Ar galima lengvai perkraustyti automobilių kilimėlius į Angliją ir kokių bėdų tikėtis?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, o tai reiškia, kad mačiau viską – nuo degtukų iki kombainų, važiuojančių per visą Europą. Bet dažniausiai žmonės klausia apie smulkmenas, kurios, atrodytų, neturėtų kelti problemų. Pavyzdžiui, vakar paštas atėjo su klausimu, ar galima perkraustyti automobilių kilimėlius į Angliją. Gi, atrodo, tiesiog gumos ar audinio grioveliai, tačiau pasaulis po „Brexit“ pasikeitė gerokiau. Anksčiau užmesdavai kiekvieną daiktą į furgoną, uždarai duris ir važiuoji. Dabar viskas žiūrima per didelio didinamojo stiklą. Kilimėliai yra specifinis daiktas – jie gali būti naudoti, dėvėti, dulkingi, o kartais tiek nauji, kad jais galima pasidaryti arbatą. Reikia žinoti, kaip tai oficialiai užregistruoti, kad muitinėje angliškai muitininkai nedarytų didelių akių.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti

Ar iš viso legalu vežti tą daiktą?

Ar galima perkraustyti automobilių kilimėlius į Angliją be jokių problemų? Aišku, kad galima, nebeklausiu. Kasdien tūkstančiai siuntinių važiuoja į UK, o ten lietuviai turi savo parduotuvių, kurios kaip ir gyvena iš to, kas atkeliauja iš žemyninės Europos. Svarbiausia čia ne tas, ar galima, o tai, kaip tai padaryti teisingai, kad nesutarstum su britų įstatymais. Jeigu tai tik pora kilimėlių asmeniniam naudojimui, tai tarsi ir ne problema, bet jeigu tai jau bus didesnis kiekis prekybai, tai čia jau kita istorija su dokumentais ir mokesčiais.

Ką daryti, jei kilimėliai yra naudoti?

Naudotų kilimėlių atveju viskas yra šiek tiek paprasčiau, jei juos veži kaip asmeninį turtą, pvz., kai persikeli gyventi. Muitinės atžvilgiu tai naudojami daiktai, todėl mokesčių gali nebūti, jei pateiksi tam tikrą deklaraciją, kad tai ne prekybinis siuntas. Bet vėlgi, jeigu tų kilimėlių bus per daug ar jei atrodys labai gerai išlaikyti, gali kilti įtarimas, kad juos bandysi parduoti.

O jei aš turiu naujus kilimėlius?

Nauji daiktai visada yra pavojingesni, nes ant jų gali būti lipdukai ir etiketės, kurios šaukia „parduodu!“. Tuomet privalai mokėti VAT (PVM) ir galbūt importuos mokesčius, kurie Anglijooje nėra maži. Geriau iš anksto pasidaryti visus skaičiavimus, kad nustumtum savo kainą pirkėjui.

Dokumentai ir muitinės reikalai

Kur gauti tuos visus popierius?

Dokumentus reikia ruoštis ne dieną prieš išvykstant. Jeigu veži prekes, reikės eksporto deklaracijos iš Lietuvos (ar ES šalies) ir importo deklaracijos į Angliją. Dažniausiai šiuos dalykus atlieka logistikos agentas, kuris turi licenciją, bet tu turi jam duoti visus duomenis: kiek, kiek kainuoja, svorį ir t.t. Be to, jeigu prekių vertė viršija 135 svarų (pav., nežinau tiksliai ar nepasikeitė, bet tikrinau), gali tekti mokėti importo mokesčius gavėjui Anglijoje.

Ar reikia EORI kodo?

EORI kodas dabar yra būtinas beveik visiems, kurie prekiauja su Anglija. Tai toks registracijos numeris, padedantis muitinei sekti, kas kas veža. Jeigu tokio neturi, gali būti, kad tą siuntą tiesiog užlaikys terminalo saugykloje, o kasdieninė mokestį už saugojimą bus didesnis už tų kilimėlių vertę. Užsiregistruoti lengva, bet trunka kelias dienas, tai gerai padaryk iš anksto, o ne paskutinę valandą.

Kas daryti, jei praradau kvitą?

Praradus kvitą ar PVM sąskaitą faktūrą, prasideda tikras galvos skausmas. Muitinė be dokumentų neleis praeiti arba įvertins prekes pagal savo vidines kainas, kurios paprastai būna kelis kartus didesnės nei realios. Tada mokėsi mokesčius už prekes, kurių nupirkai už pusę kainos. Geriau iš karto susirasti išrašą iš tiekėjo, kad nekiltų neskundamų problemų.

