perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Angliją:
Keleivius vežame į Angliją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Anglija kaina nuo 130€/130£
Anglija → Lietuva kaina nuo 130€/130£
Siuntas vežame į Angliją
Siuntos kaina nuo 35€/35£ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Angliją
Krovinių kaina kaina nuo 35€/35£. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Taip, automobilių sėdynes į Angliją perkraustyti galima, bet ne visada taip paprastai, kaip atrodo. Dažniausiai problema ne pati kelionė, o pakuotė, muitinės paaiškinimas, svoris ir tai, ar sėdynės buvo naudojamos, ar naujos. Anglija po Brexit jau nėra ES dalis, todėl pervežimai ten eina kaip tarptautiniai kroviniai su dokumentais, deklaracijomis ir kartais papildomais patikrinimais. Jeigu vežate vieną komplektą asmeniniam naudojimui, situacija dažniausiai tvarkoma ramiau. Bet jeigu atrodo, kad vežate komercinę partiją, muitinė gali užduoti daugiau klausimų.
Galima. Jeigu sėdynės yra jūsų pačių automobilio, naudotos, ne pardavimui, paprastai jas vežame kaip asmenines perkraustymo prekes. Reikia tik normaliai supakuoti, kad nepažeistų kitų daiktų ir nepridarytų kvapų, tepalų ar purvo problemų. Anglijos muitinė nėra ta vieta, kur verta sakyti „na, čia tokios kėdės, nežinau“. Geriau turėti paprastą paaiškinimą: personal used car seats, household move, not for resale. Man yra tekę matyti, kaip žmonės prastai apibūdina krovinį, o tada pradeda aiškintis pusę dienos.
Paprastam asmeniniam perkraustymui dažniausiai reikia perkraustymo sąrašo, paso ar ID kopijos, adreso Anglijoje ir vežėjo parengtų transporto dokumentų. Jeigu krovinys keliauja su kita jūsų technika, baldais, drabužiais, sėdynes galima įrašyti į bendrą inventory list. Svarbu nenurodyti per didelės vertės, jeigu tai tik senos sėdynės. Bet ir nurašyti į nulį negerai, nes muitinei vis tiek reikia suprasti, kas vyksta. Jeigu kyla abejonių, geriau pasakyti „used personal car seats“ negu „car parts“ be konteksto.
Deja, taip, bent jau sąraše ir dokumentuose jos turi atsispindėti. Net jeigu tai nėra brangus daiktas, muitinė mato krovinio turinį, o ne spėlioja. Jeigu sėdynės įrašytos į perkraustymo sąrašą, paprastai procesas eina sklandžiau. Problemų prasideda tada, kai kažkas bando jas „paslėpti“ tarp baldų arba parašo tiesiog „miscellaneous items“. Tai skamba kaip raudona vėliava. Aš visada sakau: geriau nuobodus, aiškus sąrašas, negu kūrybiškas aprašymas.
Vienų sėdynių vienos tikrai niekas neims kaip pilno perkraustymo, nebent labai „draugiškai“ sutarsite. Jeigu jos keliauja kartu su didesniu krovininiu perkraustymu, kaina įsilieja į bendrą paslaugą. Jeigu vežate atskirai, orientuokitės į mažą krovinių siuntą arba dalinį krovinį, kas gali kainuoti nuo 150 iki 450 svarų, priklausomai nuo miesto, svorio ir vietos. Londonas, Birmingham, Manchester dažniausiai paprasčiau, o mažesni miesteliai brangiau. Kartais transportas kainuoja daugiau už pačias sėdynes.
Pirmiausia nuvalykite, išsiurbkite, nuimkite birius daiktus ir uždenkite aštrius metalinius laikiklius. Geriausia naudoti stiprią plėvelę, kartoną, kampuočius ir, jeigu sėdynė sunki, medinę dėžę arba stabilų padėklą. Nereikia jos pakuoti taip, lyg ji būtų muziejinė vertybė, bet ir „kaip yra, taip veškit“ nėra variantas. Krovininiame automobilyje viskas juda, trūkčioja, stumdoma. Esu matęs sėdynę, kuri per kelionę perbraižė baldų šoną, nes kažkas pamiršo metalinius bėgelius.
