kurios nereikia palikti paskutinei minutei.

Kokios dažniausios klaidos kraunant biuro įrangą iš JK?

Dažniausia klaida – manyti, kad jei daiktas atrodo tvirtas, jis ir atlaikys. Neatlaikys. Kitas dalykas – nesurašytos dėžės, kai iškrovimo metu niekas nežino, kur dingo toneriai, laidai ar monitorių laikikliai. Dar matydavau, kad žmonės taupo ant pakavimo, o po to moka dvigubai už taisymą. Ir blogiausia – kai pirkėjas nesuderina iškrovimo laiko su savo žmonėmis. Vairuotojas atvažiavo, o ofisas užrakto. Taip, būna ir taip.

Kainos, terminai ir maršrutai pervežant biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą?

Mažam kroviniui grupuotu būdu galima matyti apie 150–300 svarų už paletę, bet čia be visų papildomų paslaugų. Pilna mašina iš JK į Lietuvą dažniausiai svyruoja apie 900–1800 svarų, priklausomai nuo miesto, svorio, pakrovimo ir sezono. Jei reikia komandos, pakavimo, sandėliavimo ar muitinės brokerio, kaina šoks. Išankstinis susimokestis už pakrovimą JK sandėlyje gali būti 120–250 svarų. Todėl klausimas „kiek kainuoja“ be detalių yra beveik beprasmis. Detalių reikia, kaip ir duonos ryte.

Kiek trunka pervežti biuro įrangą iš Londono iki Vilniaus ar Kauno?

Iš Londono iki Vilniaus ar Kauno realiai skaičiuokite 4–7 darbo dienas, jei dokumentai tvarkingi. Pirmą dieną pakrovimas, tada Doveris, keltas arba tunelis, Kalė, Belgija, Vokietija, Lenkija, Lietuva. Per Kalėdas ar prieš ilgąjį savaitgalį gali būti ilgiau. Jei krovinys eina grupuotai, terminas dar priklauso nuo kitų krovinių surinkimo. Glasgow iki Panevėžio bus kita daina negu Londonas iki Klaipėdos. Aš klientams visada duodu langą, ne pažadą iki minutės. Minutės logistikoje gyvena tik reklamose.

Kuris maršrutas geresnis: per Doverį ir Kalė, ar per keltą į Olandiją?

Per Doverį ir Kalė dažnai greičiau, ypač jei startuojate pietų Anglijoje. Per keltą į Roterdamą ar Antverpeną gali būti ramiau, kai krovinys didelis, sunkus arba nenorite streso su trumpu perėjimu. Olandijos maršrutas ilgesnis, bet kartais patogesnis planavimui. Tiesą sakant, gerą vežėją domina ne gražus maršrutas, o tai, ar spės į keltą ir ar dokumentai sutvarkyti. Jei vairuotojas stringa Doverio eilėje, jis keiks viską, ne jūsų stalus. Todėl laikas svarbiau už romantiką apie jūrą.

Ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą vienam asmeniui?

Vienam asmeniui galima, bet tada reikia aiškiai atskirti asmeninį daiktą nuo komercinio krovinio. Jei vežate vieną kėdę draugui, viskas paprasčiau. Jei vežate 30 monitorių, 15 stalų ir spausdintuvą, muitinė galvos, kad čia verslas, ir bus teisi. Reikia sąskaitos arba paaiškinimo, kodėl perkate, kam skirta, kokia vertė. Jei daiktai skirti Lietuvos įmonei, net jeigu pirkote jūs asmeniškai, popieriai turi atitikti realybę. Nes realybė visada išlenda, dažniausiai pasienyje.

Kodėl galutinė kaina kartais išauga po apklausos?

Kaina auga, kai paaiškėja smulkmenos, kurių niekas nepaklausė pirmu telefonu. Pavyzdžiui, biuras ketvirtame aukšte, nėra lifto, stalai neišardomi, reikia dviejų vyrų, o krovinys laukia iki 21 valandos. Arba paletės per sunkios, technika reikalauja specialaus tvirtinimo, dokumentai netvarkingi. Kartais klientas sako „tik baldai“, o po to atsiranda serverinė. Todėl aš prašau nuotraukų ir sąrašo prieš kainą. Taip, tai užtrunka. Bet bent neklystate dviese.

