Ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Išsamus vadovas ir kainos 2024 m.

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – kainos kiekvieną metą keičiasi vis kitaip. Vieną kartą važiuoji pigiai, kitą kartą kuro kainos šoką į dangų, o ir muitinės taisyklės pasikeičia taip, kad net galvas sukti. Dažniausiai klientai klausia: ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Trumpai atsakius – ne visada, tačiau tai tikrai nebe ta pigu, kaip buvo prieš dešimtmetį. Turiu omenyje, kad dabar reikia atsižvelgti ne tik į atstumą, bet ir į daugybę kitų niuansų, apie kuriuos net nenusimanei. Toliau bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, be jokių gražių dedekoracijų.

Kainos ir biudžeto planavimas

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Anglijos?

Tai vienas populiariausių klausimų, bet atsakymas visada yra „nuo...“. Jei turi tik kelių dėžių kiekį, pavyzdžiui, po studento metus, tai gali tekti nuo 300-400 eurų. Tačiau jei kalbame apie pilną namų ūkio perkraustymą iš Londono ar Mančesterio, tai skaičiai svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų, arba net daugiau. Viskas priklauso nuo tūrio, kurį užims tavo daiktai mašinoje. Turiu omenyje, kad perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą gali būti brangus, jei nesišaičiusi su tūriu ir pasirinksi blogą pasiūlymą. Reikia tiksliai susiskaičiuoti kubinius metrus, kad nenukentėtų tavo piniginė.

Ar galima rasti pigią pervežimo įmonę?

Galima, bet tai kaip lošimas rulete. Rasi „lietuvius“ socialiniuose tinkluose, kurie siūlo neįtikėtinai mažas kainos, tačiau ten dažnai slepiasi rizika. Jei kas siūlo vežti pilną mašiną už 800 eurų, tai arba jis vairuos be poilsio, arba tavo daiktai nukels į kitą klientą. Žinau tokią istoriją, kai vairuotojas paėmė avansą ir dingbe nebeatsirado. Todėl jei klausiesi, ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą, atsimink, kad pernelyg pigia paslauga dažniausiai baigiasi teisme arba nervų išsekimu. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet gauti garantiją.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Pirmiausia – kuras. Jo kaina Londone ir Lietuvoje skiriasi, o be to, mašina su pilnu kroviniu sunaudoja daugiau. Antra – užsakymo apimtis. Jei užsakai pilną mašiną (FCL), tai pigiau už kubą nei dalinį krovinią (LCL). Trečia – prieigos prie namų sąlygos. Anglijoje dažnai būna siauri gatvelės, kur sunku įvažiuoti sunkiasvorei, tada reikia mažesnės mašinos su kėbulu, kas brangiau. Na, o dabar dar ir Brexit įvedė papildomus mokesčius už muitinės deklaravimą, kurį anksčiau darydavai nemokamai (arba jo išvis nebuvo).

Ar tikrai verta kreiptis į didžiąsias firmas?

Didelės firmos turi savo privalumų – draudimas, logistika, tačiau jų kainos dažnai būna perpumpamos. Jums ten reikia sumokėti ir už vadybininko atlyginimą, ir už ofiso nuomą. Smulkios, lietuviškos ekspedijinės firmos dažnai dirba efektyviau, nes turi mažiau išlaidų. Asmeniškai aš dažniau rekomenduooti būtent šias, nes ten žmogus bendrauja tiesiogiai su savininku. Žinoma, yra ir išimčių, kai didelė firma sugeba suorganizuoti viską idealiai, bet tokie atvejai reti. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą yra rinka, kurioje smulkieji dažnai laimi.

Kodėl vienos firmos kainuoja dvigubai brangiau?

Gali būti dėl to, kad jos įtraukia visus mokesčius į kainą, tuo tarpu kitos – tik „vandenį“. Atidžiai skaityk sutartis. Jei vienoje parašyta „visos išlaidos įskaičiuotos“, o kitoje – „muitinės mokesčiai mokami atskirai“, tai skirtumas gali būti šimtais eurų. Be to, kaina priklauso nuo to, kiek laiko daiktai praleids sandėlyje. Greitieji pervežimai visada brangesni. Taigi, kai klausiate, ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą, visada klauskite, kas įeina į tą kainą – ar pakuotės, ar nešėjai, ar draudimas.

