Ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją? Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tada, kai vairuotojai nešiojo šaltines su alumi per sieną, iki šiandieninių sunkvežimių su visokiais jutikliais. Žmonės visada klausia to paties, ypač kai ruošiasi gyventi užsienyje. Svarbiausia čia ne tik tai, kad keliaujame į kitą šalį, bet ir tas nerimas, kas nutiks su tavo turtu kelyje. Ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją? Mano atsakymas paprastas: jei jums svarbi ramybė, tai taip, bet viskas yra labai sudėtinga, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač dabar, kai kainos šokinėja kaip nori. Pasakysiu tiesiogai – dažnai žmonės sako, kad „man nieko nenutiks“, tačiau mano patirtis rodo, kad nutykimas neplanuojamas, o Bebreitas dar sudėtingiau situaciją su muitinės ir dokumentų eiga.

Pagrindiniai klausimai apie tai, kas būtina ir kas tikrai ne

Ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją?

Taip, be jokio abejo. Žinau, kad daugelis nori sutaupyti ir galvoja, kad „kas bus, tas bus“, tačiau kai kalbame apie krovinių pervežimą Anglijon, rizikos yra didelės. Kelyje nutinka avarijų, o Anglijoje dar ir kairysis eismas, kas vairuotojams kartais sukelia painiavas (nors jie ir pripratę). Turi būti apdraudžiami tiek patys daiktai, tiek atsakomybė. Jei kyla klausimas ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją, atsakymas visada teigiamas, nes be jo, jei kažkas dingsta ar sulūžta, gausite nulį. Net ir jei pervežate tik kelias dėžes su drabužiais, visada yra tikimybė, kad sunkvežimis gali užstrigti prie Kanalo arba, Dievo saugojimas, nukristi nuo keliuko.

Ar įstatymas privalo mane drausti?

Lietuvoje ir Anglijoje įstatymai šiek tiek skiriasi, bet bendra taisyklė tokia: transporto įmonė privalo turėti atsakomybės draudimą (CMR), tačiau jis dengia labai mažai sumą. Dažnai žmonės man sako: „o veltui gi jie veža“. Ne, ne veltui, o jų minimali atsakomybė už kilogramą gali būti vos 2 svarai arba eurai. Tarkime, vežate sofą, kuri svorio 100 kg, ir ji sugadina – gausite vos 200 eurų. Ar tai pakaks? Ne. Todėl įstatymiškai jūsų turtas neapsaugotas taip, kaip jums reikia, ir tai būtina suprasti.

Kas yra tas CMR draudimas ar jis užtenka?

CMR – tai tarptautinis vežimo konvencijos draudimas, kurį turi kiekviena garbinga pervežimo įmonė. Jis apsaugo tik nuo pervežėjo kaltės, bet ne nuo visų rizikų, pavyzdžiui, katastrofų ar nepasidariusių nelaimingų atsitikimų. Be to, kaip jau minėjau, kompensacinės sumos ten labai mažos. CMR užtenka tik tada, jei jums visiškai nerūpi, kas atsitiks su jūsų daiktais, arba jei jų vertė yra simbolinė. Mano nuomone, tai tik bazinis minimumas, kuris suteikia iliuziją, kad viskas tvarkoje, tačiau realioje situacijoje jis padės labai mažai.

Apie ką gi tiksliai galima uždrausti (ir ar verta)

Ar verta drausti senus, nenaudojamus baldus?

Čia jau smulkmena. Kai klausiate ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją, reikia pagalvoti apie kiekvieno daikto vertę. Jei vežate seną, jau suplyšusį sofa, kurį planuojate išmesti vos atvykę į Londoną, kodėl jį drausti? Draudikai taip pat vertina amžių. Jei daiktui 20 metų, jo vertė draudimo akivaizdoje bus beveik nulis. Geriau tuos pinigus išleisti geram vakarienei prieš išvykstant arba naujiems pakavimo dėžėms. Nereikia mokėti už tai, kas neturi realios vertės.

Kaip elgtis su elektronika, kai gabenamas krovinių pervežimas Anglijon?

Elektronika – tai pati pavojingiausia kategorija. Televizoriai, kompiuteriai, skalbyklės – visa tai jautri smūgiams. Čia rekomenduoju ne tik standartinį draudimą, bet ir gerai užpakuoti. Aš vieną kartą mačiau, kaip vairuotojas staigiai stabdėje prie šviesoforo Londone, ir visas stovas su televizoriais nuskriejo į sieną. Be „All risk“ (visų rizikų) draudimo čia nieko nebebus. Pasidarykite nuotraukas prieš pakavimą, turi būti aišku, kad buvo nebuvo. O dar geriau, jei galite, pasilikite originalią pakuotę.