Jeigu vežate patį automobilį į Angliją, tada nieko nuiminėti nereikia, viskas keliauja kartu. Bet jeigu vežate tik sėdynes, tada jos turi būti nuimtos, nes kitaip jos būtų ne krovinys, o automobilio dalis. Nuėmus reikia apsaugoti laidus, oro pagalvių jungtis ir metalinius tvirtinimus. Jeigu sėdynės su elektroniką, šildymu ar oro pagalvėmis, dokumentuose geriau tai paminėti. Ne dėl baisaus siaubo, o dėl to, kad kas nors paklaustų, kodėl čia laidai kyšo.
Viena priekinė sėdynė gali sverti apie 15–30 kg, o galinė sofa dažniausiai sunkesnė, kartais 30–50 kg. Sportinės sėdynės, odinės, su mechanizmais, ventiliacija ar šildymu gali būti dar sunkesnės. Visas komplektas iš paprasto šeimos automobilio neretai būna apie 60–100 kg. Svoris svarbus ne tik kainai, bet ir pakrovimui. Kartais žmogus sako „tik kėdės“, o paskui du vyrukai prakaituoja aikštelėje, nes sėdynės sunkesnės už sofą.
Geriau ne. Ne todėl, kad muitininkai labai domisi jūsų senais tepalais, o todėl, kad pervežimo įmonė gali atsisakyti krovinio. Purvas, aliejus, kvapas, pelėsis ar drėgmė gali sugadinti kitus daiktus, ypač kai krovinys keliauja bendrame automobilyje. Buvo atvejis, kai sėdynės kvepėjo taip, kad visą krautuvą teko vėdinti. Tai nepatogu visiems. Prieš vežant geriau nuplauti, išdžiovinti ir tik tada pakuoti.
Tapo šiek tiek painesnis, nes Anglija jau nėra ES muitų teritorijoje. Tai reiškia, kad reikia daugiau dokumentų, aiškesnio krovinio aprašymo ir kartais papildomo muitinės patikrinimo. Bet asmeniniam perkraustymui tai nėra katastrofa. Dauguma normalių siuntų praeina be didelio teatro. Blogiau, kai žmonės tikisi, kad viskas vyks kaip anksčiau į Vokietiją ar Olandiją. Nebevyks. Čia jau tarptautinis krovinys, su popieriais ir realių klausimų.
Taip, leidžia, jeigu tai asmeninės naudotos sėdynės ir jos nėra skirtos komerciniam pardavimui. Jeigu vežate vieną komplektą savo automobiliui arba atsargai, tai paprastai atrodo logiškai. Jeigu vežate 12 komplektų, tada klausimai bus visiškai kitokie. Muitinė gali manyti, kad tai prekyba, o ne perkraustymas. Tokiu atveju gali prireikti papildomų leidimų, komercinių dokumentų ar paaiškinimų. Niekas nenori tapti „labai įdomiu“ krovininiu automobiliu pasienyje.
Dažniausiai asmeniniam perkraustymui muitų nėra, bet tai reikia teisingai parodyti dokumentuose. Jeigu sėdynės yra naudotos, jų vertė paprastai nėra didelė. Vis dėlto, jeigu vežate naujas sėdynes, ypač kelias poras, gali atsirasti importo mokesčių ar PVM klausimų. Aš ne visada 100% žinau, kaip konkreti muitinės pareigūnų komanda vertins konkretų aprašymą, nes praktika šiek tiek svyruoja. Todėl rašau aiškiai: used, personal, household relocation, not for sale.
Ne visada. Naujos sėdynės atrodo paprasčiau, nes jos švarios ir gražiai supakuotos, bet muitinei jos gali atrodyti kaip prekės. Jeigu turite sąskaitą, užsakymą, pirkimo įrodymą, tai padeda. Bet jeigu vežate kelias poras be aiškaus paaiškinimo, gali kilti klausimas, kodėl jums reikia tiek naujų sėdynių. Asmeninis vienas komplektas dar nieko baisaus. Komercinis pobūdis jau reiškia kitą lygį. Čia žmonės dažnai susipainioja.
