Ar galima pervežti antikvarinius daiktus į Jungtinę Karalystę ir neišprotėti nuo dokumentų?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, tiesą sakant, mažai kas mane gali šioktol tokiol nustebinti. Bet kai klientai klausia, ar galima pervežti antikvarinius daiktus į Jungtinę Karalystę, visada nusišypsnu. ne todėl, kad tai neįmanoma – o todėl, kad tai tiesioginis kelias į skausmo centrus, jei nesiruošiate. Po Brexit (kas jau slegia mūsų verslą kaip kvapas seniame vadybiniame) viskas tapo sudėtingiau. Anksčiau užkraudavai į furgoną ir važiuodavai, o dabar? Dabar tai yra loginis žaidimas, kur taisyklės keičiasi kas antrą savaitę. Tačiau tai įmanoma, ir aš jums pasakysiu, kaip tai daryti, kad niekas neišsprotėtų – nei jūs, nei vairuotojas, nei muitininkas Dovere.

Bendrosios klaustulys ir kas vyksta iš tikrųjų

Ar iš vis legalu vežti senus daiktus į JK?

Taip, žinoma, legalu, yra čia vienas pagrindinis „tačiau“. Jei tai tikrai senas daiktas, t.y. senesnis nei 70 metų (tai yra pagrindinis apibrėžimas netrūkstant įstatymų), jis laikomas antikvariniu arba istoriniu artefaktuu. Problemų nebus, nebent tai yra kažkas, kas dėl savo kilmės (pvz., dramblio kaulo ar retų medžių) yra apribota CITES konvencijos. Tada gali pasidaryti nemalonu. Dažniausiai klientai sako „senoji mama“, o muitinės pareigūnas mata „ potencialiai pavojingą ąsotį“. Geriausia turti dokumentą, kur įrodo amžių, o ne tik tiki savo žodžiu.

Kuo Brexit pakeitė pervežimus? Buvau įsitikinęs, kad bus lengviau.

O kaip tik buvau įsitikinęs, kad bus lengviau... (čia aš klydau). Po „išėjimo“ Jungtinė Karalystė tapo trečiąja šalimi, todėl kiekvienas siuntinys, net tas mažiausias, turi eiti per importo procedūras. Anksčiau buvo tiesiog perkėlimas tarp šalių nenaudojant muitinės deklaracijų, dabad reikia paduoti „Import Declaration“ (paprastai C88 formą). Tai reiškia, kad be tinkamo brokerio arba mūsų pagalbos jūsų antikvarinės kėdės gali likti pasienio punkte iki amžinojų laikų. Vairuotojai nebegali tiesiog pravažiuoti su „šaukštu burnoj“.

Ar galiu patys vežti furgonu?

Galite, jei turite kantrybės. Viskas priklauso nuo to, ar tai yra jūsų asmeninis turtas, ar perkate parduodant. Jei perkate parduodant (t.y. verslas), reikės EORI numerio Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Jei tai asmeninės kelionės atveju (pervykstant gyventi), tada taikomos PRT (Transfer of Residency) taisyklės – tada mokesčių gali nebūti. Bet čia griežtai tik vieną kartą. Turiu klientą, kai bandė antrą kartą važiuoti taip pat – ir gavo baudą didesnę už tą furgoną. Muitinės sistemos viską pamena.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Standartiškai, jei visi dokumentai tvarkingi (kas yra 1 iš 10 atvejų), kelyje nuo Vilniaus iki, tarkime, Londono praleisite 3–4 dienas. Bet jei trūksta vienos parašo ar deklaracijoje padaryta klaida „vien raidė“ laukimas gali užtrukti ir savaite. Dovere pasienio kontrolė dažnai užsipila, o ten dirba labai griežti žmonės. Vieną kartą mūsų vairuotojai stovėjo 36 valias, nes klientas nenurodė tinkamo HS kodo (tarifinio kodo). Geriau čia viską tiksliai užpildyti iš karto.

Ar reikia specialios pakuotės antikvariatui?

