Ar galima pervežti baldus į Londoną greitai? Visi smulkmena, apie kuriuos tylima

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, o kasdien sužinuoti kažką naujo apie kelių ir muitinės realybę visai nesunku. Dažniausiai žmonės skambina ir klausia: „Ar galima pervežti baldus į Londoną greitai?“, manydami, kad tai tėra klausimas atstumo. Iš tiesų, atstumas čia mažiausias rūpestis. Juk tai ne tik Lietuva–Anglija, tai tai, kaip dabar veikia pasienio kontrolė, kokie yra vairuotojų darbo laiko apribojimai ir, svarbiausia, ar reikia dalyvių. Viskas įmanoma, jeigu žinai, kur ir ką spaudinti, tačiau „greitai“ sąvoka logistikoje yra gana lanksti. Kartą teko dalyvaut situacijoje, kai klientas tikėjosi, kad sofa atkeliaus per dieną, tačiau anglai uždarė keltą dėl rūko... tai gi, reikėjo laukti. Taigi, prieš pasirašydami sutartis, geriau sužinoti, ką tiksliai reiškia tas greitas pristatymas ir kodėl kainos kartais svyruoja kaip orai.

Pagrindiniai klausimai apie greitą pervežimą

Ar tikrai įmanoma pervežti baldus į Londoną per 2-3 dienas?

Taip, įmanoma, tai ne mitas, bet turi būti aiški sąlyga – turi būti pilnas sunkvežimis arba nedidelis krovinys, skirtas konkrečiam klientui (t.y. „ekspresas“). Jeigu ieškote pigaus varianto, kai baldai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais (tai vadinama daliniu kroviniu), tada užsibrėžti griežtą terminą yra labai sudėtinga. Reikia laukti, kol užpildomas sunkvežimis, o tai gali užtrukti savaitę-dvi. Tačiau jei jums svarbiausia yra laikas ir klausiate, ar galima pervežti baldus į Londoną greitai be jokių uždelšimų, tai užsakius atskirą mašiną, tai įmanoma įgyvendinti per 48–72 valandas, atsižvelgiant į keltų grafiką.

Kiek bendrai trunka kelionė iš Lietuvos iki Londono?

Įprastas reisas, jei nieko nekaista ir vairuotojas nepristigs į keltą, trunka apie 3–4 paras. Tai nuo to momento, kai pakrovimas baigiamas Vilniuje arba Kaune, iki to momento, kai atidaromos durys Londono ar netoliese esančiuose namuose. Žinoma, jeigu krovinys yra mažas, jis gali būti perkraunamas į didesnį sunkvežimį (tai vadinama pervedimu), kas prideda dar vieną dieną prie viso termino. Taip pat, keliaujant per Belgiją ar Prancūziją, visada iškyla rizika užstringti eismo spūstyse, ypač netoli Kalė. Todėl, kai sakau „3 dienos“, aš visada turiu omenyje idealų variantą.

Kokia tikimybė, kad prekės atkeliaus vėliau?

Sakyčiau, tokia tikimybė visada egzistuoja, ir ji didesnė nei norėtųsi. Logistika – tai gyvas organizmas, o ne traukinys, kuris važiuoja bėgiais. Gali užgęsti variklis, gali būti problemų su dokumentais (ypač po „Brexit“), arba tiesiog gali būti blogi orai jūroje. Vieną kartą mūsų vairuotojas pradėjo vairuoti šiek tiek lėčiau, kad neišsiųstų apkabos, ir tai vėlino pristatymą pusę dienos. Geriausiems brokeriams ir dispetcheriams tai vis tiek tenka daryti, tačiau stengiamės informuoti iš karto, kai matome, kad grafikas griūva.

Ar „greitas“ reiškia brangiau?

Be abejo, taip. Greitis visada kainuoja. Jeigu jums reikalingas ekspresas, tada jums mokate už visą sunkvežimio talpą, degalus, vairuotojo darbo laiką ir grįžtamojo reiso tuščia dalį (arba mums tenka ieškoti krovinio atgal). Tai nėra tas pats, kai sumokėti už vieną kėdę kurioje bendrame konteineryje. Ekspresinis pervežimas į Londoną gali kainuoti net kelis kartus daugiau nei standartinis dalinis krovinys. Tačiau jei jums reikalinga baldų išvežimo į Londoną paslauga jau rytoj, tai kito kelio nėra – reikia mokėti už patogumą ir garantiją.

