Ar galima perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš JK? Nuo praktikos iki muitinės nightmare

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, jei ne daugiau, ir galiu pasakyti viena – klausimai apie tai, ar galima perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK (arba JK, kaip dabar madinga sakyti), niekada neišseks. Žmonėms visada baisu, kad jų brangūs pianinai ar senelių vitrinos atkeliaus sulaužytos. Žinoma, rizika egzistuoja, bet dažniausiai baimės perdidinamos. Sistemos yra sukurtos taip, kad sužlugtų tik tada, kai kažkas padaro didelę klaidą arba bando taupyti ant pakavimo. Rašysiu čia taip, kaip pasakiau būčiau gėrimą prie stalo – be jokių „marketingo“ frazių o tu, o tikro gyvenimo. Taigi, jei planuojate didelį pervežimą iš Anglijos, skaitykite toliau, bus naudinga (ir, tikiuosi, įdomu).

Apie didžiulius daiktus ir baldus

Ar įmanoma vežti tokius didelius dalykus kaip sofos ar spintas?

Be abejo, kad įmanoma, bet čia ne tas pats kaip pakristi į parduotuvę ir nupirkti naują. Perkraustyti didelius daiktus iš JK reiškia pasirūpinti išankstu, nes dauguma angliškų namų laiptai yra siauresni nei lietuviški. Kartais teks išmontuoti baldus, o tai kainuoja papildomai laiko. Vieni klientai man dingo į namus su atsuktuvais, kiti tikėjosi, kad 2,5 metro sofa įlips pro standartinę durų angą be jokių problemų. Trumpas atsakymas – vežti galima, bet būkite pasiruošę tai, kad gali tekti išardyti tai, kas namuose atrojo kaip monolitas.

Ką daryti, jei daiktas netelpa į standartinę furgono kėbulą?

Tai gana dažna situacija, ypač kai žmonės bando sutaupyti ir renkasi mažesnes transporto priemones. Jei turite, pavyzdžiui, didelį pianiną arba ilgas lentynas, įprastas „Ford Transit“ gali nebetilpti. Tada tenka užsakyti didesnę mašiną arba net ilgąją platformą (tą vadinamąją „lutę“). Pastaruoju metu dėl „Brexit“ sunkiau ruošiami dokumentai tokiems mašinų susivėžimų tipo pervežimams, bet jei brokeris savo darbą žino, tai įmanoma susitvarkyti per dieną.

Kiek svorio gali pakelti vairuotojas vienas?

Žmonės dažnai pamiršta, kad vairuotojai yra tie patys žmonės, o ne robotai. Standartiškai vienas stiprus vyras gali pakelti apie 25–30 kilogramus saugiai, ne užmušant savo nugaros. Jei jūsų seifas sveria šimtus kilogramų, reikės ne vieno žmogaus. Perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK, kai kalbame apie sunkius krovinius, beveik visada reiškia, kad reikia arba „hind“ (kėlėjų poros), arba specialios įrangos. Nebandykite užsiplikti vairuotojui, jei jis atsisako pakelti 200 kilų marmurinę plokštę vienas – jis tiesiog nori išlikti sveikas.

Ar verta išmontuoti baldus prieš išvežimą?

Mano atsakymas visada tas pats – taip, jeigu tik įmanoma. Tikėkitės, kad pervežimo metu furgonas sukels apie 30 laipsnių posūkį važiuodamas apvijuotiems Londono ar Liuterio kelias. Jei baldas yra surinktas, jungtys gali atsilaisvinti, o tai sukelia riziką ne tik pačiam baldui, bet ir greta stovintiems daiktams. Išmontavimas sutaupo vietos taip pat, o kai kalbame apie brangų kubinį metrą pervežime kateru ar furgonu, tai svarbu. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris atsisakė išmontuoti virtuvės komplektą, ir... trumpai tariant, turėjome montuoti iš naujo.

Kaip vežami įrengimai, pvz., jacuzzy ar saunos?

