Ar galima perkraustyti augintinius į UK? Reikalavimai

Įvadas

Taip, perkraustyti augintinius į UK galima, bet šitas klausimas dažnai skamba lengviau, nei atrodo praktikoje. Ar galima perkraustyti augintinius į UK? Reikalavimai susideda iš mikročipo, pasiutligės skiepo, dokumentų chronologijos, o šunims dar privalomas vaistas nuo kaspinuočių prieš atvykimą. Per daugelį metų mačiau, kad didžiausia problema būna ne siena, o datos pase. Perklausymas augintinių nėra toks kaip baldų – čia viena pamiršta valanda gali sugadinti visą kelionę. Be to, JK nėra viena vienoda sistema kiekvienam maršrutui: Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija kartais reikalauja skirtingo patikrinimo.

DUK: pagrindai – ar galima perkraustyti augintinius į UK?

Jei jau žinote, kad važiuosite savo automobiliu per Doverį ar Kalė, pirmiausia tikrinkite dokumentus ir terminus, o jei svarstote oro transportą – kainas ir maršrutus.

1. Ar galima perkraustyti augintinius į UK?

Taip, perkraustyti augintinius į UK galima, jei šuo, katė ar šeškas atitinka JK įvežimo taisykles: mikročipas, galiojantis pasiutligės skiepas, dokumentai, o šunims – vaistas nuo Echinococcus multilocularis 24–120 val. prieš atvykimą. Iš Lietuvos dažniausiai važiuojama per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją/Belgiją ir tada keltu ar Eurotunneliu. Klaida prasideda tada, kai žmonės palieka viską paskutinei savaitei. Tada aiškėja, kad skiepas neįvestas į pasą arba veterinaras nepasirašė datos. Ne gražu, bet realu.

2. Koks skirtumas tarp UK, GB ir Šiaurės Airijos?

Čia reikia nesupainioti žemėlapio. UK yra Jungtinė Karalystė, o GB – Anglija, Škotija ir Velsas; Šiaurės Airija kartais elgiasi pagal kitą tvarką. (pataisau: ne visa UK vienodai – Šiaurės Airija dažnai turi atskirą tvarką). Jei važiuojate į Londoną, Mančesterį ar Edinburgą, žiūrite GB taisykles. Jei kelionė baigiasi Belfaste, geriau dar kartą patikrinti APHA/DEFRA. Kartais vienas papildomas skambutis sutaupo dieną nervų.

3. Ar taisyklės vienodos katėms, šunims ir šeškams?

Šunims, katėms ir šeškams taisyklės labai panašios, bet ne identiškos. Visiems reikia mikročipo ir pasiutligės skiepo, o šuniui dar privalomas tas nemalonus vaistas nuo kaspinuočių. Šeškui jo nereikia, nors žmonės vis tiek klausia, nes formos atrodo panašiai. Katės paprastai keliauja ramiau, bet oro transporte joms gali būti griežtesni aviakompanijos reikalavimai narveliui. Tai yra tas atvejis, kai „gyvūnas“ bendrai neegzistuoja – kiekvienas turi savo popierinį gyvenimą.

4. Ar galiu vežtis triušį, papūgą, žiurkę ar kitą gyvūną?

Triušiams, žiurkėms, papūgoms ir kitiems gyvūnams JK taisyklės nėra tokios paprastos kaip katėms. Dažnai reikia veterinarinio patikrinimo, kartais CITES leidimo, ypač papūgoms ar egzotiniams paukščiams. Kai kurie gyvūnai gali patekti tik per patvirtintą punktą, o ne tiesiog per keltą. Aš tokius atvejus visada tikrinu atskirai, nes čia lengva pasiklysti. Ir taip, papūga gali būti didesnis galvos skausmas nei šuo, nors skamba juokingai.

