Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien?

Kasdien girdžiu tą patį klausimą iš verslo partnerių ir pavienių siuntėjų: ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien iš Lietuvos vis dar įmanomas? Nuo Brexit’o viskas pasikeitė, ir tas „sovetinis“ laisvas įvažiavimas į šalį baigėsi. Dabar vargu ar kas nors pasakys, kad tai paprasta. Tačiau su dvidešimt metų patirtimi šioje srityje galiu tvirtai sakyt – veža, ir veža daug. Bet efektyvumas čia nebe tas pats, kas buvo anksčiau. Kartais tai atrodo chaotiška, reikalauja daugiau nervų nei pačio vairavimo, tačiau rinka prisiderino. Svarbiausia suprasti, kas vyksta užkulisiuose, o ne tik žiūrėti į kainą internete. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien? Taip, jei žinai, su kuo kalbi.

Kaip tai iš tikrųjų veikia ir kiek laiko trunka

Kiek laiko praeina, kol siunta pasiekia gavėją Anglijoje?

Nemanau, kad kas nors gali pasakyti tikslią valandą, nes viskas priklauso nuo to, kiek laiko praleisite pasienio punkte. Įprastas variantas, jei viskas gerai su dokumentais, yra 2–3 darbo dienos iki vartotojo durų arba sandėlio. Tačiau jei įsiterpia Brexit’o procedūros arba vairuotojas pavėluoja į keltą, tuomet terminai pasislenka į penkias dienas. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien tokiu atveju? O taip, bet ne tokiu greičiu, kokiais nors svajoti „DHL“ standartais. Be to, Anglija didelė – atvežti į Londoną tai viena, o į šiaurės Škotiją visai kita.

Ar iš tiesų vyksta kasdieniniai išvykimai?

Stengiamės, kad krovininiai automobiliai važiuotų kiekvieną dieną, tačiau realybėje kartos trūksta, jei nėra pakankamai krovinių viename rajone. Nevykčius siųsti tuščią furgona – tai prarastis, todėl kartais susideda grupiniai kroviniai, kuriuos renka dvi dienas. Didelės firmos, turinčios savus parkus, gali girsis kasdieniniais reisais, bet mažesniį vežėją tai gali ir suknisoti. Geriau klausti apie konkrečią dieną, o ne remtis abstrakčiais grafikais. Taigi, ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien vyksta mažosioms firmoms? Kartais ne, tenka laukti.

Kur dažniausiai užstringa siuntos?

Dažniausiai problema pasidaro tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos (jei važiuojama tranzitu) arba tiesiaisiais Anglijos užkardais Dover’iuje arba Folkestone’u. Ten muitinės sistemos rodo klaidas, vairuotojai nemoka įsidėti kodų, ir susidaro spūstys. Maždaug prieš mėnesį turėjau atvejį, kai vairuotojas tiesiog „prijovė“ dokumentus skaitmeniniu būdu, kurie nebuvo įkeliami teisingai. Dėl to visa eilė stovėjo šešias valandas. Tokiu momentu visiškai nėra kalbos apie greitumą.

Ar galima pasikliauti terminu, kad rytoj bus ten?

Nedarykite to, jei jums tai vitalu. Jei tai yra svarbi konferencija ar vestuvių suknelė, geriau siųskite savaitę prieš. Pažaduoti „rytoj“ šioje srityje yra labai rizikinga. Geopolitika, oro sąlygos Lamanše arba net policijos patikros gali viską sustabdyti. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien, jei reikia garantijų? Čia garantijų beveik nėra, yra tik tikimybės, kurios yra aukštos, bet ne 100 proc.

Kaip pasirinkti maršrutą – per keltą ar per tunelį?

Tuneliu (Eurotunnel) pravažiuoti greičiau, nes ten nereikia išlipti iš mašinos, o tranzitas trunka 35 minutes. Tačiau ten griežtesni muitinės reikalavimai dėl migrantų kontrolės. Keltai (pvz., iš Kalė ar Diunkerkės) lėtesni, bet kartais pigesni ir mažiau „šnipinėjimo“. Didelės transporto kompanijos dažnai renkasi keltą dėl vairuotojų poilsių reguliavimo, nors tunelis atrodo logiškesnis greičiui. Asmeniškai aš dažniau linkstu į keltą, nes ten mašina gali „pailsėti“.

