Ar galima ir kaip pervežti muzikos instrumentus iš Jungtinės Karalystės? Vadovas tiems, kurie nenori prarasti nervų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – po „Brexit“ pasikeitė viskas, o ne tik mokesčiai. Anksčiau muzikos instrumentų pervežimas iš Jungtinės Karalystės buvo paprasta kaip duona: užkrovė, nuvažiavo, iškrovė. Dabar? Dabar tai pilnas biurokratinis cirkas su muitinės deklaravimais, EORI kodais ir tūkstančiais klausimų apie medienos kilmę. Tačiau ne viskas taip blogai, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia yra žinoti, kur gali būti kišenas peilis ir kaip išvengti tų momentų, kai jūsų brangūs instrumentai pristabdomi Tilbury uoste mėnesį ar dvi. Štai kas iš tikrųjų juo vyksta, be jokių gražių frazių iš vadovėlių.

Dokumentai, muitinė ir tas amžinas galvos skausmas su dokumentais

Ar tikrai reikia muitinės brokerio, ar galiu susitvarkyti pats?

Galima bandyti susitvarkyti pats, jei turite daug laisvo laiko ir norite pasidaryti spaudimą. Sistema „Import of One-Off Goods“ (IOOG) Jungtinėje Karalystėje yra sukurta taip, kad paprastam žmogui gyventų sunkiau, o ne lengviau. Vertybinių daiktų atveju visada rekomenduoju kreiptis į profesionalą, nes viena klaida deklaracijoje gali atnešti baudų, kurios bus didesnės už patį pervežimą. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie bando tai daryti patys, dažniausiai pasiekia tas pats tas pačias problemas – dingsta deklaracijos arba neteisingai nurodoma mokesčių bazė. Geriau sumokėti brokeriui ir užmigti ramiai.

Kokius dokumentus reikia tur�ti rankose?

Būtina turėsi apyvartinę sąskaitą-faktūrą (invoice), kurioje nurodytas tikslius instrumento pavadinimą, serijinį numerį (jei toks yra) ir, labai svarbu, pagamintojo šalį. Taip pat reikės krovininio manifesto arba siuntos kvito (CMR). Jei pervežate senovinius instrumentus, reikės ir originalo pirkimo sutarties arba įvertinimo iš eksperto, kitaip muitinė gali įvertinti pagal savo kriterijus, ir tada mokesčiai bus... na, įdomūs. Be šių dalykų nepraeisite net kontrolės Lietuvoje.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris tai kaip asmens kodas verslui muitinėje. Jei esate fizinis asmuo ir pervežate daiktus nekomerciniais tikslais, Jungtinėje Karalystėje Jums gali tekti registruotis IOGG sistemoje, kad gautumėte specialų kodą. Lietuvoje jeigu registruojate individualią veiklą ar esate įmonė, EORI gaunate automatiškai arba prašant VMI. Be šio kodo jūsų siunta tiesiog nulis stovi sienoje, nes sistema negali priskirti importuotojo. Vėliau tas kodas reikalingas ir PVM mokesčiams atiduoti, todėl neskubėkite jį gauti tik tada, kai krovinys jau važiuoja.

Ar mokėti PVM ir muito mokestį už instrumentus iš JK?

Jei pervežate instrumentus iš ne ES šalies (o JK dabar yra ne ES šalis), taip, mokėsite PVM ir galbūt muito mokestį. Daugeliui muzikos instrumentų muitinės tarifas yra 0 %, tačiau yra išimčių, pvz., kai kurie senoviniai instrumentai arba tokie, kuriuose yra brangių medžiagų (dramblio kaulo, perlamutro). PVM mokate nuo visos siuntos vertės (prekės + pristatymas). Dabar, po Brexit, PVM JK pusėje dažnai atleidžiamas („zero-rated“), bet Lietuvoje jį teks sumokėti importuojant. Tai nėra katastrofa, tiesiog reikia turėti pinigų sąskaitoi.

Kas nutinka, jei pirkau instrumentą eBay ar privatiai?

