Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo?
Įvadas
Po 20+ metų šiame darbe esu matęs, kaip šeimos iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio kraustosi į Londoną, Mančesterį, Birmingham ar Bristolį ir laukia ne tik furgono, bet ir ramybės. Klausimas, ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo, skamba paprastai, tik realybėje viskas šiek tiek kreivesnė: muitinė, Brexit, pakavimas, draudimas, keltuvas, sandėliavimas, kartais dar ir kaimynas, kuris užstatė įvažiavimą. Tik nereikėtų manyti, kad „be vargo“ reiškia „be jokio darbo“; greičiau tai reiškia tvarkingą planą, tikrus dokumentus ir žmogų, kuris nepasislepia po pirmo gedimo. Bet galima susitvarkyti taip, kad vargo būtų gerokai mažiau.
DUK: realūs klausimai apie perkraustymą į Jungtinę Karalystę
Ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo? Pagrindai, kainos ir realybė
Ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo šiandien?
Trumpas atsakymas: taip, bet tik tada, kai kas nors realiai suvaldo procesą. Klausimas, ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo, dažniausiai reiškia „ar aš nesugaišiu savaitės nervų prie dokumentų?“. Jeigu turite inventorinį sąrašą, ToR numerį, teisingą draudimą ir suplanuotą išdavimo datą Jungtinėje Karalystėje, viskas eina kur kas sklandžiau. Jeigu ne – tada net mažas butas gali tapti mini krizę. Aš visada sakau: be vargo nereiškia be darbo, reiškia be chaoso.
Kiek čia viskas kainuos: perkraustymas į Jungtinę Karalystę iš Lietuvos?
Mažam kroviniui, tarkime, 8–12 kubinių metrų, kaina dažnai sukasi apie 900–1 800 eurų. Didesniam butui, 25–33 kubinių metrų, realiau matyti 2 500–5 500 eurų, o pilnas 20 pėdų konteineris gali būti 4 500–8 500 eurų. Tai labai priklauso nuo miesto, liftų, pakavimo, saugojimo ir to, ar krovinate grupinį krovinį. Kartais klientai pamato pigią kainą internete, bet pamiršta muitinės brokerį, draudimą ir iškrovimą. Paprastai sąmata turi būti surašyta taip, kad matytumėte, kas įeina, o kas ne.
Vilnius–Londonas arba Kaunas–Mančesteris, kiek laiko trunka?
Jei viskas gerai, Lietuvos–JK maršrutas per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar Belgiją gali užtrukti 3–5 dienas iki sandėlio ar galutinio adreso. Grupiniai kroviniai kartais važiuoja 7–14 dienų, nes laukiama, kol susirinks kita dalis krovinių. Po Brexit sienos procedūros neprideda visada daug laiko, bet dokumentų klaida gali sustabdyti visą furgoną. Buvo atvejis, kai vienas neteisingas daiktų aprašymas darbe prie muitinės kainavo beveik dvi dienas. Todėl terminus skaičiuoju ne tik kilometrais, bet ir popieriais.
Ar verta tas grupinis perkraustymas į Jungtinę Karalystę?
Jeigu neturite viso namo, grupinis perkraustymas dažniausiai yra protingiausias variantas. Jūsų dėžės keliauja kartu su kitų žmonių daiktais, todėl kaina mažesnė, tik grafikas mažiau jūsų rankose. Tai gerai šeimai, kuri išsikrausto iš Kauno į Leeds arba iš Šiaulių į Birmingham. Tai blogai, jei reikia atvykti penktadienį ir viską išpakuoti šeštadienį, nes sunkvežimis atvyko vėluo. (Pataisau: atvyko vėliau.) Kartais ekonomija kainuoja kantrybę.
Anglija, Škotija, Velsas – ar labai skiriasi perkraustymas?
Anglijoje, Škotijoje ir Velse pagrindinė logistika panaši: dokumentai, krovinys, draudimas, iškrovimas. Skirtumai atsiranda galutiniuose regionuose, kalnuotuose keliuose, siaurose gatvėse ir vietos leidimuose. Pavyzdžiui, kelias į Highlands arba nedidelį Velsą kaimą gali kainuoti daugiau nei iškrovimas Mančesteryje. Dar yra Šiaurės Airija, kur taisyklės dėl muitų ir protokolų kartais painesnės. Ne visada esu 100% tikras, kaip konkrečiai pasikeis eismo ar keltų grafikas, todėl prieš užsakymą tikrinu naujausią informaciją.
Ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo? Dokumentai, muitinė ir Brexit
Kokius popierius reikia ruošti perkraustymui į Jungtinę Karalystę po Brexit?