Ar diena pasikeičia, jei siunčiate į atokius kaimus?

Žinoma, Anglijoje keliai nebūtinai tokie kaip M1 arba M4 autostradose. Jei siunčiate į Cornwall arba Velsą kalnuotomis vietovėmis, kur vairuotojui tenka važiuoti siaurais keliais, terminas gali prailgti dar vieną dieną. Ten dar reikia laiko rasti vietą apsisukti sunkvežimiui, kas kartais būna tikra drama.

Dokumentai ir muitinės problemos (kurios keliauja galvą)

Kokius dokumentus būtinai reikia pildyti?

Beveik visada reikalingas prekybinis sfaktūra (Commercial Invoice) ir pakavimo sąrašas (Packing List). Be jų neišvažiuosite net iš Lietuvos sandėlio. Turiu omenyje, kad dokumentai turi būti anglų kalba, o prekės kodai (HS kodai) nurodyti tiksliai. Jei pastebiu, kad kodas „šaiposi“ nuo realios prekės, aš nedelsiant sustabdau siuntą, bus tikrai didelė bauda Anglijoje.

Ar reikalingas EORI kodas kiekvienam?

Taip, tiek siuntėjui iš Lietuvos, tiek gavėjui Anglijoje privalo būti EORI numeris (GB pradžios). Nedaug kas žino, kad be jo siunta gali būti konfiskuojama arba siuntėjui teks mokėti didelius rinkimus, kad ją gautų atgal. Atminkite – tai ne tas pats kas PVM mokėtojo kodas, tai visai kita byla su muitinėmis.

Kas daryti, jei gavėjas neturi EORI kodo?

Tuomet situacija tampa baisi. Kartais galima naudoti tarpininko (customs agento) kodą, bet tai papildomi pinigai ir laukimas. Patariau visada patikrinti išanksto, kol pildote užsakymą. Jei jis neduoda kodo, geriau nebešiųsk nieko, nes tas ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien taps jums tik nuostoliu. Gavėjas turėtų tai susitvarkyti per 24 valandas, bet britai kartais jaučiaosi pernelyg saugūs ir vėluoja.

Ar galima siųsti dovanas be mokesčių?

Galima, jei vertė mažesnė nei 39 svarų sterlingų (arba maždaug tiek, jie keičia tas ribas). Tačiau jei siunčiate telefoną ar drabužius, kurių vertė aiškiai didesnė, gavėjas turės sumokėti PVM ir veryte ( muito mokestį). Nereguliariai klientai apie tai visai pamiršta ir vėliau keikia vežėjus, nors tai valstybės politika, ne mūsų kaltė.

Kaip elgtis su maisto produktais?

Čia esame labai ant plono ledo. Po Brexit’o maisto produktų importas tapas košmaru dėl veterinarijos reikalavimų. Margarino, kiaulienos arba certain sūrių siuntimas be specialių sertifikatų yra uždraustas. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien tokiu atveju? Ne jis, o tiesiog neįmanomas legaliai. Buvau atvejų, kai ką tik nupirkti keptužiai sugrįždavo atgal į Lietuvą po trijų mėnesių. (nors tiksliau jie buvo sunaikinti).

Ar dėl dokumentų gali būti baudų?

O kaip. Anglijos muitinė (HMRC) yra griežta. Jei sfaktūroje nurodėte „drabužiai“, o viduje yra „elektros prekės“, tai bus laikoma melage. Baudos prasideda nuo 250 svarų, bet gali siekti tūkstančius. Geriau leisti 30 minučių ir parašyti viską sąžiningai.

Kainos ir paslėpti išlaidos

Nuo ko priklauso kaina?

