Ar galima perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo rūsiančių sofų iki brangiausių pasaulyje paveikslų, keliaujančių nekokioškose furgonuose. Anglija po Brexito tapo dar didesniu iššūkiu nei buvo anksčiau, bet tai nereiškia, kad negalima perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai. Galima, ir tai daroma kasdien. Tiesa, reikia kantrybės, nes muitinės dabar yra... tarkime, labai „dėmesingos“. Jei planuojate vežti paveikslus, skulptūras ar antikvarinius daiktus, geriausia pasiruošti ne tik pinigais, bet ir nervais. Čia nėra tiesiog „įkėlėm ir važiavom“, čia visa chemija su dokumentais, draudimu ir ypatingu elgesiu. Kai kurios firmos sako, kad tai „paprasta kaip duona“, bet aš jums nieko neslepsiu – kartais tai būna tikras košmaras, ypač jei kas nors nueina ne taip.

Bendri klausimai ir pradžia

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Tai labai priklauso nuo to, ką jūs vadybininkas sugebės išsikalbėti su vairuotoju (juokinga, bet dažnai būna taip). Vidutiniškai, jei viskas tvarkinga su dokumentais, tai nuo paėmimo iki pristatymo Lietuvoje užeina apie 5–7 darbo dienas. Bet turiu omenyje, kad jei ten yra koks nors „papildomas“ patikrinimas Dovere arba užeinate į savaitgalį, tai laikas gali išplisti iki dviejų savaičių. Vieną kartą mūsų vairuotojas prasivalgė angliško pusryčio per ilgai ir praleido laiko langą, tai krovinius teko laikyti sandėlyje dviem dienoms. Taip kad, planuokite atsargiai.

Ar brangu?

Brangu. Neklauskite mane, kiek tiksliai, nes kainos šiuo metu džiūgsta kaip mieliuose. Anglijoj degalai brangesni, o mokesčiai už tiltą ar tunelį... oho. Dar pridėkite tai, kad perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai reiškia naudoti ne standartinę „plokščiadugnę“, o olandišką ar uždarą furgoną. Taigi, tikėkitės kainos, kuri bus bent dvigubai didesnė nei įprastas krovinių pervežimas iš Vokietijos. Tačiau jei statinė kainuoja tūkstantį eurų, tuomet pervežimo kaina turėtų būti mažiausia jūsų rūpestis.

Ar galiu pati nuvežti?

Techniškai – taip, jei turite tinkamą automobilį. Bet ar verta? Nebent jūsų vairuotojo pažymėjime nėra punktų, o jūsų nervai plaukia plaukais. Muitinėje Anglijoje dabar tikrinimosi procedūros gali trukti valandas, o jei turite ką nors deklaruoti, be tarpininko bus sunku. Be to, ką darysite, jei furgonas suges? Ką darysite su tais paveikslais, jei teks palikti juos neprisegtame automobilyje prie kažkokių „greito maisto“ užkandinės? Geriau palikti tai profesionalams, nors jie ir užima daugiau.

Kokias firmas pasirinkti?

Geriausia rasti tas, kurios specializuojasi būtent „White glove“ (baltųjų pirštinių) paslaugose. Ne tą, kuri veža bananas iš Ispanijos. Ieškokite tokių, kurios tars apie „klimatizuojamas transporto priemones“ ir nebus stengiasi taupyti ant pakavimo. Aš vieną kartą mačiau, kaip viena „pigia“ firma bandė įvežti brangią vitražą įrėmintą tik į stirofoamą. Laisvės praradimas, tiesa sakant.

Ar reikalingas avansas?

Dauguma firmų dabar reikalauja avanso, ypač kai kalba eina apie Angliją. Degalai ten mokami iškarto, o mokesčiai už įvažiavimą į Londoną arba už tunelį – grynieji. Taip pat, jei reikia ypatingo pakavimo medžiagos (tokios kaip koroziškai atsparios dėžės), tai irgi reikia sumokėti iš anksto. Nenusiminkite, jei jūsų vadybininkas klaus 50% iš karto – tai dabar yra standartas, kadangi rizika padidėjo.

