Ar galima perkraustyti meno kolekcijas iš Anglijos saugiai?

Dirbu tiek metų, kad jau beveik priverčiau saves manyti šios srities veteranu, klausimai apie brangių daiktų gabenimą visada sukelia tą patį šaltą potėpį nugaroje. Ar galima perkraustyti meno kolekcijas iš Anglijos saugiai? Žinoma, galima, aš kasdien tai darau, bet pasidarykime kasdienybę – saugumo lygis priklauso ne nuo to, kiek gerai užsuksite varčius, o nuo to, koks logistikos partneris guli šalia jūsų lovoje (metaforiškai kalbant). Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau, ir tai, ką anksčiau buvo galima nuveikti per vieną dieną su vienu vairuotoju, dabar verčia mums spręsti biurokratinius mazgus. Pradedant nuo senųjų meistrų tapybos iki šiuolaikinės instaliacijos, kiekvienas objektas turi savo nuotaiką, o mūsų darbas yra ją nuspėti. Nors kartais atrodo, kad viskas valdoma chaoso, bet patirtis įrodo, kad su tinkamu planavimu net pačios sudėtingiausios kolekcijos pasiekia Lietuvą be įbrėžimo.

Ar išvis įmanoma tai padaryti normaliai?

Ar galima perkraustyti meno kolekcijas iš Anglijos saugiai be ypatingų problemų?

Tai pats pagrindinis klausimas, kurį girdžiu kiekvieną kartą, kai pasakoju savo profesiją (kas, tiesa sakant, ne visada sužavi merginas vakarėlyje). Taip, tai įmanoma, jeigu neskubėsite. Didžiausia problema yra ne tai, kad gabenamas paveikslas gals nukristi, o tas dalykas, kad dokumentai gali likti Londono uoste, o tapybos darbas – Klaipėdoje be savininko. Jeigu randate firmą, kuri žino, ką daro, viskas vyksta sklandžiai, tačiau jeigu pasikliaujate pigiausia pasiūlymu... gerai, tada tikėkitės nereguliarių stresų. Reikalingas tikslas planas, draudimas ir šiek tiek kantrybės, tada viskas būna gerai.

Kiek tai laiko trunka realiai?

Standartinis atvejis, kai važiuojate daliniam krovininiame („part load“), gali užtrukti nuo vienos iki trijų savaičių. Viskas priklauso nuo to, kaip greitai surinksime kitus krovinius toje pačioje kryptyje, nes tuščia mašina važiuoti iš Londono į Vilnių dabar būtų gryna nesąmonė. Jeigu norite greičio, reikės užsakyti dedicated (išskirtinę) mašiną – tada tai gali įvykti per 3–4 dienas, priklausomai nuo laukiančių eilių per Lamanšą. Kartais vairuotojai pradeda varstyti, kad sulaiko ir jūsų kolekcija, bet dažniausia tai dėl muitinės procedūrų, kurios nebe tokios paprastos, kaip buvo anksčiau.

Ar angliški įstatymai leidžia išvežti dailę be problemų?

Dažniausiai taip, nebent tai yra ypatingai saugomi Nacionalinės reikšmės objektai, tuomet reikės eksporto licencijos, o tai gali trukti mėnesius. Paprasti kolekcionieriai, kurie perka aukcionuose ar galerijose, tokio galvos skausmo neturi. Vieną kartą turėjau klientą, kuris bandė išvežti senovinį vitražą, o muitininkai jį sulaikė trims dienoms dėl įtarimų, kad tai istorinis paminklas. Buvo šūdas (atleiskite už išsireiškimą), laikėme ten tą dalybą sandėliuke, kol viską išaiškinome. Taigi, įprastai nebereikia jokių ypatingų leidimų, bet tikrinkite pirkimo dokumentus.

Ar verta rizikuoti vežti su „kaimynine“ mašina?

Stipriai nedarykite to. Jeigu jūsų draugas veža baldus į UK ir siūlo pasivežti kūrinį už pusę kainos, tai tiesiog laukiat bėdos. Tokie vairuotojai nežino, ką reiškia temperatūros režimas ar drėgmės kontrolė, o netinkamas kampas posūkyje gali paversti jūsų investiciją į medžio drožlių krūvą. Menas reikalauja profesionalios logistikos, o ne „kažkiek geranoriškų“ kaimynų. Vieną kartą mačiau, kaip buvo suplėšytas labai brangus audinys, tiesiog uždėtas ant metalinių grąžtų krovejo fureje. Nerekomenduoju.