Pirmiausia nuo svorio ir tūrio, tai aišku. Bet dar labai priklauso nuo degalų kainos, kuri šokinėja kaip nori, ir nuo euro kurso. Taip pat didelės įtakos turi „piko“ sezonai – prieš Kalėdas arba rugsėjo mėnesį, kai visi grįžta iš atostogų. Nustebau, kai prieš savaitę kaina šoko 15 proc. vos per naktį, todėl sakyti fiksuotą kainą už mėnesį į priekį beveik neįmanoma.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių Anglijoje?

Dažnai klientai mano, kad sumokėję už vežimą Lietuvoje, jie nieko daugiau nebebus skolingi. Deja, Anglijoje gavėjas turi sumokėti Import VAT (PVM) ir galbūt Verytą (muitą). Kurjeriai arba logistikos partneriai tą sumą surenka iš gavėjo prieš išduodant siuntą. Tai nėra paslėpta mokesčio rūšis, bet daugelis apie tai pamiršta.

Ar pigiau siųsti dalinį krovinią pilnu?

Jeigu turite 2 europalus, tai neapsimoka kviesti pilną furgoną. Čia tinka grupiniai kroviniai (part loads). Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien su grupiniais krovinais? Jis efektyvus kainos atžvilgiu, bet lėtesnis, nes reikia surinkti mašiną įvairiems klientams. Jei skubate, mokėsite už pilną vietą, nors ji tuščia.

Kiek maždaug kainuoja viena padėkla į Londoną?

Stengiuis nevardinti konkurencių, bet vidutiniškai dabar tai kaina svyruoja nuo 120 iki 200 eurų priklausomai nuo kurjerio. Tačiau tai tik pristatymas iki durų, ne įleidimas į patalpą, jei reikia keltų. Apie tai reikia kalbėti atskirai, o man kartais atrodo, kad klientai tikisi, kad vairuotojas dar ir baldus surinks.

Ar verta imti draudimą?

Kiekvieną kartą sakau – taip. Nors man atrodė, kad aš gerai įpakavau savo seną tėvo sofą, ji vis tiek nukrito ir subraižyta per staigų stabdymą. Be draudimo gausite tik 10-20 svarų kompensaciją pagal konvenciją. Tas ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien tampa beviltiškas, jei praradote brangų daiktą dėl 5 eurų taupymo.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų?

Vienos firmos vežia savo mašinomis ir jas prižiūri, kitos perkelia užsakymus po 5 kartus per kitus subrangovus. Kiekviena grandis prideda savo maržą. Pigiausia paprastai būna tiesiogiai iš vežėjo, bet ten ir aptarnavimas gali būti „toks, koks yra“. Mašinas turi matyti savo akimis.

Sudėtingos situacijos ir patirties istorijos

Kas nutinka, jei siunta sugenda kelyje?

Tarkime tiesiai, tai blogiausias galimas scenarijus. Vieną kartą mus užklojo traukinys Belgijoje (ne mūsų kaltė), ir kelia įvairios bukmės į Londoną sugavo vandenį. Reikėjo laukti tyrimų, insurance check’o. Visas procesas užtruko mėnesį. Klientas butoc be proto, bet mes padarėme viską, kas galėjome. Toks yra gyvenimas ant kelių.

Ar dažnai dingsta siuntos?

Sistemos stebi visas mašinas GPS, taigi „dingti“ tikrai sunku. Tačiau jos gali būti nukreiptos į neteisingą sandėlį dėl etiketės klaidos. Buvo atvejis, kai dėl blogai nuprintintos adreso etiketės (vienas skaičius sumaišytas) paštas kelias savaites vaikščiojo po Birmingham’ą. Surado tik dėl gero vairuotojo akylumo.

Kas vyksta, jei vairuotojas susirga?

Tai nebe joks retas dalykas po pandemijos. Jei vairuotojas suserga Lenkijoje, krovinys stovi. Tada turi įsijungti vietinė pagalba ir rasti naują vairuotoją, kuris perimtų mašiną. Tai laiko pinigai. Deja, sveikatos negalima užtikrinti 100 proc., nors ir reikalaujame sertifikatų.

Ar saugu siųsti brangius elektroninius daiktus?

