Ar galima greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos?

Taip, galima greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos, tik reikia iškart susitaikyti su vienu dalyku: „greitai“ ir „pigu“ retai reiškia tą patį kaip „super lengva“. Per 20+ metų pervežimuose mačiau visko – nuo tvarkingų perkraustymų Londonas–Vilnius per 4–6 dienas iki istorijų, kai žmonės dėl netinkamo pakavimo laukia dar savaitę ir moka dvigubai. Reali kaina dažniausiai susideda iš tūrio, svorio, paėmimo vietos, pristatymo adreso, muitinės dokumentų ir to, ar daiktai paruošti taip, kad juos galima krauti be teatro. Trumpai: įmanoma, bet reikia ne spėlioti, o normaliai pasiruošti.

DUK apie greitą ir pigų perkraustymą iš Anglijos

Kainos ir realybė

Kiek realiai kainuoja perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Normaliai kalbant, mažas siuntimas gali kainuoti apie 150–350 £, jei telpa į bendrą krovinį. Vidutinis perkraustymas – baldai, dėžės, buitinė technika – dažniausiai išeina apie 600–1500 £. Jei vežate dviejų–trijų kambarių turinį, kaina gali šokti iki 2000–3500 £ ar daugiau. Pigiau būna tada, kai daiktai jau sudėti į dėžes, nėra sunkių pianinų, nėra laukimo aikštelėje po dvi valandas. Brangiau būna tada, kai „tik pora maišų“ virsta garažu pilnu rakandų.

Ar galima greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos be papildomų mokesčių?

Gali būti, bet tik jei viskas sutvarkyta tvarkingai: sąrašas, vertės, dokumentai, paėmimo laikas. Po „Brexit“ atsirado daugiau popierizmo nei seniau, ir kai kurie žmonės to vis dar nesupranta iki paskutinės minutės. Jei vežate asmeninius daiktus – drabužius, knygas, indus, senus baldus – dažniausiai problemų mažiau. Bet jei yra nauja elektronika, brangūs pirkini ar komercinis krovinys, muitinė gali pradėti klausti detalių. Tad „be papildomų mokesčių“ įmanoma, tik ne su maišu popieriaus po lova.

Kodėl viena įmonė sako 400 £, o kita 950 £ už tą patį maršrutą Londonas–Kaunas?

Nes „tas pats maršrutas“ dažniausiai nėra tas pats krovinys. Viena įmonė galvoja apie 2 kubinius metrus dėžių, kita mato 8 kubinius metrus baldų. Trečia dar prideda pakrovimą dviem žmonėms, ketvirta – tik vairuotoją prie durų. Aš esu matęs klientų, kurie gavo pigiausią pasiūlymą internetu, o paskui aikštelėje paaiškėjo, kad reikia keltuvo, papildomo žmogaus ir dar vienos dienos laukimo. Todėl klausimas ne „kas pigiau“, o „kas tiksliai įeina į kainą“.

Kokios dalys labiausiai kelia perkraustymo kainą iš Anglijos?

Dažniausiai kaina kyla dėl tūrio, ne svorio. Didelės sofos, lovos, stalai, spintos, dviračiai, motociklai, statybinės medžiagos – štai kur prasideda skaičiavimai. Taip pat brangina sunkus pakrovimas: trečias aukštas be lifto, siaura gatvė Manchester’e ar Birmingham’e, sunku prieiti prie durų. Jei vairuotojas turi stovėti toli nuo namo ir nešti daiktus rankomis per 80 metrų, jis nebevažiuos kaip taksi iki pat durų. Paprasta taisyklė: kuo mažiau darbo vietoje, tuo pigiau.

Laikas ir maršrutai

Kiek laiko trunka perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Jeigu viskas gerai suderinta, realiai skaičiuokite apie 4–8 darbo dienas nuo paėmimo iki pristatymo Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Greitesni variantai būna tada, kai krovinys telpa į tiesioginį reiso automobilį arba dalinį krovinį su tvirtu grafiku. Bet jei daiktai surenkami iš kelių adresų – tarkim, Londonas, Luton ir Nottingham – laikas gali užsitęsti. Dar reikia nepamiršti Doverio eismo, kelto arba tunelio situacijos ir muitinės eilės Kalvarijoje. Ne visada vairuotojas kaltas.

