Ar galima perkraustyti virtuvės baldus iš Anglijos saugiai ir ką reikia žinoti

Dirbu su krovinių pervežimu jau beveik dvidešimt metų, ir, turiu pripažinti, po „Brexito“ viskas pasidarė kur kas įdomiau, o kartais ir painiau. Dažnai klientai klausia, ar galima perkraustyti virtuvės baldus iš Anglijos saugiai, ir aš visada atsakau – taip, galima, bet niekas nesako, kad bus paprasta. Anglija nebėra ta pati, kokia buvo prieš penkerius metus. Ten ir muitinės procedūros, ir nauji dokumentai, ir papildomi mokesčiai, apie kuriuos net neįsivaizduojate. Aš esu matęs viską – nuo puikių, idealiai supakuotų komplektų, kurie atvyko kaip iš vitrinos, iki tokių, kurie atvažiuoja su sulaužytais stiklais, nes kas nors nusprendė sutaupyti ant putų. Todėl reikia žinoti ne tik tai, kiek kainuoja pervežimas, bet ir kaip išvengti tų momentų, kai nori rankas plauti. Štai kaip tai atrodo iš mano, seno „volio“, pusės.

Bendrai apie tą pervežimą iš Anglijos (ir Brexitą)

Ar išvis įmanoma perkraustyti virtuvės baldus iš Anglijos dabar?

Žinoma, įmanoma, aš kiekvieną savaitę organizuoju po keletą tokių reisų. Kylančiu klausimu, ar galima perkraustyti virtuvės baldus iš Anglijos saugiai, sakau – tai ne mokslas, bet reikia kantrybės. Dabar tai reikalauja daugiau dokumentų nei anksčiau. Anksčiau tiesiog užkraudavai ir važiuodavai, o dabar reikia deklaruoti kiekvieną detalę. Jei turite gerą logistikos partnerį, viskas vyksta sklandžiai, bet jei bandysite tai daryti savarankiškai be patirties, gali užstrigti sienoje su pilna mašina. Pagrindas yra tinkamai parengti siuntą, o ne tik rasti vairuotoją.

Kiek laiko tai viskas užtrunka realiai?

Tai labai priklauso nuo to, ką vadiname „laiku“. Jei tai yra dalinis krovinys (t.y. keliame su kitų klientų daiktais), tai gali užeiti ir dvi, ir tris savaites. Reikia laukti, kol mašina surinks pilną kiekį. Jei užsakote atskirą sunkvežimį (pilna mašina), tai paprastai trunka 3–5 darbo dienas nuo ikrovimo iki iškraunimo Lietuvoje. Bet... (tai yra, jei nėra eilių pas muitinę). Kartais įvyksta nepageidaujamų dalykų, pavyzdžiui, muitinė užstrigsta arba vairuotojas susiranda problemų techninės apžiūros metu Anglijoj. Tad geriau planuokite su atsarga.

Ar labai brangsta po Brexito?

Brangiau nei buvo, tai tikrai. Kainos šoktelėjo ne dėl to, kad keliaujame toliau, o dėl biurokratijos. Dabar reikia mokėti už muitinės deklaravimą, sanitarinius patikrinimus (nors virtuvės baldams jie nebūtini, bet dokumentai turi būti tvarkingi) ir, žinoma, degalus. Be to, jei vertinate savo baldus daugiau nei 450 eurų (asmeniškai), gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį. Taigi, pati kaina už transportą gali atrodyti panaši, bet galutinė suma su priemokomis gali nustebinti net patikrintus vartotojus.

Kas pasikeitė po to Brexito, aš vis dar visiškai nesuprantu?