Pirmiausia reikia paso arba asmens dokumento, vizos ar gyvenimo leidimo, jei jis aktualus. Vežėjui ir brokeriui reikės CMR, pakuočių sąrašo, inventorinio sąrašo, adreso JK, daiktų vertės ir kartais pirkimo dokumentų brangiems daiktams. Jei prašote mokesčių lengvatos, HMRC ToR numeris yra labai svarbus. (Tiksliau – jį geriausia gauti prieš atvykstant daiktams, ne tada, kai konteineris jau stovi dokų aikštelėje.) Be popierių gražiausias baldas tampa tik baldas, kuris niekur nejuda.
Kas per ToR ir kodėl jis svarbus kraustantis į JK?
ToR reiškia Transfer of Residence, tai HMRC sistema, per kurią prašote mokesčių lengvatos asmeniniams daiktams. Jeigu daiktai buvo jūsų naudojami ilgiau nei apie šešis mėnesius ir kraustotės gyventi į Jungtinę Karalystę, galite gauti atleidimą nuo muito ir PVM. Reikia parodyti, kad keičiate gyvenamąją vietą, o ne tiesiog siunčiate naują televizorių seseriai. Paraiška gali užtrukti kelias dienas arba ilgiau, jei pareigūnai klausia papildomų detalių. Čia neskubėčiau, nes pataisyti po fakto būna nemalonu.
Ar nauji baldai ir dėžės iš parduotuvės gali sukelti problemų?
Gali. Jei dėžėje rašo „used personal belongings“, o viduje stovi naujas sofos komplektas su etiketėmis, muitinė gali sustabdyti krovinį klausimams. Tas pats su alkoholiu, tabaku, įrankiais verslui ar brangiais meno kūriniais. Kartais problema ne didelė, tik reikia apmokėti PVM arba muitą, bet kartais ji išmuša grafiką iš vėžių. Todėl sąraše rašau paprastai: sena sofa, naudotos knygos, vaikų dviratis, asmeniniai drabužiai. Meluoti sąraše nėra geras planas.
Kas atsitiks, jei pamirštamas EORI numeris ar brokerio duomenys?
Dažniausiai niekas nepuola jūsų namų, bet krovinys gali sustoti. EORI dažniau reikalingas įmonėms ir brokeriams, o privatus asmuo turi pateikti tikslų aprašymą, ToR informaciją ir asmens duomenis. Jeigu vežėjas sako „nieko nereikia“, aš prašau parodyti raštu, kaip jie ketina praleisti muitinę. Po Brexit daug kas vis dar daro prielaidas iš senų laikų, kai ES viduje viskas buvo paprasčiau. Blogiausia, kai klaida išaiškėja penktadienį vakare, Doverio pusėje.
Ar galima vežti alkoholį, cigaretes ar vaistus į Jungtinę Karalystę?
Alkoholį ir tabaką galima vežti asmeniniam naudojimui, bet ribos ir taisyklės nėra žaidimas. Jei vežate kelias dėžes vyno ar spiritinių gėrimų, gali tekti aiškintis, ar tai tikrai asmeniniai daiktai. Vaistus geriau vežti su receptu, originaliomis pakuotėmis ir anglų kalba parašytu paaiškinimu. Narkotinės ar stiprios medžiagos be dokumentų gali baigtis labai rimtai, ne tik „oi, pamiršau popierių“. Čia aš būčiau griežtas: jei abejojate, nekraukite arba klauskite oficialiai.
Pakavimas, draudimas ir baldai: kur dažniausiai stringa perkraustymas
Kaip teisingai supakuoti daiktus perkraustymui į Jungtinę Karalystę?
Pradedu nuo to, kas lūžta, braižosi ir turi sentimentalinę vertę. Indai vertikalūs, su popieriumi tarp plokštelių, stiklai ne vienas ant kito, televizoriai originaliose dėžėse arba specialiuose vokuose. Baldai turi būti apsaugoti kampai, durelės užfiksuotos, kojos nuimtos, jei kelia pavojų. Dėžes ženklinu ne tik „kitchen“, bet ir „kitchen – plates – fragile – upstairs“. Tai atrodo smulkmena, kol iškrovėjai 2 valandas ieško vaiko lovytės.
Ar verta pirkti draudimą perkraustymo metu?
Taip, ypač jei kraustote daugiau nei vieną lagaminą. Standartinė vežėjo atsakomybė dažnai dengia ne visą daikto vertę, o tik tam tikrą sumą už kilogramą. Pilnas draudimas gali kainuoti apie 1–3% deklaruotos vertės, bet ramybė verta daugiau. Jeigu turite pianiną, seną komodą ar brangią techniką, prieš pasirašant perskaitykite draudimo sąlygas ir pakavimo rekomendacijas. Blogos įmonės mėgsta sakyti „viskas apdrausta“, o smulkiu šriftu visai kas kita.