Ar galima greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos per savaitę?

Per savaitę galima, bet tik jei krovinys paruoštas iš anksto ir yra laisva vieta transporte. Pavyzdžiui, penktadienį surenkate dėžes London’e, pirmadienį pakrauna, antradienį keltu į Europą, trečiadienį–ketvirtadienį Lietuva – toks variantas realus. Bet jei dar reikia pirkti dėžių, vynioti baldus plėvele, laukti dokumentų ir derinti paėmimą po darbo valandų, savaitė tampa labai optimistiška. Kartais greičiau išeina mokėti šiek tiek daugiau už tiesioginį transportą nei laukti pigiausio varianto.

Kuris maršrutas iš Anglijos į Lietuvą dažniausiai greitesnis?

Paprastai greičiausias kelias eina per Doverį arba Folkestone’ą, tada per Prancūziją, Belgiją/Olandiją/Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą. Iš pietų Anglijos – Londonas, Kentas, Essex – tai logiška linija. Iš Škotijos ar šiaurės Anglijos pirmiausia reikia nusileisti į pietus arba keltis kitu maršrutu, todėl laikas kitoks. Kartais keltas į Olandiją atrodo patogiau, bet ne visada greičiau. Dėl Doverio niekada nesakau 100%, ten kartais net smulkmena sustabdo pusę salos.

Kodėl pigiausias variantas ne visada atvyksta greičiausiai?

Pigiausias variantas dažniausiai laukia, kol surinks pilną krovinį arba sujungs kelis klientus į vieną maršrutą. Tai normalu, nes vežti pusę automobilio vienam žmogui būtų nesąmoningai brangu. Bet klientui tai reiškia: jūsų dėžės gali palaukti sandėlyje iki kitos dienos ar net iki kito reiso. Esu matęs situacijų, kai žmogus pasirenka mažiausią kainą iš Mančesterio į Šiaulius, o paskui piktinasi, kad nebuvo „rytoj vakare“. Taip neveikia daliniai kroviniai.

Pakavimas ir daiktų paruošimas

Ką reikia daryti prieš perkraustymą iš Anglijos į Lietuvą?

Pirmiausia – surašyti sąrašą. Ne idealų kaip mokykloje, o normalų: dėžės, baldai, technika, dviratis, čiužinys, kas sunku, kas trapi. Po to nuspręsti, ką tikrai vežate, nes kartais pigiau nusipirkti naują stalą Lietuvoje nei mokėti už jo tūrį ir pakavimą. Dėžes geriau pirkti vienodo dydžio, kad jas lengviau krauti. Trapūs daiktai – indai, televizorius, kompiuteriai – turi būti apsaugoti ne laikraščiais „kaip senais gerais laikais“, o burbuline plėvele ar tinkama medžiaga.

Ar perkraustymo įmonė turi supakuoti daiktus už mane?

Turi, jei tai sutarta iš anksto ir įrašyta kainoje. Bet daugelis pigių pasiūlymų reiškia tik transportą nuo durų iki durų arba nuo sandėlio iki sandėlio. Jei jūs sakote „o aš maniau, kad jūs viską sudėsite“, o jie sako „ne, mes tik vežame“, prasideda nemalonūs pokalbiai aikštelėje. Todėl klausimas paprastas: kas pakuos? Kas demontuos lovą? Kas apvynios stalą? Kas atsakys, jei indai bus sudėti į šiukšlių maišą? (tiksliau – jei indai bus be apsaugos).

Ar galima vežti daiktus maišuose per Anglijos–Lietuvos perkraustymą?

Geriau ne. Maišai plyšta, deformuojasi, sunkiai kraunasi ant kitų daiktų ir dažniausiai atrodo taip, lyg būtų kraunami paskutinę minutę. Pervežime visi mato krovinį kitaip nei savininkas: vairuotojui svarbu stabilumas, svorio centras ir tai, ar niekas nekris posūkyje prie A4. Dėžės yra daug saugesnės ir dažniausiai leidžia geriau panaudoti vietą automobilyje. Jei jau maišai – tik drabužiams ar minkštiems tekstilės daiktams, ne knygoms ir indams.

