Ar efektyvus logistikos procesas į Londoną?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo pasisekusių, kaip iš knygos, kelių iki tų, kuriuos norėčiau pamiršti. Dažnai klientai klausia, ar efektyvus logistikos procesas į Londoną įmanomas dabar, po visų tų susikūčių su Brexit'ą ir kainų šuolių? Tiesiškai sakant – taip, bet jis nėra toks paprastas kaip anksčiau. Anksčiau užkrovėte ir važiavote, o dabar reikia galvoti apie deklaracijas, kvotas ir vairuotojų poilsį. Tačiau jei viską suplanuojate protingai, prekės pasiekia britų sostinę gan greitai. Tik svarbu neišsigąsti biurokratijos ir rasti žmones, kurie tikrai išmano tą rinką, o ne tiesiog pažada vėją.

Kainos ir pinigai – ką tikėtis?

Kiek dabar kainuoja krovinių gabenimas į Londoną?

Kainos šiais laikais šokinėja kaip kiškiai, sunku užtikrinti stabilumą. Viskas priklauso nuo degalų kainos ir euro kursų, kurie keičiasi kasdien. Paprastai pilnas sunkvežimis iš Lietuvos į Londoną kainuoja nuo 1,2 tūkst. eurų, gali būti ir brangiau, jei reikia ypatingos priežiūros. Reikia įvertinti, kad Londonas ne pati pigiausia vieta, ir ULEZ zona ten kažką supyks. Taigi, jei kas jums pasako, kad gabenimas kainuos šimtą litų – tikrai meluoja arba kalba apie dokumentų siuntimą paštu.

Ar verta laukti pigesnio krovinio?

Mano praktika rodo, kad taupant ant logistikos, galima prarasti daugiau nei sutaupyta. Kartas nuo karto pasitaiko situacijų, kai klientas renkasi ne patikimą pervežėją, o pigiausią rinkoje. Viena kartą turėjome atvejį, kai pigus pervežėjas tiesiog "dingo" su kroviniu trims dienams. Vairuotojas nuvažiavo pailsėti į neleistiną vietą ir buvo baudžiamas. Efektyvus logistikos procesas į Londoną tokiu būdu sužlungsta staigiai. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet būti ramu, kad prekės atvyks.

O kai turiu tik keletą padėklų?

Tas yra dažniausias klausimas – smulkmenoms paims brangiau. Jei turite tik dvi pakes ar vieną padėklą, teks ieškoti dalinio krovinio (groupage) variantų. Tai paprasčiausiai brangiau, nes sunkvežimį turi dalintis su kitais. Bet čia jau nieko nepadarysi – logistika yra apie mastelį. Kartais galiu pasiūlyti sujungti su kitu mano klientu, važiujančiu ten pat, tada pavyksta nupustukti kainą.

Ar mokesčiai už uostą įskaičiuoti?

Dabar dažniausiai kainos pateikiamos be uosto mokesčių, tai svarbu klausti. Vairuotojai dažnai neturi grynųjų pinigų ar kortelių, kurios veiktų Anglijoje. Tuomet tenka mums, kaip tarpininkams, viską apmokėti iš anksto. Jei užmiršite paprašyti apie šias išlaidas, gale gali būti nemalonus staigmenas. Uosto mokestis (Port health charges) gali būti gan solidus, ypač jei gabenate maisto produktus.

Ką daryti, jei kaina per aukšta?

Pabandykite derėtis, bet ne per daug. Kartais tiesiog reikia pasakyti – „tu per brangu“, ir tada brookeris gali atsižvalgyti. Tačiau atminkite, kad tam tikrų išlaidų, kaip kuras ar maitinimas, niekas nepanaikins. Geriausia prašyti detalią sąskaitą, kur matytumėte, iš ko susideda kaina. Tuomet matysite, ar tai tik pelnas, ar realios išlaidos.

Dokumentai ir muitinė – naktinis maras?

Kas tie EORI numeriai ir kodė jie reikalingi?

Be EORI numerio niekur negalėsite nueiti, tai kaip pasas jums, o įmonei – privalomas kodas. Be jo muitinė Londone neišleis jūsų prekių. Kartais įmonės mano, kad jei mažas kiekis, tai nereikia, bet veltui. Užsienio prekybos identifikavimo numerį reikia užregistruoti iš anksto. Procesas vyksta internetu, bet užtrunka kelias dienas, tai nedelskite paskutinę sekundę.

Ar sunku gauti T1 dokumentą?

T1 dokumentas yra būtent tas, kuris leidžia prekėms keliauti per Europą be muitų iki pat anglų krantų. Jį užpildo vairuotojas arba brokeris Lietuvoje. Esą, viskas vyksta elektroninėje sistemoje NCTS. Kartais sistemos užstringa, vairuotojas nesugesta prisijungti prie "transito" ir tenka stovėti pasienyje. Bet dažniausiai, jei vairuotojas patirtas, jis tai sužino per 15 minučių.