Ką daryti su baldais, kurie netelpa į laiptinę?
Pirma, neįsivaizduokite, kad „kažkaip įkišime“. Reikia išmatuoti duris, laiptus, liftą, koridorių ir patį baldą. Jei sofa per ilga, kartais gelbsti išardymas, bet ne visi baldai po to grįžta į pradinę formą. Buvo situacija Leeds: klientas užsisakė keltuvą paskutinę dieną, bet kaimynai užstatė kiemą automobiliu. Galiausiai sofa laukė sandėlyje, o žmonės miegojo ant čiužinių ant grindų. Štai kodėl prieiga svarbi dar prieš kainos pasiūlymą.
Ar reikalingas pakavimo inventorinis sąrašas perkraustymui į JK?
Reikalingas, ir ne tik muitinei. Tai jūsų apsauga, kai reikia tikrinti, ar visos dėžės atkeliavo, ar kažkas nepasimetė, ar draudimas turi ką vertinti. Sąraše rašykite dėžės numerį, kambarį, trumpą turinį ir vertę brangiems daiktams. Pavyzdžiui, „Box 14 – books, clothes, old lamp“. Nepakanka parašyti „stuff“. (Nors taip žmonės rašo, kai jau pavargę, bet muitinei tai neveikia.)
Ar galima pačiam pakrauti dalį daiktų į konteinerį?
Galima, bet tik jei žinote, ką darote. Netinkamai sudėtos sunkios dėžės gali sutraiškyti lengvesnius daiktus, o blogai pritvirtintas krovinys važiuojant per jūrą juda. Konteineryje svarbus svorio paskirstymas, tvirtinimo diržai, apsauga nuo drėgmės ir palikta vieta patikrinimui. Jei kraunate patys, bent pasamdykite žmogų, kuris mato, kaip statyti krovinį. Paskui kaltinti vežėją, kai dėžės buvo sudėtos kaip malkos, nėra labai sąžininga.
Maršrutai, terminai ir sunkūs atvejai perkraunant namus
Kurį maršrutą rinktis: keltas, tunelis ar grupinis transportas?
Dažniausiai perkraustymo įmonė parinks maršrutą pagal krovinio dydį ir grafiką. Keltas per Calais–Dover arba Zeebrugge–Hull gali būti patogus, tunelis greitesnis, bet ne visada pigesnis. Grupinis transportas iš Lietuvos dažnai važiuoja per Vokietiją ir Nyderlandus iki sandėlio JK. Jeigu kraunate visą konteinerį, logistika kitokia: dokai, išleidimai, galutinis pristatymas. Čia ne renkiesi kaip bilietą į koncertą; renkiesi tai, kas mažiausiai gadins nervus.
Kiek daiktų telpa į 20 pėdų konteinerį?
20 pėdų konteineris teoriškai turi apie 33 kubinius metrus, tik praktiškai retai viską panaudojate idealiai. Vieno, dviejų ar trijų kambarių buto daiktams jis dažnai tinka, ypač jei baldai išardomi. Keturių miegamųjų namui gali reikėti 40 pėdų konteinerio arba papildomo sandėliavimo. Tiksliam skaičiavimui reikia žinoti baldų matmenis, dėžių kiekį ir tai, ar vežate automobilių, dviračius, sporto įrangą. Kartais klientas sako „mažai“, o po apžiūros matai pusę garažo.
Ką daryti, jei JK adresas dar nepatvirtintas?
Tuomet reikia laikino sprendimo, nes konteineris negali tiesiog laukti gatvėje. Galite naudoti sandėlį Jungtinėje Karalystėje, draugo garažą arba trumpalaikį saugojimą pas vežėją. Sandėliavimas dažnai kainuoja apie 80–150 svarų per savaitę mažam kroviniui, bet kaina gali augti, jei reikia rankinio perkėlimo. Buvo atvejis, kai šeima atvyko į Bristolį, o nuomos sutartis vėlavo savaitę. Sunkvežimis atvyko vėlai, visi nervinosi, bet sandėlis išgelbėjo situaciją. Planas B nėra silpnybė, jis yra logistika.
Ar verta kraustytis žiemą į Jungtinę Karalystę?
Žiemą galima, tik reikia daugiau atsargos. Trumpesnės dienos reiškia mažiau laiko iškrovimui, o lietus, vėjas ar sniegas gali sulėtinti darbą. Kainos kartais būna geresnės nei vasarą, nes mažiau šeimų juda prieš mokslo metus. Bet jei kraunate senus baldus iš drėgno garažo, apsauga nuo vandens tampa labai svarbi. Aš nenorėčiau rizikuoti knygomis ir elektronika be plėvelės, kartono ir sauso konteinerio.