Ar kainuoja daugiau, jei važiuoju iš Londono centro?

Taip, tikrai. Londono centras yra košmaras vairuotojui. Užimtasis zonos mokestis (Congestion Charge), siauros gatvės, sunku parkuoti. Ten reikia specialių leidimų, o kartais netgi reikia perkrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę prieš pat išvykstant. Tas darbas valandų laiką. Paprastai firmos už tokias išvykimas taiko papildomą mokestį, pradedant nuo 50-100 svarų sterlingų. Taigi, jei gyveni kaimelyje už miesto, bus žymiai pigiau ir paprasčiau.

Kokia yra minimali užmokestio suma?

Dauguma firmų turi fiksuotą minimalią kainą, pradedant maždaug nuo 250-300 eurų. Net jei turi tik vieną kėdę, tau teks mokėti už mašinos išvykimą, jos sugrįžtą ir vairuotojo laiką. Tokiu atveju geriau ieškoti kelių asmenų, kurie važiuoja daliniu kroviniu, tada gali pavykti susiderėti dėl mažesnės kainos, jei tavo daiktai telpa į likusią erdvę. Tačiau tai gali ilgai užtrukti, kol surinks pilną mašiną. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą mažų kiekinių atveju dažnai nėra labai ekonomiškas vienam asmeniui.

Kelionės eiga ir laikas

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus?

Standartiškai tai trunka nuo 3 iki 5 dienų, jei tai yra tiesioginis reisas. Tačiau jei tai dalinis krovinys, gali tekti laukti savaitę ar dvi, kol vairuotojas surinks kitus keleivius. Vieną kartą buvau toje situacijoje, kai dėl vieno vėlujančio kliento visa mašina stovėjo Birmingeme tris dienas. Tokiose situacijose reikia kantrybės. Jei tau skubia, turi mokėti už prioritetinį išvežimą arba netgi individualų reisą, o tai jau brangiau.

Ar daiktai saugūs kelyje?

Turi būti saugūs, jei įmonė gerai užfiksuoją krovinių būklę prieš pakrovimą. Mes visada darome nuotraukas. Tačiau žinau atvejų, kai mašina patenka į avariją arba, blogiau atveju, užsidega. Be gero draudimo čia nieko nebebus. Todėl visada prašau parodyti draudimo polisą. Jei jie sako, kad „mes visada vežame saugiai“, bet negali parodyti dokumento, bėk nuo jų. Saugumas kelyje yra svarbiausia, nors perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą atrodo kaip paprasta procedūra.

Ar vairuotojas padės iškrauti daiktus Lietuvoje?

Priklauso nuo sutarties. Dažniausiai vairuotojas atveža ir padėtų padėti, jei turi ką nors pakelti kartu. Tačiau jis nėra krovikas, kuris dirba po aštuonias valandas. Jei turi penkias aukštus be lifto ir storus sofas, vairuotojas gali tiesiog atsisakyti tai nešti, nes jam būtų grėsmė sveikatai. Tada reikia samdyti vietinius nešėjus. Tai taip pat vienas iš dalykų, kurį reikia aptarti ankščiau, kad nesusidurtum su staigmena prieš namų duris.

Kas vyksta su daiktais per tą laiką, kai jie važiuoja?

Jei tai dalinis krovinys, jie gali būti laikomi tarpinėje bazėje Anglijoje arba Lietuvoje. Reikia užtikrinti, kad sandėlis saugus ir sausas. Esu matęs, kaip daiktai buvo laikomi po atviru dangumi, nes vienam klientui skubėjo, o kitiems nebuvo vietos po stogu. Drabužiams tai buvo katastrofa. Taigi, klausk, kur bus laikomi tavo daiktai, jei reisas nebus iš karto. Ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Galbūt ne, bet blogai sandėliuojant jis gali tapti brangus dėl sugadintų daiktų.

Ar galiu sekti, kur yra mano daiktai?

Dabartinėse firmose beveik viskas turi GPS stebėjimą. Galiu pasakyti, kur mašina yra realiu laiku. Tačiau mažos firmos kartais tiesiog skambina vairuotojui ir paklausia. Nenuostabu, jei atsakymas bus „jis kažkur prie Lenkijos sienos“. Toks preciziškumas ne visada tenkina klientus, kurie nori žinoti tikslų adresą. Bet stebėjimo sistemos kainoja pinigus, o mažos firmos taupo ant visko.