Ar dabar, po „Brexit“, viskas tapo per sudėtinga?

Pasidaro verkiant, kai tenka dirbti su tuo visų tų deklaracijų rašymu, tačiau mes pripratome. Sudėtinga tiems, kas bandys tai padaryti pats. Mums, kas dirba kasdien su siena, tai tiesiog papildomi darbo valandos ir kelių paskambinimų Londono brokeriui. Taip, pasidarė brangiau ir lėčiau, bet tikrai ne neįmanoma. Pagrindas yra turėti TIR knygelę arba bendrą tranzito deklaraciją, o visa kita – techninės detalės. Nežinau, ar tai taps lengviau ateityje (abejoju), bet šiuo metu tiesiog reikia kantrybės.

Muitinės, mokesčiai ir tūkstančiai popierių

Kas tame „Brexit“ pasikeitė konkrečiai mums?

Anksčiau buvo paprasta: pakrovėme, pervežėme, iškrovėme. Dabar mums reikalingi EORI numeriai tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek ES pusėje. Be to, visus daiktus privalome užpaisyti išankstinę prekių deklaraciją prieš juos pristatant į uostą. Buvo atvejų, kai mašinos stovėjo Folkstone’e po dvi dienas, nes sistema nulūžo arba buvo įvesta neteisinga prekės kodą (HS kodas). Jeigu nežinote, kad tapyba darbai eina pagal vieną kodą, o skulptūros pagal kitą – gausite baudą arba delspędį.

Kaip susitvarkyti su PVM (VAT) klausimais?

Jeigu perkaite meno kūrinį Anglijoje su „margin scheme“ (pridėtinės vertės mokestis apskaičiuojamas nuo prekybininko pelno), tai gali būti šiek tiek painiau. Importuojant į Lietuvą, teks sumokėti PVM nuo visos kūrinio vertės (jeigu esate registruotas PVM mokėtojas, galite tai užregistruoti, jeigu ne – mokate biudžetui). Kartais klientai staigiai pasidaro agresyvūs, sužinoję, kad tegul tiek, kiek mokėjo aukcione, nėra galutinė kaina. Reikia visada pridėti apie 21 proc. PVM ir muito mokesčius (jei vertė viršija 430 eurų).

Ar reikia mokėti muitą?

ES įstatymai sako, kad meno kūriniai, importuojami iš trečiųjų šalių, yra atleisti nuo muito (0 proc. tarifas), tačiau tik tada, jei tiksliai užpildysime deklaraciją. Jeigu muitininkas nuspręs, kad tai ne menas, o „dekoracija“, tarifas gali būti kitas. Turiu vieną istoriją, kai buvo bandoma įvežti tapybą kaip „senovinius daiktus“ (antiques), o ne kaip originalus dailės kūrinius, ir beveik gavome didelį sąskaitą faktūrą. Teko rodyti eksperto išvadą, kad tai tikrai menas, ir sprendimas buvo pakeistas.

Kas daryti, jeigu dingsta原始inės pirkimo sąskaitos?

Tai tikrai didelė bėda, be jos neįmanoma įrodyti realios vertės, o muitinė įvers savo vertinimą, kuris dažnai būna... tarkime, labai optimistiškas. Kartą teko padėti klientui, kuris prarado dokumentus perkraudamas butą, ir muitinė įvertino jo drobę kaip brangiausią pasaulio paveikslą. Teko ieškoti elektroninių atspaudų bankuose ir rašyti paaiškinimus. Jeigu neturite dokumentų, tikėkitės problemų ir to, kad turėsite sumokėti mokesčius nuo padidintos vertės.

Ar galima naudoti savo manytą vertę, norint mažiau mokėti?

Galima pabandyti, bet toks žaidimas vadinamas „smuglavimu“. Jeigu pirkote paveikslą už 50 tūkst. sterlingų, o deklaracijose rašote 500, tai greitai pastebima. Muitinė turi prieigą prie aukcionų duomenų bazės, kurios nėra paslėptos. Jeigu pagaus, galiu užtikrinti, kad įrašys į „juodąjį sąrašą“ ir visus tolesnius siuntinius tikrins su dideliu prielaidumu. Geriau būti sąžiningas ir mokėti, ko priklauso, nei prarasti galimybę vežti ką nors legaliai visą gyvenimą.