Kaip pasirinkti patikimą įmonę perkraustymui į Jungtinę Karalystę?
Jei jūsų tikslas – perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo, įmonės pasirinkimas yra svarbiau už gražiausią svetainę. Prašykite rašytinės sąmatos, draudimo sąlygų, terminų, kontaktų ir paaiškinimo, kas vyksta po Brexit. Patikrinkite, ar jie dirba su CMR, inventoriumi, ToR ir galutiniu iškrovimu, o ne tik „atvešime kažkur“. Bloga įmonė pasiima avansą, o tada dingsta iki pirmadienio. Gera įmonė pasakys ir tai, kas gali nepavykti.
Ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo? Paskutiniai patarimai prieš kelionę
Kada pradėti planuoti perkraustymą į Jungtinę Karalystę?
Gerai būtų pradėti bent prieš 6–8 savaites, jei kraunate butą. Dideliems namams, automobiliui, pianinui ar sudėtingam adresui reikia 2–3 mėnesių. Pirmiausia susitvarkykite vizą ar gyvenimo teisę, tada adresą, mokyklą, darbą ir tik po to kvieskite vežėją. Daug kas pradeda nuo kainos, o paskui paaiškėja, kad dokumentai neparuošti. Tai kaip pirkti bilietą, nežinant, kurio oro uosto reikia.
Ar reikia iš anksto apžiūrėti daiktus prieš perkraustymą?
Taip, bent vaizdo skambučiu. Nuotraukos dažnai meluoja: sofa atrodo maža, garažas – tvarkingas, o laiptai – platūs. Apžiūra leidžia suprasti, kiek dėžių, kokio dydžio automobilis, ar reikės pakavimo komandos, ar liftų. Ji taip pat apsaugo nuo kainų šuolio po to, kai vežėjas pamato tikrą krūvą. Jei kas nors siūlo kainą be jokios apžiūros, aš klausiu, iš kur jis ją paėmė. Kartais iš oro.
Ką daryti su augalais, gyvūnais ir automobiliu?
Augalai ir gyvūnai nėra paprastos dėžės, todėl jų negalima planuoti paskutinę dieną. Gyvūnams reikia maršruto, mikročipo, pasiutligės skiepo, dokumentų ir kartais karantino reikalavimų patikrinimo. Automobiliui reikės registracijos, draudimo, techninės būklės ir mokesčių klausimų JK. Augalai gali turėti fitosanitarinių reikalavimų, ypač jei tai ne maža gėlė vazone. Čia geriau klausti oficialių institucijų, nes taisyklės keičiasi greičiau nei mes spėjame pasakyti.
Ką tikrinti gavus daiktus Jungtinėje Karalystėje?
Pirma, nesakykite „viskas gerai“ ir nepasirašykite, jei dar nežiūrėjote. Patikrinkite dėžių skaičių, didelių daiktų būklę, ar nėra drėgmės, įbrėžimų, sulūžusių kampų. Jei matote problemą, fiksuokite nuotraukomis tą pačią dieną ir praneškite raštu. Draudimas nemėgsta istorijų, pasakotų po mėnesio. Jeigu viskas atvyko tvarkingai, tada jau galima išsikrauti kavą ir pagalvoti, kodėl turite penkias dėžes su laidais.
Ar verta palikti dalį daiktų Lietuvoje?
Dažnai taip. Žmonės per daug veža senus baldus, kurių JK nebeturi kur dėti, arba drabužius, kurių nebenešioja. Palikti dalį daiktų pas gimines, parduoti arba paaukoti gali sutaupyti šimtų eurų. Bet nepamirškite sentimentalios vertės: kartais sena kėdė svarbesnė už naują sofos komplektą. Jei kraunate protingai, vežate tai, kas tikrai bus naudojama, o ne tai, kas „gal kada nors“. Čia reikia šiek tiek šiurkščios tiesos.
Išvada
Atsakymas į klausimą, ar galima perkraustyti namus į Jungtinę Karalystę be vargo, yra toks: įmanoma, jei ruošiatės ne tik fiziškai, bet ir popieriškai. Reikia inventorinio sąrašo, ToR, draudimo, aiškios sąmatos, suplanuoto adreso ir įmonės, kuri nemeluoja, kad „viskas paprasta“. Vargo visiškai išvengti sunku, bet chaosą galima sumažinti. Tada kelionė iš Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos į Londoną, Leeds ar Bristolį tampa ne košmaru, o normaliu, nors ir nemenku, persikraustymu.