Kaip tiksliai vyksta užsakymas?

Paprastai viskas prasideda nuo nuotraukų. Jums reikia nufotografuoti tą daiktą iš visų pusių, nurodyti matmenis ir svorį. Tada vadybininkas suskaičiuoja kainą. Jei jūs sutinkate, pasirašote sutartį (dažnai el. būdu). Tada prasideda lėkti dokumentai. Viskas vyksta elektroniniu būdu, bet kartais tenka siųsti originalus, o tai užtrunka. Toliau tiesiog laukiate, kol vairuotojas pasirodo adresu.

Anglija, muitinės ir dokumentų chaosas

Kas pasikeitė po Brexito?

O, kur prasidėti... Dabar Anglija yra trečioji šalis. Tai reiškia, kad kiekviena prekė, net jei ji sena kaip pasaulis, turi būti deklaruojama. Anksčiau buvo galima pravažiuoti be sustojimo, dabar sustojimas privalomas. Reikia EORI kodų (tiek Anglijos, tiei ES). Be to, yra daugybė biurokratinių klaidų, dėl kurių krovinius gali sulaikyti. Vieną kartą mūsų partneris Anglijoj užmiršo vieną skaičių deklaracijoje, ir krovinius laikė savaitę. Tai perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai be gero brokerio beveik nebeįmanoma.

Kas yra EORI kodas ir kur jį gauti?

EORI kodas tai toks unikalus numeris, kuris leidžia jums prekiauti su ES arba ne ES šalimis. Jei jūsų įmonės jo neturi, gausite didelį galvos skausmą. Jį galima gauti per Lietuvos muitinės portalą nemokamai, bet procesas trunka kelias dienas. Privačiai asmeniui taip pat reikalingas (tai vadinamas „fizinio asmens EORI“). Be šio kodo vairuotojas neišvažiuos iš Anglijos su jūsų kūriniu.

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Tai priklauso nuo to, ar esate registruota PVM mokėtoja, ar ne. Jei taip, tai dažnai galima taikyti „0%“ PVM importo tarifą (intra-Community supply analogas, bet ne visai tas pats). Jei esate fizinis asmuis, teks mokėti importo PVM, kuris Lietuvoje yra 21%. Tačiau šį PVM galima susigrąžinti (taip, fiziniai asmenys taip pat gali padaryti importo deklaraciją ir susigrąžinti pinigus, bet tai labai sudėtinga procedūra, geriau pasikonsultuoti su buhalteriu).

Kas yra Carnet ATA?

Tai toks tarptautinis muitinės dokumentas, kuris veikia kaip „meno kūrinio pasas“. Jis labai naudingas, jei vežate daiktus laikinai (pvz., parodai) ir planuojate juos sugrąžinti atgal. Su šiuo dokumentu nereikia mokėti importo mokesčių. Be to, jis supaprastina procedūras daugelyje šalių. Tačiau jį reikia gauti iš Lietuvos prekybos rūmų ir tai kainuoja. Bet kai einate per Anglijos muitinę, su šiuo lapeliu jūsų laukia kur kas mažiau klausimų.

Ar dažnai tikrina krovinius fiziškai?

Dabar tikrinimai dažnesni nei buvo prieš 5 metus. Anglai yra labai atsargūs dėl nelegalių migranto pervežimo, todėl kartais jie naudoja specialius jutiklius arba šunis. Jei vairuotojas neužfiksuos tinkamai, ką veža, gali būti, kad atidarys visą furgoną. Įsivaizduokite, ką jie padarys, jei ten bus neįpakuotas paveikslas? Todėl labai svarbu, kad būtų tvarkingas manifestas (krovinių sąrašas). (Tikrai, ne kartą girdėjau istorijų, kaip suardojo antikvarinius baldus tik tam, kad pasižiūrėtų, kas viduje).

