Ar galima patikimai persikraustyti į Jungtinę Karalystę? Patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo pasididžiavusių vairuotojų, kurie „užmiršo“ atiduoti krovinių sąrašą, iki klientų, ketinančių vežti visą namų ūkį viena rankinėje bagaže. Po Brexito situacija pasikeitė, tai neabejotinai, bet klausimas, ar galima patikimai persikraustyti į Jungtinę Karalystę, vis dar turi teigiamą atsakymą. Tiesą sakant, dabar tai tiesiog reikalauja daugiau kantrybės ir geresnio dokumentų paruošimo. Anksčiau buvo galima tiesiog užsukti į keltą ir važiuoti, o dabar reikia susitvarkyti su muitinės deklaracijomis, kurios iš tikrųjų gali sukelti galvos skausmą. Jei pasiruošiate tinkamai ir nepasikliosite firmoms, kurios siūlo kainas, per kurias net tepilti neįmanoma, persikraustymas į JK bus sklandus, nors ir ne be smulkių nesklandumų.

Dokumentai ir daugiau papildomų rūpesčių

Kokius dokumentus būtina turėti norint persikraustyti į JK?

Nėra tiek daug jų, kiek gali atrodyti iš pažiūros, bet vienas trūkstamas gali viską sustabdyti sienoje. Jums tikrai reikės paso ar asmens dokumentų, kurie galioja bent jau šešis mėnesius nuo atvykimo datos. Be to, būtinas krovinių sąrašas – jis turi būti detalus, o ne tiesiog „kėdės ir stalas“. Muitininkai mėgsta tikslumą, todėl nurodykite brangiąsias prekes, jei jų yra. Dar reikės transfero rezidencijos dokumento (ToR01), kuris leidžia atgabenti daiktus be muito ir PVM, o tai sutaupo nemažai pinigų. Be šio formos galite pavirsti realia problema, nes mokesčiai bus dideli.

Ar reikia mokėti mokesčius už asmeninius daiktus?

Jeigu užpildysite tą ToR01 formą, kurią minėjau anksčiau, tai mokesčių neturėtų būti. Esminė sąlyga ta, kad daiktai turi būti naudoti ir jūs turite gyventi JK ne mažiau kaip 12 mėnesių. Tačiau jei bandysite įvežti dėžę pilną naujų televizorių ar dar niekada nenaudotų baldų su etiketėmis, tai bus traktuojama kaip prekyba. Tada reikės sumokėti PVM ir muito, o mokesčiai Jungtinėje Karalystėje nelabai malonūs (tiek manau, nes kasą skaičiuoja buhalterė). Geriau viską pasitikslinti iš anksto, kad nereikėtų keisti planų paskutinę minutę.

Kas tas ToR01 numeris ir kur jį gauti?

Tai toks specialus Jungtinės Karalystės muitinės numeris, kuris leidžia importuoti turtą be mokesčių. Jį gauti gana paprasta – užpildote formą internete HMRC svetainėje, tai trunka tik kelias minutes. Viskas vyksta el. paštu, tačiau gali užtrukti dieną-dvi, kol gausite patvirtinimą, tad nedelskite paskutinę sekundę. Kai turi šį numerį, jį perduodi pervežėjui, ir jis jau suviso su muitinės taisyklėmis. Be jo, krovinius gali tiesiog uždaryti sandėlyje iki tol, kol viską išsiaiškinsite, o tai kainuoja pinigus.

Ar galima vežti maistą ir gyvūnus?

Maistas yra pavojinga sritis – ypač mėsa ir pieno produktai, kuriems griežtai taikomi apribojami. Vienas mano klientas bandė įvežti dešrelių dėžę ir vos neprarado viso krovinio, nes muitininkai viską išmetė. Geriau valgyti viską kelyje arba vežti tik tai, kas yra uždaryta ir nesugenda. Gyvūnams reikia mikroschemos ir pasų, o šunims dar ir kirmėlių gydymo, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 24 valandos prieš kelionę. Tai standartinės taisyklės, bet žmonės jas dažnai pamiršta ir vėliau verčia skambinti pačiam veterinarijai.

Kas nutinka, jei pamiršau ką nors nurodyti sąraše?

