Ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę?

Ne, ne visos prekės gali būti gabentos į Jungtinę Karalystę taip, lyg po „Brexit“ niekas nebūtų pasikeitęs. Klausimas „Ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę?“ dažniausiai reiškia: ar ta prekė nėra draudžiama, ar jai nereikia leidimo, ar pavyks normaliai praeiti muitinę, o ne ar furgonas fiziškai tilps į keltą. Per 20+ metų mačiau, kad stringa ne dėl kelio, o dėl popierių: muito kodų, sąskaitų, EORI, ADR, maisto taisyklių. Jei norite, galite pradėti nuo muitinės deklaravimas arba tarptautiniai pervežimai, bet pirmiausia – žiūrėkime realiai.

DUK

Bendra: ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę, jei prekės legalios?

Ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę, jeigu tai tik viena siunta?

Trumpai: ne, net viena siunta į Jungtinę Karalystę turi turėti tinkamą prekių aprašymą, vertę, siuntėją, gavėją ir muito kodą. Žmonės dažnai galvoja: „čia tik pora dėžių“, bet muitinė mato ne dėžes, o prekę. Jei tai komercinis krovinys, reikia komercinės sąskaitos faktūros, pakavimo lapo, kartais EORI. Vienas netikslus žodis aprašyme gali atidėti iškrovimą Londono sandėlyje. Aš visada sakau: geriau prieš pakrovimą sutvarkyti popierius, ne po to aiškintis Doverio aikštelėje.

Ką reiškia „legalios prekės“, kai kalbam apie siuntas į Angliją?

Legalios čia, Lietuvoje ar Lenkijoje, nereiškia, kad prekė automatiškai tinka JK rinkai. Pvz., kosmetika, maisto papildai, vaikų žaislai ar elektros įranga gali turėti savo ženklinimo, sertifikavimo ar sudėties reikalavimus. Kartais problema ne „draudimas“, o etiketė anglų kalba, sudėtis, saugos lapas. Jei prekė turi CE, dar nereiškia, kad viskas baigta, nes JK dažnai žiūri į UKCA, nors perėjimo laikotarpiai painūs. Aš tokiais atvejais sakau: pirmiausia patikrinkite produktą, paskui vežėją.

Ar asmeniniai daiktai skaitosi kitaip nei komercinis krovinys?

Skaitosi, bet ne taip, kad viskas pradingsta. Asmeniniai daiktai, senas baldas, grįžtančio žmogaus drabužiai ar vienkartinė dovana dažniausiai eina paprasčiau, jeigu tai tikrai ne pardavimas. Bet jei vežate 20 vienodų krepšių, 50 dėžių su kosmetika ar 300 telefonų dėžučių, jau kvepia komercija. Muitinė gali paprašyti įrodymų: kodėl vežate, kam, už kiek, ar bus parduota. Aš mačiau atvejų, kai „asmeniniai daiktai“ virsta labai brangiu pokalbiu su brokeriu.

Ar galima vežti prekes į Škotiją, Velsą ir Šiaurės Airiją pagal tas pačias taisykles?

Didžioji Britanija, Škotija ir Velsas paprastai eina per JK importo sistemą, o Šiaurės Airija vis dar turi savų niuansų dėl sienos su Airija. Belfastas, Dublinas, Londonderry – čia jau reikia žiūrėti ne tik į krovinius, bet ir į protokolus, Windsor framework ir panašius dalykus. Aš nesu 100% tikras dėl kiekvieno smulkmenų atnaujinimo, todėl tokiems maršrutams visada tikrinu papildomai. Geriau paklausti brokerio prieš pakraunant negu po to sėdėti prie telefono ir laukti.

Kuo skiriasi viena dėžė, paletė ir visa FTL siunta?

Viena dėžė gali būti greita, bet popieriai vis tiek būtini. Paletė dažniausiai reiškia komercinį krovinį, todėl reikia tvarkingesnės sąskaitos, pakavimo lapo, svorio, matmenų ir muito kodo. Visa FTL siunta, tarkim, 24 paletės į Manchesterį ar Birminghamą, jau turi aiškų maršrutą, CMR, gavėjo patvirtinimą ir dažnai išankstinį muitinės parengimą. Grupiniuose kroviniuose viena bloga prekė gali pristabdyti visą furgoną. Taip, tai nepatogu, bet taip vyksta.

Muitinė: ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę be problemų?

Kodėl klausimas „ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę“ visada grįžta prie muito kodo?

Nes muito kodas, arba HS/CN kodas, nusako, kas ta prekė iš tikrųjų yra. Ne „plastikinės detalės“, o koks plastikas, kam skirta, ar turi elektronikos, ar yra maisto kontakto medžiaga. Nuo kodo krenta muito tarifas, importo PVM, apribojimai, licencijos ir kartais draudimai. Turėjau klientą, kuris siuntė LED lempas į Birmingamą, o sąskaitoje buvo parašyta tiesiog „accessories“. Dėl to krovinys stovėjo, kol brokeris aiškinosi kodą. Smulkmena, o kainuoja laiką.