Kas daro, jei mašina sugenda?

Tai reali grėsmė. Jei sugenda sunkvežimis, reikia skubiai ieškoti pagalbos. Geros firmos turi techninį pagalbą draudime. Blogiausia, jei sugenda vairuotojo poilsio laiką, tada jis negali vairuoti, ir tavo daiktai stovi. Prieš kelerių metų turėjau atvejį, kai vairuotojas užstrigo Anglijoje dėl techninių priežiūros ir mes turėjom siųsti kitą mašiną pasiimti daiktų. Tai padidino sąskaitą dvigubai.

Anglija, Brexit ir muitinė

Ar Brexit pakeitė kažką paprastam žmogui?

Pakeitė labai daug. Anksčiau tai buvo tiesiog važiavimas, kaip per miestą. Dabar reikia užpildyti deklaracijas, net jei tave tik perkraustome. Jei turi naujų daiktų (su etiketėmis), gali tekti mokėti PVM ir muito. Mums, ekspeditoriams, tai sukuria daugiau darbo, o jums – galimų rūpesčių. Kai klausiate, ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą, atsimink, kad dabar ši procedūra reikalauja daugiau dokumentų ir laiko, kas automatiškai brangina paslaugą.

Ar reikia deklaruoti visus daiktus?

Taip, reikia. Muitininkai gali sustabdyti mašiną ir patikrinti krovinių sąrašą (paking listą). Jei sąraše parašyta „buitinė technika“, o omenyje turi tą naują 65 colių televizorių, kurį nusipirkai prieš savaitę, gali būti bauda arba mokesčiai. Geriau viską užrašyti detaliai. Nors dauguma perkraustymų iš Anglijos į Lietuvą yra iš Naujųjų narių (t.y. gyventojų), todėl mokesčių neturi būti, jei daiktai naudoti ilgiau nei 6 mėnesius. Bet tai reikia įrodyti.

Kas atsitinka, jei pamiršiu pateikti dokumentus?

Tada mašina stovi sienoje. Muitinė neleidžia praeiti, kol viskas nebus tvarkoje. Laikas – pinigas. Vairuotojas laukia, skaičiuojamos valandos. Vieną kartą klientas nesiuntė paso kopijos laiku, ir mes praradome dvi dienas. Tas vėlavimas mums kainavo apie 400 eurų, ką galiausiai užkrovė klientui į sąskaitą. Taigi, būk atidus su dokumentais.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, tik ne viską. Mėsą, pienus ir kitus gyvūninius produktus draudžiama arba labai sunku vežti dėl veterinarinių kontrolių. Vaisiai, daržovės, džiovinti maisto produktai dažniausiai galima, tačiau reikia atidžiai skaityti taisykles, nes jos keičiasi. Nebūk nusivykęs, jei muitininkas atims tą kumpio gabalėlį. Manau, geriau maistą suvalgyti ten arba nupirkti čia, kad nereikėtų galvoti apie tas kvailas taisykles.

Ar turiu mokėti už muitinės brokerio paslaugas?

Dauguma firmų įtraukia tai į kainą, tačiau ne visos. Kai kada reikia samdyti atskirą brokerį Lietuvoje, kad jis pateiktų elektroninę deklaraciją. Tai kainuoja apie 50-100 eurų. Jei įmonė sako, kad „muitinės išlaidos įskaičiuotos“, klausk, ar tai apima ir brokerį. Kartais jie paslepia tą smulkmeną, o paskui atsiranda staigmena. Perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą tampa brangesnis, kai pridedi visas šias „paslėptas“ paslaugas.

Ar reikia mokėti PVM už naudotus daiktus?

Jeigu perkraščiate savo gyvenamąją vietą (pakeistate adresą) ir daiktai buvo naudojami ilgiau nei 6 mėnesius, PVM mokėti nereikia. Tai vadinama „perkėlimo turtu“. Tačiau jei turi daug naujų daiktų, dėžių, kurios atrodo kaip parduotuvės siuntos, muitinė gali manyti, kad tai prekyba. Tada reikės mokėti 21 % PVM (arba kokia dabar yra Lietuvoje norma). Tai tikrai verta pagalvoti prieš pakuojant.

Ar sunkiau įveikti sieną po Brexit?