Būtina. Negalima tiesiog įmesti XIX a. veidrodo į furgoną tarp padangų. Reikia minkštų角ių, burbulų, specialių dėžių. Be to, jei daiktai yra iš medžio, o tai didžioji dalis antikvariatų, turi būti atitinkamai pažymėta pagal ISPM 15 standartą (tas dėžių fumigavimo žymėjimas). JK muitinė labai griežtai tikrina, ar nenešate kenksmingų vabzdžių su medinėmis konstrukcijomis. Jei nerastas toks antspaudas, gali būti priversta visa krovinį grąžinti arba sunaikinti vietoje – tai nežaidimas.

Ar galiu vežti dalimis? Pavyzdžiui, išardyti spintą?

Galima, bet tada yra didelė rizika, kad muitinėje tas daiktas bus klasifikuojamas ne kaip antikvarinis baldas, o kaip „medienos atliekos“ arba „naujos medienos gaminiai“. Tuok atveju mokesčiai bus kitokie, dažniau didesni. Yra girdėjęs atvejų, kai žmonės bandydami sutaupyti vietą išardydavo brangius stalus, o pamūšius surinkdavo kažką panašaus, bet neoriginalaus (tai jau kita istorija, bet kažkas įtarto). Geriau vežti surinktą, jei tik įeina.

Dokumentai, Muitinė ir biurokratinis šokas

Kokius dokumentus tikrai reikia turi?

Minimalus rinkinys yra: prekių sandėrio kvitas (pavėžėjimo sutartis), pirkimo-savinimo sutartis (jei perkate), kilmės dokumentas (jei yra), ir privalomas importo deklaracijos numeris (MRN), kurį generuoja brokeris. Be to, jei daiktas yra labai brangus (virš 5000 eurų tiksliau), gali reikėt vertinimo iš eksperto. Nesitikėkite, kad „senelės užrašas ant popieriaus“ kažkam padės. Anglai mėgsta formalumą.

Kas tas HS kodas ir kodė jis svarbus?

HS kodas (Harmonized System Code) yra skaičių rinkinys, kuris nustato, kas tai yra ir koks mokesčiai. Antikvarinės baldai, paveikslai, keramika turi skirtingus kodus. Jei nurodysite neteisingą, gali būti nubausti už neteisingą deklaravimą. Aš vieną kartą pamiršau patikrinti kodą brangiam porcelianui ir jį įrašiau kaip paprastus indus. Laimei, pavyko sutvarkyti (per mokesčių skirtumą), bet nervų neteko. Tai esminis dalykas kalbant apie tai, kaip pervežti antikvarinius daiktus į Jungtinę Karalystę teisėtai.

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Jei esate verslininkas ir registruotas Lietuvoje bei JK, dažniausiai taikomas 0% PVM importuojant (jei naudojate Reverse Charge mechanizmą), bet turi užpildyti specialius laukus deklaracijoje. Jei esate fizinis asmuo ir perka iš parduotuvės (ne iš fizinio asmens), teks sumokėti JK PVM (paprastai 20%), kurį surenka kurjeris ar brokeris prieš pristatymą. Tačiau, kai kalbame apie tikrus antikvarinius daiktus (meną, rinkinius), gali būti taikoma speciali 5% arba net 0% norma, bet čia labai sudėtinga sritis, geriau pasikonsultuoti.

Kas daryti, jei daiktas yra paveldas objektas?

Tada tikrai reikia daugiau dokumentų. Gali būti reikalaujamas eksporto leidimas iš Lietuvos kultūros ministerijos (jei vertingas), o JK gali reikalauti eksporto licencijos (OL), jei daiktas yra virš tam tikros vertės ribų ar yra labai senas. Vienas mano klientas turėjo problemų dėl seno šono piano – JK pusėje jį bandė sustabdyti manydami, kad tai per brangus paveldas objektas, skirtas eksportui iš JK (o jis važiavo į kitą pusę!). Biurokratija kartais beviltiška.

Ar galiu deklaruoti pats ar reikalingas tarpininkas?

Galima deklaruoti pats, jei turite EORI numerį ir prieigą prie „CHIEF“ arba „CDS“ sistemos Jungtinėje Karalystėje. Bet pasidarykite malonumą nepadaryti to, jei nesuprantate skirtumo tarp „Inward Processing“ ir „Outward Processing“. 99% klientų tikrai padaro klaidą ir užstringa sistemoje. Geriau mokėti brokeriui 50–100 eurų už deklaraciją nei gauti baudą už vėlavimą ar neteisingą kodą. Sistema yra nepalaidu mažiems klaidoms.