Kas tas HS kodas ir kur jį rasti?

HS kodas (arba Tarifinis kodas) yra toks sudėtingas skaičių rinkinys, kuris nusako, kas tai už prekė. Kilimėliams gali būti vienas kodas, jei tai guma, ir kitas, jei audinys. Jeigu nurodysi neteisingą kodą, gali tekti baudų. Aš asmeniškai visada patariu konsultuotis su brokeriu, nes pats kartais susipainioju tarp tos gumos ir plastiko – viena klaidelė ir viskas atsiduria raudonojoje zonoje. (O, tai čia ne raudonoji zona, o vėliau gali būti problemų su apmokestinimu).

Ar pilnas priekaba užtenka, ar reikia TIR?

Į Angliją važiuojant iš ES, TIR knygelės dabar nėra tokios būtinos, kaip buvo anksčiau, nes ES sąjunga baigiasi pasienyje. Tačiau turi būti T2L arba eksporto deklaracija. Jeigu tiesiog užkrausi furgoną ir bandysi važiuoti per Kenterberį arba Doverį, gali būti, kad tave sugrąžins atgal arba priversims deklaruoti prekes vietoje. Tai brangu ir ilgai.

Kas daryti, jeigu britai užstrigo muitinėje?

Tai pasitaiko dažnai. Jei gavėjas Anglijoje neatsako į muitinės pranešimus arba nepasiruošęs sumokėti mokesčių, siunta stovi. Tada turi skambinti ten, rašyti el. paštus, prašyti, kad kažką padarytų. Kartais tai trunka dienomis. Geriausia viską iš anksto suderinti su pirkėju, kad jis žinotų – jam teks susimokėti importo mokestį (angliškai „Import Duty“) ir PVM.

Kainos ir apmokestinimas

Kiek tai viską kainuos?

Kainos šiuo metu labai šokinėja. Priklauso nuo to, kiek tos kilimėliai sveria ir kiek vietos užima. Jei tai būtų tik viena dėžė, kurioje telpa keturi vilkstiniai kilimėliai, galima gabenti kurjeriu, DPD arba panašiomis firmomis. Bus brangiau, jei tai bus kelių kubinių metrų kiekis – tuomet reikės visos priekabos dalies (pav. 5 EUR vietos, o jei pilna priekaba – tai kitos kainos). Kuro priedavimai dabar taip pat padidina kainą gerai.

Ar galiu nurodyti mažesnę kainą?

Negali. Tai yra muitinės nusikaltimas. Jei muitinė užklausą faktūrą ir pamatys, kad nurodai 10 eurų už dėžę, o viduje yra 500 eurų vertės prekių, gavėjas gauti didelę baudą. Be to, tų kilimėlių pagaminimo savikaina yra aiški, tai apgauti sunku. Geriau rašyti tiesą ir mokėti tai, kas priklauso, nei vėliau spręsti teismus.

Koks PVM tarifas Anglijoje?

Standartinis PVM Anglijoje dabar yra 20 % (jei nepasikeitė nuo mano paskutinio tikrinimo). Kai kurios prekės gali turėti mažesnį tarifą, bet automobilių kilimėliai paprastai patenka į standartinę kategoriją. Be to, jei siuntos vertė mažesnė nei 135 svarai, PVM gali būti apmokestinimas išskirtinai tiesiogiai iš siuntėjo arba per „IOSS“ procesą, tai visai kitas ciklas.

Ar verta vežti mažą kiekį?

Mažą kiekį, tarkim, porą kilimėlių, kurjų vertė 50 eurų, vežti nepamanytinai brangu per logistikos grandinę, nebent turi draugą vairuotoją. Geriau susitarti dėl kurjerio, kuris paims už fiksuotą kainą. Didelių siuntinių atveju vieno kilimėlio transportavimo kaina sumažėja, todėl prekybai reikia važiuoti dideliais kiekiais.

Kas daryti, jei klientas atsisako sumokėti mokesčius?

Tai gana įkyri situacija. Siunta stovi Anglijoje, mokesčiai didėja kas diena, o klientas sako: „nieko nenupirkau“. Jei turi sutartį, kad mokesčius moka gavėjas, tu gali grąžinti siuntą atgal. Grąžinimas kainuoja dar daugiau, nei išsiuntimas. Kartasi, kad pigiau tiesiog atrišti tą siuntą kaip „prarastą prekę“ (angl. abandoned), bet tai paskutinis variantas.

Techninės problemos ir pakavimas

Kaip teisingai supakuoti kilimėlius?