Buitinė technika – ar ji apdraudžiama automatiškai?

Jei turite standartinį baldų draudimą, dažnai butinė technika ten nebeįeina, reikia įrašyti atskirai. Šaldytuvai, džiovyklės – tai brangūs daiktai. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad šaldytuvas įeina į bendrą sumą, tačiau sutartyje buvo parašyta „baldai be technikos“. Geriau iškarto pasidomėkite šiais niuansais, kad vėliau nebūtų nepykstant. Technika dažniau sugenda dėl vibracijos kelyje, todėl apsidrausti tikrai verta.

Taurės, servizai – kaip įvertinti jų vertę?

Porceliano ir stiklo apdraudimas yra brangesnis. Kodėl? Nes jis dažniausiai suyža. Draudikai mato aukštą riziką. Jei turite senelių paveldėtą servisą, verta jį apdrausti, tačiau reikės pateikti įrodymus (nuotraukas, įvertinimą). Be to, jei pakuosite patys, ir dėžė bus viduje suskambanti, draudikas gali atmesti išmoką sakydamas, kad blogai pakavote. Geriau patikėti profesionalais, bent jau šiuo atveju.

Ar paveikslai ir meno kūriniai turi atskirą draudimą?

Absoliučiai tai. Paveikslų vertybiniai daiktai, o standartinis draudimas juos dažnai neapima. Reikia specialios „meno kūrinių“ polisos. Dar geriau, jei tarpininkauja brokeris. Esu matęs, kaip po drėgnųjų Kento apylinkių paveikslai paplyšo – tai buvo liūdna. Jei turite ką nors brangaus, privalote tai paminėti iš anksto. Neklauskite vėliau, kodėl niekas neišmokė.

Ar dviračiai ir sodui reikmenys reikalauja dėmesio?

Dviračiai – tai keičiantis daiktas. Anglijoje jų labai daug, bet vežti juos reikia specialiai surištus. Jei tiesiog numesite į krovinių dalį, gali susidaužyti arba sugadinti kitus daiktus. Sodo technika, pavyzdžiui, vejapjovės, turi tepalų ir benzino, todėl kai kurios draudimo companijos gali atsisakyti juos vežti dėl gaisro rizikos. Visada pasidomėkite šiais smulkmenimis.

Kainos ir pinigai (kiek tai kainuoja realiai)

Kiek procentų paprastai reikia sumokėti už draudimą?

Vidutiniškai tai svyruoja nuo 1 iki 3 procentų nuo visų daiktų vertės. Atrodo mažai? Jei vežate daiktų už 10 tūkstančių eurų, tai gali būti šimtas ar trys šimtai eurų. Lyginant su viso perkraustymo kaina, kuris gali siekti tūkstantį, tai nėra taip daug. Žinau, kad visi nori sutaupyti, bet šios 100 eurų gali padėti išlipti iš situacijos, kai visa kamera su drabužiais pasiliks ant Kelno autostrados.

Ar yra kokia nors minimali draudimo suma?

Dažnai būna. Draudikai nenori žaisti su smulkmenomis, todėl gali būti nustatyta, kad minimali draudomoji suma yra, tarkime, 3000 eurų. Jei jūsų daiktai verti mažiau, gali tekti mokėti už tą minimalią sumą vis tiek. Tai nėra labai logiška mažiems perkraustymams, bet tokia verslo taisyklė. Viskas priklauso nuo to, su kuo sutarsite.

Kas ta fransizė ir kodėl ji kankina?

Fransizė (nuo lietuviškai – savikaina) tai suma, kurią turite mokėti patys, prieš gaudami draudimo išmoką. Pavyzdžiui, jei fransizė 200 eurų, o žala 300, gausite tik 100. Ji būna siejama su rizika. Kuo didesnė fransizė, tuo pigesnis draudimas. Tačiau nerekomenduoju daryti per didelės fransizės, nes didžioji dalis žalų yra nedidelės – suskilo paspirtukas, sužalojo fasadas. Geriau mokėti šiek tiek daugiau pradžioje.

Ar galima uždrausti daiktus pigiau, jei pats juos įsirašai?

Galite bandyti, bet rizikuojate. Jei įrašysite, kad jūsų sofa verta 50 eurų, o ji iš tikrųjų kainavo 500, tai ir išmokos gausite 50. Draudikai turi teisę patikrinti rinkos kainas. Geriau būti sąžiningas, bent jau su savimi. (Nors, žinau, kai kurie klientai bando nusirasti pigiausią kainą eBay, bet draudikai tai pamato).