Sunku sekti tais taisyklėmis, jos keičiasi kaip orai. Pagrindinis dalykas – dabar Anglija yra trečioji šalis. Tai reiškia, kiekvienas krovinys turi turėti EORI numerį, prekių deklaraciją (EX1), o pirkėjas turi būti registruotas Lietuvos muitinės sistemoje. Anksčiau nebuvo jokių „išvykimo deklaracijų“ iš JK. Dabar, jei vairuotojas nepateis dokumentų laiku, gali gauti baudą. Vieną kartą manęs klientas neįvedė kodų teisingai, ir mašina stovėjo Tunelio pusėje dvi dienas. Viskas susitvarkė, bet nervų nuėjo daug.

Ar reikia brokerio, ar galima be jo?

Techniškai galima pabandyti be jo, jei esate tikrai drąsus ir turite laiko mokytis muitinės sistemų. Bet aš asmeniškai niekada nerekomenduoju. Muitinės brokeris yra tarpininkas, kuris „kalba“ muitininkų kalba. Jei padarysite klaidą deklaracijoje, gali tekti mokėti baudas arba krovinys bus uždelsiamas. Už brokerio paslaugas paprastai reikia sumokėti 50–100 eurų, bet tai sutaupo daugiau nei vieną naktį miego. Geriau mokėti profesionalui už jo nervus nei verkti vėliau prie muitinės terminalo.

Pakavimas – tas svarbiausias dalykas (virtuvės jautrios)

Kaip supakuoti tas spinteles, kad nenulistuotų?

Tai yra kritiškai svarbu. Negalima tiesiog padėti spintelių ant grindų vieną ant kitos. Jos turi būti apvyniotos burbuliukine plėvele (geriau dviem ar trimis sluoksniais) ir užfiksuotos lipnia juosta. Ypač reikia saugoti kraštus – ten dažniausiai atsiranda įbrėžimai. Stiprios medienos virtuvės (pvz., iš ąžuolo) yra sunkios, jei ant jų nukris kita spintelė, gali lūžti. Aš mačiau, kaip atvyko „Miele” spintelės su įtrūkiais tiesiog todėl, kad jas blogai padėjo mašinoje. Užklokite kilimėlius arba storą kartoną tarp sluoksnių.

Ar būtina išmontuoti viską iki paskutinio varžto?

Labai rekomenduoju. Išmontuotos spintelės užima mažiau vietos, yra lengviau jose pakrauti ir, kas svarbiau, mažiau tikėtina, kad nulūžtys koks nors iškilantis elementas. Stiklinės durys, lentynos, apkaustai – viską geriau nuimti. Vieną kartą klientas atsisakė išmontuoti vitriną, ir... žinote, kas nutiko? Atvyko su nulūžusiu kampu, kurio buvo neįmanoma atstatyti be matomo pėdsako. Išmontavimas sutaupo ne tik vietos, bet ir pinigų už remontą.

Ką daryti su stiklinėmis durimis, jos visada lūžta?

Stiklas tai pykčio šaltinis. Jis turi būti supakuotas atskirai, ne ant spintelės. Naudokite storą putų polistirolą (poreksą) ir stiprų kartoną. Užrašykite „Kruopščiai“ arba „Stiklas“ dideliais raidėmis. Jei galite, geriau vežti stiklus vertikaliai, ne gulsčiai. Aš turiu istoriją, kai vairuotojas metė dėžę su stiklais į mašiną kaip šiaudų ryšulį – natūralu, kad atvyko tik smulkmenos. Jei stiklas brangus (pvz., „Schüco“ ar pan.), apdrauskite jį atskirai.

Ar vairuotojas padės man susidėti į mašiną?

Priklauso nuo to, ką užsakėte. Jei tik „pervežimą“, tada dažniausiai ne. Vairuotojas yra vairuotojas, jis atvyksta paimti ir vežti. Jei jums reikalingas krovikas („loaderis“), tai reikia tai nurodyti užsakant. Anglijoje dažnai dirba lenkai ar lietuviai, kurie padeda už papildomą mokėjimą, bet ne visada. Žinoma, jei vairuotojas geras ir nespėja, gali padėti, bet neapsikilkite ant to kaip ant įprasto dalyko. Geriau susitarti iš anksto.