Taip, bet jie turi būti tinkamai pakuojami – antistatinės medžiagos, putojantis plastikas. Be to, būtinai praneškite apie tai iš anksto, nes tokius krovinius reikia įterpti į specialų sąrašą. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien juos? Taip, bet jie daugiau dėmesio pritraukia vagims per perėjimo stoteles, tais reikia būti atsargiam.

Kaip elgtis, jei klientas atsisako priimti siuntą?

Tai baisiausia. Anglijoje saugojimo mokesčiai (storage charges) yra astronominiai. Po 5 dienų jie gali viršyti siuntos vertę. Jei gavėjas neatsako į skambučius, siunta dažnai išsiunčiama atgal arba sunaikinama. Nereikia siųsti į tuščius adresus arba žmonėms, kurie nebegyvena ten (tai tikras atvejis buvo).

Ar galima kažką pasiderėti dėl kainos?

Jei vežate reguliariai pvz. kas savaitę, taip, galima sutarti fiksuotą tarifą. Bet jei tai vienkartinis siuntimas, kainos yra „kietos“, nes nerais kas svoris ir kur reikia važiuoti. Mažos firminus netgi apvainikuodavo bandydami derėtis dėl benzino kainos, kuri jau ir taip be pelno.

Ilgalaikis bendradarbiavimas ir ateitis

Ką daryti, jei noriu siųsti kas savaitę?

Susirašykite sutartį su fiksuota eilute. Tai leis jums tiksliai suplanuoti biudžetą. Jums bus paskirtas vadybininkas, kuris žinos jūsų specifiką. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien tokiu atveju? Tada jis tampa tikrai efektyvus, nes mašina gali būti rezervuojama iš anksto be streso.

Kaip pasirinkti patikimą partnerį?

Nekalbėkite tik su pardavėjais, paklauskite vadybininkų ar technikų. Patikimas partneris atsakys į telefoną, net kai pasaulyje chaosas. Jei jie nieko nesako apie muitines arba vengia atsakyt į klausimus apie draudimą – bėkite.

Ar keičiasi legislacija Anglijoje?

Constantly, kasmet kas naujo. Nuo 2024 metų kai kurios naujos taisyklės dėl maisto ir gyvūnų produkų vėl pasikeitė. Turiu prisipažint, aš pats visai nevisada susitvarkau su naujienomis iškart, tenka skaityti naujienas. Tai reiškia, kad ir jūs turite būti budrumi.

Ar verta siųsti atgal iš Anglijos į Lietuvą?

Taip, kryptys abi pusės. Anglijoje daug Lietuvių grįžta su butais daiktų. Ten procesas panašus, tik Lietuvos muitinė kartais griežtesnė, kai tikrina, kas atkeliauja iš „turtingos“ šalies. (ypaš jei tai naudoti automobiliai).

Kas daryti, jei noru išsiųsti padargus ar mašiną?

Tai jau kita kategorija – rORO arba keltai. Reikės ypatingos draudimo polisės ir techninės apžiūros dokumentų. Negalima tiesiog įmesti į furgoną, nors kai kas bando… Ir tai baigiasi baudomis.

Klausimas apie „green“ logistiką – ar tai ateis?

Daug kalbamų apie elektrinius sunkvežimius, tačiau tokiu atstumu į Angliją tai kol kas sunku įsivaizduoti. Vienintelė „žalia“ galimybė yra geležinkelis, bet jis suvežia tik iki didmiesčių terminalų. O paskui vis tiek reikia vilkiko.

Kokios išvados patirties apibendrinimui

Apibendrinant šią ilgą kalbą, galima pasakyti viena – logistika yra gyvas organizmas, kuris nuolat kinta. Ar efektyvus siuntinių transportavimas į Angliją kasdien? Tikrai taip, jei pasiruošę profesionaliai ir turite kantrybės. Nėra tobulo pasaulio, be spūsčių ar klaidų, bet sistema sugeba aptarnauti tūkstančius krovinių. Raskite patikimą žmogų, su kuriuo galima tiesiog paprašyti padėti, o ne tik užpildyti formą. Tada ir Jūsų versliks su Anglija bus sklandesnė, net jei kartais kainos ir terminai šokinėja. Būkite ramūs, viskas išsiruoš.