Ar galiu užsakyti muitinės tarpininką Lietuvoje?

Galite, ir netgi turėtumėte. Anglijoj brokeriai brangūs, o jie vis tiek turės bendrauti su jūsų brokeriu čia. Geriau rasti lietuvą, kuris supranta šią rinką. Jis užims ne tik deklaravimą, bet ir suorganizuoja mokėjimus mokesčių biudžetui. Be to, jei kils problemų, lengviau kalbėti lietuviškai nei bandyti suprasti kokį škotų akcentą telefonu.

Kas daryti, jei muitinė sulaikė siuntą?

Neriknikyti. Pirmiausia sužinokite priežastį. Dažniausiai trūksta kokio nors priedo, pvz., techninio paso arba vertinimo. Kartais būna, kad klaida padaryta vadybininko pusėje (pvz., neteisingai nurodytas svoris). Tada reikia greitai pataisyti dokumentus ir nusiųsti. Muitinės darbuotojai gali būti griežti, bet jei viskas pateikiama greitai, jie paleidžia. Būna, kad laukia 2 dienas, būna – 2 savaites. Tai kaip loterija.

Pakavimas, techninės detalės ir saugumas

Kaip turi būti supakuotas paveikslas?

Paveikslai negali būti tiesiog įvynioti į burbuliuką. Jie turi būti įdėti į specialias dėžes (dažniausiai faneros), kurios viduje yra užpildytos akytosios putos arba specialiu plėveliu. Tarp rėmo ir dėžės sienelių turi būti tarpas. Jei paveikslas be rėmo (tapyba ant drobės), reikia naudoti specialius klijus, kad jis neiškristų. Aš mačiau, kaip vienas klientas bandė vežti paveikslą įvyniotą į antklodę – nuostabus vaizdas, kai atidarėme furgoną.

O skulptūros? Jos visiškai kitos.

Taip, skulptūros yra sunkesnės ir pačios savo prigimtimi pavojingesnės. Jas reikia statyti ant specialių paletų, užtvirtinti diržais, o smulkius detalius (pvz., rankas) – atskirai supakuoti. Jei skulptūra brangi, reikia padaryti individualų karkasą. Kartais netgi reikia suprojektuoti dėžę taip, kad ji neturi judėti nė milimetro, nes furgone juda viskas. (Čia be jokių kompromisų, kita sulūž kaip sausainis).

Ar reikalingas klimato kontrolės furgonas?

Jei kūrinys senas, brangus arba yra iš medžiagos, kuri reaguoja į drėgmę (pvz., senas popierius, drobė), tai taip. Anglijoje oras drėgnas, o kelyje temperatūra svyruoja. Paprastame furgone gali susidaryti kondensatas, kuris sugadina paveikslą iš vidaus. Klimato kontrolės furgonas kainuoja brangiau, bet jis laiko pastovią temperatūrą ir drėgmę. Tai yra būdas, kaip perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai be jokių rūpesčių apie orą.

Kas yra „tarpinė pakavimo“ paslauga?

Tai kai įmonė atvyksta pas jūsų namuose ar galerijoje, išpakuoja daiktą, patikrina jo būklę (sukuria raportą), o tada vėl supakuoda į transportinę dėžę. Tai svarbu, jei norite užtikrinti, kad niekas nebuvo sugadinta pervežimo metu. Be to, tai leidžia pasirūpinti, kad pats daiktas būtų paruoštas kelionei (pvz., nuimti rėmus, jei jie per dideli).

Ar vairuotojas gali vienas pakrauti?

Jei tai mažas kūrinys, o vairuotojas turi su savimi „keliautojo“ (helperį) – galima. Bet jei tai didelė skulptūra ar vitrinė, jums reikės krovikų abiejose pusėse. Vairuotojas yra atsakingas už vairavimą, ne už sunkių daiktų kėlimą ant nugaros. Geriau susitarti dėl „kraunamo iškraunamo“ paslaugos, tai paprastai kainuoja papildomai 50–100 eurų, bet sutaupo nugaros.