Galiu tiesiog duoti dėžę su viskuo sumaišyta?

Negeriausia idėja. Jei į dėžę mesite varžtus, rankenas ir spinteles kartu, varžtai pradės „šokti“ ir braižyti paviršių. Viskas turi būti surūšiuota. Smulkmenos (sriegtuvai, varžtai) į maišelius, spintelės į plėvę. Aš mačiau vieną krovinį, kur klientas viską metė į didelę „bananinę“ dėžę – atvyko pilnas „mikstas“. Niekas nenori ieškoti savo virtuvės detalių tarp sulaužytų lentų. Tvarkingumas čia pusė sėkmės.

Ką daryti su buitine technika, šaldytuvu ir t.t.?

Technika reikalauja ypatingo dėmesio. Šaldytuvą turiu išjungti bent 12 valandų prieš kraunant (kad išdžiūtų vanduo iš kondensatoriaus), kitaip gali pradėti varvėti ir sugadinti kitus baldus. Kombinuotą techniką geriau išimti iš spintelių. Jei technika stovi („standalone“), uždėkite ją ant paletės ir pririškite. Nepamirškite uždėti apsaugos popieriaus (tai toks lipnus popierius) ant blizgių paviršių, nes jie labai įsibraižo.

Ar reikia pirkti paletes, ar galiu be jų?

Jei keliate dalinį krovinią, tada be paletų neapsieisite. Sandėliuose kroviniai kraunami su šakėmis. Paletės kaina Anglijoje gali būti nuo 10 iki 20 svarų. Jei turite pilną sunkvežimį, galima krauti tiesiai į grindis, bet tada reikia užtikrinti, kad baldai nebus slenka ant grindų. Asmeniškai visada patariu naudoti paletes – tai suteikia stabilumo ir apsaugo nuo drėgmės mašinos grindyse.

Kainos ir mokesčiai (kur pinigai dingsta)

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Kainos labai svyruoja. Dalinis krovinys (pvz., 2–3 m³) gali kainuoti nuo 300 iki 600 eurų priklausomai nuo to, ar reikia išvežti iš Londono centro, ar iš pramoninio rajono. Pilna mašina (apie 90 m³) dabar kainuoja nuo 1500 iki 2500 eurų vienam krypčiui. Taip pat prisidėl kuro priedai, kurie gali keistis kas savaitę. Geriau klausti realios kainos tame mėnesyje, o ne remtis senais pasiūlymais iš interneto.

Kas tas MGB ir kodėl visi klausia apie jį?

MGB (Movement Guarantee Box) tai yra kaip draudimas muitinei. Kadangi Anglija dabar yra užsienio šalis, muitinė reikalauja garantijos, kad mokesčiai bus sumokėti. Jei jūsų vertė viršija 6000 eurų (arba 1500, kai kuriais atvejais), gali tekti turėti MGB. Dažniausiai šitą daiktą tvarko pervežėjas ar brokeris, bet apie tai reikia pagalvoti iš anksto. Be MGB mašina neišvažiuos iš Anglijos. Tai viena tokių biurokratinių užduočių, kurios sukelia galvos skausmą.

Ar aš turėsiu mokėti PVM Lietuvoje?

Jei esate verslininkas ir turite PVM mokėtojo kodą, dažniausiai galite taikyti „0“ importo PVM tarifą (susigrąžinimo būdu), jei pateikite IMGS deklaraciją. Jei esate fizinis asmuo ir pervežate naudotus baldus į savo būstą, gali būti atleidžiamas nuo PVM (taip vadinama „transfer of residence“ taisyklė), bet tai reikalauja daug dokumentų. Jei pervežate naujus baldus be verslo, tada... gausite sąskaitą už PVM (21 proc.), kurią reikės sumokėti sienoje. Nuo to neprašysim.

Kodėl vieni klausia 500, o kiti 1000 eurų?