Ką reiškia „Customs Clearance“ procedūra?

Tai tiesiog procesas, kur mes perduodame visus jūsų duomenis brokeriui, o jis įveda juos į sistemos ir gauna leidimą praslysti per sieną. Atrodo paprasta, bet jeigu trūksta vienos mažos detalės, pvz., menininko gimimo metų (kartais reikalinga autentiškumui įrodyti), viskas sustoja. Man asmeniškai labiausiai patinka tie brokeriai, kurie sugeb telefono skambučiu išspręsti tas problemas, o ne siunčia tuščius elektroninius laiškus dienomis.

Pakavimas – ar tik putplasčio užtenka?

Kokias medžiagas tikrai reikia naudoti?

Niekada nenaudokite paprasto putplasčio, kuris laikosi lipnia juosta tiesiai ant drobės – tai mirtinas nuodėmė paveikslui. Mums reikalingas rūgščių nešiojantis popierius (acid-free paper), specialūs kartoniniai šarvai (sarcophagus) ir minkštos medžiagos tarpumams užpildyti. Tiek daug kartų mačiau, kaip po tokių „pigų“ įvyniojimų teko remontuoti rėmus, kad dabar tiesiog draudžiu tai daryti. Investicija į pakavimą sudaro tik mažą dalį viso išlaidų, bet ji gali išgelbėti tūkstančius eurų.

Ar turiu dėti į specialią dėžę (crate)?

Jei kūrinys yra brangesnis nei, tarkime, 5–10 tūkstančių eurų arba labai trapus, dėžė (crate) yra privaloma. Ji apsaugo ne tik nuo smūgių, bet ir nuo drėgmės svyruojant. Esu matęs, kaip netinkamai supakuota skulptūra, kuri stovėjo tiesiog grindyse mašinoje, nukrito, kai vairuotojas staigiai stabdė (o šitaip Anglijoje vyksta dažnai). Dėžė užtikrina, kad net jei mašina apsivers kas ne taip, viduje esantis daiktas išliktų nepaliestas.

Kas daryti su labai dideliais paveikslais?

Dideli tapybos darbai yra košmaras, nes juos tenka arba išimti iš rėmų (kas pavojinga seniems daiktams), arba statyti specialias konstrukcijas dėžėse viduje. Kartais teka netarduoti grindinis, kad tilptų į liftą ar durų angą Anglijoje. Prisimenu vieną atveją Viktorijos name Londone, kur teko išmontuoti viršutinę rėmo dalį, kad ištisą drobę išneštume laiptan. Tai ne koks pigus malonumas, bet kartais vienintelis būdas.

Ar reikia klimatinės kontrolės?

Jūsų kolekcija važiuoja per tą pačią mašiną, kurioje gali būti 30 laipsnių karščio arba -5 žiemos metu. Anglija drėgna, o Lietuva žiemą šalta. Temperatūros šuoliai gali sukelti kondensaciją, kuri sugadina drobę. Geriausios firmos naudoja transportavimo metu specialius drėgmės sugėriklius ir sertifikuotas mašinas su termometrais, kuriuos galime stebėti realiu laiku. Nors kaina šiek tiek aukštesnė, tai verta investicija, jeigu kalbame apie profesionalų rinkinį.

Galima pakrauti daiktus į bendrą furgoną?

Taip, tai vadinama „part load“, bet tik tada, jeigu užtikrinsite, kad jūsų meno kūriniai nebūs paspausti tarp dviračių ir šaldytuvų. Mes įdedame įrangą, kuri fiksuoja krovinius taip, kad jie negali judėti net kiek. Tačiau jeigu klientas nori pigiau ir sutinka, kad jo dėžė stovės apačioje, o virš bus miltų maišai – aš nedirbu su tokiu klientu. Saugumas yra pirmiausia.

Ar „fine art“ pervežėjai turi specialių įgūdžių?

Tikrai. Jie moka pakelti sunkius daiktus ne paėmus už vienos rankenos, o pasiskirstyti svorį. Jie žino, kur lengviau spustelnėti, kad neiškristų. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas pastebėjo, kad kiti krovėjai bando užkelti aštuoniasdešimt kilogramų skulptūros per laiptus be įrangos. Jis sustabdė viską ir parodė, kaip tai padaryti saugiai su grandinėmis. Tai tas patirtis, kurią neįsigysi per savaitę.