5. Ar iš Lietuvos į UK galima važiuoti su savo automobiliu?

Su savo automobiliu galima, ir dauguma žmonių taip ir daro. Reikia tik nepamiršti, kad kelto operatorius ar Eurotunnelis paprašys parodyti gyvūno pasą, mikročipo numerį ir pasiutligės skiepo datą. Šuniui vaistą nuo kaspinuočių skaičiuojame ne nuo išvykimo iš Lietuvos, o nuo atvykimo į GB. Jei užsikimšote Doverio eilėje, tai vis tiek galioja. Beje, Doverio eilės gali sugadinti nuotaiką greičiau nei dokumentai.

Dokumentai ir terminai

6. Kada pradėti ruošti dokumentus?

Normaliai pradėčiau bent prieš du mėnesius, o jei gyvūnas neskaiptas pasiutligės skiepu – dar anksčiau. Pasiutligės skiepui reikia 21 dienos laukimo, o kai kurie vežėjai nori matyti dokumentus prieš kelionę. Jei gyvūnas atvyko iš šalies, kuriai reikia antikūnų kraujo tyrimo, tada kalbame apie tris mėnesius po mėginio ėmimo. Per 20 metų mačiau, kad „rytoj nuvesiu pas veterinarą“ dažniausiai baigiasi panika degalinėje. Geriau kvailai anksti nei gražiai vėlai.

7. Koks mikročipas turi būti augintiniui?

Mikročipas turi būti ISO standarto, 15 skaitmenų, gerai įskaitomas. Jei čipas senas arba sunkiai nusiskaito, veterinaras kartais rekomenduoja papildomą čipą arba nurodymą turėti skaitytuvą. Svarbu ne pats lipdukas, o tai, ar numeris pasą ir gyvūną sujungia į vieną istoriją. Turėjau atvejį, kai popieriuje viskas atrodė gerai, bet skaitytuvas rodė kitokį numerį. Tokią smulkmeną pasienyje niekas neaiškins filosofiškai.

8. Ar senas ES gyvūno pasas iš Lietuvos galioja?

ES gyvūno pasas iš Lietuvos paprastai tinka kelionei į GB, jei jame teisingai įrašytas mikročipas ir galiojantis pasiutligės skiepas. Grįžtant iš GB į ES reikia europinio paso, išduoto ES šalyje arba Šiaurės Airijoje, ne britiško. Čia žmonės painiojasi, nes po Brexito dokumentų logika tapo ne pati draugiškiausia. Jei paso nėra, veterinaras gali išduoti reikiamą sveikatos pažymėjimą, bet geriau tvarką turėti iš anksto. Popierius čia svarbesnis už gerus ketinimus.

9. Ką tiksliai turi įrašyti veterinaras?

Veterinaras turi įrašyti mikročipo numerį, skiepo datą, vakcinos pavadinimą, partiją, galiojimo datą ir savo parašą bei antspaudą. Jei šuniui duodamas vaistas nuo kaspinuočių, įrašoma tiksli data ir laikas. Čia nėra vietos „pamiršau užpildyti“ stiliui. Kartais veterinarijos klinikose būna chaosas, todėl prieš išvykstant aš prašau kliento nufotografuoti visus puslapius. Po to dar kartą patikriname datas. Nuobodu, bet veikia.

10. Ar reikia kraujo tyrimo nuo pasiutligės?

Iš Lietuvos ir kitų ES šalių antikūnų kraujo tyrimo paprastai nereikia. Jis reikalingas tada, kai gyvūnas atvyksta iš „unlisted“ šalies, kur JK nelaiko rizikos pakankamai maža. Tyrimas daromas po pasiutligės skiepo, o tada laukiama trys mėnesiai nuo mėginio ėmimo. Noriu būti sąžiningas – dėl sąrašų ir pereinamųjų taisyklių aš visada pasitikrinu naujausią APHA informaciją. Sąrašai keičiasi, o klientui aiškinti po fakto būna sunkiau.

