Ar galima pasitikėti perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos? Tiesiog pokalbis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus. Nors ir užbaigiau štai tiek, vis tiek kartais suku galva. Kasdien gyvenu tarp vairuotojų, dokumentų ir klientų skundų. Žmonės visada klauso tas pačias žinutes – ar saugu? ar atveš? ar sugadins? Tiesą sakant, atsakymas nėra tiesioginis "taip" ar "ne". Rinka čia tokia mišri, kad kartais pats stebiuosi, kaip kai kurios firmos vis dar funkcionuoja. Bet yra ir gerųjų. Noriu papasakoti, kaip tai iš tikrųjų veikia, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros. Jei dominate perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos, geriausiai, kad žinotumėt, į ką įsileidžiate.

Sunku tiksliai pasakyti, kiek dalykų pasikeitė po "Brexit", bet vienas liko tas pats – pasitikėjimas viskas. Turiu omenyje ne tai, kad turi juos mylėti, o tiesiog žinoti, kad tavo daiktai nenuvažiuos į nežinoma kryptį. Buvau matęs viską – nuo sofas, paguldytų prie kelio, iki meilės laiškų, pamirštų kabinete. Taigi, žiūrime tiesiai akis į akį. Čia nėra mažiažodis, o tikras gyvenimas.

Bendrai pasikliovimui ir paieškai

Kaip išvis atrasti normalų vežėją, ne kelkiant akis į internetą?

Žinoma, pirmiausia einate į Google. Bet ten visi geri ir brangūs. Jei ieškote perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos, žiūrėkite ne į paieškos viršų, o giliau. Atsiliepimai gali būti pirkti, todėl pasitikėkite tik savo jausmu arba draugų patarimais. Geriausia rasti tą, kuris turi tikrų nuotraukų, o ne stock vaizdų. Užsukite į jų "Facebook" puslapį, ten dažniau matyti tikra būklę. O ir žmonės grupėse dažniau parašo tiesą, nei į "Google Reviews".

Ar turi būti didelė įmonė, kad būtų saugu?

Visiškai ne. Aš mažesnes dirbučias mėgstu daugiau. Didelės korporacijos dažnai paslepia klaidas biurokratijos užtempiu. O mažas vairuotojas Žilvinas, kuris vežia jau dešimt metų, žino kiekvieną kelio akmenį tarp Londono ir Vilniaus. Jei jis pasako, kad atveš antradienį, jis atvež. Didelėse firmose tavo krovinyje galbūt niekas nesirūpins, o čia – asmeninis įsižiūrėjimas.

Kodėl kainos skiriasi tokiai stipriai? Vienas klauso 500, kitas 2000.

Tai klasika. Tas, kas klauso 500 eurų, tikriausiai veš tavo daiktus ką nors šalimais. Jis neturi leidimų, neturi draudimo, ir tesiog žaidžia loteriją. Kas nutiks jei suges sunkvežimis? Jis tau pasakys – "blogai". O brangesni įkainiai turi legalų fondą, draudimą, apmokamus vairuotojus. Neklausk kainos, klausok – kas ją sudaro. Kai reikalingos patikimos perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos, pigiausio pasiūlyto vengti reikia.

Ar verta klausti kaimynų ar draugų?

Absoliučiai taip. Tai geriausia reklama. Jei kaimynas sako: "Važiavo su "X" firma, viskas super", žiūrėk į tą firmą. Bet jei jis sako: "Atvežė per tris dienas vėlai ir sulaužė stalą", bėk tolyn. Žmogaus patirtis čia vertingiau nei šimtas reklamuotų skelbimų. O ir draugo sužinojimas visada turi daugiau svorio.

Kas daryti, jei skelbimas atrodo įtartai?

Bėkite. Jei skelbime rašo "Važiuojam į Angliją kas dieną, pigiausiai rinkoje, daiktus nešam", o nuotraukoje – senas "Volkswagen Transporter" be logotipo, tai ne firmos įmonė. Tai koks vyras iš kaimo uždirbti nori. Tokiose perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos pasitikėti negalima, nebent turi drąsos viską prarasti.

Ar galiu atvykti pas juos į sandėlį pažiūrėti?

Galiu ir turi. Tikras verslininkas nieko neslėps. Jei jie pradeda vengti, sakydami, kad "dabar ten chaosas" ar "darbas vyksta", tikėkite – chaosas ten ten, bet ne dėl darbo, o dėl to, kad ten nieko nėra. Atvažiuokite, pažiūrėkite į vairuotojus, į jų sunkvežimius. Akys niekino nemeluos.