Čia prasideda nuotykių parkas. Jei pirkote iš fizinio asmens, gali būti, kad JK pardavėjas negalės pateikti tinkamos sąskaitos-faktūros, kurią priimtų Lietuvos muitinė. Muitinė mums, lietuviams, reikalauja, kad dokumentai būtų tvarkingi. Buvau atvejų, kai klientas atveždavo gitara be jokio popieriaus, tik su žinute telefone. Muitininkai tikrai juokiasi, bet siuntos neatiduoda. Geriau prašykite pardavėjo bent kokio nors rašto su parašu, kad nurodytų, ką, kiek ir už kiek pirkote.

Ar galiu naudotis „Temporary Admission“ (laikinuoju įvedimu)?

Taip, jei važiuojate koncertuoti su instrumentu ir jis nebus parduodamas ES teritorijoje, galite naudoti ATA karnetą arba deklaruoti laikiną įvedimą. Tai leidžia atidėti mokesčius. Tačiau čia reikia būti labai tiksliam – instrumentas turi būti toks pats, kai ir išvežamas atgal. Turiu omenyje, jei nuspręsite pakeisti gitara strunas arba pafanai ją pašluostysite, tai dar nieko, bet jei pakeisite dalis, gali kilti klausimų. Laikinasis įvedimas gali trukti iki 24 mėnesių.

Kaip deklaruoti instrumentą, jei jis dovanotas?

Dovanos taip pat kaip ir perkamos prekės, turi būti deklaruotos. Muitinė vertins dovaną pagal rinkos kainą, o ne pagal tai, kiek (arba ar visai) už ją mokėta. Jei gavote dovana iš giminaičo Anglijoje, reikės įrodymo, kad tai dovana, ne pirkimas. Dažnai klientai sako „o tai dovana“, o muitinė klausia „o kas gavo?“. Jei vertė viršija 45 eurų (dėl fizinio asmens importo iš ne ES šalių), mokėsite PVM. Dovanos be popierių tai dažniausiai būna didelės problemos.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Standartinis pervežėjo draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, pvz., 10 EUR už kilogramą. Jei krenta 10 tūkstančių vertės smuikas, gausite nulių arba nedidelę sumą. Būtinai reikia pasidomėti „All Risk“ draudimu ir pateikti instrumento vertinimą prieš įkeliant. Vienas mano klientas taip nepadarė – fortepijonas nuvirto rąstų kelyje (o dabar tie keliai JK... štai tas dar vienas dalykas), ir jis gavo tik 500 eurų, nors prarado daugiau. Geriau uždekite.

Kas dėl CITES sertifikatų (dramblių kaulas, retos medžiagos)?

Tai labai griežta sritis. Jei jūsų instrumentas turi nors gramą dramblio kaulo (pvz., senų klavišų), reikės CITES leidimo. Be jo, instrumentą gali konfiskuoti. Aš asmeniškai visada patariu patikrinti gamintoją arba ekspertą prieš vežant. Buvau atvejo, kai klientas neįleidė smuiko į šalį dėl senų strunų rąstų su retos medžiagos įrėmais. Gavau tada skambutį, kad jis sėdi muitinėje ir verkia. CITES dokumentai gali užeiti brangiau nei pati siunta, bet be jų niekur nebeiseis.

Ar galiu vežti instrumentus dalimis (pvz., atskiras dėžutes)?

Galima, bet tai labai apsunkina muitinės darbą. Jei atvežiate „smuiko dėžutę“ atskirai ir „smuiką“ atskirai, gali būti įtarimas dėl kontrabandos arba neteisingo deklaravimo. Geriau viską sudėti į vieną krovinį, kad muitininkas matytų visą vaizdą. Taip pat mažiau tikimybę, kad kažkas nuklysta arba sugadinama pervežimo metu. Dalinis pervežimas iš Jungtinės Karalystės dažnai brangesnis dėl papildomų tvarkymo mokesčių sandėliuose.

Įpakavimas, techninė pusė ir kaip išvengti „nugriuvimo“

Kaip įpakavoti pianiną arba fortepijoną?