11. Ką reiškia 21 dienos laukimas po skiepo?

Tai reiškia, kad po pasiutligės skiepo negalite kitą dieną sėsti į mašiną ir važiuoti į Doverį. Reikia palaukti 21 dieną, kad skiepas būtų laikomas galiojančiu kelionei. Jei skiepas buvo sustiprinamas laiku, kartais taisyklės leidžia važiuoti be naujo laukimo, bet tai turi matytis pase. Čia dažna klaida – žmonės žiūri tik į „valid until“ ir pamiršta įvesties datą. Veterinaras privalo tai užpildyti tvarkingai.

Šunys, kirminai ir draudžiamos veislės

12. Ar šuniui reikia vaisto nuo kaspinuočių?

Šuniui taip, katėms ir šeškams ne. Vaistas nuo Echinococcus multilocularis turi būti duotas ne anksčiau kaip 120 val. ir ne vėliau kaip 24 val. prieš numatytą atvykimą į GB. Jei iš Lietuvos planuojate būti Doverio uoste penktadienį 10:00, vaistas turėtų būti duotas nuo pirmadienio 10:00 iki ketvirtadienio 10:00. Yra išimčių, pavyzdžiui, atvykimas tiesiai iš Airijos, bet per Prancūziją ar Belgiją jos dažniausiai nepadeda. Turėjau klientą, kuris pamiršo tai Kalė.

13. Kas nutiks, jei pamiršiu šuns vaistą nuo Echinococcus?

Jei šuniui vaistas pamirštas arba įrašytas neteisingu laiku, į GB gali neįleisti. Variantai būna grąžinimas, izoliacija arba karantinas, o sąskaita dažniausiai keliauja jums, ne valstybei. Tai skamba griežtai, bet pasienyje niekas nevertins, kad „tikrai davėme, pamiršome parašyti“. Geriausia vaistą duoti tik pas veterinarą, kuris dirba su kelioniniais dokumentais. Ir prašau, neieškokite pažįstamo, kuris „kažkada dirbo klinikoje“.

14. Ar galima į UK vežti pitbulio ar XL Bully tipo šunį?

Atsargiai: JK turi griežtas draudžiamų šunų veislių taisykles. Klasikinis sąrašas – Pit Bull Terrier, Japanese Tosa, Dogo Argentino ir Fila Brasileiro; dar atskirai reikia žiūrėti XL Bully tipo apribojimus. Jei šuo atrodo kaip „mišrūnas“, bet pasienyje ar savivaldybėje jį įvertins kaip draudžiamą tipą, problema bus didelė. Veisėjas gali sakyti, kad viskas gerai, bet dokumentai ir nuotraukos kartais pasako kitą istoriją. Tokių atvejų nepervežinėju lengva ranka.

15. Ar amžius turi reikšmės?

Amžius labai svarbus. Pasiutligės skiepas paprastai daromas nuo 12 savaičių, o po jo laukiama 21 diena, todėl praktiškai šuniukas ar kačiukas į UK turėtų būti bent apie 15 savaičių. Jei matote skelbimą „14 savaičių, jau galima vežti“, čia kažkas meluoja arba nežino. Turėjau klientą, kuris pirko šuniuką Lietuvoje ir galvojo, kad „per sieną praleis“. Nepraleis. Gyvūno amžius nėra formalumas, tai viena pirmųjų tikrinamų vietų.

16. Kiek augintinių galiu vežtis kartu?

Paprastai vienas žmogus gali vežti iki penkių šunų, kačių ar šeškų. Jei vežate daugiau, reikia įrodymų, kad vykstate į parodą, varžybas ar treniruotę, ir amžius viršija šešis mėnesius. Jei gyvūnai parduodami, perduodami ar keliauja komerciniu tikslu, prasideda TRACES/IPAFFS ir oficialūs sertifikatai. Čia daug kas pasimeta, nes „perkraunu draugui tris kates“ gali atrodyti nekomercinė, bet popieriai vis tiek gali paprašyti. Geriau prieš kelionę pasikalbėti su veterinaru.