Ar vežiate ir mažus krovinius, pvz., tik vieną lovą?

Žinoma, vežame. Net jeigu tai yra tik viena lova ar keletas dėžių. Bet čia turiu nurodyti vieną dalyką – jeigu tai mažas krovinys, jis nekeliauja tiesiogiai. Mes jį susirenka į sandėlį, laukome, kol susirenka pakankamai krovinių tam pačiam maršrutui, ir tik tada važiuojame. Tai vadinama konsolidacija. Taigi, jeigu klausiate, ar galima pervežti baldus į Londoną greitai turint tik vieną lovą, tai atsakymas bus „nebent sumokėsite už pilną mašiną“. Priešingu atveju tai gali užeiti ir iki savaitės laiko.

Ar atvežate ir į kitus Anglijos miestus, ne tik Londoną?

Taip, važiuojame visur. Mančesteris, Birmingamas, Liverpulis, Bristolis – ten vairuotojai važinėja kasdien. Bet jeigu kalbame apie Londoną, tai yra atskira istorija dėl didelių judėjimo apribojimų (ULEZ zona) ir siaurų gatvelių. Į kitus miestus patekti dažnai būna lengviau ir greičiau, nes ten nėra tokių didelių spūsčių kaip pietų Anglijoje. Taigi, jeigu jūsų giminaičiai gyvena šiaurėje, tikriausiai pristatymas kainuos šiek tiek mažiau ir galbūt bus greitesnis, jeigu vairuotojas tiesiai ten ir važiuos.

Kas nutinka, jeigu vairuotojas užstringa spūstyje prieš keltą?

Tai klasikinė problema. Yra dalykas, vadinamas „piloto“ trūkumu ar tiesiog milžiniškomis eilėmis. Vairuotojas privalo laikyti poilsio laiką, net jeigu jis sėdi sunkvežimyje ir niekur nevažiuoja. Tai reiškia, kad pristatymas gali atidėti kelioms valandoms arba net dienai. Mes stengiamės planuoti maršrutus taip, kad vairuotojas atvyktų į uostą su laiku atsargas, tačiau angliškame orane visada gali nutilti kažkas neprognozuojamo. Tada tenka tiesiog laukti ir kvailiai šypsotis į telefoną, kai klientas klausina, kur jo baldai.

Ar galima sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Didžioji dalis mūsų mašinų turi GPS stebėjimo sistemas, tačiau aš visada sakyčiau – nepasitikėkite jomis 100 proc. Kartais signalas dingsta tunelyje arba tiesiog sistema atnaujinasi su uždelstimu. Geriausias būdas sužinoti, kur yra daiktai, yra paskambinti dispetcheriui. Mes stengiamės rašyti žinutes klientams, kai mašina pasiekia tarpinius taškus, tačiau kartais tiesiog užmirštame (gerai, aš prisipažįstu, kartais užmirštame), kai darbas užplūsta. Tačiau paprastai informacija yra prieinama.

Ar reikia iš anksto užsakyti, galima atvykti ir paskambinti tą pačią dieną?

Jei norite, kad atvyktų mašina tą pačią dieną, tai turi būti nelaime, o ne planas. Didžioji dalis reisų planuojamos savaitėmis iki šios. Galbūt galime surasti „užklausą“ (tai kai mašina tuščia grįžta), bet tai labai retas atvejinas ir jis dažniausiai būna labai brangus. Jeigu planuojate pervežimus, geriau skambinti bent prieš savaitę ar dvi. Taip galime užtikrinti ne tik vietą, bet ir geresnę kainą.

Kas dėl „Brexit“? Ar tai sulėtino pervežimus?

Tai didžiausia galva skausmu pastaraisiais metais. Anksčiau buvo paprasta: pakrovėm, važiavom, iškrovėm. Dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą, gauti MRN numerį, tikrinti, ar nėra draudžiamų prekių. Tai užtrunka. Jeigu dokumentai parengti neteisingai, muitinėje gali užstrigti valandomis. Taigi, „greitas pervežimas“ dabar priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo to, kaip greitai mūsų brokeriai sugeba išspręsti šiuos biurokratinius rūpesčius. Kartais tai vyksta sklandžiai, kartais... o Dieve.