Kas turi EORI numerį ir kodėl jo prašo pervežėjai?

EORI dažniausiai turi importuotojas JK pusėje, o eksportuotojas ES pusėje turi savo ES EORI. Vežėjas jo nekuria už jus, jis tik prašo duomenų, kad muitinė matytų, kas atsakingas už krovinį. Jei gavėjas Londone neturi GB EORI, deklaracijos procesas gali užstrigti. Jei siuntėjas Lietuvoje neturi savo numerio, irgi prasideda bėgimas. Aš visada prašau šių duomenų prieš pakrovimą, nes po penktadienio vakaro niekas nenori aiškintis kodų.

Ar komercinė sąskaita faktūra gali sugadinti visą pervežimą?

Taip, gali, ir dar kaip. Sąskaitoje turi būti ne tik suma, bet ir prekių aprašymas, kiekis, vieneto vertė, valiuta, siuntėjas, gavėjas, kilmės šalis, Incoterms ir muito kodai. Jeigu parašyta „mixed goods“ arba „samples“, muitinė gali paprašyti detalių. Kartais klientai pildom sąskaitą kaip papuola, o tada visi stebisi, kodėl krovinys stovi. (Tiksliau – problema dažniausiai ne sąskaitos popieriuje, o netiksliuose duomenyse.) Brokeriai mėgsta tvarką, ne pasakojimus.

Kiek kainuoja muitinė, jei siunčiu mažą partiją?

Mažai partijai sąskaita gali atrodyti paprasta, bet kaštai vis tiek susirenka. Brokerio mokestis dažnai būna apie 25–80 GBP, priklausomai nuo sudėtingumo, o prie to dar eina importo PVM ir galimas muito mokestis. Jei prekės rizikingos, pavyzdžiui, maisto papildai ar kosmetika, gali kainuoti daugiau. Kai kurie vežėjai sako „muitinė įskaičiuota“, bet tada verta klausti, kas tiksliai įskaičiuota. Nes vėliau paaiškėja, kad įskaičiuotas tik vienas popierius, o ne visas ciklas.

Kas yra importo PVM ir ar jį galima susigrąžinti?

Importo PVM Jungtinėje Karalystėje dažniausiai yra 20%, bet ne visoms prekėms vienodai. Jei esate JK PVM mokėtojas ir viskas tvarkinga, jį galima deklaruoti ir susigrąžinti per savo sistemą. Jei esate fizinis asmuo arba neturite tinkamos registracijos, istorija tampa kur kas mažiau linksma. Blogas variantas – manyti, kad „kažkas ten susitvarkys“. Taip, susitvarko, tik sąskaita atkeliauja jums. Todėl prieš DDP ar DAP sąlygas reikia suskaičiuoti realią kainą.

Rizikingos prekės: ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę, kai maišosi maistas, chemija ir elektronika?

Ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę, kai krovinys mišrus?

Mišrus krovinys nėra draudimas, bet jis mėgsta daryti problemas. Jei viename furgone važiuoja tekstilė, kvepalai, baterijos ir maisto produktai, kiekvienai grupei reikia savo dokumentų. Vienas daiktas gali turėti ADR taisykles, kitas – maisto saugos reikalavimus, trečias – ženklinimą. Turėjau situaciją, kai dėl vienos paletės kosmetikos visa grupinė siunta į Leedsą buvo laikoma ilgiau. Klientas pyko, bet logika paprasta: silpniausia grandis tempia visą grandinę.

Ar maisto produktai į Jungtinę Karalystę visada yra problema?

Ne visada, bet maistas yra viena tų temų, kur žmonės per daug atsipalaiduoja. Konservuoti, sausi, fabrikuoti produktai dažniausiai lengviau nei mėsa, pienas, žuvis ar augalai. Gyvūninės kilmės produktams gali reikėti papildomų sertifikatų, sveikatos ženklų ir tikrinimų. Augalai, sėklos, mediena taip pat turi augalų sveikatos taisykles. Jei prekė skirta prekybai, o ne asmeniniam lagaminui, reikia žiūrėti į etiketes, galiojimo laiką ir partijas. Čia „kažkada vežėme“ neveikia.

Ar kvepalai, dažai ir aerosoliai gali važiuoti paprastu furgonu?