Kaip užfiksuoti daiktų būklę?

Prieš pakrovimą būtina padaryti kokybiškas nuotraukas. Vairuotojas turi pasirašysi „būklės aktą“. Jame nurodomi visi esami trūkumai (įbrėžimai, skilimai). Jei atvykus bus naujas įbrėžimas, turėsite įrodymų. Be to, rekomenduoju filmuoti išpakuojant procesą. Vieną kartą mums taip išgelbėjome 10 tūkst. vertęs vitražą – vaizdo įraše buvo matyti, kad vairuotojas trenkė į duris.

Ar saugu vežti per tunelį ar keltu?

Tunelis (Eurotunnel) yra greitesnis, bet ten yra griežti apribojimai dėl degiųjų medžiagų (nors paveikslai nedegūs). Keltas (pvz., iš Doverio į Kalę) lėtesnis, bet kartais lengviau su dideliais furgonais, kurie turi eiti viršutiniame deke. Techniškai abu variantai saugūs, jei krovinys užfiksuotas. Bet asmeniškai aš dažniau renkuosi tunelį, nes mažiau jūros drėgmės ir mažiau virsmų.

Draudimas, rizikos ir problemos

Ar draudimas būtinas?

Ar gi klausiate? Beveik privalomas. Jei vežate daiktą, vertą daugiau nei 3000 eurų, be draudimo jūs tiesiog miegate ant vulkano. Standartinis transporto draudimas (CMR) dažnai dengia tik labai mažą sumą (pvz., 8,33 SDR/kg). Tai reiška, jei paveikslas sveria 5 kg, gausite vos 50 eurų atlyginimo. Jums reikalingas specialus „meno kūrinių draudimas“.

Kaip nustatomas draudimo mokestis?

Jis priklauso nuo rizikos, vertės ir kelionio ilgio. Taip pat svarbu, kas veža – patikrinta įmonė ar „viltis“. Paprastai draudimo mokestis sudaro apie 1–2% nuo daikto vertės. Gali atrodyti brangu, bet kai sužinosite, kiek kainuoja restauracija, suprasite, kad tai pigu. Draudikai dažnai klauso apie pakavimą – jei jis netinkamas, draudimo gali ir nebrauti.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta?

Pirmiausia reikia pranešti vairuotojui ir padaryti nuotraukas. Negalima nieko taisyti pats. Tada rašomas prašymas draudikui. Jie siunčia ekspertą, kuris vertina žalą. Procesas gali trukti mėnesį. Kartais įmonės stengiasi išvengti atsakomybės, sakydami, kad blogai supakuota. Todėl būklės aktas yra šventasis graalis. (Žinau, vienas klientas gavo atlyginimą tik po pusmečio teismų, tai nėra taip greita kaip filmuose).

Ar galima drausti tik vieną daiktą?

Taip, galima padaryti „vieno krovinio draudimą“. Tada draudimo suma apima tik tą konkretų meno kūrinį. Tai pigiau nei drausti visą furgono turinį. Būtinai nurodykite tikslią vertę – jei nurodysite mažiau, tiek ir gausite. Jei daugiau – draudikas gali atmesti mokėjimą, nes mokėjote premiją už mažesnę sumą.

Kokios dažniausiosios problemos kelyje?

Pasirodo, ne avarijos. Dažniausiai būna blogai užfiksuoti kroviniai – jie pasislenka, griauna vieni kitus. Taip pat būna problemų su vairuotojais, kurie pavargo ir užmigą (nors tai draudžiama). Arba techninės gedimai Anglijoje, kur pagalba kainuoja milžiniškai pinigų. Ir dar... dulvės. Jei dėžė netvirta, dulvės nuo kelio gali patekti vidun ir sugadinti paviršių.