Klasika. Pigesnė kaina dažnai reiškia, kad tai yra „krovinys į Lietuvą“ (t.y. jie laukia, kol pilna mašina, ir gali važiuoti 3 savaites), arba jie neįskaičiuoja muitinės paslaugų. Brangesnė kaina gali būti „ekspresinis“ reisas (tiesioginis važiavimas) su draudimu. Aš visada sakau – jei atrodo per pigu, tai kažką jie praleido. Paskaičiuokite galutinę sumą: kaina + PVM + muitai + brokeris. Tada matysite realų vaizdą.

Ar verta kelti vos vieną komplektą?

Jei tai brangus dizaino komplektas, tuomet verta. Jei tai paprasta „IKEA“ virtuvė, kurią nusipirkote už 200 svarų, tai pervežimas kainuos brangiau už pačius baldus. Tokiu atveju geriau rasti ką nors prie kitų krovinių (dalinis krovinys) arba nusipirkti naują čia. Logistika turi prasmę tik tada, kai prekės vertė arba sentimentalioji vertė viršija transporto išlaidas. Neapsukite galvos, jei tai tik kelios spintelės.

Ką daryti, jei man kaina atrodo absurdiška?

Bandykite derėtis, bet ne per daug. Kartais galima sutarti dėl ikrovimo/iškrovimo vietos (pvz., jei galite atvežti į sandėlį Anglijoje patys, tai bus pigiau nei važiuoti į namus su 20 tonų sunkvežimiu, kur negali įvažiuoti). Taip pat klauskite, ar yra kokių nors nuolaidų „už pirmą kartą“. Bet jei jie sako, kad kaina fiksuota dėl kuro, tada tenka susitaikyti. Kuro kaina dabar kaip vaiduoklis.

Kas yra „paskutinis kilometras“ mokestis?

Tai toks dalykas, kurį dažnai pamirštame. Tai kaina už pristatymą nuo sandėlio Lietuvoje iki jūsų namų. Jei krovinys atvyka į didelį terminalą (pavyzdžiui, Vilniuje ar Kaune), jūs turite nuvežti jį patys arba užsisakyti vietinį transportą. Kartais įtraukia į bendrą kainą, kartais ne. Visada klauskite – „ar kaina yra iki mano durų?“. Niekas nenori važiuoti į terminalą su savo asmeniniu automobiliu gabenti virtuvės spintelių.

Rizikos ir realios situacijos (nepasakys jokie „guru“)

Kas nutinka, jei kažkas susilaužo kelyje?

Turiu pasakyti tiesą – tai priklauso nuo to, kas kaltas. Jei vairuotojas užvažiavo į duobę ir krovinys nukrito, tada pervežėjo draudimas (jei jis yra!) turi padengti žalą. Bet jei jūs blogai supakavote ir spintelė susilaužė nuo svorio, tada... niekas nebus atsakingas. Aš mačiau situaciją, kur klientas nesupakavo stalo kojų, jos pradėjo šokti ir pramušė kitą dėžę. Kaltės vienareikšmės nebuvo, teko bylinėtis. Gerai, kad buvo video įrašas iš mašinos kameros.

Ar yra draudimas, ar tai tik pasakojimai?

Draudimas yra, bet jis nėra standartinis. Dauguma pigių pervežėjų turi tik transporto draudimą (mašina), o ne krovinio. Reikia ypatingo „cargo“ draudimo. Užsisakykite jį! Jis kelia papildomus eurus, bet jei virtuvė kainuoja tūkstančius, tai neabejotinai verta. Vieną kartą mašina užsidegė (ne mano kliento, bet žinau istoriją), ir viskas virš skylės. Be draudimo tie žmonės liktų su niekuo.

Jei vairuotojas pavėluoja, aš gaunu pinigus?

