Ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną? Visas tiesa iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir matyta visko – nuo prarastų konteinerų Kinijoje iki sugadintų sofų Vokietijoje. Bet viena dalykas visada kelia didžiausią susirūpinimą tų, kurie ruošiasi gyventi Didžiojoje Britanijoje. Ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną be didelių nervų sutrinimų? Žmonės myli savo žaliasius priekius, o kai sužino, kad po „Brexit“ viskas pasikeitė, pradeda panikuoti. Iš tiesų, tai nebe toks paprastas reikalas kaip anksčiau, kai užtenka įmesti viską į bagažinę ir važiuoti. Tiesa, jei žinai, kur paspausti, viskas įmanoma. Tereikia kantrybės ir gero pasiruošimo, kitaip galite likti be savo mėgstamiausio fikuso prieš pat Anglijos pakrantę.

Dokumentų chaosas ir kas iš tikrųjų reikia

Kiek kainuoja tas visų bijomas fitosanitarinis pažymėjimas?

Tai nėra fiksuota kaina, todėl nerašysiu čia konkrečių skaičių, kad nepasakytum, kad meluoju. Paprastai tai priklauso nuo to, kiek augalų turite ir kur kreipiatės į Valstybinę maisto ir veterinarinės rinktos tarnybą. Kartais tai gali būti vos keliasdešimt eurų, o jei turite visą oranžeriją, skaičiai gali viršyti šimtą. Svarbiausia yra tai, kad be šio lapo neišvažiuosite, net jei tą augalą nupirkote prieš pat kelią. Be to, atminkite, kad šis sertifikatas galioja tik 14 dienų, taip laikykitės grafiko.

Ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną be pašto?

Ne, negalima. Dauguma žmonių mano, kad jei tai asmeninis daiktas, tai nėra prekyba, o britams visai vienodas – augalas yra augalas. Jei vairuotojas sustojs kontroliuojamame punkte be to magiško popieriaus, turės grįžti atgal su visa srauta. Nėra jokių išimčių „mažiems“ kaktusams ar vienai vazonėliui su mėtų gėle. Taisyklės yra griežtos ir vienodos visiems.

Ar reikia gauti kokį nors specialų leidimą iš Anglijos pusės?

Taip, būtent. Dažnai žmonės užmiršta, kad reikia ne tik mūsiškių leidimo išvežti, bet ir britų leidimo įvežti. Tai vadinama „import permission“ arba kažkas panašaus jei kalbame apie didesnes siuntas. Asmeniniam naudojimui dažnai užtenka pranešimo (notification), bet šie dalykai keičiasi kasmet. Vakar skaičiau vieną straipsnį ir visiškai nesusigaudžiau, ar jie vėl kažką pakeitė liepos mėnesį. Geriausia dar kartą patikrinti oficialioje „Gov.uk“ svetainėje prieš kelionę.

Kas nutinka, jei pamiršiu vieno dokumento?

Tada jūsų augalai tiesiog bus uždaryti arba sunaikinti. Muitininkai nėra žiaurus žmonės, bet jie dirba pagal instrukcijas. Esu matęs kaip dėl trūkstamo parašo ant deklaracijos visa siunta stovėjo sandėlyje tris savaites. Vėliau klientas teko mokėti didžiules baudas už sandėliavimą. Geriau dukart patikrinti visus failus nei vėliau verkti prie telefono.

Ar sunku gauti fitosanitarinį pažymėjimą Lietuvoje?

Gali būti, kiek jums pasiseks su inspektoriaus grafiku. Kartais jie atvažiuoja per dieną, kartais reikia laukti savaitę. Būna situacijų, kai inspektorius atvyksta ir sako, kad augalas atrodo „įtartai“ ir reikia jį išrauti (tikrinant šaknis). Tada gali likti be augalo ir be pažymėjimo. Tai lošimas, bet dažniausiai jei augalai sveiki ir be ligų, viskas praeina sklandžiai.