Kas daryti, jei klaidingai užpildome blanką?

O tai jau didelė bėda, tuomet prasideda nemalonumai. Muitininkai Londono Docklands arba Felixstowe labai griežtai tikrina duomenis. Jei svorio ar prekės kodas (HS kodas) neatitinka, gali būti bauda. Kai klaida maža, kartais pavyksta kalbėtis ir ištaisyti vietoje. Tačiau jei tai maisto produktai be sertifikatų, gali būti, kad prekę tiesiog sugrąžins atgal arba sudegins. Tada visai nekalbame apie tai, kad efektyvus logistikos procesas į Londoną bus sužlugdytas.

Ar visada reikalingas eksporto deklaravimas?

Taip, beveik visada, jei prekės keliauja už ES ribų. Nors kai kuriems mažiems siuntiniams gali būti išimčių, bet verslui geriau tai padaryti. Tai liudija, kad prekės išvyko iš Lietuvos legaliai. Be to, jei vėliau reikės grąžinti prekę ar taikyti PVM atgal, be šio dokumento niekas nebus padaryta. Muitinė mums visada klausia, kur tas išėjimas.

Kas tie "sanitariniai sertifikatai"?

Jei vežate maistą, tai jums tai pažodžiui iškels aukštyn kojomis. Britai dabar labai griežtai tikrina gyvūninės kilmės produktus. Reikia sveikatos sertifikatų iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo vežti kefyą be popierių... mes jo neįleisom. Negi nežinojau, kas bus? Geriau iškarto pasakyti, kad be CHED-A (Common Health Entry Document) niekas nepraeis.

Kelionės ypatumai ir maršrutai

Koks geriausias maršrutas – pro Eurotunelį ar keltu?

Mano asmeninis nuomonė (ir dauguma vairuotojų sutiktų) – Eurotunelis. Greičiau, tik 35 minutės po vandeniu, o ne valandų laukimas keltuose. Tačiau jis brangnesnis ir tenka daugiau ruoštis. Keltai gali būti pigesni, bet jei jūra audringa, vėluosite. Be to, vairuotojai dažniau mėgsta keltus, nes gali pavalgyti ir užmigti, kas svarbu po 4,5 valandų vairo.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Londoną?

Londonas yra košmara vairuotojui, tiesiog tiesiog. Ten yra ULEZ zonos, kurios uždraudžia senus sunkvežimius, o užkėlimas tenka sumokėti. Be to, M25 žiedas dažnai tampa parkingu, ir vairuotojas praleidžia ten savo poilsio laiką. Jei jis praleidžia poilsį spūstyje, vėliau negali važiuoti toliau. Todėl daugelis nori iškrauti Sandridge arba netoli miesto, o ne centre.

Ar galima važiuoti pro centrą?

Tikrai nerekomenduoju, nebent tai būtina. Už LCC (London Congestion Charge) ir ULEZ (Ultra Low Emission Zone) reikia sumokėti milijoną monetų (iš tikrųjų apie 100-200 svarų per dieną). Didesniems sunkvežimiams dar yra "LEZ" zona. Kartais vairuotojai sumaišo kvietimus ir gauna baudas paštu po mėnesio. Geriau iškarto sužinoti, ar jūsų transporto priemonė atitinka standartus.

Kiek laiko trunka nuvežti prekes į sandėlį?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas nuo pakrovimo Lietuvoje, jei nėra didelių spūsčių. Bet jei reikia iškrauti tiesiogiai centre arba "White City" rajone, pridėkite dar dieną ar puse. Iškrovimą tenka derinti su griežtais laiko intervalais. Jei vėluoji 15 minučių, gali nebegauti vietos. Efektyvus logistikos procesas į Londoną labai priklauso nuo to, koks tikslaus laikas tarpininkui.

Ar dažnai sustoja policija?

Anglijoje policija ir "Driver and Vehicle Standards Agency" (DVSA) labai aktyvūs. Jie sustoja sunkvežimus ir tikrina, ar vairuotojas neperdarbo, ar krovimas saugus. Kartais jie neturiškai tikrina, ar prekės atitinka deklaraciją. Ypatingai dažnai tikrina maistą. Jei vairuotojas neblaivus arba viršijo laiką – automatiškai bauda ir stovėjimas. Tai gali užtrukti ir dieną.

Rizikos ir problemos – kas blogiausio gali nutikti?

Kas nutinka, jei vairuotojas susirgo?

Tai reali problema, nes dėl pandemijos taisyklių (nors jos ir švelnintos) vis dar gali būti apribojimų. Vairuotojui reikės izoliuotis, o sunkvežimis stovės. Kartas nuo kato mes turime rasti užpildą iš vietos, tai brangu. Man atsitiko, kad vairuotojas užsikrėtė gripe ir praleido beveik savaitę Francūzijoje. Klientas buvo labai nepykentas, bet mes tik žmonės, ne robotai.