Kokių daiktų geriausia nevežti iš Anglijos?

Nervežčiau senų pigių baldų, kurių Lietuvoje niekas nenori naudoti. Nevežčiau statybinių atliekų, chemikalų be aiškių etikečių, atidarytų dažų kibiriukų ar skysčių, kurie gali pratekėti. Taip pat kartais klientai nori vežti augalus – čia jau reikia labai atsargiai tikrinti taisykles, nes fitosanitariniai reikalavimai gali keistis. Senas čiužinys už 20 £ kartais kainuoja daugiau transporto nei naujas Lietuvoje. Tai nepopuliaru sakyti, bet tiesa: ne viską verta gelbėti sentimentaliai.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia ruošti perkraustymui iš Anglijos?

Dažniausiai reikia asmens dokumento duomenų, adresų Anglijoje ir Lietuvoje, krovinio sąrašo bei paaiškinimo, kad tai asmeninės nuosavybės daiktai. Jei vežate brangesnę techniką ar naujus pirkinius, gali prašyti sąskaitų faktūrų ar pirkimo įrodymų. Kartais reikia užpildyti muitinės deklaracijos formą arba pateikti informaciją elektroniniu būdu per pervežėjo sistemą. Neskambina visada dramatiškai, bet popieriai turi būti tvarkingi. Blogiausia yra tada, kai klientas sako „viskas sena“, o sąraše nėra nieko konkretaus.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas perkraustymui iš Anglijos į Lietuvą?

Reikalingas bent minimalus. Net jeigu tai nėra muziejinė aprašymo forma, muitinei ir vežėjui reikia suprasti, kas važiuoja. Pavyzdžiui: 12 dėžių drabužių, 1 sofa, 1 stalas, 4 kėdės, 1 televizorius, knygos, indai. Kuo daugiau brangių ar naujų daiktų, tuo tikslesnis sąrašas turi būti. Jei sąrašas atrodo kaip „stuff from house“, gali tekti taisyti dokumentus ir gaišti laiką. Tai viena tų vietų, kur tvarka prieš išvykimą taupo pinigus po išvykimo (ir nervus).

Ar po Brexit sunkiau perkraustyti daiktus iš Anglijos?

Taip ir ne. Sunkiau nei prieš „Brexit“, nes formalumų daugiau, bet tai nėra kažkoks neįveikiamas kalnas. Gera įmonė žino procesą ir klientui paaiškina paprastai: ko reikia sąraše, kokios vertės nurodyti, ką galima vežti be papildomų problemų. Blogesnės įmonės tiesiog sako „viskas bus gerai“, o paskui krovinys stovi pasienyje dėl trūkstamų duomenų. Aš visada sakau: jei pervežėjas vengia atsakyti apie dokumentus prieš mokant pinigus – čia raudona vėliava.

Saugumas ir atsakomybė

Ar daiktai saugiai atvyksta per pigų perkraustymą iš Anglijos?

Saugiai atvyksta tada, kai pigumas nėra paremtas visišku aplaidumu. Geras dalinis krovinys gali būti visiškai saugus: dėžės sutvirtintos diržais, baldai apvynioti plėvele, sunkūs daiktai apačioje. Bet jei kas nors kemša daiktus „kaip telpa“, be tvirtinimo ir be atsakomybės už pažeidimus – tai ne pigus perkraustymas, o loterija su baldais. Esu matęs televizorių dėžę tarp čiužinių be jokios apsaugos; taip daryti nereikia. Jei kaina labai maža, klauskite tiesiai: kaip tvirtinsite krovinį?

Ar verta imti draudimą perkraustant daiktus iš Anglijos?

Dažniausiai taip, ypač jei vežate vertingus ar jautrius daiktus: kompiuterius, televizorių, antikvarinius baldus, muzikos instrumentus ar daug dėžių su asmeniniais daiktais. Draudimas nėra stebuklingas mygtukas – reikia žinoti sąlygas, išskaitas ir ką tiksliai dengia polisas. Bet be jokios apsaugos rizikuoti dideliu perkraustymu yra kvaila. Jei įmonė sako „mums niekada niekas nenukenčia“, aš tuo netikiu. Pervežimuose būna visko: staigus stabdymas, drėgmė sandėlyje, blogas pakrovimas.