Paštomatu tikrai ne, nebent kalbame apie mažą galvos atramą, o ne visą sėdynę. Paštu gali būti per brangu dėl svorio ir gabaritų. Dažniausiai normalus variantas – tarptautinis krovinių pervežimas, dalinis krovinys arba perkraustymo automobilis, jeigu jau vežate daugiau daiktų. Jeigu sėdynės keliauja su baldais, tada viskas paprasčiau. Jeigu tik jos vienos, reikia ieškoti įmonės, kuri veža krovinius į Angliją, o ne universalios siuntų firmos.
Galima, ir dažniausiai tai pats protingiausias variantas. Tik reikia jas gerai atskirti nuo baldų, kad metalas nepradurtų kartono ir nebraižytų stalo ar spintos. Sėdynes dėčiau į šoną, tvirtinčiau diržais, o ne mesčiau ant minkštų daiktų. Krovininiame automobilyje viskas atrodo stabilu, kol pasisuki į žiedinę sankryžą prie Calais. Tada prasideda fizika. Geriau pervaržyti du kartus negu paskui klausyti, kodėl baldai „pasikeitė spalvą“.
Gali. Ir turi teisę, jeigu krovinys purvinas, blogai supakuotas, per sunkus, be dokumentų arba kvepia nežinia kuo. Kai kurios įmonės bijo naudotų automobilių dalių dėl muitinės rizikos. Kitos tiesiog nenori gaišti laiko aiškindamos, kas čia per daiktas. Todėl prieš užsakant reikia pasakyti tiesiai: turime naudotas automobilio sėdynes, svoris toks, pakuotė tokia, vežame asmeniniam perkraustymui. Jei kas nors pradeda miglotai šnekėti, geriau klausti toliau.
Jeigu krovinys keliauja pilnu perkraustymo reisu, gali užtrukti 3–7 dienas. Dalinis krovinys dažniausiai 5–10 dienų, nes laukiama, kol susidės maršrutas ir užsipildys automobilis. Per šventes, blogą orą ar eilę Doverio uoste gali būti ilgiau. Kartais dokumentų patikrinimas prideda dar dieną ar dvi. Ne viskas priklauso nuo vairuotojo, nors klientai dažnai taip galvoja. Uostas, muitinė, sandėlis, eismas – viskas turi savo nuotaiką.
Dengia tik tada, jeigu jos teisingai įrašytos į krovinio sąrašą ir nurodyta reali vertė. Jeigu sėdynės parašytos kaip „kiti daiktai“ be vertės, pretenziją pateikti bus sunku. Draudimas nėra magija, jis dirba su popieriais. Jeigu sėdynės senos, jų vertė gali būti nedidelė, bet vis tiek reikia ją įvardinti. Kartais klientai nori draudimo, bet nenori pasakyti, kiek tas daiktas vertas. Tai neveikia taip.
Jeigu tai paprastos senos sėdynės, draudimas gali kainuoti daugiau nei jų vertė. Bet jeigu tai brangios sportinės sėdynės, odinės sėdynės su elektra arba retas komplektas, tada verta. Ypač jei vežate ne vienas, o visą komplektą. Draudimo sąlygas reikia skaustyti prieš pasirašant, ne po to, kai kažkas įbrėžtas. Ten būna išimtys dėl blogos pakuotės, drėgmės, netinkamo tvirtinimo. Ir taip, kartais klientui tai nepatinka, bet sąlygos yra sąlygos.
Pirmiausia reikia fotografuoti pakuotę, patį pažeidimą, etiketes ir visą krovinio vietą. Po to kreipiamės į vežėją su pretenzija, sąrašu, užsakymo numeriu ir draudimo dokumentais. Jeigu sėdynė buvo blogai supakuota, atsakomybė gali būti ginčytina. Jeigu ji buvo tvarkingai paruošta, o pažeista kraunant ar transportuojant, situacija aiškesnė. Bet realybėje ne visada kas nors pripažįsta kaltę pirmą dieną. Todėl nuotraukos prieš pakrovimą labai padeda.