Kilimėliai yra specifiniai – jie įsisuka, tampa sunkūs. Geriausia juos susukti į vamzdelius ir užrišti juostomis. Negaliu pamiršti paminėti, kad jei dėžė bus per silpna, ją sutrynės kiti krovinius krautuve. Naudokk storą kartoną. Matęs esu, kaip atkeliauja vėlės tik dėžės su lipduku „Gentle“, o viduje visai ne tai, kas įdėta. Tai stresinė situacija ir tiekėjui, ir logistikos vadybininkui.

Ar reikia dezinfekuoti naudotus kilimėlius?

Tai dabar yra jautrus klausimas. Naudotos automobilių dalys ir aksesuarai gali būti laikomi potencialiai užterštais aplinka. Yra griežti reikalavimai dėl biologinio teršimo (dirvožemio, augalų) likučių. Jei naudoti kilimėliai bus su purvu ar dumblu, jais gali neleisti į šalį arba privers juos sterilizuoti gavėjo lėšomis. Tai bus labai brangu. Užtikrink, kad jie būtų išvalyti arba bent jau išplysti.

Ar vairuotojas padės pakrauti?

Didelių sunkvežimių vairuotojai nėra krovėjai. Jų darbas – vairuoti. Jei reikalingi „men“ rankos (pav. fizinis darbas), tai reikia tartis iš anksto. Už papildomą paslaugą jie gali paprašyti pinigų arba tiesiog atsisakyti, jei turi kitą užduotį greitai išvykti. Geriau būti pasiruošusiam pačiam su vairuotojo pagalbininku (jei toks yra) užkrauti.

Kiek laiko užtruks kelionė?

Standartiškai iki Tilbury arba Felixstowe uostų arba tiesiai per Doverį važiuojant, tai trunka 2–3 dienas, jei nėra eilių. Tačiau dabar, dėl pasienio formalumo procedūrų, eilės ties „Eurotuneliu“ gali būti milžiniškos. Vakar girdėjau, kad žmonės stovėjo 6 valandas. Taigi dėl kelių kilimėlių gali tekti laukti ilgiau, nei įsivaizduoji. Planuok atsarginį laiką.

Kur geriau siųsti: į uostą ar per tunelį?

Per tunelį greičiau, jei viskas tvarkinga su popieriais. Uostai (pvz., Immingham) gali būti pigesni dideliems kiekiams, tačiau ten daugiau krovos darbų – reikia perkrauti iš furgono į konteinerą. Mažoms siuntims (mažiau nei 1 palete) greičiau ir saugiau važiuoti kurjeriais arba dalinėmis krovininėmis (LTL) per tunelį.

Kas vyksta, jei siunta pažeidžiama kelionės metu?

Jeigu kilimėliai atkeliauja sutraskyti arba su drėgmės žymėmis, reikia nedelsiant rašyti pretenziją vairuotojui apgaubiant furgoną. Negalima leisti vairuotojui išvažiuoti, kol nesudarai „protokolo“. Be to, kiekviena siunta turi būti apdrausta. Draudimas neužtikrina, kad nereikės skambinti įskyrus, bet bent jau gausi pinigus atgal (nors ne visada pilną sumą).

Smulkmenos ir pastebėjimai iš praktikos

Ar Anglijos muitinė tikrina kiekvieną furgoną?

Ne, ne kiekvieną, tikrina atsitiktinai arba pagal rizikos profilį. Bet jeigu dokumentuose yra klaidų arba tu važiuoji su firma, kuri anksčiau padarė pažeidimų, tikimybė būti patikrintam padidėja. Patikrinimas gali trukti valandą, o gali ir visą dieną. Geriau būti tvarkingam, nei tapti tuo, kuriam laukia ant raudonos linijos.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus tarp prekių?

Negalima maišyti. Jeigu furgone yra prekinis siuntos, turi būti tik prekės. Jei bandysi užmesti savo senus drabužius ar vaikiškas kėdutes, tai gali būti įvertinta kaip bandymas vengti mokesčių. Asmeniniai daiktai turi būti deklaruojami atskirai, kaip „Transfer of Residence“.

Kokios labiausiai apgailėtinos situacijos mačiau?

Mačiau, kaip žmogus vežė kokybiškus odinius kilimėlius, bet nepakankamai gerai uždėjo drėgmę sugeriantį popierių. Kelionės metu pradingo stogo skylė (vairuotojas nepastebėjo), ir kilimėliai pilnai sušlapo. Oda išsiplėtė, spalvos pasikeitė. Klientas Anglijoje atsisakė priimti ir reikalavo pinigų. Vadybininkas liko be jų, be pinigų ir su bloga reputacija.