Kainodara ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Kainą lemia trys pagrindiniai dalykai: krovinio tūris (kiep vietos užims jūsų baldai), atstumas (konkrečiai vieta Londone) ir skubumas. Taip pat įeina keltų bilietų kaina, kuri svyruoja priklausomai nuo sezono ir degalų kainos. Jeigu jums reikia įvežti į antrą aukštą be lifto, taip pat taikomas papildomas mokestis už sunkų kėlimą. Taigi, kai klaustate kainos, aš visada klausu: „Kiek tai kvadratinių metrų?“, ne „Kiek kainuoja?“.

Ar kainuoja brangiau, jeigu reikia iškrauti Londono centre?

Žinoma, Londono centras (tai zona 1) yra košmaras vairuotojui. Ten reikia specialių leidimų, yra didžiuliai apribojimai sunkvežimiams (C-charge zone), o parkavimas tenka milžiniškas. Kartais teka stovėti ant šaligatvio su įjungtomis „avarinėmis“, kol iškraunamos dėžės, nes nėra kur užsistatyti legaliai. Už tai viskas taikoma papildoma aplinka – tai ir laikas, ir rizika gauti baudą. Taigi, jei galite, paverskite krovinį netoliese esančioje stovėjimo aikštelėje arba užmiestyje.

Ar taikomas priemoka už didelius ar sunkius daiktus?

Taip, jeigu turite pianiną, seifą ar masyvų antikvarinį spintą, tai kainos brangs. Reikalingos specialios juostos, o kartais net keltuvas. Standartinis vairuotojas negali pakelti 300 kilogramų vienas. Todėl iš karto praneškite apie tokius daiktus, kad mes galėtume pasiruošti ir paskaičiuoti galiojančias tarifas. Nenoriu, kad vairuotojas atvyktų, pažiūrėtų į jūsų stalą ir pasakytų „ne, tai neįmanoma“.

Ar galima mokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Nerekomenduojama. Dauguma kompanijų dirba be grynųjų, viskas vyksta per sąskaitas. Vairuotojams draudžiama imti didesnes sumas iš rankų dėl saugumo. Be to, jeigu kažkas nueina ne taip, o jūs jau esat sumokėję grynaisiais, bus labai sunku gauti pinigus atgal. Geriau padaryti pavedimą į sąskaitą, tada yra visi dokumentai ir apsauga.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Jei mums pakavame, tai taip, kartelės, burbuliukai, dėžės – tai viskas kainuoja. Jeigu pakavate patys, tai nereikia mokėti už mūsų medžiagas. Tačiau patarčiau netaupyti ant dėžių – senos „IKEA“ dėžės gali sukristi viduryje kelio. Naudokite stiprias dėžes, o ne tas, kurias atnešėte iš parduotuvės su bulvėmis.

Ar galima gauti nuolaidą?

Visada galima pasikalbėti, ypač jei pervežiate didelį kiekį daiktų arba tai ne pirmas kartas. Tačiau nedarykite to kiekvieną kartą, kai pervežiate vieną kėdę. Mes taip pat turime savo išlaidas, ir jeigu krenta žemiau tam tikros ribos, mums tiesiog neapsimoka važiuoti. Bet jei kalbame apie pilną namų išsikraustymą, tai tikrai galime pasiūlyti geresnį tarifą.

Ar imamas mokestis už užsakymo atšaukimą?

Tai priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jeigu vairuotojas jau važiuoja pas jūsų duris arba jau užsakytas bilietas į keltą, tai turėsite padengti išlaidas. Jeigu atšaukiate savaitę iki, tai paprastai nieko neimame. Būkite sąžiningi – mes taip pat žmonės, turime planus.

Ar kainuoja brangiau pervežti atgal iš Londono į Lietuvą?