Kainos, maršrutai ir vežėjai

17. Kiek kainuoja perkraustyti augintinį į UK iš Lietuvos?

Kainos perkraustyti augintinį į UK iš Lietuvos labai šokinėja. Už pasiutligės skiepą Lietuvoje galima mokėti apie 25–60 €, veterinarinis pažymėjimas ar papildomi įrašai – 30–150 €, šuns vaistas nuo kaspinuočių – 20–50 €. Kelto mokestis augintiniui dažnai būna 20–60 €, Eurotunnelis panašiai, o specializuotas pervežimas gali kainuoti 300–900 € arba daugiau. Jei skrendate oro transportu, narvelis, dokumentai ir aviakompanijos mokesčiai greitai padaro tūkstantį. Pigiausia ne visada saugiausia.

18. Ar geriau važiuoti keltu, Eurotunneliu ar lėktuvu?

Keltu paprasčiausia, nes gyvūnas dažniausiai lieka automobilyje arba specialioje zonoje, priklausomai nuo operatoriaus. Eurotunnelis patogus, jei šuo ramus automobilyje, bet reikia vis tiek laikytis taisyklių. Lėktuvas greitesnis, tik ne visi veža, o snukio trumpumo veislėms gali būti apribojimų. Turėjau klientę su mopsu, kuri galvojo, kad „nuvešime kaip rankinį bagažą“. Oro kompanija pasakė ne, ir teko keisti planą. Maršrutas turi tilpti ne tik žemėlapyje, bet ir gyvūno sveikatai.

19. Ar reikia naudoti specialų pervežėją?

Ne visada reikia specialaus pervežėjo, ypač jei važiuojate savo automobiliu ir dokumentai tvarkingi. Bet jei gyvūnas nervinis, senas, didelis arba keliaujate oro transportu, geras pervežėjas sumažina riziką. Blogas pervežėjas, aišku, tik padidina kainą ir prideda streso. Rinkoje yra įmonių, kurios paima pinigus, o tada sako: „bus gerai, popieriai niekam nerūpi“. Rūpi. Tikrinkite, ar jie realiai dirba su JK gyvūnų įvežimu, ne tik su baldais.

20. Ką daryti per Doverį, Kalė ar Roterdamą?

Doveris, Kalė, Roterdamas, Zeebrugge – visur tas pats principas: dokumentai turi būti paruošti prieš kontrolę. Per keltą dažnai tikrina pasą, mikročipą, pasiutligę ir šuns kirminų vaistą. Jei važiuojate per Olandiją ar Belgiją, nepamirškite, kad laikas skaičiuojamas iki atvykimo į GB, ne iki išvykimo iš Lietuvos. Kartais žmonės per anksti duoda vaistą ir tada tenka sustoti Prancūzijoje. Tai nėra pasaulio pabaiga, tik papildomas galvos skausmas su Google Maps.

21. Ar aviakompanijos veža augintinius į Londoną?

Taip, kai kurios aviakompanijos veža augintinius į Londoną ir kitus JK oro uostus, bet kiekviena turi savo taisykles. Vieni reikalauja IATA narvelio, kiti net neveža tam tikrų veislių, treti priima tik kaip krovinį. Prieš perkant bilietą reikia žinoti oro uostą, atvykimo langą, narvelio matmenis ir dokumentų reikalavimus. Aš visada sakau: pirmiausia dokumentai, paskui bilietas, ne atvirkščiai. Nes pigus skrydis su augintiniu, kurio niekas nepriima, nėra pigus skrydis.