Kas tas C88 ir C105 formos?

C88 yra įvedimo deklaracijos kopija, kurią gaunate iš JK HMRC (muitinės). C105 gali reikėti, jei naudojate atidėtą mokesčių mokėjimą (Duty Deferment). Jei jūsų siuntėjas (logistikos partneris) nesiūlo jums šių dokumentų, prašykite. Be jų neįmanoma niekada padaryti grąžinimo ar išsiaiškinti, kodėl mokėjote tiek daug mokesčių. Tai yra pagrindiniai lapai, ir be jų jūs esate kaip be rankų.

Rizikos, problemos ir istorijos iš kelio

Ar dažnai daiktai Sugenda arba dingsta?

Sugenda dažniausiai dėl blogo prifiksavimo. O dingsta... retai, bet kartais nutinka. Pas mus, įmonėje, buvo atvejis, kai vairuotojas iškrovė dėžę su stiklo indais viename sandėlyje Londone, o kitą dieną to dėžės nebebuvo. Vaizdo kamerų nebuvo. Visiškas chaosas. Tada atsiranda draudimo klausimas. Antikvariniams daiktams būtina draudimas, bet jis turi būti „All risk“ ir apimti ir transportavimą, ir iškrovimą. Tikrinkite draudimo sąlyas, kitaip prarasite ne tik daiktą, bet ir nervus.

Kas nutinka, jei muitinė mano, kad daiktas yra naujas?

Tai blogiausias scenarijus. Tada jums pritaikomos standartinės importo taisyklės ir mokesčiai. Norite įrodyti, kad jis senas? Reikės nuotraukos, kuri matosi senovė, vertinimo arba pirkimo dokumento, kur nurodytas amžius. Turiu vieną istoriją su senais rėmais, kuriuos klientas nupirkavo turguje ir neturėjo jokių sąskaitų. Muitinė juos laikė naujomis kopijomis iš Kinijos. Mokėjome pilną mokesčį už „medienos gaminius“ be jokių nuolaidų. Buvo skaudu.

Ar vairuotojais gali būti problemos su tokiu kroviniu?

Taip, jei jie neinformuoti. Vairuotojas gali tiesiog atsisakyti vežti „šlamštą“ jei jis atrodo nestabilus. Be to, JK vairuotojai dabar turi daugiau atsakomybės dėl neteisingų duomenų. Jei deklaracijoje parašyta „baldai“, o furgone pilna brangių paveikslų, vairuotoją gali bausti. Todėl visada praneškite mums tiksliai, ką vežate. Nenoriu, kad mano vairuotojas būtų areštuotas dėl to, kad jūs nepamiršot pasakyti apie drobę, kuri kainuoja kaip butas Vilniuje.

Kaip elgiamasi su vabzdžiais ar plėšrūniais?

Jei daiktas stovėjo name, kur buvo milžiniškai tarakonų (o seniuose namuose tai būna), o furgone užšalo ir atsibudo Dovere... gera naktis. JK griežtai tikrina dėl biologinės saugos. Jei randa gyvą organizmą, visa krovinys gali būti siunčiamas atgal arba sterilizuojama jūsų sąskaita. Tikrai tikrinkite tuos daiktus prieš krovinį. Vieną kartą mums teko padengti dezinfekcijos sąskaitą, nes klientas įkrovė seną kilimą, kuris ne ką nesusiruošęs kvapo kaip pelėsis.

Ar saugu vežti brangius daiktus bendrame krovininyje (FCL)?

Asmeniškai neskubčiau taip daryti, jei vertė viršija 10 tūkstančių eurų. Bendrame krovininyje (kelių klientų daiktai viename furgone) visada yra rizika, kad kažkas užkris ant jūsų skrynios ar nuvilgs, kraunant ar iškraunant. Antikvariniams daiktams labiau tinka dalinis krovinys (LTL), kuris skiriamas vietą, arba net specialus furgonas. Taip brangiau, bet saugiau. Kokia kaina? Galbūt 200–400 eurų pridėtinai, bet už ramybę verta.

Ar gali būti problemų su dėžių išmatavimais?