Tai ne tas dalykas, kurį reikia įvynioti į seną pledą. Fortepijonai turi būti įrengiami į specialias medines dėžes (crate) su amortizacija. Jei vežate įprastą pianiną, reikės uždengti viršų ir apklijuoti juos taip, kad niekas neatsidarytų. Nerekomenduoju vežti „nuogo“ pianino – viena bumps vairuotojas pasims ant greitkelio, ir gali būti, kad stygos išlįs pro korpusą. Geras įpakavimas kainuoja, bet tai pigiau nei restauracija.

Ar galiu vežti gitarą minkštame krepšyje?

Galima, jei norite, kad ji atvyktų sulaužyta. Minksti krepšiai tinka tik tada, jei nešite ją ant pečių. Krovininiame reide viskas pasislenka, guli ant vieno kito, o vairuotojai dažnai meta dėžes kaip bulves. Turiu omenyje, kad net jei dėsite ją į sunkiąvežio kabinoje, visada įvyksta staigus stabdymas. Būtina kietas dėžė (hard case) arba dar geriau – kietas krepšys tarp kietų dėžių. Netaupykite ant dėžės.

Ką daryti su smuikais, violončelėmis ir t.t.?

Šie instrumentai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams ir drėgmei. Juos reikia įpakavoti į termo dėžutes arba apvynioti daugybės sluoksnių burbuliukine plėvele, bet būkite atsargūs, kad neperdegintumėte. Stygas reikia praleisti, bet ne visiškai atsipalaiduoti, kad kakliukas nesuirtų (tai svarbu, ypač jei instrumentas ilgai stovi sandėlyje). Ir nepamirškite pašalinti smuiko strėnės (bow), ją reikia dėti atskirai.

Ar saugu vežti elektroninius instrumentus (sintezatorius, stiprintuvus)?

Elektronika turi būti įpakavota į originalią dėžę, o tą dėžę – į didesnę išorinę. Vienas mano klientas taip nepadarė – įkeitė sintezatorių tiesiai į furgoną, ir lietus per nutekėjimo angą pateko ant grandynėlės. Galite įsivaizduoti, kas buvo, kai jį įjungė. Taip pat būtina išimti baterijas, jei tokios yra, kad neišsilietų elektrolitas. Naudokite stiprią juostą (pakuoju juosta), o ne paprastą lipduką.

Kaip apsaugoti nuo drėgmės pervežiant iš jūrinio klimato?

Jungtinė Karalystė yra drėgna, o jūros pervežimas (jei naudojate kelią per Lamanšą) sukuria kondensatą. Būtinai naudokite silikagelio paketus (tas mažas maišeliai, kurie sugeria drėgmę). Juos reikia padėti tiesiai į instrumento dėžę, bet ne ant pačio instrumento, o šalia. Ypač tai svarbu mediniams instrumentams, kurie gali susitraukti arba išsipūsti.

Ar reikia išimti stygas?

Stygas reikia praleisti (atpalaiduoti) apie pusę tono, kad sumažintumėte įtempimą medinei korpusui. Tačiau nenaikinkite visiškai įtempio, kakliukas gali nukristi arba pasislinkti, o taisymas kainuos brangiai. Tai yra auksinis vidurkis. Esu matęs atvejų, kai stygos buvo nutrauktos tiesiog dėl to, kad korpusas smarkiai susitraukė šaltame sandėlyje.

Kaip vežti didelius būgnų rinkinius?

Būgnai dažniausiai turi būti išardyti. Būgnų cilindrai (shells) turi būti įdėti vienas į kitą su tarpiniu popieriumi. Viršūnės (hoops) ir fiksatoriai – atskirai į maišus. Jei paliksite surinktą būgną, jis tiesiog sutrūks po svorio, kai ant jo užmesime kitas 500 kg dėžes. Geriau užsisakyti specialų būgnų įpakavimo komplektą (angliškai vadina „drum cases“), jie būna tvirti.

Ar galima vežti instrumentus kartu su kitais daiktais?

Galima, tai vadinama „daliniu kroviniu“ arba „part load“. Tačiau tada reikia labai aiškiai pažymėti, kur yra jūsų dėžės. Vairuotojai dažnai nemėgsta mišrių krovinių, nes sunku užtikrinti stabilumą. Jei įdedate į tą patį furgoną baldus ir instrumentus, gali būti, kad baldas užguls instrumentą. Patariu dėti instrumentus viršuje, jei įmanoma, arba užtikrinti, kad jie būtų atskirti tvirtomis sienelėmis.