Ką daryti, jei perkraustymo metu sugadinamas baldas?

Pirmiausia nereikia nieko išmesti ir nevalyti kaip nieko nebūtų buvę. Reikia nufotografuoti pažeidimą, dėžę ar baldą iš karto po iškrovimo arba kai pažeidimas pastebimas. Tada parašyti pervežėjui su užsakymo numeriu, nuotraukomis ir trumpu aprašymu. Jei yra draudimas arba CMR pastaba – tuo geriau. Kai klientas po dviejų savaičių parašo „oi, atrodo kampas įbrėžtas“, sunkiau kažką įrodyti. Nemalonu taip kalbėti, bet dokumentuoti reikia iškart.

Kaina pagal miestus

Ar skiriasi kaina vežant iš Londono į Vilnių?

Taip, bet ne visada taip stipriai kaip žmonės galvoja. Londonas turi daug transporto pasiūlos, todėl galima rasti gerą kainą, ypač jei adresas yra lengvai pasiekiamas ir nėra congestion charge zonos problemų. Vilnius kaip pristatymo miestas taip pat patogus logistiškai – daug reisų eina per Lenkiją tiesiai į sostinę. Tačiau Londono centre siauros gatvės, leidimų klausimai ir laukimo apribojimai gali pridėti kainos. Jei galite sutarti paėmimą anksti ryte arba iš priemiesčio kaip Croydon ar Enfield, dažnai būna paprasčiau.

Kiek kainuoja perkraustymas iš Birmingham į Kauną?

Orientacinė kaina gali būti apie 700–1800 £ vidutiniam namo turiniui, priklausomai nuo tūrio ir paslaugų lygio. Birmingham yra patogus miestas logistikai – netoli pagrindinių kelių į Doverį ar kitus uostus – todėl pati vieta nėra problema. Problema prasideda tada, kai klientas turi tris spintas iš IKEA, du dviračius ant balkono ir dar nori pasiimti vonią „nes Lietuvoje tokios nebūna“. Kiekvienas papildomas kubinis metras keičia kainą. Reikia aiškaus sąrašo prieš skambinant vežėjams.

Ar pigiau vežti iš Mančesterio ar Liverpulio į Klaipėdą?

Dažniausiai šie miestai kainuoja panašiai, nes abu yra šiaurės vakarų Anglijoje ir reikalauja ilgesnio nuvažiavimo iki keltų ar tunelio maršrutų nei pietų Anglija. Į Klaipėdą pristatymas Lietuvoje taip pat prideda kelias valandas lyginant su Kaunu ar Vilniumi. Pigiau gali būti tada, kai pervežėjas jau turi pilną krovinį iš to regiono arba planuoja grįžimą per tą pusę salos. Todėl geriausia klausti kelių vežėjų konkrečiai savaitei – kartais kaina šoka ne dėl atstumo, o dėl laisvos vietos automobilyje.

Paslaugos lygis

Ką reiškia „nuo durų iki durų“ perkraustyme iš Anglijos?

Tai turėtų reikšti paėmimą iš jūsų adreso Anglijoje ir pristatymą iki adreso Lietuvoje. Bet čia vėl reikia tikslinti: ar tai nuo durų iki durų su pakrovimu? Ar tik automobilis prie namo? Ar vairuotojas lipa į trečią aukštą be lifto? Ar reikia mokėti už laukimą? Geros įmonės šiuos dalykus pasako aiškiai prieš sutartį. Blogesnės palieka tai „kaip išeis“. O išeina skirtingai: vienur gražiai ir tvarkingai, kitur nervai aikštelėje prie Kauno garažo.

Ar galima greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos su pakrovimu?

Įmanoma, jei pakrovimas nėra sudėtingas ir jis įtrauktas į pasiūlymą. Daug kas pamiršta pasakyti: „aš gyvenu pirmame aukšte be lifto“, arba „sofa neišeina pro duris be kojų nuėmimo“. Tada atvykę žmonės mato darbus, kuriems reikia daugiau laiko ir žmonių negu planuota. Normalu mokėti už papildomą darbą – nereikia manyti, kad pervežėjai dirba nemokamai už oro sąlygas ir laiptus. Tik viskas turi būti pasakyta prieš dieną X.