Aš visada rekomenduoju. Net jeigu atrodo, kad nieko neatsitiks. Nufotografuokite sėdynes, etiketes, pakuotę, kampus, metalines dalis ir bendrą vaizdą. Tai neužtrunka nė minutės, o paskui gali sutaupyti daug nervų. Ypač jei sėdynės turi brėžimų dar prieš vežimą. Tada lengva parodyti, kas buvo sena, o kas atsirado kelyje. Žmonės pamiršta, kad vairuotojas mato tik tai, kas atvažiavo, o ne tai, kas buvo garaže.
Galima, bet reikia elgtis atsargiai ir dokumentuose paminėti, kad sėdynės gali turėti integruotas oro pagalves. Jos nėra pavojingas krovinys kaip sprogmenys, bet tai yra saugos įranga, todėl geriau neslėpti. Jeigu laidai atviri, jungtys apsaugotos, viskas tvarkinga, problemų paprastai nebūna. Jeigu sėdynė atrodo kaip išardytas mechanizmas su laidų kuokštu, kas nors gali užduoti klausimų. Ne visada blogų, bet vis tiek. Geriau, kad viskas atrodytų tvarkingai.
Jeigu sėdynės turi elektrinį reguliavimą, šildymą, ventiliaciją ar masažą, jos paprastai naudoja automobilio sistemą, o ne vežasi atskirą bateriją. Bet jeigu viduje yra koks nors atskiras akumuliatorius ar maitinimo modulis, tada reikia klausti vežėjo. Baterijos kartais patenka į pavojingų krovinių taisykles, o mes tikrai nenorime tokių staigmenų pasienyje. Daugeliu atveju problema nėra didelė. Tiesiog reikia žinoti, ką vežate, o ne spėlioti.
Paprastai ne, jeigu tai asmeninis perkraustymas ir dokumentai sutvarkyti. Bet jeigu krovinys atrodo komercinis, gali paprašyti pirkimo dokumentų, registracijos ar paaiškinimo. Jeigu sėdynės nuimtos nuo jūsų automobilio, kartais padeda automobilio dokumentų kopija arba nuotrauka. Ne visada to reikia, bet kartais toks paprastas dalykas sustabdo papildomus klausimus. Man buvo atvejis, kai klientas turėjo seną registracijos lapą ir tai labai padėjo. Smulkmena, o gelbsti.
Galima, jeigu tai tik sėdynės ir jos aiškiai nurodytos kaip asmeninės naudotos perkraustymo prekės. Automobilio dokumentai nėra visada privalomi. Bet jeigu sėdynės atrodo kaip automobilių dalių siunta, dokumentai gali pagelbėti. Be jų niekas jūsų automatiškai nesustabdys. Tiesiog kartais kyla klausimų. Čia kaip ir su viskuo pervežimuose: kuo mažiau neaiškumo, tuo ramiau visi miega.
Rašykite realistišką naudotą vertę. Jeigu tai senos sėdynės, jos gali būti 50–150 svarų vertės. Jeigu brangios sportinės ar odinės, gal 300–800 svarų, kartais daugiau. Negalima rašyti 5000 svarų, jeigu tai paprastos sėdynės iš seno Fordo. Bet negalima ir visur rašyti 1 svaro, nes tai atrodo keistai. Tiksli vertė nėra menas, tiesiog sveikas protas. Jeigu nežinote, pasakykite „approximate used value“.
Kartais neverta. Ypač jeigu transportas kainuoja 300 svarų, o sėdynės rinkoje kainuoja 150. Bet jeigu tai konkretaus modelio sėdynės, kurios Anglijoje sunkiai randamos, tada viskas keičiasi. Žmonės veža ne tik daiktą, veža ir sentimentą. Buvo klientas, kuris norėjo būtent tų sėdynių iš seno automobilio, nes kitos „nejausmas“. Aš nesiginčiju. Tik skaičiuokite transportą prieš, ne po.