Ar reikalinga sutartis ar pakanka žodinio sutarimo?

Žodinio užtenka tik tada, kai tu nori prarasti pinigus. Sutartis – tai tavo draugas. Joje turi būti parašyta ką veža, kada, ir kiek už tai moki. Niekada nedaryk "ant rankos". Vėliau teisme (jei darbusuose iki to eis) be popieriaus nėra ko rodyti. Gerai, kai sutartys aiškios ir tikslios, o ne tik "veža daiktus".

Kas vyksta, jei vairuotojas susiduria su technine problema?

Tai kasdienybė. Sunkvežimiai irgi sensta. Tarkime, lūžo pavaros dėžė prie Briuselio. Ką daro normali firma? Jie išsiunčia kitą vairuotoją pagalboti arba perkelia krovinią į kitą sunkvežimį. O kas darba "be popieriaus"? Jis liepia laukti ir pasmerkia tave stovėti prie kelio be žinių. Būk pasiruošęs viskam.

Anglija, Brexit ir muitinė

Kas pasikeitė su muitine po to visko?

Ojerai, pasikeitė. Dabar nebegali tiesiog užlipti į keltą ir važiuoti. Turi būti deklaracijos, prekių kodo (HS kodus) ir kita šlamštas. Dauguma vairuotojų tiesiog bijo važiuoti nešienos, kad nenukristų ant jų baudos. Tose firmose, kurios teikia perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos, dabar turi dirbti specialūs brokeriai.

Ar turiu pats rūpintis muitine?

Dažniausiai ne. Jei užsakai pilną paslaugą (tiek į, tiek iš), turi užtikrinti, kad įmonė tai padarys. Bet patikrink! Kai kuri sako: "Žinai, tai tavo problemos". O tu tuomet stovi su dėže rankose prie pasienio. Tai labai svarbu sužinoti iš karto, kad nebeatkeliaudamas sužinotum, jog turi deklaruoti kiekvieną savo suknytą marškinį.

Ar galiu vežti maistą ar vaistus?

Maistą vežti galima, bet yra apribojimai. Mėsą, pieno produktus – geriausiai neimti. Muitininkai tais dalykais labai susirūpina (kažkas dėl kiaulių maro ir panašiai). Vaistus galima, tik su receptu, arba mažą kiekį asmeniniam naudojimui. Bet negerai vežti penkis kilogramus antibiotikų "atsarginai", tai kels klausimų.

Kas yra "transitinis režimas" ir kodėl visi juo gąsdina?

Transitinis režimas – tai kai daiktai važiuoja per Angliją (tarkim iš Airijos į Lietuvą) ir nedėvojami ten. O jei tu įveži šunį į Angliją gyventi, tai ne transitas, o importas. Dauguma vairuotojų bando naudotis transitu, nes ten mažiau rašinėjimo, bet tavo atveju tai neveiks. Būk tikras, kad dokumentai atitinka tikrąjį tikslą.

Ar galiu vežti savo automobilį, jei jis neregistruotas?

Tai gana sudėtingas klausimas. Man atrodo, dabar galima su viena "Leiša" formule (pervežimo leidimas), bet aš nėra 100% tikras, nes taisyklės keičiasi kas mėnesį. Geriausia pasikalbėti su brokeriu. Jei bandysi važiuoti "lentynoj" be dokumentų, gali net neleistį peržengti sienos.

Kiek laiko tai užtrunka per sieną?

Anksčiau – valanda. Dabar – kartais ir pusė dienos. Jei vairuotojas nebuvo užpildęs deklaracijos prieš atvykdamas, jis stovės eilėje. Tas laikas ateina iš tavo kišenės, jei užsakai "nuo iki" su laiku. Pasirūpink, kad vairuotojas ne būtų kvailys.

Ar dažnai tikrina lietuvių sunkvežimius?

Anglai – labai griežti. Jei vairuotojas atrodo pavargęs arba sunkvežimis šlamštas, jie sustabdys. Turi būti tvarka. Lietuvių firmos, kurios teikia perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos, turi rūpintis savo transporto išvaizda. Jei vairuotojų pusiausvyros laikas nebus laikomas, gausi milžinišką baudą, kurią tau "užkabins" per sąskaitą.

Ar galiu vežti alkoholį ar tabaką?

Galima, bet tam yra ribos. Nekelkite konteinerio degtinės, sakydamas, kad tai dovana kaimynui. Tai bus traktuojama kaip prekė. Tam reikia specialios licencijos. Paprastai butelis vyno nebus problema, bet dėžės viskio – jau taip.