Draudimas – kas ir ką padengs?

Ar automobilio draudimas apima meno kolekciją?

Dažniausiai ne. Standartinis krovinių draudimas (CMR) apdengia tik 8,33 SDR vieną kilogramą (tai yra labai mažai). Jeigu turite paveikslą, sveriantį 5 kg ir kainuojantį 20 000 eurų, gausite tik apie 50 eurų atlyginimo, jeigu jis dings. Privalote turėti specialų „Fine Art“ draudimą, kuris padengia visą rinkos vertę. Vieną kartą klientas manyjo, kad „viskas apdrausta“, o kai dėžė nukrito... tigi teisėbos pasaulis buvo bejėgis.

Ką daryti, jeigu daiktas sugedamas kelionės metu?

Pirmiausia – nedarykite nieko savarankiškai. Nufotografuokite žalą tą patį momentą, kai atidarote dėžę, nedėkite rėmo atgal. Tada nedelsdami praneškite mums, o mes pradėsime draudimo procesą. Jeigu bandysiate pataisyti pats, draudikas gali atmesti pretenziją dėl „papildomos žalos“. Mano patirtis rodo, kad greita reakcija ir dokumentuota žalos vieta sprendžia 90 proc. bylų mūsų naudai.

Ar brangiau apdrausti meno kūrinį nei paprastus baldus?

Taip, rizika didesnė, todėl ir draudimo premia aukštesnė. Tačiau priklausoma nuo vertės. Jeigu vežate tūkstantį knygų, o viena verta milijoną, tai skaičiuojama atskirai. Draudikai mėgsta, kai viskas kuo labiau tiksliai inventorizuota su nuotraukomis ir vertinimais. Jeigu parašysite „meno kūriniai“ bendrai, be vertės, gausite labai mažą išmoką arba draudimas neveiks.

Ar galima apdrausti pervežimą, jeigu pats važiuoju su daiktais?

Jei važiuojate savo automobiliu, tai turite tikėtis, kad jūsų „CASCO“ (kasko) neapims brangiausios kolekcijos dalies (jeigu jos vertė viršija nustatytą limitą). Reikėtų tartis su draudikų apie papildomą polisą. Asmeniškai nemačau daug atvejų, kai žmonės taip daro, dažniau tiesiog pasikliauja likimi, kas yra gana pavojinga.

Kas nutinka, jeigu dingo visa mašina?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Tada draudimas moka visą sumą už prarastą turtą pagal inventorizacinį sąrašą, kurį turėjome. Todėl taip svarbu užpildyti viską teisingai iš anksto. Vieną kartą Italijoje buvo pavogtas sunkvežimis su baldais, ir tie klientai, kurie neturę detalaus sąrašo, gavo nukrypimus nuo tikrosios vertės, nes negalėjo įrodyti, kas ten buvo.

Ar draudžia nuo vandens uostoje?

Taip, jeigu turime tinkamą „marine cargo“ draudimą, kuris apima ir sausumos, ir jūros (arba oro) transportą. Anglijoje labai daug lietaus, ir kartais dėžės gali būti drėgnos net atėjus į sandėlį. Geras draudimas padengia ir tą drėgmės pažeidimą, jeigu dėžė nebuvo tinkamai uždaryta (tai vienas iš niuansų, kuriuos reikia skaityti smulkmenose).

Kaina ir techniniai niuansai

Kas nulemia galutinę kainą?

Kainą formuoja atstumas, svoris, tūris, o svarbiausia – pakavimo sudėtingumas. Perkraustyti meno kolekcijas iš Anglijos saugiai reiškia ne tik nuvežti tašką A į tašką B, o užtikrinti, kad ten ne įvyko jokia nelaimė. Taip pat įeina muitinės tarpininkavimo mokesčiai, draudimas, o Anglijoje taip pat labai brangios rankos (darbo jėga). Jeigu reikia iškelti daiktus per trečią aukštą be lifto – tai papildomi 200–300 svarų už kiekvieną valandą.

Ar pigiau važiuoti per jūrą ar oru?