Dažniausiai taip, dalinis krovinys yra pigesnis už individualų reiso užsakymą. Bet jis lėtesnis, nes laukiama, kol susidės maršrutas ir kroviniai. Jeigu skubate, dalinis variantas gali nervinti. Jeigu turite savaitę ar dvi, visai normalu. Sėdynės nėra tas krovinys, kuriam visada reikia degančio automobilio. Aišku, jeigu jos keliauja su visa virtuve, spintomis ir dviem šunimis, tada jau kita daina.
Nes pasikeičia svoris, gabaritai, adresas, muitinės aprašymas arba reikalaujama papildoma pakuotė. Kartais klientas sako „dvi sėdynės“, o atvykus paaiškėja, kad dar yra durų apdailos, konsolė, kilimėliai ir metalinis stovas. Viskas atrodo smulkmena, kol reikia krauti. Todėl prieš užsakymą siųskite nuotraukas ir apytikslį svorį. Tada mažiau nemalonių staigmenų. Ir mažiau ginčų aikštelėje.
Didžiausia klaida – manyti, kad „čia tik sėdynės“, todėl nieko aiškinti nereikia. Reikia. Bent jau sąraše, pakuotėje ir bendravime su vežėju. Kita dažna klaida – bloga pakuotė. Žmonės apvynioja plona plėvele ir mano, kad viskas saugu. Ne visada. Krovininis automobilis nėra švelnus taksi. Ten yra vibracija, staigūs stabdymai, rampa, krautuvai ir žmogus, kuris turi dar 200 darbų.
Geriau nerašyti. Angliškai „car seats“ yra tikslesnė frazė, o „car chairs“ skamba keistai, lyg automobilis turėtų virtuvės kėdes. Dokumentuose geriau naudoti paprastą ir aiškų aprašymą: used car seats, personal household goods, not for resale. Tai nėra kalbų egzaminas, bet tikslumas padeda. Jeigu sąrašas painus, kas nors gali pradėti tikslinti. O tikslinimas reiškia laiką. Laikas reiškia pinigus. Matot, viskas susiję.
Jeigu jos jau nuimtos nuo automobilio, palikite bėgius, jeigu jie yra sėdynės dalis. Bet apsaugokite aštrius kraštus. Jeigu bėgiai atskiri, juos reikia supakuoti kartu ir pažymėti. Prarasti tvirtinimo elementai Anglijoje gali tapti problema montuojant. Ypač jeigu automobilis specifinis. Ne visada galima lengvai nusipirkti tą patį varžtą ar laikiklį. Geriau viską sudėti į vieną dėžę ir užklijuoti lipduku „car seat mounting parts“.
Pirmiausia nebandyti jų montuoti jėga. Automobilių sėdynės turi specifinius tvirtinimo taškus, oro pagalvių sistemas ir elektronikos kištukus. Jeigu jos netinka, gali tekti ieškoti adapterių, keisti laikiklius arba grąžinti atgal. Grąžinimas į Lietuvą dažniausiai kainuoja tiek pat arba brangiau. Todėl prieš vežant reikia pasitikrinti modelį, metus, VIN ir komplektaciją. Čia tas atvejis, kai penkiolika minučių paieškos internete gali sutaupyti kelis šimtus svarų.
Į Londoną dažniausiai lengviau rasti transportą, nes ten daugiau reisų, sandėlių ir vairuotojų. Bet pristatymas gali būti brangesnis dėl congestion charge, parkavimo, siaurų gatvių ir laiko langų. Į mažesnį miestą, tarkim, Exeter, Norwich ar York, kaina kartais šoka dėl maršruto. Ne visada atstumas lemia kainą. Kartais svarbiau, ar vežėjui pakeliui yra sandėlis. Logistika kartais yra keistesnė už politiką, o tai jau daug pasako.