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Nebėra taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek nutinka. Vis dažniau tai daro ne organizuotos gaujos, o atsitiktiniai vagys, kai vairuotojas užmiega. Anglijoje stovėjimo aikštelės saugokos gerokai geresnės negu Lietuvoje, bet rizika visada yra. Todėl visada siūlau draudimą. Už pora dešimčių eurų daugiau turite ramybę.

Kas daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia reikia padaryti nuotraukas vietoje, kol vairuotojas ten yra. Tada rašome pretenziją brokeriui arba draudimo kompanijai. Negalima pasirašyti "B/L" (važtaraštio) be pastabų, jei matote pažeidimus. Vieną kartą klientas pasirašė, o paskui skambino, kad viskas sudaužyta. Ką aš jam galiu padaryti tuomet? Nieko. (Tikrai būkite atidūs).

Kodėl tokios didelės spūstys prieš Kalėdas?

O tai jau tradicija. Visi nori atvežti prekes parduotuvėms iki šventės. Tada uostai užsikemša, vairuotojai nebegali rasti vietų. Efektyvus logistikos procesas į Londoną šiuo laikotarpiu yra išbandymas nerves. Reikia planuoti krovinius bent savaite anksčiau. Jei planuojate lapkričio pabaigoje – jau vėlu.

Ar tikrai Brexit padarė tai sunkiau?

Apie šitą jau kalbėjome, bet taip, tikrai. Prieš tai buvo tiesiog "ES vidaus prekyba", buvo kvitai, o tai yra svetimšaliai reikalai. Pridėkite čia dar ir biurokratiją, kurią sukuria vietiniai brokeriai. Kartas nuo karto pasidaro įdomu – ką gi sugalvos toliau? Bet mes vis pritaikomės.

Įmonių ir klientų patirtis

Ar galiu siųsti tiesiog į privačų asmenį?

Galite, bet tai sudėtingiau dėl muitų. Privatūs asmenys dažnai nenori mokėti PVM ir importo mokesčių, kai gauna siuntinę. Reikia aiškiai pasakyti, kad gavėjas sumokės visas išlaidas pristatymo metu. Jei ne, siunta gali būti grąžinta atgal, o tai kainuos dvigubai.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Nesigykit į brangius reklaminius skelbimus. Pažiūrėkite į juos pačius – ar turi savo techniką, ar tik brokeriai? Tikrinkite atsiliepimus "Google maps" arba "Trustpilot". Be to, paklauskite, kiek jie dirba su rinka. Jei atsako, kad nuo šių metų – gerkite vandenį. Mano įmonė čia jau beveik ketvirtą dešimtį.

Ar galima stebėti kroviniu realiu laiku?

Dabar tai jau standartas, turi būti GPS sekimas. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad paskutinis metras bus tikslus. Kartais signalas dingsta uostų teritorijose arba tuneliuose. Mes stengiamės duoti atnaujinimus kas 4 valandas. Tai suteikia klientui aiškumo, kur jo prekės.

Kaip elgtis su nuklydusiu kroviniumi?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Vieną kartą vairuotojas "užkliuvo" į neteisingą adresą Birmingeme ir iškrovė prekę ne ten. Gavome paniką iš kliento. Teko siųsti kitą vairuotoją, kad paimtų atgal. Tai brangu ir beveik neįmanoma padaryti greitai. Visiškas chaosas.

Ar verta turėti ilgalaikę sutartį?

Jei siunčiate kas savaitę ar dažniau – tikrai verta. Tada galima fiksuoti kainas ir nebijoti, kad rugpjūtį ji šoks į debesį. Ilgalaikiai klientai gauna prioritetą, kai trūksta vietų. Be to, paprasčiau susitarti dėl atidėjimo mokėjimo, kas verslui labai svarbu.

Kas daryti, jei nežinou tikslaus svorio?

Nurodykite apytikslį, bet geriau daugiau, nei mažiau. Jei nurodysite 500 kg, o bus 5 tonos, sunkvežimis tiesiog neužveš. Vairuotojas gali netikėtai stovėti pasienyje ir reikalauti papildomo mokėjimo. Geriau išmatuoti viską iš anksto.

Išvada

Apibendrinant visą šitą chaosą, galiu pasakyti viena – efektyvus logistikos procesas į Londoną visiškai įmanomas, jei nepasiduoti panikai. Svarbiausia yra tvarkingi dokumentai ir sąžiningas pokalbis su savo logistiku. Nors kainos auga o keliai traukiasi, prekės vis tiek randa kelią į Londono parduotuves ir sandėlius. Būkite kantrūs, turkite kantrybės vairuotojams, o viskas gerai susirinks. Visi šie sudėtingi maršrutai tik mus daro stipresniais.