Oro keliais būtų greičiau, bet šokiruojančiai brangiau, be to, ten labai griežti reikalavimai dėl pakavimo (tarpinės medžiagos negali būti degios). Jūra (keltu) yra standartinis variantas, pigesnis ir leidžia vežti didesnius kiekius. Nors dabar jūros keliai taip pat ne itin pigūs dėl kuro kainų, bet vis tiek tai racionaliausias pasirinkimas didelėms kolekcijoms.

Ar reikia mokėti už įkrovimą Anglijoje ir iškrovimą Lietuvoje?

Paprastai taip, tai atskiros pozicijos. Anglijoje dažnai dirba subrangovai, kurie braižo savo kainas. Pavyzdžiui, jeigu sandėlis yra centre (pietų Kensingtonas ar Soho), ten reikia gauti specialią leidimą stovėti prie namų, o tai kainuoja pinigus. Lietuvoje dažniau lengviau, bet jeigu reikia sušeiti vairuotoją (kurių dabar trūksta) į kaimą, tai bus papildoma dienos norma.

Kokios yra „palaidos“ išlaidos (hidden costs)?

Visada būna kokių nors. Tai gali būti vėlavimo mokestis sandėlyje, jeigu nepasiruošėte dokumentų laiku, arba mokestis už sunkią techniką (pavyzdžiui, autokrautuvo) paskutinę minutę. Rekomenduoju visada klausti „ar tai galutinė kaina?“, ar yra kokių nors „disbursement charges“. Kartos tokios išlaidos gali padidėti iki 10–15 proc. nuo pradinio įvertinimo.

Ar galima sutaupyti darydamas pats?

Galite išsiųsti vairuotoją tuščią, kuris pats užpakuos, jeigu esate drąsus. Bet ar jis žino, kaip nulupinti „glassine“ popierių, neįbrėžiant rėmo? Sutaupyti galite ant pakavimo medžiagų, jeigu nusipirksite pats, bet ar tai bus kokybiška? Aš esu girdėjęs istorijų, kai žmonės stengėsi sutaupyti, o galiausiai mokėjo už restauratorių darbus dešimtis kartų daugiau.

Kokia vidutinė kaina už paveikslo pervežimą?

Sakyčiau, jeigu tai standartinis dydis (1x1 m) su dėže, tai nuo 400 iki 800 eurų vienam kūriniui (priklausomai nuo vietos Anglijoje). Atkreipkite dėmesį, kad tai ne tik pervežimas, o ir dokumentai, draudimas, bei pakavimas. Jeigu važiuojate „vienetu“ (vienas daiktas mašinoje), kaina gali būti ir tūkstantis eurų, nes tenka padengti visos mašinos kelionės kaštus.

Paskutiniai patarimai ir situacijos iš gyvenimo

Kas daryti, jeigu paveikslas turi įbrėžimus prieš pervežimą?

Būtiną nufotografuokite ir užfiksuokite tai sąraše (condition report). Mums reikia žinoti, ką bandėme apsaugoti, o kas jau buvo sugadinta anksčiau. Viena klientė bandė kaltinti mus dėl įtrūkimo rėme, kuris buvo dar parduotuvėje Lietuvoje. (Ačiū Dievui, kad išsaugojome senas nuotraukas iš tos parduotuvės, kas mums išgelbėjo galvą). Visada fikuokite pradinę būklę.

Ar galiu vežti alkoholį ar vinilas kartu su menu?

Galima, bet ne rekomenduojama maišyti. Vinilo plokštelės yra sunkios ir gali suslysti, o alkoholis yra pavojingas krovinius (ADR). Jeigu tai sudėsime į tą pačią dėžę, ir ims degti (kas mažai tikėtina, bet įmanoma), draudikas nebus linkęs mokėti už tą milijoninį paveikslą. Geriau atskirti šias kategorijos.

Ar vairuotojai sugeba dirbti su mumis kalbant lietuviškai?

Dažniausiai mūsų vairuotojai yra lietuviai, todėl komplikacijų nėra. Tačiau jeigu naudojame subrangovą Anglijoje (pvz., „White Glove“ servisą), ten gali būti tik anglų kalba. Mes viską aptarnaujame kaip tarpininkai, tad jums nereikės kalbėti su jais. Kartais tik įdomu pasiklausyti, kaip anglai įsivaizduoja Lietuvos kelius ir klausina, ar čia vis dar vežia ruošius (juokinga, bet vis dar klauso).