Gali, bet ne visada „paprastu“ būdu. Kvepalai, tirpikliai, dažai, klijai ir aerosoliai dažnai turi degumo savybių, todėl patenka į ADR taisykles. Reikia SDS saugos duomenų lapo, UN numerio, pakavimo klasės ir kartais specialių žymėjimų. Jei vairuotojas nežino, kas furgone guli, tai jau bloga pradžia. Kartą klientas parašė „kvapūs skysčiai“, o realybėje buvo degūs mišiniai. Tada nebejuokinga, nes tai jau ne popierizmas, o saugumas.

Kas nutinka, jei siunčiu elektroniką su ličio baterijomis?

Elektronika su ličio baterijomis nėra automatiškai draudžiama, bet reikia žinoti, kokios baterijos ir kaip jos įmontuotos. Telefonai, planšetės, įrankiai, atsarginės baterijos – viskas skiriasi. Dažnai prašomas MSDS/SDS lapas, UN3480 arba UN3481 informacija, pakavimo reikalavimai. Jei baterijos pažeistos ar per krautos, vežėjas gali atsisakyti. Aš mačiau, kaip pigi siunta į Southamptoną sustojo tik dėl to, kad niekas neturėjo baterijų specifikacijos. Popierius mažas, o sustabdo viską.

Ar tekstilė, avalynė ir namų apyvokos prekės yra „saugios“?

Dažniausiai tai lengvesnės prekės, bet „lengvesnės“ nereiškia be taisyklių. Tekstilei svarbi sudėtis, kilmė, etiketės, kartais antidempingo muito rizika. Avalynei – medžiagos ir kilmės deklaravimas. Namų apyvokos prekės su medine pakuote, metalu ar plastiku taip pat turi savo niuansų. Jei siunčiate į JK rinką komerciškai, reikia galvoti ne tik apie pervežimą, bet ir apie pardavimo reikalavimus. Kitaip gavėjas gali gauti krovinį, bet parduoti jo negalėti. Nepatogu, bet tiesa.

Praktika: ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę ir ko iš tiesų bijo vežėjai?

Kodėl vežėjas kartais atsisako krovinio, nors atrodo nieko ypatingo?

Nes vežėjas mato ne tik jūsų vieną siuntą. Jis žino, kad Doveris, Calais, Folkestone ar Felixstowe gali sugauti tikrinimą, o blogi dokumentai reiškia laukimą, baudas ir piktus klientus. Kartais atsisakoma ne todėl, kad prekė nelegali, o todėl, kad siuntėjas negali parodyti SDS, muito kodo ar tikslaus aprašymo. Vežėjai taip pat turi draudimus ir sutartis. Jei krovinys per daug miglotas, geresnis vežėjas pasakys „ne“ anksčiau, negu visiems iškils problema.

Ar pigus pervežimas į Londoną dažnai reiškia mažiau dokumentų?

Dažnai taip, ir čia reikia būti atsargiam. Yra įmonių, kurios parduoda labai pigią siuntą, dokumentų neklausia, o tada klientas moka dvigubai – sandėliavimu, muitinės vėlavimu ar papildomais mokesčiais. Kaina nėra vienintelis rodiklis. Jei pervežėjas neklausia, kas yra krovinys, tai ne rūpestis, o raudona vėliava. Normalus vežėjas klausia, nes jam vėliau teks atsakyti. Pigiausias variantas kartais būna brangiausias, kai krovinys stovi ir niekas nežino, ką su juo daryti.

Kiek laiko trunka pervežimas Lietuva–Jungtinė Karalystė dabar?

Jei dokumentai tvarkingi, tranzitas Lietuva–JK dažniausiai trunka apie 3–7 darbo dienas, priklausomai nuo maršruto. FTL gali būti greitesnis, grupinis krovinys lėtesnis, nes renkami kiti kroviniai. Kelias per Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją ir keltą arba tunelį gali turėti savo eiles. Po švenčių, audrų ar muitinės patikrinimų laikas išsitempia. Aš visada žadėčiau ne „tiksliai trečiadienį“, o realų langą. Klientai nemėgsta netikslumo, bet dar mažiau jie mėgsta melą.

Kur dažniausiai stringa krovinys – Vilniuje, Kalė, Dovyryje ar Birmingame?

Dažniausiai stringa ne fiziškai kelyje, o dokumentuose prieš sieną arba muitinės sistemoje. Doveris, Calais ir Folkestone yra vietos, kur klaidos išlenda, bet priežastis dažniausiai gimsta sandėlyje. Birmingamas, Londonas ar Manchesteris pajunta problemą tada, kai gavėjas laukia iškrovimo, o krovinys dar tik aiškinasi statusą. Kartais net pagalvoju apie tą kavą Dovyrio aikštelėje, kur visi stovi ir žiūri į telefonus. Jei dokumentai geri, kelias būna nuobodus. O nuobodumas logistikoje yra gerai.

Ką daryti, jeigu JK pirkėjas sako „vežk, susitvarkysim vietoj“?