Tai jau sudėtingesnis baras. Tokio tipo dideli daiktai dažnai reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir spec. transporto. Perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK tokiu atvejui reiškia griežtai matuoti matmenis. Tiek JK, tiek Lietuvoje dažnai būna problemų su įvežimu pro namų vartus, jei jie buvo pastatyti seniau. Geriausia iš anksto nufotografuoti praėvimą ir nusiųsti vairuotojui – taip išvengsite to situacijos, kai 10 tonų krovinys stovi kieme ir negali įvažiuoti.

Trapi daiktai ir antikvariatas

Ar saugu vežti vitrinas su stiklais?

Stiklas yra blogiausias daiktas bet kokiam pervežėjui, nes jis visada sužaloja kitus daiktus, kai sudūžta. Tačiau, jei viskas padaryta teisingai, vitrinos nukeliauja saugiai. Būtina naudoti ne vieną bobiną su burbuliukine plėvele, o tvirtą gofruotą kartoną ir medines rėmus. Turiu save per girtą (t.y., patirtį turintį) vairuotoją, kuris kartą išmokė, kad netvirtai uždengta vitrina gali iš kristi pirmame posūkyje. Geriau investuoti 50 svarų įpakavimui nei rasti trupinius visame furgone.

Ką daryti su paveikslais ir veidrodžiais?

Paveikslai, ypač tų brangių, turi būti supakuoti į specialias dėžutes su „soft“ paddingu (minkšta užpildu). Veidrodžiai... o jie yra visiška katastrofa, jei juos neuždėsite į rėmus. Kai perkraustome didelius ir trapius daiktus iš UK, veidrodžiai dažniausiai keliauja atskirai, vertikaliai, pritvirtinti prie sienų. Negalima jų gulti horizontaliai – dėl vibracijos stiklas gali atsilužti nuo dangčio arba tiesiog įtrūkti nuo savo paties svorio.

Kaip apsaugoti keramiką ir porcelianą?

Čia nieko stebëtingo – daugybą mažų dėžučių, daug popieriaus. Bet svarbiausia yra užpildyti tuščią erdvę tarp puodelių. Jei dėžutė purtuojasi, tai blogas ženklas. Seniai turėjau atvejį, kai klientas pats supako „China“ servisą į vieną didelę dėžę be tarpinų. Atėjo į Lietuvą, atidarė... gaila buvo pažiūrėti. Niekada netaupykite ant popieriaus, jis pigiau už jūsų nervus.

Ar įmanoma vežti labai brangius antikvarinius daiktus?

Žinoma, bet čia prasideda draudimo klausimas. Standartinis draudimas apima tik tam tikrą sumą, o jei turite 18 amžiaus mąstelį, vertą tūkstančių eurų, tai reikia specialios „High Value“ policos. Perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK, ypač kai vertė milžiniška, reiškia, kad turi būti sudarytas brangmenų sąrašas su nuotraukomis ir aprašymais prieš pat pakrovimą. Be to, gali tekti užtikrinti apsaugą – furgonai su GPS ir pan. nepadės, jei užsidegs senas vairuotojas (juokauju, bet pusiau juokauju).

O pianinai? Ar jie nebus sugadinti?

Pianinai yra mano mėgstamiausia ir baisiausia tema. Nesunku perkraustyti įprastą pianiną, jei jis turi ratukus, bet „Grand Piano“... tai kita lyga. Ten reikalingi specialūs „skridiniai“ ir 4-5 darbuotojai. Vieną kartą tekdavo vežti tokią beastą iš šiaurės Anglijos, ir laiptai buvo tokie stačios, kad mane prakaitavo tiesiog žiūrint. Bet profesionalai tai sugeba. Negaliu pasakyti, kad yra 100% saugu, bet su gerą įmonę rizika minimali.

Logistika ir terminai (angliškas chaosas)

Kiek laiko užtrunka pervežimas iš UK į LT?