Kas nutinka, jeigu aš negaliu būti paties vietos?

Nėra problemų. Mums tereikia gauti rakto kodą arba pranešimą apie tai, kur palikti dėžes. Galime padaryti viską be jūsų dalyvavimo, siųsdami nuotraukas ir pranešimus „WhatsApp“. Technologiškai tai dabar daroma labai paprastai, nors ankstesniais laikais tekdavo laukti valandas po kiemu.

Ar reikia bijoti vagystės?

Statistiškai tikimybė maža, jeigu naudojate patikimą firmą ir sertifikuotus sandėlius. Didžioji dalis vagysčių įvyksta nepervežimo metu, o tada, kai paliekate neprižiūrėtą dėžę kur nors kieme. Mūsų mašinos turi GPS sekimą, o vairuotojai turi instrukcijų neparduoti mašinos niekam ir niekada neleisti niekam į vidų be dokumentų.

Ar galima užsakyti ekskursinį pervežimą (apie miestą važinėti)?

Taip, tai vadinama „dedicated tour“, bet kaina tada būna kosminė. Kartas nuo kada tokia užklausą gauname iš turistų, kurie nusipirko paveikslą Londone ir nori jį pasivežti pro Paryžių namo. Galima, bet labai brangu, o drąsiai sakant, beprasmiška, tik didins riziką sugadinti daiktą.

Ar verta patikėti aukcionų siuntimo paslaugomis?

Aukcionai (kaip „Sotheby's“ ar „Christie's“) turi savo partnerius, jie dirba gerai, bet kainos ten dažnai būna dvigubai didesnės nei jei pasisiektumėte mums tiesiogiai. Jie taip pat moka už savo pavadinimą. Jeigu norite sutaupyti, geriau rasti savo logistikos partnerį, kuris gali atvykti į tą patį aukcioną ir paimti daiktą.

Kas daryti su ekspertizės dokumentais?

Jūsų brokeriui jie gali prireikti tik tuo atveju, jeigu yra abejonių dėl kūrinio amžiaus ar kilmės. Jeigu tai nauja dailė, tai nereikia. Bet jeigu tai XVIII a. portretas, gerai turėti trumpą aprašymą, kad tai nėra kultūros vertybė, kurią draudžiama išvežti be specialaus leidimo. Mums tai padeda greičiau gauti išleidimo iš ES leidimą.

Ar labai svarbu pasirinkti teisingą HS kodą?

Labai. Tai pagrindas, pagal kurį skaičiuojami mokesčiai. Jeigu parašysite „medinė lentelė“, o tai yra tapyba ant medinio substrato, gausite kitą tarifą. Mes stengiamės tai pasitikslinti, bet jeigu jūsų pirkimo dokumente parašyta keistai, gali kilti nesusipratimų. Visada siūlau perduoti mums originalą pirkimo kontrakto, kad mes patikrintume.

Ką daryti, jeigu dėžė atkeliauja su įdrėkėmis?

Tai blogas ženklas. Reikia tikrinti vidų nedelsiant. Jeigu vidinis šarvas (polaroid) tvarkingas, tikėtina, kad viduje viskas gerai. Nenorėčiau jums gąsdinti, bet kartą buvo atvejis, kai dėžė buvo suskilusi pusiau, o viduje buvęs porcelianas... na, ten nebuvo ką gelbėti. Nuo to laiko visada sakau – vidinis apsauginis sluoksnis yra svarbiausias.

Išvados

Galiausiai, viskas susiformuoja į paprastą tiesą: Ar galima perkraustyti meno kolekcijas iš Anglijos saugiai? Žinoma, taip, jeigu neskubite ir nepasiduodate pigių pasiūlymų viliojimui. Per tą šimtą atvejų, kuriuos išgyvenau, matęs, kad svarbiausia yra ne mašina, o žmonės, kurie tuo rūpinasi. Nenuostabu, kad kai kurie klientai grįžta pas mane po penkerių metų, kai nusprendžia pervežti dar vieną rinkinį, nes suprato, kad ramybė kainuoja brangiau nei taupyta dešimtųjų dalis. Pasitarkite su profesionalais, užpildykite dokumentus ramiai, o jūsų turtas atkeliaus saugiai.