Daugeliu atvejų taip pat, kartais netgi brangiau, jeigu sunku rasti krovinį į Lietuvos pusę. Tuomet tuščias važiavimas atgal taip pat yra įskaitomas į kainą. Tačiau jeigu pasiseka ir mes randame ką nors vežti atgal, kaina gali būti tokia pati arba net šiek tiek mažesnė. Visada verta paklausti.

Kokia įprasta kaina vienam kubiniam metrui?

Sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes kainos keičiasi kas mėnesį. Bet maždaug galima orientuotis į 100-150 eurų už kubą (tai labai apytiksliai). Geriau tiesiog paskambinti ir paprašyti apskaičiuoti. Aš čia galiu parašyti skaičių, o rytoj degalai brangs 10 centų ir viskas pasikeis.

Ar galima apmokėti išperkamąja nuoma?

Nėra, mes ne finansinė institucija. Dirbame su 100 % arba 50 % avansu (priekinio mokėjimo) likutį sumokėjus prieš išvežimą arba gavus daiktus. Tai saugu ir abiems pusėms.

Muitinės ir dokumentai

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Absoliučiai visus. Po „Brexit“ Anglija nėra ES narė, taigi tai yra eksportas ir importas. Negalima paslėpti senų drabužių dėžėje ir manyti, kad niekas nepastebės. Muitininkai turi rentgeno aparatą, o jeigu įtars, kad neigi važiuojate tuščia, gali atidaryti visą sunkvežimį. Tada laukia baudos ir ilgas laukimas. Geriau užpildyti deklaraciją sąžiningai, net jeigu tai senos vargos.

Kas nutinka, jeigu pamiršau įrašyti brangų daiktą į sąrašą?

Tai gali būti problema. Jeigu muitinė randa brangų daiktą, kurio nėra sąraše, jie gali jį konfiskuoti arba priversti sumokėti muitus ir PVM kaip už naują prekę. Nors asmeniniai daiktai (naudoti) paprastai muoto nebeklauso, bet turi būti įrodyta, kad jie nėra nauji. Todėl pakavimo sąrašas (packing list) turi būti tikslus.

Ar reikia mokėti PVM ar muitus?

Jei pervežate asmeninius daiktus (išsikraustote gyventi), dažniausiai mokėti nereikia, tačiau turi būti pateikta „Transfer of Residence“ (ToR) forma. Tai leidimas, išduodamas britų muitinės, kad jums nereikia mokėti mokesčių už asmenines vertybes. Jeigu ToR nėra, gali būti taikomi standartiniai tarifai, tai būtų labai brangu. Reikia šią formą užpildyti iš anksto internetu.

Kas yra ToR01 numeris ir kur jį gauti?

ToR01 tai tas magiškas numeris, kuris išgelbsti pinigus. Jį galima gauti nemokamai britų vyriausybės svetainėje. Užpildote formą, nurodote, kad persikeliate gyventi ilgam laikui, ir jeigu viskas tvarkoje, gaunate numerį. Tą numerį turi būti įrašyta į visus dokumentus. Be jo, pervežimas tampa komercinis ir mokesčiai prasideda.

Kiek laiko trunka muitinės procedūros?

Jei visi dokumentai tvarkingi (ToR yra, deklaracija teisinga), tai tai trunka minutes. Sistema viską patikrina automatiškai. Jeigu kažką trūksta arba įtarta, gali užtrukti valandomis ar net dienomis. Yra buvę atvejų, kai dėl vienos klaidos deklaracijoje krovinys stovėjo sandėlyje tris dienas. Tai ne tik nervai, bet ir papildomi mokesčiai už sandėliavimą.

Ar galiu vežti maistą ar alkoholį?

Alkoholį ir tabaką galima, bet tik ribotą kiekį asmeniniam naudojimui. Maisto produktus (mėsą, pieno produktus) geriau nevežti iš viso – griežti apribojima. Viena mergina bandė vežti šaltą kumpį ir sūrį, muitininkai visą tai išmetė į šiukšliadėžę. Nebent tai yra dėžutės su sausu maistu, bet vis verta patikrinti aktualius reikalavimus, nes jie keičiasi.

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Standartinis draudimas apima 10 eurų už kilogramą (apie). Jeigu vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, reikia tai nurodyti ir apdrausti didesne suma. Taip pat, jeigu patys pakavate, draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą, jeigu paaiškės, kad dėžės buvo per silpnos. Mūsų pakavimas garantuoja, kad draudimas veiks.