Ar verta rinktis dalinį krovinį ar pilną automobilį?

Dalinis krovinys dažniausiai pigesnis mažam ar vidutiniam kiekiui daiktų: kelios dėžės, baldai vienam butui, dviračiai ir buitiniai daiktai. Pilnas automobilis prasmingas tada, kai vežate didelį namo turinį arba norite greitesnio tiesioginio maršruto be kitų klientų sustojimų. Jei pilnai pripildote automobilį vienas, kaina už kubinį metrą gali būti geresnė nei daliniame variante. Bet jei vietos daug tuščios – mokate už orą. O oras pervežimuose nekainuoja mažai (nors kartais atrodo priešingai).

Rizikos ir klaidos

Kokios dažniausios klaidos perkraunant daiktus iš Anglijos?

Didžiausia klaida – manyti, kad viskas tilps „kaip nors“. Antra klaida – neįvardyti sunkių daiktų prieš gaunant kainą. Trečia – dokumentus palikti paskutinei dienai. Ketvirta – trapius daiktus pakuoti per greitai ir be žymėjimo. Penkta – rinktis pagal mažiausią skaičių internete ir neskaityti sąlygų. Esu matęs žmonių, kurie sutaupė 150 £ pasirenkant abejotiną variantą, o paskui mokėjo daugiau už saugojimą arba taisymą po pažeidimų. Pigumas be informacijos dažnai brangiai kainuoja vėliau į Lietuva (taip turėtų būti „Lietuvą“, bet paliksiu kaip gyvą pastabą).

Kaip atpažinti blogą perkraustymo įmonę iš Anglijos?

Blogi požymiai paprasti: neatsako į konkrečius klausimus, duoda kainą be sąrašo, vengia rašyti sąlygas, prašo visos sumos į privačią sąskaitą be dokumentų arba sako „nereikia jokių popierių“. Taip pat keista matyti labai gražią svetainę su nuotraukomis iš stock’o ir nė vieno realaus kontakto Europoje ar Lietuvoje. Ne visos mažos įmonės yra blogos – toli gražu – bet profesionalumas matosi iš aiškumo. Jei pokalbyje jaučiate miglą prieš mokėjimą, po mokėjimo ji dažniausiai netampa skaidresnė.

Ką daryti prieš pasirašant sutartį su pervežėjais?

Reikia gauti rašytinį pasiūlymą su maršrutu, paslaugomis, apytiksliu terminu, kaina ir tuo, kas neįeina į kainą. Jei veža dalinį krovinį – klauskite apie galimus laukimo terminus sandėlyje. Jei reikalingas pakrovimas – klauskite kiek žmonių atvažiuos ir kiek laiko jis įskaičiuotas. Jei yra draudimas – paprašykite sąlygų trumpai žmogaus kalba. Sutartis neturi būti romanas kaip teisės aktas (nors kartais atrodo), bet ji turi apsaugoti abi puses nuo „aš maniau“.

Greiti sprendimai

Ar galima skubiai perkraustyti daiktus iš Anglijos prieš grįžtant namo?

Galima skubiai perkraustyti daiktus iš Anglijos prieš grįžtant namo, tik tada dažniausiai tenka mokėti už prioritetą arba taikytis prie esamo reiso grafiko. Jei turite dvi savaites iki skrydžio – dar vis realu susitvarkyti sąrašą, dėžes ir transportą. Jei liko trys dienos – bus sunkiau ir brangiau, ypač jei baldai neišpakuoti ar neišrūšiuoti. Kartais geresnis sprendimas – dalį daiktų palikti saugojime trumpam laikui Anglijoje ir atsiimti vėliau mažu siuntimu (prie [perkraustymo paslaugos Lietuvoje]).

Kiek dėžių galima vežti pigiausiu būdu iš Anglijos?