Retai kada. Kontrakte dažnai būna parašyta, kad „laikas yra orientacinis“. Jei pavėluoja dieną dėl techninės gedimo, jums nieko negausite. Jei pavėluoja savaitę be priežasties, tada galima reikalauti kompensacijos, bet... geroLikite. Teismai brangūs. Geriau turėti rezervinį planą. Aš asmeniškai visada sakiu klientams – „jei reikia į specific datą, geriau plane skristi, o ne siųsti baldus“.

Ar gali man atsiųsti blogas prekes?

Apie tai niekas nesako, tačiau tai įvyksta. Ypač jei perkančiate iš „Facebook“ grupių arba nežinomų parduotuvių Anglijoje. Jie gali siųsti ne tas spinteles, arba su defektais. Kai jau atvyksta čia, grąžinti tai beveik neįmanoma (siuntimo kaina didesnė nei prekės). Visada rekomenduoju turėti atstovą Anglijoje, kuris galėtų patikrinti krovinią prieš išvežimą. Arba bent gaukite daug nuotraukų.

Kaip patikrinti, ar firma ne sukčiai?

Labai paprasta. Pažiūrėkite, ar jie turi realų adresą Anglijoje (ne tik P.O. Box), paieškokite „Companies House“ duomenų. Jei jie reikalauja mokėti 100 % iš karto į sąskaitą užsienyje (ne Lietuvoje), tai didelis raudonas vėliavėlė. Aš girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo, o vėliau numeris nebeatsiliepė. Geriau mokėti dalimis – pusi iš karto, pusį gavus prekes Lietuvoje (arba tarpininkui).

Ar saugu dėti prekes į sandėlius Anglijoj?

Anglijoj yra daug gerų sandėlių, bet yra ir tokių, kurie... na, turiu abejonių. Jei statote dalinį krovinią, jis gali praleisti ten savaitę ar dvi. Svarbu, kad sandėlis būtų saugus, su vaizdo kameromis ir apsauga. Kartais gali būti, kad jūsų dėžė kažkur nuslenka arba užguliama kitų dėžių. Pasirinkite patikimus tinklus (pvz., didžiųjų pervežėjų terminalus), o ne kažkokio garažo pietuose Londono.

Kas daryti, jei dėžė atvyko drėgna?

Tai katastrofa, ypač su MDF mediena. Ji patinsta ir deformuojasi. Jei pastebėjate, kad dėžė drėgna, nedelsiant ją atidarykite ir užfiksuokite žalą su vairuotoju (jei jis dar yra). Jei vairuotojas jau išvažiavo, skambinkite brokeriui. Drėgmė gali ateiti iš leaking truck arba dėl blogo lauko sandėliavimo. Draudimas dažnai nedengia drėgmės žalos, jei nebuvo pakankamai apsaugota (pvz., ant grindų be paletės). Čia teisiniai dalykai sudėtingi.

Dokumentai ir smulkmenos (paskutinis malūnas)

Kokius dokumentai turiu parengti iš Anglijos pusės?

Jums reikės prekių sąskaitos (invoice). Ji turi būti detali – kas yra, kiek kainuoja, serijiniai numeriai (jei brangia). Be to, jei tai naudoti daiktai, gali tekti pateikti įrodymus, kad jie buvo naudojami mažiau nei 6 mėnesius (nors čia taisyklės keičiasi, nežinau tiksliai dabartinės situacijos 100%, geriau pasikonsultuoti). Jei parduotuvė, tai paprasčiau – jie išrašo standartinę sąskaitą.

Ar galiu vežti naudotą virtuvę iš seno namo?

Taip, galite. Tai vadinama „Transfer of Residence“ (TOR). Jei gyvenote Anglijoje daugiau nei 12 mėnesių ir dabar grįžtate gyventi į Lietuvą, galite atvežti savo turto be muito ir PVM. Bet reikia užpildyti TOR formą (C1601) ir gauti patvirtinimą prieš išvežimą. Jei to nepadarysite, muitinė Lietuvoje gali apmokestinti viską kaip naują importą. Tai biurokratinis procesas, bet vertas laiko.