Sunkūs atvejai, klaidos ir realybė

22. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Jei dokumentai netvarkingi, pirmas darbas – ne ginčytis, o rasti veterinarą arba kompetentingą instituciją, kuri gali patvirtinti faktus. Kartais užtenka papildomo įrašo, kartais gyvūno negalima leisti toliau. Jei trūksta pasiutligės skiepo arba jis padarytas po mikročipo, bet neįrašytas teisingai, problema tampa rimta. Aš tokiu atveju sustabdau kelionę ir skambinu veterinarams abiejose pusėse. Taip, tai kainuoja pinigus, bet pigiau nei aiškintis pasienyje vidurnaktį.

23. Ar augintinis pateks į karantiną?

Taip, augintinis gali patekti į karantiną, jei neatitinka JK taisyklių. Karantinas gali trukti iki keturių mėnesių, o išlaidos tenka savininkui. Kartais gyvūną grąžina atgal, jei tai įmanoma, bet ir tai nėra nemokama paslauga. Perkraustyti augintinius į UK be dokumentų yra rizika, ne „gal praleis“. Pasieniečiai tikrina ne nuotaiką, o popierių chronologiją. Mano patarimas paprastas: jei abejojate, geriau atidėkite kelionę nei rizikuokite gyvūnu.

24. Ar galiu perkraustyti augintinį į UK kaip pagalbą šeimai?

Jei vežate augintinį kaip pagalbą šeimai, draugui ar persikrausčiusiam žmogui, vis tiek reikia žiūrėti, kas yra oficialus savininkas. Dažnai problema kyla tada, kai paso duomenys, pirkimo dokumentai ir deklaracija nesutampa. Jei gyvūnas perduodamas kitam asmeniui, ypač už pinigus, tai jau gali būti komercinis gabenimas. Aš mačiau situacijų, kai „tik padedu seseriai“ virsdavo popierine painiava. Geriausia turėti rašytinį paaiškinimą, kontaktus ir visus pirkimo bei skiepijimo dokumentus. Paprasta, bet žmonės pamiršta.

25. Ar įmanoma perkraustyti seną ar sergantį gyvūną?

Seno ar sergančio gyvūno perkraustymas įmanomas, bet čia pirmas klausimas ne apie JK, o apie gyvūno savijautą. Reikalingas veterinaro patikrinimas, raminamieji tik jei tikrai reikia ir tik pagal receptą, o oro transportas ne visada geras variantas. Jei šuo sunkiai kvėpuoja, katė turi širdies problemų ar gyvūnas blogai toleruoja kelionę, reikia planuoti sustojimus. Kartais geriau važiuoti lėčiau per Vokietiją ir Olandiją nei skubėti per pusę Europos. Gyvūnas nėra krovinys, nors popieriuose atrodo kaip krovinys.

26. Kur pasitikrinti naujausią informaciją?

Naujausią informaciją tikrinkite oficialiuose JK šaltiniuose: GOV.UK, APHA, DEFRA, o jei keliaujate per Šiaurės Airiją – dar atidžiau. Veterinaras turi matyti naujausias taisykles, nes klinikose kartais dirbama pagal senas instrukcijas. Aš prieš kiekvieną sudėtingesnę kelionę dar kartą peržiūriu datas, šalis ir maršrutą. Jei kas nors sako „anksčiau buvo taip“, tai dar nereiškia, kad taip yra dabar. Po Brexito taisyklės keitėsi ne vieną kartą, todėl pasitikėjimas atmintimi čia prastas partneris.

Išvada

Trumpai: taip, perkraustyti augintinius į UK galima, tik ne „kaip nors“. Reikalavimai yra aiškūs – mikročipas, pasiutligės skiepas, teisingas ES gyvūno pasas, šuniui vaistas nuo Echinococcus 24–120 val. prieš atvykimą, o sudėtingesniais atvejais kraujo tyrimas arba papildomi leidimai. Pradėkite anksčiau, fotografuokite dokumentus, tikrinkite maršrutą ir nebijokite klausti veterinaro. Pervežimų srityje geriausias planas yra nuobodus planas, kuris suveikia.