Ką daryti, jei neturiu pirkimo čekių?

Tai dažna problema. Ką daryti, jei pirkote prieš 10 metų ir nieko nebeišlaikėte? Galite padaryti nuotraukas, surasti panašaus daikto kainą internetu ir pateikti kaip įrodymą. Draudikai dažnai eina į priekį, jei informacija logiška. Svarbiausia – nedekluoti, kad turi daiktą, kurio nėra.

Kelionės į Angliją specifika (Brexit, keliai, muitinė)

Ar po Brekšito pasikeitė kažkas dėl draudimo?

Formaliai draudimas lieka tas pats, tačiau dokumentų gausa padvigubėjo. Anksčiau buvo paprasčiau, dabar reikia deklaruoti kiekvieną daiktą muitinėje. Jei dokumentai netvarkingi, draudimas gali neveikti, nes neteisėtas krovinys. Brexit sukūrė daugiau biurokratijos, o kur biurokratija, ten ir galimybės klaidoms. Taigi, užtikrinkite, kad vairuotojas turi visus popierius.

Kas nutinka, jei sunkvežimis užstrigs prie Anglijos muitinės?

Jei dėl klaidingų dokumentų krovinys bus sulaikytas, daiktai gali sugesti arba pavėluoti. Standartinis draudimas dažniausiai nedengia „muitinės delsos“ arba sulaikymo. Yra specialios polisos, tai padengiančios, tačiau jos brangesnės. Mano patirtis rodo, kad geriau iš anksto užpildyti deklaraciją teisingai, nei vėliau spręsti problemas su draudiku, kuris sako, kad tai ne jo rizika.

Ar draudimas veikia, jei vairuotojas užsidaro iš vidaus?

Tai keistas klausimas, bet įvyksta. Jei vairuotojas pasiima raktus ir išvažiuoja (tai yba pavogia krovinį), tai jau ne nelaimingas atsitikimas, o nusikaltimas. Draudimas turi apimti ir vagystę. Tačiau patikrinkite sutartį – kartais būna punktas, kad jei vagystį įvykdo įmonės darbuotojas, draudikas gali bandyti atsisakyti atsakomybės. (Nebaigiau pasakyti, tai reikia labai griežtai patikrinti įmonės reputaciją).

Kaip atrodo procesas, kai keliaujame per Doverį ar Hullą?

Perkėlai per Lamanšą yra viena pavojingiausių vietų. Stiprus vėjas, judesys deniuose – visa tai sukelia vibraciją. Draudimas turi veikti ir jūroje. Jei laivas patiria smūgį ir kroviniai pasislenka, turėtumėte būti apsaugoti. Geriausios firmos deda papildomus juostas tarp dėžių, bet ne visada.

Ar reikia papildomo draudimo fermoje?

Anglijoje dauguma sandėlių yra privatūs. Jei jūsų daiktai laikomi sandėlylį savaitę prieš išvežant į galutinę vietovę (pvz. Birmingamą), reikalingas „sandėliavimo draudimas“. Jis skiriasi nuo transporto. Nepamirškite paklausti apie tai, jei nevykstate tiesiai į namus.

Ar draudimas apima pačią Anglijos teritoriją (pvz. Londoną)?

Taip, bet turi būti nurodyta galutinė vieta. Jei keičiate adresą jau būdamami Anglijoje, privalote pranešti. Jei vairuotojas iškrauna daiktus ne ten, kur nurodyta, ir jie dingsta, draudimas gali neveikti. Anglijoje daug vietų, kur sunkvežimis negali užeiti, todėl tenka perkrauti į mažesnį sunkvežimį – tai vadinama „transhipment“. Tai irgi turi būti įrašyta.

Baisios istorijos, nuomonės ir patirtis iš vidaus

Ar dažnai nutinka, kad dingsta kroviniai kelyje į Angliją?

Ne, nes taip dažnai nebūtų, kas liktų dirbti. Tačiau nutinka. Vieną kartą mūsų partnerio sunkvežimis buvo apiplėštas tiesiai poilsio aikštelėje Belgijoje. Dingso visa kamera su baldais. Dėl draudimo klientai gavo pinigus, bet nervų prarado daugiau. Tokios istorijos retos, bet jos įvyksta. Geriau būti pasiruošusiam blogiausiam.

Kaip atpažinti firmą, kuri nieko neapdraudž?