Kiek laiko užtrunka visa dokumentacija?

Planuokite bent savaitę, o dar geriau dvi. Negalima ryte tai nuspręsti, o vakare jau važiuoti. Reikia užpildyti paraiškas, laukti inspektoriaus, gauti dokumentą, tada jį perduoti brokeriui. Jei greitai reikia ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną per savaitę, tai tikrai neįmanoma, nebent turite „aukščią rūbą“ tarnyboje, ko aš neturiu (ir jūs greičiausiai taip pat ne).

Ar tinka elektroninis dokumentas ar reikia spausdinto?

oficialiai reikėtų turėti originalą, bet praktikoje dažnai pakanka geros kokybės spausdinto lapo su QR kodu. Visgi, patikimesnė galva sako, kad orginalas visada geriau, o ne kopija. Ypač jei keliaujate krovežiu, kuris nešina šimtus kitų siuntų – pavojus prapliesti ar pamesti lapelį didelis.

Pasiruošimas kelionei ir pakavimo keistovybės

Ar galima augalus supakuoti į paprastas dėžės?

Galima, bet būkite pasiruošę, kad jas gali atidaryti. Muitinės darbuotojai turi matyti, kas viduje. Jei užkliosite dėžę taip, kad negalėtų atidaryti nepažeidžiant dangčio, jį tiesiog perlauž. Naudokite dėžes su angomis arba pridėkite užrašą „Plants inspection required“. Vienas klientas taip gerai užklijo visą sandėlio坡 (pakilimą), kad teko skambinti gelbėtojams.

Ar reikia išpilti dirvožemį iš vazonų?

Nereikia išpilti viso, bet viršutinis sluoksnis turi būti švarus, be piktžolių, sėklų ir vabzdžių. Britai bijo labiausiai ne paties augalo, o to, kas gyvena žemėje. Jei matysite kirmėlę ar šliužą ant dirvožemio, tikrai nepraleis. Geriausiai vienu metu nuplauti paviršių švaria vandeniu ir uždengti šiaudais arba plėvele, kad niekas neiškristų kelyje.

Ką daryti su labai didelėmis palmėmis?

Tai nuodėmė. Didelės palmės netelpa į standartines dėžes, todėl reikia specialių konstrukcijų. Kartais jas reikia pergabenti atskirai, ne su kitais daiktais, kad nesulūžtų šakos. Be to, sunku rasti vairuotoją, kuris sutiktų vežti „gyvus“ daiktus, nes bijo, kad ims pūti arba užterš krovinį. (Turiu omenyje, kad lapai gali nukristi ir pūti).

Ar saugu vežti augalus žiemią?

Tai didelė rizika. Jei einate žiemą per Kalėjus ir temperatūra nukrenta žemiau nulio, jūsų tropiniai augalai gali tiesiog atšalti per naktį. Vairuotojai dažnai neįjungia šildymo visą naktį, kad taupyti degalus. Esu matęs, kaip atvyksta į Londoną visiškai juodi ir sumišę fikusai. Jei keliaujate šaltuoju metų laiku, reikia įsitikinti, kad sunkvežimis šildomas arba kad augalai yra izoliuoti.

Ar galima įvežti sėklas?

Sėklos yra paprastesnės, jei jos originalioje pakuotėje ir uždarytos. Jei tai jūsų pačių surinktos sėklos iš sodo, tai gali būti problematiška, nes gali būti uždraustos rūšys. Geriau nusipirkti naują pakelį parduotuvėje ir vežti kaip prekę, o ne kaip biologinę medžiagą. Mažiau galvos skausmo ir klausimų.

Kiek augalų galima įvežti asmeniniam naudojimui?