Kas daryti, jei pamiršau įrašyti ką nors deklaracijoje?

Nebūkite panikuojantys, tai nutinka dažnai. Jei trūksta mažos detalės (pavyzdžiui, rankenės), dažniausiai galima papildyti deklaraciją vėliau, tačiau gali būti paskirta administracinė nuobauda. Jei pamiršote didelę ir brangią dalį (pvz., viryklę), tai gali būti įvardyta kaip bandymas slėpti importą. Čia gali būti rimtesnės problemos. Geriau deklaruoti viską, netgi tuos varžtus, kad nebūtų klausimų.

Ar galiu vežti chemikalius ar dažus kartu su baldais?

Sunku. Dažai ir lakai yra pavojingos medžiagos (ADR). Jų negalima tiesiog įmesti į tą pačią mašiną su baldais be specialaus leidimo. Dauguma vairuotojų tiesiog atsisakys tokių dalykų vežti, nes jiems gali skirti baudą. Jei turite keletą indelių dažų, geriau juos vežti atskirai, asmeniniu automobiliu, arba klausti ar pervežėjas tai leidžia. Negerai, jei dažai išsilieja ant virtuvės fasadų.

Ar reikia būti fiziškai prie kraunamo mašinos?

Jeigu tai pilnas reisas į jūsų namus, taip, reikia būti. Vairuotojas negalės laukti valandų, kol jūs ieškote raktų arba išsirengiate. Jei dėjote į sandėlį Anglijoje, ten dirba jų darbuotojai, jie užpildo dokumentus (pavyzdžiui, CMR). Bet tada jūs neturite kontrolės, kaip tai daroma. Aš visada patariu, jei įmanoma, būti tiesiogiai arba turėti atstovą, kuris pasirašo už jus.

Ar sunku su angliškais dokumentais?

Dauguma dabar yra anglų kalba, o Lietuvos muitinė juos priima. Bet kartais reikia vertimo (paprastai ne, jei tai standartinės sąskaitos). Vienintelis dalykas – pavadinimai turi būti aiškūs. Jei parašysite „kitchen stuff“, tai gali nepraeiti. Reikia „kitchen cabinets“, „worktop made of stone“. Kuo tiksliau, tuo greičiau praeisite. Muitininkai mėgsta tikslumą, jie nemėgia spėlioti, kas ten per daiktas.

Kas ta CMR sąskaita ir kodėl ji svarbi?

CMR tai tarptautinis vežimo dokumentas. Jis yra vairuotojo pasas ir jūsų sutartis. Jame turi būti nurodyta, ką vežiama, kiek svorio ir kas yra gavėjas. Be CMR neišvažiuosite iš Anglijos nei įvažiuosite į Lietuvą. Pasitikrinkite duomenis, kai vairuotojas ją pasirašo. Jei ten parašyta „3 pakuotės“, o įrengėte 10, tai bus problemos, jei kažkas dingsta. CMR yra pagrindas draudimo išmokai gauti.

Išvada

Na, trumpai tariant – ar galima perkraustyti virtuvės baldus iš Anglijos saugiai? Žinoma, taip. Aš turiu klientų, kurie daro tai kas mėnesį ir viskas būna puiku. Bet tai reikalauja kantrybės, dėmesio smulkmenoms ir, svarbiausia, pasiruošimo. Neklauskite tik kainos, klauskite, kas įeina į ją. Nekreipkite į dėžę varžtų be maišelių. Ir, prašau, pasirūpinkite draudimu. Šiandien pasaulis chaotiškas, ir kelių eismas Anglijoje nėra toks lengvas kaip anksčiau. Jei viską padarysite teisingai, jūsų naujoji virtuvė pasieks namus saugiai, o aš galėsiu ramiai miegoti žinodamas, kad dar vienas klientas nenuvylė.