Klausimas, į kurį negaliu atsakyti tiesiogiai. Paprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, kai kalbame apie dalykinį pervežimą. Bet jei ten įsiterpia darbo dienos, muitinės eilės arba vairuotojo poilsis, tai gali užtrukti ir ilgiau. Perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK pavasario metu yra greičiau dėl geresnio oro, o žiemą Lietuvoje užšąla keliai – ne kartą buvau matęs, kaip mūsų vairuotojai stovi ties Marijampole arba kažkur prie Kauno laukiant, kol ištirps.

Ar galima užsisakyti „part load“ (dalinį krovinį)?

Tai viena populiariausių paslaugų. Jei turite tik keletą dėžių ir vieną lovą, nepamatuoti mokėti už visą furgoną. Tuomet jūsų daiktai keliauja kartu su kitų klientų daiktais. Trūkumas – tas, kad reikia laukti, kol furgonas susirenka pilną „kamuolį“. Gali užeiti savaitė, gal dvi. Bet šitaip galima sutaupyti 40–50 proc. sumos.

Kas vyksta, jei furgonas sugenda?

Technika pasitarnauja, iki pasitarnauja. Esu matęs visa – nuo perdegusių sankabų iki padangų plyšių Anglijoje (kai nebet kur nusipirkti neseniai...). Jei įvykia gedimas, įmonė turi turi turėti atsarginį furgoną arba bendradarbiauja su vietiniais pagalbos tarnybomis. Klientams dažnai sakau: „nervai nevežia, niekada nežinai, kas kelio gale“. Tačiau jei dirbate su patikima kompanija, jie visada praneš ir suteiks alternatyvą.

Kaip vežama, jei kliento namuose Anglijoje neįmanoma privažiuoti?

Londono centre (ir ne tik) yra daug vietų, kur automobilis negali stovėti net 5 minučių bez „permission“ (leidimo). Tuomi teks vežti į rankas nuo durų iki mašinos arba naudoti mažesnį „van“ (pervežėjų mašinėlę). Dar kartą, kai vežėme klientui į „ZTL“ zoną, gavome baudą, nes vairuotojas nepastebėjo ženklo (nors sakė, kad jo nebuvo). Tai tas pat realus gyvenimas.

Ar galiu būti tikras, kad mano daiktai neišklys?

Šiandien beveik visi furgonai turi GPS sekimą, o atsakingos įmonės įdiegia vaizdo kameras. Tai nebe tas laikas, kai daiktai dingdavo „niekur“. Pati didžiausia rizika yra tai, kad vairuotojas gali suklysti su sąrašu ir iškrauti ne tą dėžę kitam klientui. Todėl etiketės yra svarbiausia negu jūsų pasas. Užrašykite telefoną ir adresą kiekvienoje dėžutėje.

Pasiruošimas ir pakavimas

Ar verta pirkti dėžes Lietuvoje ar Anglijoje?

Ekonomiškiau nupirkti čia, Lietuvoje, bet logistiškai sudėtinga juos vežti ten. Anglijoje dėžės kainuoja brangiau, ypač „removal“ parduotuvėse. Dažniausiai klientai pasako: „geriau jums nupirksit“. Kai būna tokia situacija, mes įtraukiame dėžių kainą į sąskaitą. Neklausinėkite, kodėl angliškos dėžės kainuoja kaip duonos duona – tiesiog tokia rinka ten.

Kuo užpildyti tuščias vietas?

Senų laikų laikraščiai yra geriausi, bet dėl rašalo gali likti pėdsakai ant baltų indų. Geriau naudoti balto popieriaus pasnuką arba specialų „packing peanuts“. Vieną kartą buvau atsisakęs šių graižų ir naudojau vėjo užgulio lapus... na, klientas pasiskojo, bet rekomenduoti negaliu. Naudokite tai, kas skirta pakavimui, nebandykite išradinėti dviračio.

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalčius?

Absoliučiai taip. Nors baldas atrodo tvirtas, jo karkasas nelaiko svorio, kai furgonas suka. Stalčiai iššoks, durys atsivers, o tai gali sunaikinti baldą ar užkibti furgono rampoje. Perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK be tos preliminarios paruošimo darbų yra būdas į pektį sau. Ištuštinkite viską, palikite tuščią korpusą – taip saugiau ir greičiau.