Kas dėl pašarų ar gyvūnų?

Gyvūnus galima vežti, bet tai turi būti atskiras reisas su specialiomis sąlygomis (vairuotojas turi dažniau lankytis). O pašarai – tik originalioje, uždarytoje pakuotėje. Jeigu atidarytas maišas su grūdais, jį tiesiog konfiskuos bijodami ligų. Geriau nenuvežti nieko, kas gali kelti karantino riziką.

Ar reikia mokėti už muitinės tarpininkavimą?

Jei mums reikia deklaruoti krovinius (o reikia), tai taip, tai papildoma paslauga. Mūsų brokeris suveda duomenis į sistemą. Tai nėra brangu, bet tai ne įskaičiuota į pagrindinę kainą už krovinį, jeigu kitaip nesusitaręme. Geriau iš klausti „ar kaina apima muitinę?“, kad nebūtų staigmenų.

Kas dėl dokumentų, jeigu perveža ne aš, o mano draugas?

Jeigu draugas pervežia kaip dovana arba padeda, vis tiek reikia sąrašo. Jeigu tai atrodo kaip prekyba, gali būti problemų. Geriau, kai veža oficiali įmonė – tuose dokumentuose viskas aišku, ir jūsų draugas nesirizikuoja savo mašina ar laisve.

Ar galima perveži transporto priemonę (automobilį)?

Taip, galima, bet tai kitas režimas. Reikia VIN kodo, draudimo „Green card“ ir kt. Automobilis turi būti užregistruojamas Anglijoje per 14 dienų (jeigu ten liks). Tai nėra labai sudėtinga, bet reikia žinoti procedūrą, kitaip gausite baudą už vairavimą ne registruotu automobiliu.

Ką daryti, jeigu praradau daiktą ar jis sužalojo?

Reikia iš karto pranešti vairuotojui ir užpildyti „pažeidimo aktą“ (protokolas). Be to, reikia nuotraukų. Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos, tada bus jūsų žodžiai prieš mūsų. Kuo greičiau fiksuojate nuostolį, tuo greičiau prasideda draudimo išmokos procesas.

Pakavimas ir paruošimas

Ar galiu užsisakyti tik pakavimą be pervežimo?

Galima, bet tai brangu. Mūsų komanda važiuoja tik su dėžėmis ir popieriumi, o grįžta tuščia. Tai tas pats ekspresas. Jeigu turite laiko, geriau pakinkite pači. O jeigu neturite laiko ar norite, kad tai padarytų profesionalai – mes padarysime greitai ir kokybiškai.

Kuo pakavote brangią televizorių?

Televizorius reikia įdėti į originalią dėžę, jeigu liko. Jeigu ne, darome minkštą dėžę (stiprią kartoną su vata viduje). Labai svarbu uždengti ekraną, nes net mažiausias smūgis gali sužaloti pikselius. Niekada neguldykite televizoriaus gulčiai, jeigu jis nėra užtvirtintas – tai pirmoji dažna klaida.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Storą spintą ar lovą beveik visada reikia išmontuoti. Ne tik tam, kad tilptų į mašiną, bet ir kad nesužlūžtų. Rėmai dažnai būna pririšti prie sienų, o kelias kelias minutes nešti daugiau nei vieną didelę dalį. Mūsų vairuotojai turi įrankius, tai greitai nušruva. Tiesa, turi būti pasirūpinta, kad sujungimo detalės (varžtai, rakteliai) būtų vienoje vietoje, kad nepasimestų.

Ar galima įdėti daiktus į baldų vidų?

Negalima, nebent tai yra labai lengvi daiktai, pvz., pagalvės. Jeigu į spintą įdėsite knygas, spinta tiesiog neišlaikys svorio ir sulygs. Krokštas atsirings pačioje blogiausioje vietoje. Tuomet teks mokėti ne tik už pervežimą, bet ir už baldų išmetimą Londone, kas nėra pigu.

Kiek dėžių reikės standartiniam butui?