Klausykite, kiek jie reikalauja už draudimą. Jei sako, kad „mes turime savo draudimą, jums nereikia“, – bėkite. Tai reiškia, kad jie turi tik tą minimalų CMR. Jei jie vengia kalbėti apie išmokas arba sutartyje yra daug mažo šrifto pastraipų apie išimtis, tai blogas ženklas. Patikrinkite jų atsiliepimus internete (Google Maps arba Facebook grupėse lietuviams Anglijoje).

Ar buvote matęs, kad žmonės apgaudinėja draudimo įmones?

Žinoma, kiekvienas bando gauti daugiau. Vienas klientas teigė, kad buvo nešiojamas „Louis Vuitton“ lagaminas, o iš tiesų buvo pigi kopija iš turgaus. Kai įmonė pareikalavo nuotraukos ir serijinio numerio, istorija pasibaigė. Negalima meluoti. Draudikai turi detektyvus, kurie žino, ką tikrinti.

Kas vyksta, jei firmai bankrotuoja kelyje?

Tai blogiausias scenarijus. Jei įmonė bankrutuoja, ir jos draudimas nebegalioja, gali likti be nieko. Todėl visada rekomenduoju pasirinkti solidžią, ilgai rinkoje esančią firmą, o ne tą, kuri siūlo kainą pusiau mažesnę. Skirtumas tarp 500 ir 700 eurų nėra toks didelis, kaip rizika prarasti viską.

Techniniai dalykai ir dokumentai (svarbu, bet nuobodu)

Kokius dokumentus turiu parodyti vairuotojui?

Sąrašą daiktų (inventorių). Jis turi būti tikslus. Geriausia, jei jame nurodyta ne tik „kėdė“, bet ir „medinė valgomojo kėdė, spalva ruda“. Taip pat reikia pasirašyti perdavimo aktą. Viskas turi būti ant popieriaus. Nežinodamas 100%, bet manau, kad elektroniniai aktai taip pat galioja, jei turi elektroninę parašą.

Kiek laiko turiu laiko pranešti apie žalą?

Įstatymai sako, kad kuo greičiau, tuo geriau. Idealios situacijoje – pažymėti akte tiesiogiai iškraunant. Jei pastebėjote vėliau, turi 7 dienas (kai kuriose sutartyse gali būti mažiau). Parašykite laišką el. paštu su nuotraukomis. Nedelskite, vėliau bus per vėlu. Niekas nepasakys „ačiū“, kad pranešėte po mėnesio.

Ar reikia fotografuoti viską prieš išvežimą?

Būtina. Nufotografuokite kiekvieną vertingesnį daiktą, ypač tų, kurie turi defektus iš anksto. Jei ant stalo buvo įbrėžimas, o atvykus jų nebeliko arba atsirado naujas, įrodymai bus jūsų rankose. Tai jūsų apsauga nuo kaltinimų, kad tai buvo sena žala.

Ar galima uždrausti dalį krovinių (kai dalinis krovinių pervežimas Anglijon)?

Žinoma, tai vadinama daliniu kroviniu. Tada sumuojate tik tų daiktų vertę, kuriuos siunčiate. Tačiau atidžiau žiūrėkite, kaip jie pakraunami. Jei jūsų dėžės stumiamos gilyn su kitų žmonių daiktais, gali būti spaudimo. Užtikrinkite, kad jūsų krovinys yra atskirtas arba gerai užfiksuotas.

Ar turiu būti prisegęs daiktus pats?

Jei tai darysite patys, atsakomybė – jūsų. Jei darys įmonė, jos. Tačiau stebėkite procesą. Esu matęs, kaip vienas vairuotojas užkabinio ant viršaus ir važiavo toliau, tikėdamasis, kad nieko neapsivers. Neapsivers? Kartais apsisuka. Geriau būti vietoje ir užtikrinti, kad viskas suveržta tarpumis.

Išvados

Galiausiai, viskas susumuoja paprastai: rizika egzistuoja ir niekur nedings. Klausimas ar draudimas reikalingas perkraustant visus daiktus į Angliją neturi vieno atsakymo „taip“ ar „ne“, tai priklauso nuo to, kiek vertinate savo ramybę. Nemanau, kad reikia drausti kiekvieną seną indą, tačiau brangius daiktus būtina apsaugoti. Naudokitės sveiku protu, skaitykite sutartis (nors tai ir nuobodu), ir tikrai pasirinkite patikimą vežėją, o ne pigiausią rinkoje. Tada ir Anglijoje bus lengviau pradėti naują gyvenimą be nereikalingų rūpesčių dėl sugadintų daiktų.