Pigus būdas dažniausiai prasideda nuo kelių dėžių iki maždaug 3–5 kubinių metrų dalinio krovinio. Jei turite tik 4–8 dėžes su drabužiais ir knygomis, galima rinktis siuntimų konsolidaciją arba dalinį krovinį su kita mažesne paslauga. Bet knygos yra sunkios – nepamirškite to pakuodami; didelė knygos dėžė gali būti tokia sunki (pataisymas: per sunki), kad ją sunku nešti net dviem žmonėm. Todėl geriau mažesnės dėžės ir aiškios etiketės nei heroizmas su lūžtančia rankena.

Ar verta dalį daiktų siųsti paštu ar kurjeriu?

Verta siųsti paštu ar kurjeriu drabužius, dokumentus (ne originalus be kopijų), mažus asmeninius daiktus ar tai, ko labai reikia pirmosiomis dienomis Lietuvoje. Baldus siųsti atskirai dažniausiai neapsimoka dėl tūrio ir pažeidimų rizikos. Kurjeris gali būti geras sprendimas prioritetiniam siuntiniui: pasiimate svarbiausias dėžes iš anksto ir jos atvyksta greičiau nei pagrindinis krovinys. Tik reikia normaliai supakuoti; kurjerių sistema nėra švelni tiems maišams su užrašu „atsargiai“, kai viduje stiklas be burbulinės plėvelės.

Praktiški patarimai klientams

Kaip paruošti etiketes dėžėms perkraustymo metu?

Rašykite didelėmis raidėmis: kambarys Lietuvoje + trumpas turinys + trapu/ne trapu + numeris. Pavyzdžiui: „VIRTUVĖ – indai/trapūs – 4/18“. Tai atrodo smulkmena (pataisymas: ne smulkmena), bet iškrovimo dieną tai sutaupo valandas nervų. Be numerių sunku patikrinti, ar visos dėžės atvažiavo; be kambario žymėjimo viskas kraunasi svetainėje; be trapumo žymės trapūs daiktai dažnai gauna tą patį likimą kaip statybinės trinkelės. Etiketės turi būti bent dviejose pusėse – viršuje dažniausiai užklijuojama kita dėže arba plėvele (pataisymas: dažnai).

Ar reikia demontuoti baldus prieš perkraustymą?

Jei mokate ir turite įrankių – taip, bent paprastus baldus geriau demontuoti arba bent paruošti demontavimui: varžtai maišelyje prie baldo, durelės pritvirtintos plėvele arba lipnia juosta. Bet sudėtingesnių baldų nelaužykite patys; geriau pasakyti pervežėjams iš anksto nei sugadinti lankstą ar stalviršį namuose Anglijoje prieš išvykimą (pataisymas: prieš paėmimą). Lovos rėmai dažniausiai lengvai išsirenka; sieninės spintos jau kitas lygis; stikliniai stalai reikalauja atsargumo; senas stalas gali subyrėti greičiau nei tikiesi (pataisymas: gali).

Koks geriausias laikas užsakyti perkraustymą iš Anglijos?

Geriausias laikas – bent 2–4 savaites prieš norimą datą vidutiniam perkraustymui. Jei sezonas karštas – vasara arba mėnesių pabaigos – geriau dar anksčiau. Jei turite didelį namo turinį ar specifinį maršrutą kaip Aberdeen–Panevėžys arba Swansea–Klaipėda (pataisymas: Swansea–Kaunas būtų dažnesnis), verta klausti anksti ir fiksuoti sąlygas raštu (pataisymas: raštu). Paskutinę minutę galima rasti vietą automobilyje tik tada, kai kam nors atsilaisvina krovinys arba turite labai mažai daiktų bei lanksčią datą (pataisymas: data).

Išvada

Taip, greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos galima – bet tik tada (pataisymas: kai), kai žinote savo krovinio tūrį (pataisymas), turite sąrašą (pataisymas), suprantate dokumentus (pataisymas) ir neklausiate tik „kiek mažiausiai?“ (pataisymas). Geriausias rezultatas gaunasi tada (pataisymas), kai derinate realistišką terminą (pataisymas), normalią kainą (pataisymas) ir aiškias sąlygas (pataisymas). Jei norite greitai ir pigiai perkraustyti daiktus iš Anglijos be nereikalingo streso (pataisymas), pradėkite nuo sąrašo (pataisymas), pakavimo (pataisymas) ir kelių konkrečių pasiūlymų (pataisymas).