Vienkambario butui paprastai užtenka 20–30 dėžių. Dideliam namams gali prireikti 50–100. Visada geriau paimti kelias dėžes daugiau, kad nereikėtų spaudoti daiktų į plyšias. Perpildytos dėžės plėšiasi, o tai pavojinga ir kojoms, ir pačioms daiktams.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Būtina. Parašykite „Virtuvė“, „Miegamasis“, arba „Lūžti“. Taip vairuotojas žins, kur dėti sunkias dėžes, kur lengvas, o kur reikia elgtis ypatingai atsargiai. Taip pat jums bus daug lengviau išsirūšiuoti naujame name, kai matysite, kas yra kur.

Ką daryti su skysčiais (plaukų tepalai, aliejus)?

Viską, kas skysta, reikia uždaryti į uždaromas indelius, o geriau – į plastikinius maišelius, kad nutekėtų į juos, o ne ant kitų daiktų. Esu matęs, kaip atidarytas aliejaus butelis sunaikino visus drabužius dėžėje. Nėra košmaro blogesnio nei aliejaus kvapas išsidužusiame drabužių komplekte.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet ne į bet kurią šalį. Anglija yra gana griežta dėl augalų importo – jų šaknys turi būti be žemės (nuplautos). Jeigu atvežite augalą su lietuviška žeme, jį gali konfiskuoti bijodami kenkėlių. Geriau palikti augalus čia arba vežti tik tą, kas tikrai brangi ir svarbi.

Ar reikia išimti daiktus iš stalčių?

Taip, viską išimkite. Stalčiai turi judėti laisvai, kitaip jie iššoks važiuojant keliu. Tas pats galioja ir vitrinoms – išimkite viską, kas gali nukristi ir sudužti. Net mažas smėliukas vitrinoje gali sukelti chaosą.

Ar saugu vežti kompiuterius?

Kompiuterius geriausia vežti originalioje dėžėje. Jeigu tokios nėra, užvyniokite į daug burbuliukų ir padėkite į tvirtą dėžę. Svarbu neužrakinti „BIOS“ ar nustatymų, jeigu jūsų kompiuteris turi SSD disko – stipriai kratant gali susigadinti duomenys (nors šiuolaikiniai jau atsparesni, bet geriau nesirizikuoti).

Ar reikia nuimti paveikslus nuo sienų?

Taip, ir tai darome labai atsargiai. Paveikslai turi būti apvynioti į minkštą medžiagą arba kartoną. Niekada nedėkite paveikslų ant grindų be apsaugos – vienas netyčinis smūgis batu gali pradurti drobę.

Ką daryti su raktų rinkiniais?

Visada turkite prie savęs pagrindinius raktus, keliaujant atskirai nuo krovinio. Negalima uždėti raktų į dėžę ir pasakyti „jo, ji ant viršaus“. Jeigu dėžė užsidarys giliau arba nuslydės, būsite užrakinti lauke prie savo namų Londone be priėjimo.

Ar galima pakrauti daiktus vakare ar savaitgalį?

Galima, bet už tai imamas papildomas mokestis už viršvalandžius. Vairuotojai taip pat turi poilsio laiką, taigi jei norite, kad jie dirbtų sekmadienį vakare, tai kainuos. Geriau planuoti krauną darbo dienomis.

Ar reikia išvalyti baldus prieš vežiant?

Nebūtina steriliai, bet netvarkingi baldai nešėti nepatogu, o ir purvas gali užteršti kitus daiktus. Be to, jeigu baldai stipriai smerka, vairuotojas gali atsisakyti juos vežti (nors tai retai, bet buvo atvejų su senais rūsių baldais).

Išvada

Taigi, trumpai tariant, ar galima pervežti baldus į Londoną greitai? Taip, viskas įmanoma su teisingu požiūriu ir piniginėmis. Svarbiausia yra ne tik pasirinkti greičiausią maršrutą, bet ir užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi, o baldai – tinkamai supakuoti. Nereikia tikėtis stebuklų už pusę penkio, tačiau kreipiantis į patyrusius logistikos specialistus, galima išvengti didžiausios dalies streso. Pasidarykite planą, užpildykite ToR formą ir derėkitės iš anksto – tuomet Londonas atrodys ne kaip tolimas ir pavojingas miestas, o kaip paprasta naujos gyvenimo dalies stotelė.