Negali būti, nebent jūs meluojate. Jei sako, kad dėžė 1x1x1 metrą, o ji iš tikrųjų 1.5x1.5x1.5, furgone tiesiog nebebus vietos ir kitų klientų daiktai neitelpa. Tai sukelia vėlavimus. Esu girdėjęs apie atvejus, kai dėl blogai išmatuotų dėžių (antikvarinis stalo pagalvas buvo ilgesnis nei manyta) teko permontuoti visą furgono turinį peršilimą. Vairuotojai to nekenčia.

Pinigai, kainos ir terminai

Kiek tai viskas kainuoja apytiksliai?

Klausimas kaip „kiek kainuoja automobilis?“. Priklauso nuo tūrio, svorio, vietos JK (Londonas brangiau nei Šefildas) ir mokesčių. Minimaliai už mažą siuntą (pvz., viena kėdė) su dokumentais gali tekti sumokėti 250–400 eurų. Už pilną furgoną nuo 1500 iki 3000 eurų. Prie to pridėkite brokerio paslaugas (50–100 eur) ir galimus importo mokesčius (jei taikomi). Nereikėtų tikėtis, kad antikvariatas pervežimas užims tiek pat kiek šiukšlių išvežimas.

Ar kuo nors galima sutaupyti?

Galima bandyti derėtis apie terminą (ilgesnės laukimo datos gali būti pigesnės) arba susirasti bendrą krovinį su kitu asmeniu. Bet niekada netaupykite ant pakuotės ir draudimo. Tai taisyklė nr. 1. Taip pat galima sutaupyti sumokėdami mokesčius tiesiai „customs“, bet tai reikalauja banko sąskaitos JK. Lietuvos bankai čia dažnai užsisuka ir daro didelius komisinius pavedimams į JK muitinę.

Kokiais būdais galima mokėti?

Mes priimame pervestas, o JK pusėje mokesčius (Duty/VAT) dažniausiai reikia mokėti būtent joms, pavedimu arba kortele tiesiogiai per brokerio sistemą. Dėl didelių sumų gali kilti problemų su pinigų plovimo prevencija – jei be jokios priežastries pervestate 20 tūkst. eurų už vieną seną židinį, bankas gali laikyti pinigus iki pat rytojo kol aiškinsitės kilmę. Tai standartinė procedūra dabar.

Ar kainuoja daugiau, jei daiktas yra labai brangus?

Tiesiogiai ne, fizinis pervežimas kainuoja taip pat. Bet draudimo premija padidėja (paprastai tai 0.5–1% nuo vertės), o ir JK muitinė gali labiau „aktyviai“ tikrinti brangius siuntinius. Brangūs daiktai dažnai reikalauja ir labiau saugaus pristatymo (palydovas arba specialus sandėlis). Taigi, indirektai – taip, kainuoja daugiau.

Kas daryti, jei neturiu pinigų sumokėti mokesčių atvykus?

Tai problema. Brokeris arba logistikos partneris dažniausiai gali pasiūlyti mokėjimo atidėjimo paslaugą (Duty Deferment), bet jis pasidaro mokestis už tai. Kitaip – krovinys nebus išduotas. Jis stovės sandėlyje ir už kiekvieną dieną ten bus taikoma kaupiančioji bauda (storage charges). Pasakysiu tiesiai – neturėkite apie tai galvos. Sutaupykite pinigus iš anksto.

Ar galima atsisakyti pervežimo, jei pakeičiau nuomonę?

Galima, bet tik iki to laiko, kai krovinys išvyksta arba kol nebuvo padaryta importo deklaracija. Jei deklaracija jau padaryta (procesas pradėtas), jums teks sumokėti už tas paslaugas ir mokesčius, net jei nusprendžiate daiktą palikti Lietuvoje. Nemanau, kad kas nors taip darys su antikvariatu, bet gyvenime būna visko.

Finaliniai dalykai ir praktiniai patarimai

Ką daryti tiesiog dabar, jei noriu vežti?