Kokios yra medienos apdorojimo reikalavimai (ISPM 15)?

Jei naudojate medines dėžes arba paletes, jos turi būti sterilizuotos ir pažymėtos ISPM 15 ženklu. Jungtinė Karalystė ir ES labai griežtai tai tikrina, kad neperneštumė kenkėjų. Jei dėžė be ženklo, gali tekti išmokti baudą arba grąžinti krovinį atgal. Nenaudokite senų rąstų iš sodybos, nors jie ir atrodo tvirti – muitinė jų nepraleis.

Kas dėl labai jautrių instrumentų (pvz., arfa)?

Arfos yra košmaras pervežti. Jos labai aukštos, lengvos ir trapios. Joms reikia specialios transporto priemonės su aukštu stogu arba atidaru kėbului. Be to, jos turi būti labai užfiksuotos, kad nesužvėrėtų posūkiuose. Nerekomenduoju įprastų pervežėjų – reikalingi specialistai, kurie yra dirbę su tokia technika. Anksčiau važiavome su viena arfa, ir posūkyje ji vos nevirto, nes buvo pririšta per vangiai.

Ar taisyti instrumentus prieš pervežimą?

Geriau jį išardyti tiek, kiek įmanoma (nuimti rąstus, kojelles, pedalus). Tačiau nedarykite sudėtingų reguliavimų prieš kelionę, nes temperatūros pokyčiai viską sugadins. Palikite instrumentą ramybės būsenoje. Vienas meistras man sakė, kad geriausia tiesiog uždaryti jį dėžę ir niekas nebekišti rankų, kol jis nepasieks galutinio tikslo.

Kainos, laikas ir realybė (kuri visada klysta nuo planų)

Kiek kainuoja pervežti muzikos instrumentus iš Jungtinės Karalystės?

Kainos svyruoja kaip švento Jono šventėje. Priklausome nuo to, kiek daiktų, kurioje JK vietoje (Londonas kainuoja brangiau nei Šotlandija) ir koks greitis. Mažai siuntai (pvz., viena gitara) gali kainuoti 150–300 eurų. Dideli kroviniai (pianinas) – nuo 800 iki 2000 eurų. Dar pridėkite brokerio mokesčius (apie 50-100 eurų) ir galite suskaičiuoti. Kainos dabar aukštesnės dėl degalų ir „Brexit“ procedūrų.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Anksčiau buvo 3–4 dienos. Dabar? Planuokite bent 2 savaites. Nors fizinis važiavimas trunka 2–3 dienas (pvz., iš Londono į Vilnių), dokumentų tvarkymas, muitinės patikros ir galimi uždelimai gali prailginti procesą. Ypač jei įvyksta klaida deklaracijoje – tai sustabdo viską. Nerekomenduoju planuoti koncerto tą savaitę, kai instrumentas turi atvykti. Palikite laiko maržą.

Ar galima užsakyti ekspresinį pervežimą?

Galima, t.y. „dedicated“ keliu, kai vairuotojas važiuoja tik su jūsų daiktais. Tai brangu (gali būti dvigubai brangiau), bet greita. Tačiau net ir su ekspresu, muitinės neaplenksite. Jei jums reikia instrumento rytoj Lietuvoje, turėjote jį užsakyti prieš savaitę ir padaryti visus dokumentus iš anksto. Ekspresas tik fizinis greitis, ne biurokratinis.

Ar pigu vežti keltu per Lamanšą?

Keltas yra pigesnis nei tunelis, bet lėtesnis. Taip pat ten daugiau laiko prarandama laukiant įsileidimo. Jei instrumentas jautrus drėgmei (jūros oras), gali būti rizikinga laukti atviroje terminalo aikštelėje. Tuneliu (Eurotunnel) važiuojama greičiau ir saugiau, bet bilietas brangesnis. Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto ir nugaros nervų kiekio.

Kas dėl kuro priemokų (fuel surcharge)?