Kas turi būti deklaracijoje?

Viskas. Knygos, drabužiai, baldai. Negali parašyti "buitinė technika ir kiti daiktai". Turi būti konkretumas. Jei užmirsi nurodyt brangų kompiuterį, ir jį rands, gali pripažinti kontrabanda (smulkmena, bet įniršina). Tikslumas čia gelbėja nervus.

Kainos, mokėjimai ir smulkmenos

Ar būtina mokėti įmoką iš karto?

Dažniausiai taip, bet ne 100%. Įprasta daryti 30-50% avansą. Jei įmonė reikalauja visų pinigų iš karto prieš išvykdama – tai pavojus signalas. Kas jei jie nieko neatveš? Turi turi savo galą lazdos. O jei turi sumokėt tik atvykus, vairuotojas gali nenusileisti iki kol gaus pinigus į sąskaitą.

Kas daryti, jei paskutinę minutę pakelia kainą?

Tai daro tik kūdikiai. Estafetiškai kalbant, kaina turi būti fiksuota sutartyje. Jei vairuotojas skambina iš kelio ir sako: "Vaikinai, kyla kuras, mums reikia dar 200 eurų", atsakyk: "Važiuok atgal". Tai jo problemos, ne tavo. Negalima leisti "grobsti" ant kelio.

Ar apima draudimas sugadinimus?

Turi apimti, bet tikrai ne viską. Paskaityk smulkmenas. Dažnai draudimas neveikia, jei daiktus pakavai pats (t.y. ne jų komanda). Jei tarkim lūžta lėlė viduje, kurios tu neparašei, jie nieko neduos. Visada klausk apie draudimo limitą.

Ką reiškia "kubatura" ir kodėl tai svarbu?

Kubatura – tai tavo daiktų tūris. Kuo daugiau vietos užimi, tuo brangiau. Negali apkrauti sunkvežimio iki lubų ir sakyti "o, maniau, kad įeina". Mums reikia tiksliai žinoti, kiek dėžių. Nustok meluoti apie dėžių skaičių, tai tik sudėtingina perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos planavimą.

Ar galiu susitarėl dėl laiko?

Galima, bet su rezervacija. "Atvežiu rytoj" – tai lošimas. Geriausia užsakyti savaitę ar dvi iš anksto. Ypač jei važiuoji į tokius miestus kaip Londonas ar Birmingemas, kur eismas yra baisus.

Kas jei aš vėliau atšaukiu?

Turi būti bauda arba avansas nebegrazinamas. Vairuotojai jau suplanavo maršrutą. Jei tu atšauki dieną prieš išvykstant, jis praranda pinigius. Užtat tai geriau susitarti iš karto, kad nesusidurtum su nežinomybe.

Ar galima pasirūpinti baldų išmontavimu?

Taip, dauguma to daro. Už papildomą mokestį, žinoma. Nesiųsk to daro, jei nežinoi kaip. Geriau padėk kaimynui alaus ir leisk jam padaryti, nei gaišti laukiant brangią specialistą. Bet jei tai sudėtingas spinta – palikk jiems.

Kas su mokesčiais už tiltus Anglijoje?

Dalis jų įskaičiuota, dalis ne. Anglijoje yra mokami tiltai (pvz., Dartford Crossing). Jei vairuotojas prasuka pro juos be mokėjimo, gauti baudą jis ją nusiųs tau. Užtikrink, kad sutartyje parašyta "visi mokesčiai įskaičiuoti".

Ar įeina pakavimo medžiagos?

Retai. Dėžės, lipdukai, burbulai – tai viskas pinigai. Užsakyk tai iš anksto arba nusipirk pats. Negalima tikėtis, kad jie duos nemokamą dėžę kiekvienam tavo porceliano lėkštėms.

Ar galiu paprašyti padėti su iškrautu į namus?

Taip, tai darbas dalis. Tik patikrink, ar nebus papildomai mokama už laiptus (jei liftas neveikia). Angliški namai dažnai be liftų, tai vairuotojai tai nemėgsta. Užsiprenumeruok biudžetą.

Kokios yra realios problemos?

Ar dažnai nutinka, kad dings daiktai?

Nebent tu dėjai pinigus į kojines. Paprasti daiktai nebedingsta. Viskas registruojama. Bet tarkim, maži dalykai, kaip auskarai ar raktai, gali nuklysti. Viską verta dėti į vieną didelę dėžę ir užrakinti.

Kas jei sugadina ką nors brangaus?