Nėra fiksuoto skaičiaus „5“ arba „10“, bet turi atrodyti pagrįstai. Jei vežiate šimtą vienodų kaktusų, jie galvojs, kad prekiaujate. Asmeniniam naudojimui tai yra kiekis, kurį įsivaizduojate įsidėję į savo butą. Bet vėl gi, jeigu klausiate ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną visą sodą, tai jau kita kategorija – jums reikės importo leidimo ir griežtesnių tikrinimų.

Ar turi būti vazonai švarūs iš išorės?

Absoliučiai taip. Net jei viduje viskas tvarkoje, jei išorės sienelės apšlipusios nuo žemės ar dumblio, tai bus signalas muitininkui, kad krovinys „nešvarus“. Jie gali nurodyti plauti arba dezinfekuoti. Vienas klientas buvo priverstas plauti visus keraminius vazonus sniego gaubto aikštelėje prie pat sandėlio, nes buvo per daug purvino.

Rizikos, problemos ir realios istorijos

Kas dėl ligų ir kenkėjų?

Jei ant lapų matysite baltus taškus ar voratinklius, augalą nepraleis. Jie netgi gali jį sudeginti vietoje, kad neinfekuotų vietos floros. Todėl prieš kelionę patikrinkite viską su lupa. Vienas močiukė bandė įvežti sergantį begoniją ir vos ne sukėlė tarptautinio incidento Calais uoste. Geriau palikti ligotą namuose ir nusipirkti naują Londone.

Ar galima padėti augalus tarp drabužių?

Nerekomenduoju. Pirmiausia, gali sudrėknti drabužius. Antra, jei augalas sulus, drabužius teks mesti. Trečia, tikrinimo metu viską iškas ir sukraus ant grindų. Patyręs logistikos specialistas pasakytų, kad augalai turi eiti atskirai, o ne maišyti su tekstile. Nėra nieko blogiau nei apniukęs drabužis po kelionių.

Ar dažnai atsitinka, kad britai neleidžia įvežti?

Pastaraisiais metais dažniau. Po „Brexit“ jie tapo labai jautrūs dėl ligų, pavyzdžiui, „Xylella“ bakterijos. Jei atvežate kažką įtartino, jie nedeliaus. Prieš savaitę girdėjau istoriją, kad vienam vairuotojui neleido įvežti net mėtų, nes manyjo, kad tai gali būti invazinė rūšis. Kartas nuo karto jie tiesiog pernelyg atsargūs.

Ką daryti, jei augalai pražuvo sienoje?

Jei jie buvi konfiskuoti dėl dokumentų trūkumo, gali bandyti paduoti apeliaciją, bet tikėkitės, kad augalai jau nebegyvi. Jų nebus laikomi šaldytuve. Paprastai juos tiesiog sunaikina cheminiu būdu per 24-48 valandas. Emociškai tai sunku, ypač jei tai buvo dovanota orchidėja. Geriau neišleisti šanso ir užtikrinti, kad viskas būtų tvarkingai.

Ar verta viso to rūpestis?

Jei tai brangūs ar jums brangūs augalai – taip. Anglijoje augalai yra gana brangus, o pasirinkimas toks pat, tik kainos aukštesnės. Jei turiate tik vieną 5 eurų kaktusą, geriau jį atiduoti kaimynui. Pervežimo kaina ir dokumentai kainuos daugiau. Bet jei turite tą namų „ramybės kampelį“, kurią kūrėte metus, tai verta kovoti.

Ar vairuotojai žino, kaip elgtis su augalais?

Dauguma ne. Jiems svarbu, kad užrakinta dėžė būtų atidaryta ir uždaryta. Jie neįsivaizduoja, kad augalui reikia šviesos ar oro, todėl dažnai uždaro tamsiausią kampą sandėlio. Jei galite, pasakykite jiems, kad tai gyvi daiktai, nors ir girdite nusivylimą jų balse. Vienas vairuotojas mane prašė niekada daugiau neduoti jam „žaliosios galvos“, nes jam buvo baisu, kad kas nors nustums dėžę.