Dabar visi pervežėjai įtraukia kuro priemoką, kadangi kuro kaina nebe tokia kaip prieš metus. Ji gali svyruoti nuo 10 iki 25 proc. Nuolaida už pervežimą gali išgaruoti tik dėl to. Būtinai klauskite, ar kaina galutinė, ar bus papildomų mokesčių. Dažnai klientai pasirodo su pasiūlymu „100 eurų“, o paskui gauna sąskaitą „150 eurų“ dėl priemokų.

Ar gali būti papildomų mokesčių uoste?

Taip, vadinamos „terminal handling charges“. Jei siunta eina konteineriu arba daliniu kroviniu, uostas (pvz., Tilbury) paima mokestį už krovimą/iškrovimą. Dažnai pervežėjas to nenumato, o tada klientas turi mokėti gavęs siuntą. Geriau užtikrinti, kad sutartyje būtų įrašyta „all inclusive“, kitaip gali būti nemalonios staigmenos.

Ar atsiimti paštas (paštomatas) ar kurjeris į namus?

Jei maža siunta, gali atvykti į paštomatą, bet tik jei ji nereikalaujo deklaravimo kaip prekės (t.y. maža vertė). Didesni daiktai (smuikai, gitara) turi būti pristatomi į namus arba į sandėlį, kur galima atlikti vizualę patikrą. Nerašykite adreso paštomatui, jei ten telpa tik dėžė batų dydžio. Kurjeris tiesiog nepriims siuntos ir ją gražins atgal.

Ką daryti, jei siunta užstringa sandėlyje?

Pirmiausia sužinokite, kodėl. Dažniausiai trūksta dokumento arba mokesčių nepaymę. Jei viskas tvarkoje, gali būti tiesiog perparduota. Tada reikia spausti pervežėją. Kartais reikia paskambinti tiesiai į JK sandėlį (jei turite numerį) ir paklausti „kur mano dėžė?“. Anglai dažnai padeda, jei kalbiate ramiai ir aiškiai.

Ar saugu vežti vasarą ar žiemą?

Abu sezonai turi rizikų. Vasarą gali būti per karšta furgone (jei stovi saulėje), o žiemą – per šalta ir drėgna. Geriausia rudenį ar pavasarį, kai temperatūra labiau ar mažiau stabili. Tačiau jei vežate jautrų instrumentą, paklauskite pervežėjo, ar furgonas turi temperatūros kontrolę (tai vadinama „temperature controlled transport“), tačiau tai kainuos brangiau.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių pervežėjų duoda GPS stebėjimą. Tačiau nepamirškite, kad GPS rodo tik furgono vietą, ne tą, kas vyksta su siunta viduje. Kartais rodo, kad furgonas stovi vietoje valandas – tai gali reikšti, kad vairuotojas miega, arba kad jis stovi eilėje prie muitinės. Nesikraukite į paniką, kai sustojo prie uosto vartų.

Ką daryti, jei instrumentas atvyks sugadintas?

Pirmiausia nieko nedarykite – nenaikinkite įpakavimo. Nufotografuokite sugadinimus iš visų pusių, tada nufotografuokite, kaip buvo įpakavota. Tiesiogiai praneškite pervežėjui. Jei turite draudimą, jums reikės šių įrodymų. Jei pradėsite taisyti pats, draudikas atsisakys mokėti. Buvau tokių atvejų, kai klientas išmeta dėžę į šiukšles, o paskui klausia, kur pinigai.

Išvados ir patarimai iš kampo

Taigi, ar galima pervežti muzikos instrumentus iš Jungtinės Karalystės? Žinoma, galima. Mes tai darome kasdien. Tačiau nereikia būti naiviam – tai nebe ta paprasta, kaip anksčiau. Pasiruoškite dokumentams, pasirūpinkite gera dėže ir, svarbiausia, pasirinkite patikimą pervežėją, o ne pigiausią paieškos rezultatą. Jei darysite viską teisingai, jūsų instrumentas atvyks saugiai, o jūs išvengsite miego praradimo naktį iš galvos skausmo. Geros kelionės ir gerų garsų!