Ar sunku rasti patikimą pervežėją?

Rinkoje yra daug firmų, kurios važinėja tarp Lietuvos ir Anglijos. Yra ir gera, ir bloga. Yra firmų, kurios priglus kainomis, bet tada pasirodo, kad jų draudimas neegzistuoja arba jie neįsivaizduoja, kas yra CMR draudimas. Patariu pasidomėti apžvalgomis社交 tinkluose arba klausti draugų, kurie jau bandė (o ne ieškoti pigiausio pasiūlymo „Google").

Ar galiu siųsti tiesiai į Amazon UK sandėlį?

Taip, tai labai populiari paslauga – kaip tariant FBA (Fulfillment by Amazon). Bet ten reikalavimai yra labai griežti dėl etikečių (FNSKU), dėl pakuotės kokybės. Jei ten atkeliaus nenukrypęs kilimėlis, jie gali neleisti į sandėlį. Viskas turi būti pakuotėje kaip pavyzdys, o ne kaip suktukas.

Kas daryti, jei neišeina susisiekti su gavėju?

Anglijoje gali būti, kad adresatas atostogauja, arba telefonas neveikia. Tuomet reikia rašyti į kurjerių tarnybą arba savo partnerį Anglijoje, kad jie pasiimtų siuntą ir laikinai jos pasiduotų. Ilgiau nei 5 dienas laikyti terminaluose yra draudžiama arba labai brangu.

Ar būtina mokėti už iškrovą Anglijoje?

Daugeliu atvejų, jei siunčiate į namus („door to door“), jums nereikia mokėti papildomai. Jeigu siunčiate į terminalą (pvz., į „Depot“), tai ten yra įkrovimo/iškrovimo mokesčis, kuris būna maždaug 20–50 svarų. Be to, ten gali būti mokesčiai už dokumentų apdorojimą („Customs handling fee“).

Ką reiškia „Final Recipient“?

Tai tas asmuo ar įmonė, kuriam skirta siunta. Muitinėje būna labai svarbu nurodyti tikslų gavėjo vardą ir adresą. Jei nurodysi įmonę, kuri bankrotavo, siunta užstringa. Patikrink duomenis prieš išsiuntimą.

Ar galima siųsti dalis (pvz., po 2 vienetus)?

Taip, galima siųti mažomis partijomis, tai vadinama „ parcel“ arba „groupage“. Tačiau kaina vienetui bus aukštesnė. Kai susirenka keletas tokių mažų siuntų, jos sukeliamos į vieną didelį furgoną. Gudrus dalykas, bet lėtesnis.

Kas yra „Clearing Agent“?

Tai tarpininkas Anglijoje, kuris padaro tą importo deklaraciją už tave. Dažniausiai logistikos firmos turi savo partnerių ten, tačiau kai kuriems atvejams (pvz., jeigu prekės ypatingos) gali reikėti tavo asmens arba gavėjo agento. Jis už tai paprašo pinigų – tai standartinė praktika.

Ar verta daryti ilgalaikę sutartį?

Jeigu planuoji reguliariai siųsti automobilių kilimėlius į Angliją (tarkim, kas savaitę po 100 vnt.), tikrai verta. Tada gali gauti fiksuotas kainas, geresnes sąlygas terminuose. Bet jei tai vienkartinis siuntimas, geriau rinktis vienkartinę paslaugą netgi brangesnę, kad nebtų įsipareigojimų.

Ar yra kokių nors specialių reikalavimų guminėms kilimėliams?

Guminėms kilimėliams gali būti taikomi reikalavimai dėl cheminių medžiagų (REACH). Anglija dabar turi savo sistemą „UK REACH“. Jeigu guma yra labai smirdanti arba su kenksmingais priedais, gali būti problemų. Geriau kurti (o, tai ne kurti, o tikrinti) sertifikatus iš gamintojo, kad jie atitinka standartus.

Išvada

Sumažius viską, tai akivaizdu, kad greitas ir paprastas automobilių kilimėlių pervežimas į Angliją yra įmanomas, bet tik tada, kai susidėlioti visus kubinius gabalus. Negali tiesiog mesti daiktų į furgoną ir tikėtis geriausio – dabar turi būti tikslūs dokumentai, išvalytos prekės ir suprasta kainų struktūra. Dirbu šitoje srityje jau labai ilgai, galiu pasakyti, Kad kuo labiau pasiruoši iš anksto, tuo mažiau streso sulauksi siuntos paskirties vietoje. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje, bet su gera logistika viskas gerai pasibaigia (dažniausia).