Ar galima užsakyti ekskursiją su augalais?

Tai keistas klausimas, bet kažkas klausė. Ne, negalite sėdėti sunkvežimyje su savo fikusu atgalinėje kabinoje. Keleiviai draudžiami kroviniuose be specialių leidimų. Be to, kelionė per keltą su augalais gali būti stresinė – jie turi likti automobilyje arba dėžėje, o jūs einate į keleivio kabiną.

Kas nutinka, jei pakeliui užstringa dėl įvykio?

Tada augalai gali nukentėti daugiausia. Jei trukdys keletą dienų be vandens ar šviesos, atsigaus tik tie, kurie yra labai atsparūs. Kaktusams tai problema mažesnė, bet fikusams lietaus. Logistikoje įvykiai pasitaiko dažnai – avarijos, techniniai gedimai. Būkite pasiruošę, kad ne viskas atkeliauja tokiu „šviežiu“ kaip išvykstant.

Ar galima vežti laužus ar atkirtas šakas?

Sausi laužai paprastai nėra problema, jei jie tikrai sausi be žievės ar lapų. Bet jei tai šakelės su lapais, kurias norite įsodinti, tai jau traktuojama kaip augalas. Reikalingas tas pats sertifikatas. Žmonės dažnai bando paslėpti šakelės tarp knygų, bet šunys (muitininkai) uosmia po to labai gerai.

Ar drėgnė gali būti problema dėl pelių?

Taip, drėgna dirvožemis gali pradėti pūti uždaroje erdvėje, o tai sukelia pelėsių atsiradimą ne tik ant augalo, bet ir ant gretimų dėžių. Britai labai nenori įsivežti pelių sporų. Todėl reikia tikrinti drėgmę prieš kelionę. Jei dirvožemis drėgnas – laukite, kol išdžius.

Ką daryti su invazinėmis rūšimis?

Vengti. Jei turite kažką, kas auga kaip piktžolė Lietuvoje, nebandykite tai vežti. Juokinga, bet vienas klientas bandė įvežti rūgštnę (vėdryną) ir suabejojo, kodėl jam pasakė „ne“. Invazinės rūšysDidžiojoje Britanijoje yra didelė problema, todėl baudos už įvežimą gali būti milžiniškos.

Ar galima pavedinėti augalus laidais?

Kad išvengtumėt sudužimo, taip. Tačiau būkite atsargūs, kad laidai nežalojų kitų daiktų ir neatrodytų kaip pavojingos konstrukcijos. Muitininko akims tai gali atrodyti kaip kažkas įtartino uždaryta. Geriau tiesiog uždaryti dėžę tarp atramų.

Kokios yra didžiausios problemos Calais?

Ten yra didžiausias „grėsmių“ įvertinimas. Prancūzai ir britai dirba kartoję (kartu), bet inspekcijos vyksta prancūzų pusėje prieš įlipimą į keltą. Eilės gali būti ilgos, o laukimas atviroje erdvėje žiemą mirtinas. Ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną iš karto? Ne, jei užstrigsite ten su diena laiko. Reikia planuoti maršrutą taip, kad išvengtumėte ilgo laukimo.

Išvados ir galutiniai patarimai

Galutinai galima pasakyti vieną – nenusiminkite ankstyvai. Taip, procesas sudėtingas, o klausimas, ar galima perkraustyti naminius augalus į Londoną, dabar turi daugiau „ne“ nei „taip“, jei nesiruošiate. Bet jei susirinkite visus reikiamus popierius ir pasitiksite su drauge, žaluma atkeliauja saugi. Mano patirtis rodo, kad dažniausiai sugenda ne dėl britų griežtumo, o dėl mūsiškių neatsargumo arba vėlavimo. Geriau užtruukite savaitę dėl sertifikatų nei verksite prie sienos. Sekmės kelyje ir tegu augalai auga toli nuo lietaus!