Tada prasideda „smaguonis“ su muitinės pareigūnais. Jie gali nuspręsti patikrinti visą krovinį išsamiai, kas užtrunka valandas, o kartais ir dienas. Už tokias paslaugas sandėliai ima didelius pinigus už laiką. Jei trūksta mažų daiktų, paprastai nieko nepaaiškinsi, bet jei tai brangus daiktas, gali būti bauda arba konfiskacija. Geriau padaryti sąrašą per didelį nei per mažą, pasitikėkite mano patirtimi. Dar kartą patikrinkit visus duomenis prieš išvykstant vairuotojui, kad nereikėtų verkti vėliau.

Ar reikia dalyvauti pristatyme asmeniškai?

Ne visada, bet labai rekomenduoju bent pirmą kartą būti ten arba tur�ti atstovą. Vairuotojas gali nežinoti angliškai arba nesuprasti, ką reikalauja sandėlio darbuotojai, ir tada viskas sustoja. Aš mačiau atvejus, kai krovinys buvo pristatytas, o gavėjo nebuvo namie, ir vairuotojas turėjo važiuoti atgal su visa masė. Tai papildomi kaštai ir nervai. Jei negalite būti ten, suraskite draugą ar naudokite tarpininką, kuris gali priimti prekes.

Pasirinkimas ir kainos – kodėl dabat brangiau?

Kodėl pervežimo kainos šokuoja kaip šuo ant uodegos?

Kainos priklauso nuo kelionių kiekio ir kuro kainos, o pastaroji dabar aukšta. Be to, po Brexito reikia mokėti už keltą brangiau, o dar pridėkite muitinės išlaidas, kurios anksčiau neegzistavo. Kartais gali gauti pasiūlymą, kuris atrodo puikus, bet po to jie prideda „muitinės mokestį“ ar rūpestį dėl dokumentų. Pasidomėkite, kas įskaičiuota į kainą, kad nustotumėt stebėtis. Vieną dieną kaina gali būti 500 eurų, kitą – jau 700, viskas labai dinamiška.

Kaip atskirti gerą firmą nuo tų, kurios tik „gražiai kalba“?

Patikrinkite, ar turi realų adresą ir transportą, o ne tik gražią svetainę. Geri pervežėjai niekada nesakys, kad „viskas įmanoma be dokumentų“, tai yra akivaizdus melas. Paklauskite apie draudimą – jei jie vengia atsakyti, bėkite toliau. Turiu omenyje tas firmas, kurios užsiima „knygine“ veikla, t.y. tarpininkauja be savo mašinų. Jos dažnai praranda krovinius arba uždelstia pristatymą savaitėmis. Reali patirtis rodo, kad mažesnės firmos dažnai dirba atsakingiau nei didžiuliai gigantai.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (dalinių krovinių pervežimą)?

Jei turite nedaikštų, tai tikrai pigiau, bet lėčiau. Jūsų daiktai gali važiuoti su keliais kitais klientais, sustojti po keletą vietų. Persikraustant į Jungtinę Karalystę, daliniai kroviniai yra populiarūs, bet yra rizika, kad kažkas pasimaišys arba sudužs, jei blogai užsekami. Jei turite brangių baldų, geriau mokėti už atskirą mašiną. Žinau, kad kaina gali būti dvigubai didesnė, bet nervų taupymas vertas daugiau. (Nors pats kartą taip sutaupiau ir vėliau gailėjausi).

Kiek laiko užtrunka standartinis pervežimas į Londoną ar Mančesterį?

Įprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo to, ar tai yra ištisinis krovinys, ar dalinis. Jei viskas tvarkingai su dokumentais, vairuotojas tiesiog važiuoja per keltą ir į paskirties vietą. Tačiau jei įvyka incidentas, pvz., techninė gedimas ar eilės prie Kelto (kas pastaruoju metu būna dažnai), tai gali užtrukti ilgiau. Mano patirtimi, reikia planuoti bent savaitės atsargą, kad nespėtumėt su nerimais. Žmonės dažnai skamba ir klausia „kur mano daiktai?“, kai tik praėjo dvi dienos, o mes dar tik Lietuvoje.

Ar galima pasitikėti firmomis, kurios reikalauja viso mokėjimo iš karto?

Niekada nepatartu mokėti 100 % iš karto. Normalios firmos paprastai ima avansą, o likutį – pristatimo metu arba prieš išvykstant. Jei kas reikalauja visų pinigų grynaisiais arba per neaiškias sąskaitas, tai didelė raudona vėliava. Girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo ir daugiau nieko negirdėjo iš tų „pervežėjų“. Geriau būti šiek tiek įkyriu ir derėtis dėl mokėjimo sąlygų, nei likti be pinigų ir be daiktų.