Kai viskas vyksta ne pagal planą

Ką daryti, jei JK tiekėjas sako, kad viską „sutvarkys“, bet neduoda dokumentų?

Jei tiekėjas sako „viską sutvarkys“, prašykite parašyti, kas tiksliai. Kur faktūra, kur prekių aprašymas, kas atsakingas už pakrovimą, kas duos CMR, kas tvarkys eksportą iš JK. Jei atsakymas vis dar „nesijaudinkit“, tai ne atsakymas. Blogos įmonės mėgsta žodį „sutvarkysim“, nes jis skamba ramiai, o darbas lieka jums. Aš tokiu atveju sustabdau procesą, kol gaunu bent preliminarius dokumentus. Geriau nepatogus klausimas pirmadienį negu brangus gedimas penktadienį.

Ar galima grąžinti biuro įrangą iš Lietuvos atgal į JK?

Grąžinti galima, bet tai jau bus atvirkštinis procesas, ne tiesiog „atgal į JK“. Reikės paaiškinti, kodėl grąžinama, parodyti pradinius dokumentus, galbūt tvarkyti eksportą iš Lietuvos ir importą į Jungtinę Karalystę. Jei įranga buvo remontuojama ar modifikuota, dokumentai dar svarbesni. Kai kurios įmonės bando grąžinti kaip paprastą siuntą ir tada stebisi, kodėl viskas stringa. Nėra čia stebuklų. Prieš siunčiant atgal, susirinkite pirminę sąskaitą, CMR, nuotraukas ir susirašinėjimą su pardavėju.

Kaip elgtis, kai dalis įrangos sugenda kelyje?

Jei dalis įrangos sugenda kelyje, pirmiausia nefotografuokite tik Facebookui. Fiksacija turi būti oficiali: nuotraukos, CMR pastabos, aktas, vežėjo patvirtinimas, jei įmanoma. Neatidarykite visko patys, kol nėra aišku, kas matys žalą. Tada kreipiamės į draudiką arba vežėją pagal sąlygas. Kartais gedimas paaiškėja tik iškrovus, todėl reikia skambinti tą pačią dieną, ne po savaitės. Biuro baldų pakavimo paslaugos padeda mažinti riziką, bet neatšaukia fiksuoti žalos.

Ar verta pirkti biuro įrangą iš JK, jei Lietuvoje yra pasiūlymų?

Verta, jei randate kokybišką įrangą už realią kainą ir su tvarkingais dokumentais. JK rinkoje dar yra gerų ergonomiškų kėdžių, konferencinių stalų, monitorių ir serverių sprendimų. Bet jei Lietuvoje tas pats modelis kainuoja panašiai, o JK reikia mokėti už transportą, pakrovimą, muitinę ir riziką, matematinė daina pasikeičia. Be to, garantinis aptarnavimas gali būti sudėtingesnis. Aš visada lyginu ne tik pirkimo kainą, bet ir visą atvykimo kainą. Paskui dar pridedu nervus.

Kada geriau samdyti visą kraustymo komandą, o kada tik transportą?

Visą kraustymo komandą samdykite tada, kai turite daug vietų, aukštų, laikų ir jautrios technikos. Jei vežate tik kelias palečių dėžes iš sandėlio prie sandėlio, gal užteks transporto. Bet biuras su žmonėmis, durų kodais, liftų rezervacijomis ir IT skyriumi nėra paprastas krovinys. Ten reikia koordinatoriaus, kuris žiūrės, kas išnešama, kas pasirašo, kas fotografuoja. Jei to nėra, kažkas pamirš serverio raktą. Ir tas kažkas dažniausiai būna tas, kuris sakė „viskas bus gerai“.

Išvada

Trumpai: ar galima pervežti biuro įrangą iš Jungtinės Karalystės? Taip, tik nereikia manyti, kad tai paprastas perkėlimas iš sandėlio į sandėlį. Pirmiausia turėkite sąrašą, nuotraukas, vertę, CMR, eksporto/importo dokumentus ir žmogų, kuris supranta muitinę. Kaina dažniausiai pasakoja ne viską; svarbiau, ar vežėjas mato rizikas, ar tik gražiai rašo sąskaitą. Jei viskas sutvarkyta prieš kraunant, kelias Londonas–Doveris–Kalė–Klaipėda–Vilnius tampa gana nuobodus. O nuobodus pervežimas, patikėkit, yra geras pervežimas.