Ar yra kokių nors „pavojingų“ vietovėių?

Kalbant apie Angliją, Londonas ir jo apylinkės yra didžiausia rizika dėl vagysčių. Ten reikia naudoti furgonus su GPS sekimais ir užraktais. Taip pat, stovėdami prie prekybos centrų, būkite atsargūs – „piramidės“ vagystės (kai pavogia furgoną su visku) dar pasitaiko. Lietuvoje rizika mažesnė, bet ir čia reikia neleisti vairuotojui palikti krovinio be priežiūros naktį.

Ką daryti, jei vairuotojas prarado raktus?

Įvyksta ir tokių situacijų. Tada reikia skubiai ieškoti meistro arba brėžti spyną (jei leidžia). Visos šios išlaidas turi padengti pervežėjas. Jums svarbiau, kad kūrinys būtų išvaduotas. Kartais tai užtrunka ilgiau nei pati kelionė. Patarimas: pasirūpinkite, kad vairuotojas turėtų papildomą raktų komplektą pas save, o ne padėtą gaidukų po kilimėliu.

Pabaigos ir išvados

Ar verta rizikuoti su pigia firma?

Nemanau. Jei jūsų paveikslas brangesnis nei furgonas, kodėl jūs juo juos vežate pigia firma? Pigios firmos taupo ant vairuotojų, ant draudimo, ant degalų. O jums reikia ramybės. Užsisakykite pas tą, kuris atrodo „per brangus“, tikėkimės, kad jis atsiskaitys savo darbu. Ekonomija šioje srityje dažniausiai baigiasi liūdnai.

Kaip pasiruošti geriausiai?

Suskambinkite su vadybininkiu ne prieš dieną, o prieš savaitę. Paruoškite nuotraukas, išmatuokite viską. Sužinokite apie draudimą. Turėkite kopijas dokumentų pas save. Jei pasiruošiate gerai, tuomet ir perkraustyti vertingus meno kūrinius iš Anglijos saugiai bus kur kas paprasčiau. Organizuotas klientas visada gauna geriausią paslaugą.

Galų gale, ar tai įmanoma?

Absoliučiai įmanoma. Tiesiog reikia suprasti, kad tai ne paprasta siunta knygų iš Amazon. Tai sudėtingas logistinis procesas, reikalaujantis profesionalumo. Aš mačiau tūkstančius sėkmingų pervežimų. Taip pat mačiau ir keletą visiškai sunaikintų kūrinių dėl neprofesionalumo. Skirtumas yra dėmesys smulkmenoms. Jei rūpinsitės dokumentais ir pakavimu, viskas vyks gerai.

Toliau ką daryti po atvykimo?

Atidžiai patikrinkite kūrinį išpakuojant. Jei viskas gerai, pasirašykite perdavimo aktą. Jei ne – nedelsdami praneškite. Po to galite mėgautis savo nauju (ar seną) grožiu namuose. O pervežėjui palikite teigiamą atsiliepimą, jei jums nenukrypė nuo kelio. Jie tada kitą kartą dar labiau pasistengs.

Išvada

Viskas susikerta apie dalykus – ar jūsų meno kūrinys atkeliaus saugiai, priklauso ne nuo kelio, o nuo to, kas jį veda. Anglija nėra kito pasaulio galas, bet po Brexito ji tapo sudėtingesne. Nereikia bijoti, tiesiog reikia būti atsargiam. Pasirinkkite patikimą partnerį, kuris supranta, kad veža ne medieną, o istoriją ir emocijas. Jei viską padarysite teisingai, po kelių dienų galėsite arbatos puodelį gerti žiūrėdami į tą paveikslą savo sienoje, o ne nerimauti dėl jo likimo kažkur tarp Londono ir Lietuvos. Gerai suplanuotas pervežimas yra pusė sėkmės. Sėkmės!