Labai atsargiai. Pirmiausia reikia žinoti, kas bus importuotojas, kas turės GB EORI, kas mokės muitus ir PVM, ir kokios Incoterms sąlygos. Jei pirkėjas sako „susitvarkysim“, bet neduoda duomenų, tai nėra planas. DAP, DDP, EXW – šitie žodžiai kainuoja pinigus. Jei sutarimas neryškus, vėliau visi rodo pirštu į kitą. Aš tokiu atveju prašau raštu patvirtintų sąlygų prieš pakrovimą. Jei žmogus vengia parašyti, tai dažniausiai blogas ženklas.

Draudimai, leidimai ir smulkmenos, apie kurias visi prisimena per vėlai

Ar alkoholis, tabakas ir dovanos turi specialias taisykles?

Taip, alkoholis ir tabakas yra akcizinės prekės, todėl čia žaidimas visai kitas. Komerciniam gabenimui reikia akcizo tvarkos, leidimų ir tikslaus deklaravimo. Dovanos asmeniniam naudojimui gali būti paprasčiau, bet jei jos kartojasi, atrodo kaip pardavimas. JK muitinė žiūri į kiekį, vertę, siuntimų dažnumą ir paskirtį. Jei kas nors siunčia „dovanų“ kas savaitę, tai jau ne dovana, o verslo modelis be popierių. O modeliai be popierių greitai tampa brangūs.

Ar vaistai, medicinos priemonės ir papildai yra tas pats?

Ne, ir čia negalima painioti. Vaistai, medicinos priemonės, maisto papildai ir kosmetika turi skirtingus reikalavimus. Kai kurioms prekėms gali būti svarbi MHRA registracija, naudojimo paskirtis, sudėtis, dozavimas ar ženklinimas. Jei prekė teigia gydanti ligą, ji jau gali būti vertinama griežčiau. Aš pats nesu reguliavimo advokatas, todėl tokius krovinius visada nukreipiu tikrinti specialistui. Geriau praleisti dieną dokumentams nei mėnesį aiškintis, kodėl krovinys sulaikytas.

Ar medinė pakuotė, padėklai ir dėžės gali sustabdyti krovinį?

Taip, gali, ir tai viena tų smulkmenų, kurią visi pamato per vėlai. Medinė pakuotė, padėklai, atramos ir dėžės dažniausiai turi atitikti ISPM 15 reikalavimus: būti apdoroti ir pažymėti. Jei ant padėklo nėra žymės, lukšta žievė arba pakuočių būklė bloga, tikrinimas gali sustabdyti siuntą. Tai ypač aktualu grupiniams kroviniams, kur vienas netvarkingas padėklas kelia klausimų visam furgonui. Paprastas sprendimas – naudoti tvarkingus, pažymėtus padėklus nuo pradžių.

Ar grąžinamos prekės iš JK atgal į Lietuvą važiuoja lengviau?

Kartais važiuoja lengviau, bet tik jei galima įrodyti, kad tai tos pačios prekės grįžta. Reikia ankstesnės eksporto informacijos, sąskaitų, CMR, grąžinimo priežasties ir kartais remonto dokumentų. Jei prekė buvo parduota JK pirkėjui ir dabar grįžta kaip brokas, procesas skiriasi nuo paprasto importo. Grąžinamų prekių lengvata nėra automatinis mygtukas. Ji veikia, kai turite įrodymus. Be įrodymų muitinė gali matyti ne grąžinimą, o naują prekių srautą.

Ar verta gabenti prekes į Jungtinę Karalystę DDP sąlygomis?

DDP gali būti patogus pirkėjui, nes pardavėjas tvarko pristatymą, muitus ir PVM. Bet pardavėjui tai reiškia didelę atsakomybę. Reikia žinoti mokesčius, brokerius, JK PVM taisykles ir realias išlaidas. Jei sąskaitoje klaidingas kodas, DDP tampa brangus eksperimentas. Aš DDP rekomenduoju tik tada, kai pardavėjas tikrai supranta, ką parduoda ir kam. Kitaip geriau rinktis DAP arba aiškiai pasakyti klientui: tu tvarkai importą, aš tvarkau transportą.

Išvada

Taigi, atsakymas į „Ar galima gabenti visas prekes į Jungtinę Karalystę?“ yra: galima daug ką, bet ne viską ir ne be taisyklių. Svarbiausia – prekės pobūdis, muito kodas, dokumentai, EORI, importo PVM, galimi leidimai ir tai, ar krovinys komercinis. Jei viskas paruošta prieš pakrovimą, kelias į Londoną, Birmingamą, Mančesterį ar Glazgą tampa kur kas ramesnis. Jei popieriai „kažkaip bus“, tada jau prasideda ta dalis, kurios niekas nemėgsta.