Dabar ten yra dvi eilės – viena Anglijos, kita Lietuvos (arba Lenkijos). Anglijoje reikia išvykti su „Exit Summary“ deklaracija. Jei to nepadarysi, gali būti bauda. Vairuotojai dažnai nusipelno dėl to, nes jie turi užpildyti daugiau popierių. Tai sukuria stresą, o stresas nėra gerai nei vairuotojui, nei kroviniui. Kartais eilės gali būti ilgesnės, ypač per šventes.

Pasiruošimas ir pakavimas

Ar pats galiu supakuoti daiktus?

Galima, bet tada draudimas galioja tik išoriniam pažeidimui. Jei viduje dėžėje susilaužysi vazą, o dėžė atrodo sveika, draudimas nieko neatsiskaitys. Firmos siūlo supakuoti už papildomą mokestį, bet tada turi pilną garantiją. Manau, brangius daiktus geriau patikėti profesionalams. O kas liečia drabužius, knygas – tai susitvarkysi pats. Nereikia mokėti už tai, ką gali padaryti nemokamai (išskyrus, jei tingi).

Kokias dėžės naudoti?

Geriausios yra standartinės judriosios dėžės. Jos tvirtos, turi dangčius. Nenaudok senų prekybos centrų dėžių, jos gali nebeišlaikyti svorio. Vieną kartą matęs, kaip klientas supakavo visus knygas į silpnas dėžes ir apačioje viskas iškrito. Buvo baisu. Paimk kokybiškas dėžes, tai investicija į tavo ramybę. Ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Ne, jei pasirūpinsi dėžėmis iš anksto (išskyrus, jas pirksi iš firmos, tai jau brangiau).

Ar reikia rūšiuoti daiktus?

Būtina. Knygos su knygom, indai su indais. Jei supiksi indus su drabužiais, indai gali susilaužyti. Be to, rūšiavimas padeda greičiau surasti dalykus naujame namuose. Nerašyk ant dėžės „bla-bla“, parašyk „Virtuvė, viryklė“. Pasakysiu iš patirties – kiekviena minutė skaičiuojama, kai vairuotojas laukia iškraunant.

Ką daryti su baldais?

Dideli baldai turi būti išmontuoti. Stalas, lova, spinta – viskas turėtų būti atskirta, jei įmanoma. Taip sutaupysi vietos mašinoje. Be to, taip mažiau tikėtina, kad baldai susižalos per važiavimą. Jei negali išmontuoti, pranešk iš anksto, kad operatorius žinotų, kiek vietos reikia. Kartais klientai sako „turiu spintą“, o omenyje turi didelę sienos spintą, kuri užima pusę mašinos.

Ar reikia ištuštinti spintas?

Taip, būtinai. Negali palikti viduje drabužių ar daiktų. Per važiavimą durys gali atsiverti ir visa turinys iškristi, o arba spinta gali sugriūti nuo svorio. Tuščia spinta lengvesnė ir saugesnė. Tą patį padaryk su komoda. Visa tai išvalyk, o drabužius sudėk į dėžes.

Ką daryti su technika?

Didelė technika (šaldytuvas, skalbyklė) turi būti išjungta ir atšildyta (šaldytuve). Vanduo turi būti nupilamas. Vienas klientas paliko vandenį akumuliatoriniame šaldytuve, ir kai mašina stovėjo šaltyje, vanduo užšalo, išsiplėtė ir sukūrė skylę. Dabar jis turi naują šaldytuvą Lietuvoje (nepirkė, tik atvežė seną, bet sugadintą). Būk atsargus.

Ar verta pirkti dėžes iš firmos?

Jei turi ką vežti tik vieną kartą, tai gali brangiai atėti. Firmos uždarbiauja ant dėžių. Galima rasti pigiau „Gumtree“ arba parduotuvėse, jei ten gyveni. Tačiau jei nori, kad viskas būtų tvarkinga ir vienodo dydžio, pirkti iš firmos yra patogiau. Tai padeda užpildyti mašiną efektyviau. Ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Priklauso nuo to, kiek moki už dėžes. Kartais tai būna beveik trečdalis sąskaitos.

Ar reikia pažymėti dėžes?