Kaip pakuoju drabužius?

Geriau naudoti specialias „wardrobe“ dėžes su strypu – tada drabužius tiesiog užkabinate ir neperlošite. Jei tokios nėra, bėgkite parduotuvės ir nusipirkite didelius maišus (vakuometrinius ar ne). Bet žiūrėkite, kad ne užpildytumėte per daug, nes nebus nekas pakelti 50 kilų maišą su drabužiais, kuris sprogsta siūlėmis.

Kodėl svarbu žymėti dėžutes?

Ilgai galvočiau... (tikiuosi, nesupainiojau). Be žymenų vyksta chaosas. Galvojate, kad atsiminsite, kur dėjote arbatinukus? Kai sulenda 50 dėžių, visi vienodi. Rašykite, kas viduje ir į kurį kambarį nukreipti (pvz., „Virtuvė - lėkštės“). Tai sutaupo laiko iškraunant Lietuvoje, o laikas – tai pinigai (ir nervai, priminsiu).

Muitinė, dokumentai ir pinigai

Ar reikia mokėti PVM ar muito iš UK atkeliaujant?

Dabar, kai JK nebenaudoja ES taisyklių, viskas pasikeitė. Jei perkraustote turtą, kuris priklauso jums ilgiau nei 6 mėnesius ir grįžtate į Lietuvą (transfer of residence), jums gali būti atleista nuo PVM ir muito. Bet čia yra gana didelis „IF“. Reikia pateikti TOF dokumentus, senus sąskaitas už elektrą ar nuomos kontraktus Anglijoje. Jei nesugebsite įrodyti, kad ten gyvenote, teks mokėti 21% PVM.

Ką daryti, jei daiktus nupirkau prieš pat išvykimą?

Tai labai dažna klaida. Muitinė labai nepatiki „naujiems“ daiktams. Jei nupirkote televizorių prieš savaitę ir bandote vežti kaip savo seną įrangą, gali būti problema. Gali tekti mokėti mokesčius pagal rinkos vertę. Geriausia nebūti pernelyg godžiu ir nedeklaruoti 2 mėn. senumo „iPhone“ kaip seno daikto – tiek jų matę, kad nedžiugins.

Kaip sudaromas prekių deklaravimo sąrašas (inventorius)?

Gali būti sudaromas jūsų, jei turite kantrybės, arba pervežėjo. Aš visada rekomenduoju leisti tai padaryti pervežėjui, nes jie žino tą vokišką (anglišką) terminologiją, kurią reikalauja sistema. Blogai sudarytas sąrašas gali užstrigti muitinėje savaitėmis. Tenka nurodyti ne tik „stalas“, bet ir medžiagos tipą, amžių, svorį.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Maistas (ne pramoninis) gali būti, bet yra apribotas dėl sanitarijos taisyklių. Mėsos ir pieno produktai iš UK dabar yra tabu. Alkoholis... čia gera. Galite vežti tam tikrą kiekį be mokesčių (alkoholio deklaravimas), jei tai asmeniniam vartojimui. Bet jei bandysite vežti kiaurą furgoną „Jack Daniel's“, galite pasilikti su空 furgonu (ir bauda). Muitinė aiškiai mato, kas yra „komercinė“ partija.

Kas daryti, jei pamiršau deklaruoti brangų daiktą?

Nesigilinkite į tą mintį, kad „gal praeis“. Skaitytuvai ir mūsų patirtis lepina net labai gerai paslėptas dalykas. Jei sučiups, ne tik kad privalėsite sumokėt mokesčius, bet ir gauti baudą už bandymą apgauti. Geriau iš anksto pasakyti: „žiūrėk, turiu šitą brangų laikrodį“ – ir susitarti dėl mokesčių. Sąžiningumas taupo pinigus ilgalaikėje perspektyvoje.

Kaina ir paskutiniai nepatogūs klausimai

Kiek vidutiniškai kainuoja toks pervežimas?