Pirmiausia, susisiekti su mumis arba su brokeriu ir pateikti sąrašą daiktų (bent apytikslį). Nustatyti, ar tai yra asmeninis turtas, ar prekyba. Gauti EORI numerį, jei jo neturite. Paruošti kokybiškas nuotraukas – jos dažnai gelbsti situaciją muitinėje. Ir kantrybės. Daug kantrybės. Neskubėkite paskutinę dieną kreiptis, tai didžiausia klaida.

Ar verta viską daryti sau?

Jei turite laiko, norite išmokti 100 puslapių instrukcijų apie JK muitinę ir nesijaudinate dėl galimų baudų – kodėl gi ne. Bet dauguma mano klientų po vieno tokio bandymo grįžta ir sako: „Gerai, imkite savo mokestį, tiesiog padarykite, kad man netrukdytų“. Profesionali pagalba čia sumokėti už savo ramybę.

Ar reikia bijoti dėl pašarų ar maisto likučių?

Kai vežate senus daiktus, kartais juose randama senos maisto atliekos (pavyzdžiui, senos virtuvės spintos viduje). JK griežtai draudžia įsivežti bet kokius maisto produktus net su priemaišomis. Už tai gausite labai greitą ir griežtą pašalinimą ir baudą. Patikrinkite viskas ertmes, prieš uždarant dėžes. Tikrai.

Kokios yra dabartinės oro sąlytos (t.y. rinka) rinkoje?

Rinka šiuo metu nėra stabiliausia – trūksta vairuotojų, kainos svyruoja. Tai reiškia, kad kainos gali pasikeisti per dvi savaites. Nerekomenduoju laukti paskutinės akimirkos rezervacijai. Geriau užsibrėžti datą ir fiksuoti kainą. Antikvarinius daiktus į Jungtinę Karalystę geriau planuoti kaip projektą, o ne kaip nenumatytą išvyką į parduotuvę.

Ar galiu padaryti vizitą į sandėlį JK pačiam?

Jei tai asmeninis krovinius ir prašysite, dažniausiai brokeris nurodys adresą. Bet ne visi sandėliai leidžia privažiuoti klientams be išankstinio pranešimo. Taip pat, jei neturite importo numerio (UCR), jus tiesiog neįleis pro vartus. Geriau sutarti su mumis apie pristatymą tiesiai į duris arba į saugų sandėlį.

Ar užtikrinate „paleidimą“ (clearance) iš anksto?

Taip, mes stengiamės pateikti duomenis iš anksto (vadinamas „pre-landing“), kad kai furgonas atvyksta, jis tiesiog pravažiuotų arba būtų greitai apdorotas. Tai idealus scenarijus. Bet dėl IT trikčių HMRC pusėje kartais tai užtrunka ilgiau. Tiesiog būkite pasiruoše informacijai, kad krovinys „prilipęs“.

Galų gale – ar verta?

Žinoma, JK rinka yra viena didžiausių ir turtingiausių antikvariatui pasaulyje. Ten gali uždirbti (arba rasti) tiek daug, kad šios biurokratinės kančios atsiperka. Tiesiog būkite pasiruošę, kad tai nebus važinėjimas pieva su gėlėmis, o o sunkus darbas su dokumentais.

Paskutinis patarimas: nepasitikėkite „žodžiu“.

Viskas turi būti ant popieriaus (arba el. paštu). Jei kas nors sako „nebijok, viskas praeis“, tikėkite, kad nepraeis. Muitinės sistema neturi humoro jausmo, o mūsų darbas yra užtikrinti, kad jūsų brangūs daiktai pasiektų tikslą saugiai. Ir jei nežinote, kur toks HS kodas – geriau klauskite, negu spėlioti.

Išvada

Na, jei jūs vis tiek nusprendėte, kad norite pervežti antikvarinius daiktus į Jungtinę Karalystę, tada esate drąsus žmogus. Ką galiu pasakyti iš savo ilgos patirties? Tai įmanoma, tai daroma kasdien, tai sėkmingai. Svarbiausia – neskubėkite, pasiklauskite profesionalų (kaip mano) ir pasirūpinkite dokumentais prieš neišvažiuojant vairuotojas iš kiemo. Kainos gali būti stiprios, o nervų – dar daugiau, bet kai tą seną vitriną pastatote savo naujajame name Anglijoje, viskas atrodo verta. Sėkmės kelyje (ir tikėkimės, be vėlavimų Dovere)!