Vyksta tyrimas. Jei vairuotojas prisipažįsta, draudimas moka. Jei ne – turi įrodymus (nuotraukas prieš ir po). Turi būti aišku, kas sugriežė. Bet nebus lengva gauti 100% vertės, dažniausia sumoka rinkos vertę.

Ar galiu vežti savo augintinį su jais?

Kartais gali, jei yra vieta. Bet ne krovinyje! Jis turi būti kabine su vairuotoju. Tik vairuotojai dažnai nemėgsta šunų (alergija ar tiesiog nemėgsta). Geriau rasti specializuotą pervežimą gyvūnams. Perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos dėl šunų geriau nekomplikuoti, nebent užsirūpinsi.

Ar buvo atvejų su vairuotojų gėdinga elgsena?

Žinoma, esu girdėjmes. Kai kuriems pradeda trūkti kantrybės, jie gali būti grubūs. Ypač jei tu pastoviai skambini ir klausinėj "jau ar ne?". Geriau duok jiems ramybės dirbti. Nenusipelnė jie tuščioj kalbėjimo (čia aš pats pataisau – nenusipelnė jie to kvailo elgesio, bet išsigelbėk).

Kas jei įsibraukia į accidentą?

Tu gauni naują atvykimo datą. Tai ne jų kaltė. Būk kantrus. Draudimas padengs sunkvežimį, bet tavo sofa gali nueiti. Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam.

Ar jie patikrina, ką veži iš į Angliją?

Kelionių metu gali ir užsustoti. Yra patikros dėl nelegalių migrantų. Jei vairuotojas nekontroliuoja krovos, gali būti baudų. Tarkim, ką nors paslėpęs tarp sofos pagalvių (nors tai reta, bet nutinka).

Ar sunku rasti vairuotoją, kuris sutiktų įvežti dideles kepsnines iš Anglijos?

Kepsnines? Na, vairuotojai nemėgsta didelių, nešvarių daiktų. Jei turi didelę metalinę konstrukciją, tai problemos. Reikia gerai užfiksuoti, kad nešioji ne šiukšles, o baldus. Angliški metalo laužą aiškiai atskiria nuo naudojamų daiktų.

Kas daryti, jei atvyksta senas "mercedesas" su purvu ratlankiais?

Nebijok. Pagrindas – tai vairuotojo įgūdžiai, ne automobilio metai. Bet jei variklis ryjka aliejų kaip bulius, tai jau pavojus. Pasitikėk savo nosimi – jei smirda burlu, neleisk į namus.

Ar galiu susitarti tiesiog su vairuotoju be firmos?

Galima, bet rizikuoji. Jei jis pasaky "gerai", o tada išsijungs telefonas, su kuo tu skambinsi? Firma duoda atsakomybę. Asmeninis susitarimas – tai lošimas su beždžione. Nors kartais pigiau, bet nervų kainos neįkainoji.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Ne privaloma, bet vairuotojai tai įvertina. Žmonės dirba sunkiai, dažnai po 12 valandų. Dvidešimt ar penkiasdešimt eurų "arbatpinigių" gali padaryti stebuklą – jis gali extra pasidėti tavo dėžę su ypatingu atidžiumu.

Ar galiu juos užsakyti iš Londono į mažą kaimą Lietuvoje?

Be jokios abejonės. Mes važiuojame visur. Tik pasakyk tikslų adresą, o ne "prie miško už bažnyčios". Navigacija nuves, bet jei kelyje blogai – vairuotojas gali užstrigti. Duok daugiau informacijos apie prieigą.

Ką daryti, jei turiu daug knygų?

Knygos – sunkus dalykas. Geriau dėti į mažas dėžes. Vieną didelę dėžę knygų nekelia niekas, ji sveria kaip mažas povandeninis laivas. Pasakyk iš karto apie tai, kad nustebintum vairuotoją.

Ar būna, kad žmonės bando apsukti vairuotoją?

Būna. Pasako, kad mokės "vėliau per saskaita", o paskui neatsiliepia. Nesijaudink, mūsų vairuotojai jau to išmoko. Jie neišleis krovinius, kol nematys pinigų arba draudimo. Tai apsauga ir jų, ir tavo.

Kaip apskritai pasitiki perkraustymo paslaugas į ir iš Anglijos rinka?

Prisimink, kad čia verslas. Kaip ir visur, yra gerųjų ir blogųjų. Nereikia būti paranojumi, bet būk atsargus. Pasitikėjimas susideda iš dokumentų, šaltos galvos ir pažinties su žmogumi, kuris atveža tavo gyvenimą į naują vietą. Geros kelionės (ir nenaudok per daug dėžių!).