Klausimas „ilgas kaip metų laikas“. Kaina priklauso nuo tų paties kubinio metro kiekio. Vidutiniškai, kai norite perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK ir jums reikalingas pilnas furgonas (apie 20-30 kubinių), svyruoja nuo 1200 iki 2500 eurų. Taip, brangiau nei prieš 5 metus. Degus yra brangesnis, ferijos brangesnės, o darbo jėga deficituojama. Jei kaina atrodo per maža, tikėkitės, kad kažkas bus nutraukta pusiaukelėje.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Anglijoje vis dar mėgsta grynaisiais, bet profesionalios įmonės dažniausiai priima pavedimus. Reikia būti atsargiam, jei kurjorius reikalauja visos sumos grynaisiais prieš pakrovimą. Tai gali būti signalas, kad kažkas negerai. Sąskaita-faktūra ir sutartis – tai turi būti pagrindas.

Kas atsitinka, jei sugadinama pervežimo metu?

Turi būti užtikrintas draudimas. Jei dėžutė atkeliauja sutrūkinėjusi, reikia nedelsiant rašyti pranešimą (damage report). Negalima laukti dieną ar dviejų. Draudimo kompanijos mėgsta rasti priežastis atmokėti, todėl dokumentuose viskas turi būti taip. Gera įmonė prisiims atsakomybę ir sumokės arba pataisys.

Ar reikia suteikti paimtį ar pridavimo vietą?

Taip, be abejo. Kadangi pervežimas vyksta dideliu atstumu, reikia užtikrinti, kad vietose nėra „parking“ problemų. O jei jūsų namai Lietuvoje yra ant kalno, kur sniego metu neįvažiuoja „ZIL“, tai praneškite iš anksto. Kelią ten gali tekti lyginti ar traukti traktoriumi o tai jau papildomi 100 eurų.

Ar saugu duoti raktus nuo namų Anglijoje?

Tai labai pasitikiama praktika, kai klientas jau išvyksta į Lietuvą, o raktus palidžia kaimynui ar paštui. Mes, tarpininkai, dažnai atsiimame raktus, uždarome namus ir išsiunčiime jums atgal. Yra saugu, jei žinote, su kuo bendraujate. Nepaleiskite raktų pašto dėžutėje („safe place“), nes niekas negarantuoja, kad juos ras teisingas žmogus ar ne „ opportunistas“.

O kas su padangomis? Ar verta vežti?

Angliškos padangos dažnai yra pigesnės, bet dėl mokesčių gali neapsimokėti. Be to, kiekviena padanga daugiau vietos ir svorio. Jei tai brangų „Michelin“ komplektas, gal, ir verta, bet jei baltųjų grūdų rinkinys... palikite ten. Nekalbu jau apie tai, kad Lietuvoje kelių kokybė (ypač žiemą) reikalauja geresnių padangų.

Galiausiai, vertu rinktis brangesnę įmonę?

Galiu pasakyti kaip kasdienis, o ne kaip salės prekėtojas: taip, verta. Pigios įmonės dažnai turi vieną furgoną ir vieną vairuotoją, kuris gali susirgti arba tiesiog dingti su jūsų daiktais. Brangi įmonė turi draudimą, atsarginę techniką ir reputaciją, kurią ji nori išlaikyti. Dirbti juos (su jais) smegenų mažiau.

Išvada

Taigi, ar galima perkraustyti didelius ir trapius daiktus iš UK? Žinoma, kad galima, ir tai daroma kasdien. Svarbiausia ne baimė, o pasiruošimas. Nenuokslinami sprendimai, bandymai taupyti ant pakavimo ar dokumentų ignoravimas gali sukelti daugiau galvos skausmo nei patis kelias. Rinkitės patikimus partnerius, nebijokite klausti „kvailų“ klausimų (tokių kaip šie, ką klausiate šiandien) ir viską užfiksuokite popieriuje. Tada ir jūsų pianinas, ir senelių vitrina atkeliaus saugiai. Sėkmės kelione!