Ar draudimas apima viską, kas nutinka kelyje?

Turi labai gerai perskaityti draudimo sąlygas, nes jose dažnai būna daug smulkių spausdintų raidžių. Standartinis draudimas dažniausia nedengia „jėgos maje“ (force majeure) arba techninių gedimų, jei vairuotojas kaltas. Jei turiš labai brangų pianiną ar paveikslus, privalai tai nurodyti ir, jei reikia, papildomai apdrausti. Vienas klientas nepranešė apie brangią kolekciją ir, kai dėžė nukrito, gavo tik minimalią kompensaciją. Tai ne kasdieninis įvykis, bet įmanomas.

Kas nutinka kelyje ir atvykus?

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigs prie sienos?

Tai labai reali situacija, ypač po Brexito, kai dokumentai turi būti idealūs. Jei trūksta ToR01 arba sąrašas neatitinka turinio, mašina gali būti sulaikyta. Tada mums reikia greitai rasti sprendimą – papildyti dokumentus arba mokėti baudą. Geriausia, kai vairuotojas moka anglų kalbą bent jau truputį, kad galėtų paaiškinti situaciją. Kartais net aš pats ne visada žinau, kas tame muitinės kompiutery vyksta, ten viskas pasikeičia kas mėnesį.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Su senais sunkvežimiais visada yra rizika, kad kažkas suges. Tai gali būti tiek padangų plyšimas, tiek variklio problema. Geri logistikos partneriai turi techninę pagalbą visoje Europoje, bet tai vis tiek uždelgia pristatymą. Jei persikraustote į Jungtinę Karalystę, reikėtų su savimi pasiimti bent kelias dienas drabužių ir reikmenų į rankinį bagažą, nes niekada nežinai, kur mašina sustos. Vakar vienas vairuotojas skambino, kad sugedo važiuoklė Vokietijoje, tai dabar žiūrėkime, kaip išsiversime.

Kaip elgiasi JK muitininkai su lietuviais vairuotojais?

Paprasčiausiai jie dirba pagal taisykles, kurios dabar yra griežtesnės. Jei viskas tvarkoje, nėra problemų, bet jei pastebi bet kokias neaiškumus, gali tikrinti labai detaliai. Kartais jie būna linkę įšokti į mašiną ir patikrinti, ar tikrai nevežate kontrabandos, ypač tabako ar alkoholio. Nereikia jų bauginti, tiesiog būkite sąžiningi ir pasiruošę. Aš mačiau, kaip vienas vairuotojas bandė juokauti su pareigūnu, ir tai baigėsi trimis valandomis patikros.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui, kai jis pailsi?

Vairuotojai turi poilsio laiką, juos reglamentuoja specialūs tachografai. Dažniausiai jie ilsėjasi saugiose aikštelėse, tačiau rizika visada egzistuoja. Nerekomenduoju į krautuvą dėti pinigų, brangiausią elektroniką ar dokumentus. Geriau tai vežti su savimi keleivio salone. Nors vagystės nėra labai dažnos, bet vienas atvejis Lietuvoje, kai pavogė „DJI“ dronus, visai atsimena. Geriau sauguokite save.

Kas atsitinka, jei paskirties vietoje nėra liftų?

Tada turiame problemą, jei kvadratiniai metrai yra penktame aukšte. Vairuotojai nėra kalnų ožys, kad neštų sofas aukštyn žemyn. Tokiu atveju reikia iš anksto pasirūpinti keliais vyrais vietoje arba pasamdyti specialią komandą. Už tai reikia papildomai mokėti, ir tai nėra įskaičiuota į standartinę kainą. Nemažai kartų teko aiškinti klientams, kad „įskaičiuota iškrovė“ reiškia nuo mašinos iki durų, o ne į butą be lifto.

Ar galima sekti savo krovinių buvimo vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą, bet tai ne visada veikia tiksliai, ypač kai vairuotojas važiuoja per vietoves, kur nėra ryšio. Mes stengiamės duoti informaciją kiekvieną dieną arba kas dvi dienas. Nesitikėkite, kad galėsite matyti, kaip mašina sukasi po Lietuvos kaimus, tačiau apytikslė padėtis turėtų būti aišku. Kartais tiesiog pamirštame parašyti, kai vairuotojas ilsisi, tai ne pykčio reikalas, o tiesiog žmogiškas faktorius.