Galima, jeigu vairuotojas turi prieigą, vietos pastatyti automobilį ir nėra pernelyg sunku iškrauti. Garažai dažnai būna siauri, su laiptais ar žema anga. Jeigu sėdynės sunkios, gali prireikti dviejų žmonių. Kai kurie vežėjai siūlo tik kerbside delivery, tai yra iškrovimą prie kelio. Tai reikia pasitikslinti prieš užsakymą, ne tada, kai vairuotojas stovi gatvėje ir laukia. Anglijoje laikas tikrai kainuoja.
Taip, ir kartais tai geresnis variantas. Jeigu dar neturite namų ar garažo, sandėlis gali priimti krovinį. Tik reikia sutvarkyti adresą, kontaktinį asmenį ir pristatymo langą. Kai kurios saugyklos Anglijoje turi griežtas taisykles dėl automobilių dalių ar užterštų daiktų. Todėl prieš siunčiant reikia pasitikrinti. Jeigu sėdynės švarios ir supakuotos, dažniausiai problemų nebūna. Bet „kažkoks tepaluotas metalas“ ne visada praeina.
Jeigu sėdynės skirtos konkrečiam automobiliui, nuotrauka su VIN gali labai padėti. Ne visada reikia, bet ji parodo, kad tai ne komercinė siunta, o konkrečios transporto priemonės dalys. Tai ypač naudinga, jeigu vežate sėdynes iš savo automobilio į Angliją. Galite nufotografuoti sėdynes garaže, automobilio dokumentus ir VIN. Asmeniniai duomenys, aišku, geriau uždengti. Bet bendras suderinamumas matosi.
Pirmiausia išsiaiškinti, koks tai kvapas. Jeigu tiesiog senas automobilio kvapas, galima vėdinti, valyti ir džiovinti. Jeigu pelėsis, šlapias kilimas ar aštrus cheminis kvapas, geriau spręsti prieš vežant. Drėgmė Anglijos sandėlyje gali pasidaryti dar didesnė problema. Buvo atvejis, kai daiktai keliavo švariai atrodantys, bet po kelių dienų pradėjo skleisti pelėsio kvapą. Tai jau nebe smulkmena. Tokių krovinių kai kurios įmonės tiesiog neima.
Techniškai kartais galima, jeigu randate greitą individualų reiso vežėją ir viskas paruošta. Bet realistiškai geriau planuoti bent kelias dienas arba savaitę. Dokumentai, pakuotė, pakrovimas, kelionė, uostas, muitinė, pristatymas – viskas užtrunka. Jeigu kas nors žada „rytu jau bus Londone“ už labai mažai, aš šiek tiek įtariai žiūriu. Ne visada blogai, bet per greitai pažadėti kartais reiškia, kad kažkas vėliau aiškinama.
Jeigu sėdynės brangios, sunkios arba keliauja atskirai, verta. Medinė dėžė apsaugo nuo smūgių, drėgmės ir kitų krovinių spaudimo. Jeigu jos keliauja su jūsų perkraustymu ir yra gerai pritvirtintos, kartais užtenka stiprios plėvelės, kartono ir kampuočių. Medinė dėžė kainuoja, užima vietos ir sveria daugiau. Bet ji ramina. Ypač kai sėdynės turi odą ar plastikinius elementus, kurie greitai įbrėžiami.
Taip, perkraustyti automobilių sėdynes į Angliją galima, jeigu jos tvarkingai supakuotos, aiškiai įrašytos į perkraustymo sąrašą ir atitinka asmeninio naudojimo pobūdį. Svarbiausia neslėpti, kad tai naudotos automobilio dalys, nes Anglija po Brexit reikalauja daugiau aiškumo nei ES pervežimai. Jeigu vežate vieną komplektą, situacija dažniausiai sprendžiama normaliai. Jeigu vežate daugiau arba sėdynės atrodo kaip prekybinė partija, pasiruoškite papildomiems klausimams. Paprastas planas: nuvalyti, nufotografuoti, supakuoti, parašyti vertę, pasakyti vežėjui tiesą. Tada perkraustyti automobilių sėdynes į Angliją tampa daug mažiau baisu.