Informacija apie gyvenimą ir patarimai

Ar verta vežti senus baldus į JK ar geriau nusipirkti naujus?

Jei baldai turi sentimetalinę vertę arba jūs juos labai mylite, vežkite. Jei tai tiesiog parduotuvės spintelės, kurios jau nusibodusios, geriau palikite čia. Jungtinėje Karalystėje baldų pasiūlyras didžiulis, o kainos kartais net mažesnės nei Lietuvoje, atsižvelgiant į jų kokybę. Dar reikia pagalvoti apie tai, kad angliški namai dažnai yra kitokių matmenų, tad lietuviška spinta gali nepti į anglišką kambarį. Tai labai dažnas nesusipratimas.

Kaip su elektros įranga – ar tinkami mūsų kištukai?

Anglijoje naudojami kitokie kištukai (tipo G), tad visus prietaisus reikės įsigyti adapterių arba pakeisti kištukus. Įtampa ta pati (230V), tai techninės problemos nėra. Bet jei turiu daug įrenginių, gali tekti nusipirkti keletą ilginų su lietuviškomis rozetėmis ir vieną adapterį prie jų. Tai paprastesnis sprendimas nei keisti kiekvieno šluostuvio ar televizoriaus laidą. Tik nepamirškite, kad kai kurie prietaisai gali neturėti garantijos po perkėlimo (nors dažnai tai nesvarbu).

Ar sunku suregistravuoti lietuvišką automobilį JK?

Tai kelių dienų rūpestis, bet įmanomas. Turite 6 mėnesius nuo atvykimo, kad užregistruotumėte mašiną. Reikės mokėti verytinį mokestį (kuris gali būti gana didelis priklausomai nuo CO2 išmetimo), praeiti techninę apžiūrą (MOT) ir gauti numerius. Žmonės dažnai vengia to dėl kainos, bet jei jus sustos policija be JK numerių po 6 mėnesių, baudos bus nemalonios. Geriau tai padaryti iš karto, kad galėtum ramiai važiuoti.

Ką daryti su vaiku, jei jis turi eiti į mokyklą?

UK mokyklos sistemos šiek tiek skiriasi, bet vaikus priima irgi. Reikės susirasti artimiausią mokyklą ir pateikti dokumetus, įskaitant adresą. Jei nesinate pilietis, gali būti klausimų apie vizą ar leidimą gyventi, bet mokslasis vaikas turi teisę. Geriau tai išsiaiškinti iš karto, kadangi vietos ginklų gerų mokyklų dažnai trūksta. Žinau, kad vieni klientai šito neįvertino ir važiavo po visą miestą, ieškodami vietos.

Ar tikrai reikia tiek daug knygų ir dokumentų persikraustyti?

Knygos labai sunkios, o pervežimas kainuoja pagal svorį ar tūrį. Jei turite šimtus knygų, geriau pasidaryti elektronines kopijas arba palikti brangiausias. Su dokumentais reikia atsargiai, nenaudokite didelių dėžių – geriau mažesnės, kad nesuirtų. Vienas kartą man atvežė dėžę su svarbiais dokumentais, kurią buvo užpylę vandenys, tai buvo katastrofa. Viską išdžiūvo, bet nervų prarado daugiau nei laiko.

Ką daryti, jei tiesiog nežinai iš ko pradėti?

Paimkite lapą ir užsirašykite, kas jums svarbiausia. Tada paskambinkite keletui firmų ir paklauskite, ką jie siūlo. Nebijokite klausti kvailų klausimų, mes jų girdime kasdien. Jei kas kalba per daug įžvalgiai ir neduoda aiškių atsakymų, ieškokite kito. Persikraustymas į Jungtinę Karalystę nėra raketo mokslas, tiesiog reikia kantrybės. (O jei kas nors sako, kad jums viską padarys už 200 eurų, tiesiog padėkite ragelį).

Išvada

Galiausiai, ar galima patikimai persikraustyti į Jungtinę Karalystę? Žinoma, taip, tereikia pasiruošti ir nesperėti stebuklų. Esu šioje srityje daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau, kaip keičiasi taisyklės, bet vienas liko tas pats – gerai paruošti dokumentai ir sąžiningas bendravimas išgelbėja pusę problemų. Neklauskite kaimyno, kuris niekur nevažiavo, kreipkitės į profesionalus, nors ir mes kartais suklystame. Sėkmės kelyje, ir tiesiog būkite kantrūs, nes sienos ten nebebe tos pačios, koks buvo anksčiau.