Absoliučiai taip. Kiekviena dėžė turi turėti numerį ir ką ji turi. Tarkim, „K-1“ (Knygos 1). Tada turi sąrašą, kur parašai K-1: 10 knygų. Jei dėžė dingsta (kas nutinka retai, bet nutinka), žinai, kas joje buvo. Be to, tai padeda iškraunant, kur padėti dėžę. Nesirašyk „daiktų“, tai nepadeda niekam.

Rizikos ir blogos patirtys

Kas daryti, jei kažką sulaužo?

Pirma, padaryk nuotraukas vietoje. Antra, parašyk „Defect Report“ su vairuotoju. Trečia, skambink į firmą. Nedelsk. Jei pasirašai, kad viskas tvarkoje, o paskui namuose radoi susilaužytą vazą, nebegausi nieko. Draudimo kompanijos reikalauja įrodymų iš karto. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų sprendžiamos taikiai, jei viskas užfiksuota laiku.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Ne, dėl to nereikia bijoti. Tačiau yra atvejų, kai pasitaiko vagysčių, ypač jei mašina palikta be priežiūros neapsaugotoje aikštelėje. Todėl geriausios firmos naudoja GPS ir apsaugos sistemas. Pasirink tą, kuris pasiduoda rizikai. Nenuostabu, kad kai kas sako, jog perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą yra rizikingas dalykas, jei pasikliovi kaimynu su furgonu.

Kaip atpažinti blogą įmonę?

Jei jie neduoda sutarties, jei sutartyje nėra jokių rekvizitų, jei reikalauja tik grynųjų pinigų į ranką, jei atsisako duoti draudimo poliso. Bėk. Tai yra akivaizdžios signalai. Dar vienas dalykas – jei jie negali pasakyti, kur jų būstinė. Gera įmonė turi adresą, telefoną, el. paštą.

Ar galiu pasitiki vairuotoju?

Dauguma vairuotojų sąžiningi žmonės, kurie tiesiog daro savo darbą. Tačiau yra tokių, kurie gali „pasiimti“ kažką mažo, jei tai nepakliūva į sąrašą. Todėl nerašyk ant dėžių „Auksiniai diržai“ arba „Pinigai“. Geriau būti šiek tiek anonimiškam brangesniems dalykams. Pasiduok sau, kad vairuotojas yra svetimas žmogus, kuris matys turtą.

Kas atsitinka, jei aš atšauksiu užsakymą?

Tada prarasite avansą arba turėsite sumokėti baudą, jei atšaukiate vėlai. Mašina jau gali būti planuojama, kuras užpiltas. Firmos nemėgsta, kai keičiamos planos paskutinę minutę. Sutarės – laikykitės susitarimo. Tai verslas, o ne vaikų darželis.

Ar verta drausti daiktus?

Absoliučiai taip. Net jei manai, kad turi tik senus daiktus. Jei sužudei visą krovinių gabenimo mašiną, tą draudimą sumoka įmonė, bet be draudimo gali likti su niekuo. Draudimas paprastai kainuoja apie 2-3 % nuo turt vertės. Tai nėra tiek daug, ramybei verta.

Ar galiu vežti alkoholį?

Gali, bet ribotą kiekį. Jis turi būti asmeniniam naudojimui, ne prekybai. Ir turi būti gerai supakuotas, kad neislaužtų. Jei turi dešimt dėžių viskio, muitinė bus labai suinteresuota. Geriau nedaryti problemų sau.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluotas?

Skambink į firmą. Jei jis vėluoja dėl techninių priežiūros arba sienos eilės, įmonė turėtų informuoti. Jei nieko nesako, tai blogas ženklas. Kantrybė – tai dalis perkraustymo, bet neleisk save apgauti. Jei vėluoja daugiau kaip parą be paaiškinimų, gali reikalauti nuolaidos (nors sunku gauti).

Išvada

Apibendrinant, ar brangus perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą? Atsakymas priklauso nuo to, ką tiksliai laikai „brangumu“. Jei lyginsi su bilietu autobusu, tai brangiau, tačiau už tą kainą gauni ne tik pervežimą, bet ir darbo jėgą, logistiką, rizikos apsidengimą. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti, kad pigiausias pasiūlymas dažniausiai baigiasi brangiausiai. Rask patikimą žmogų, susitark dėl kainos be jokių „nepaprastų“ mokesčių ir būk ramus. Tavo turtas pasieks Lietuvą saugiai, jei viską padarei teisingai iš pradžių. Sėkmės naujuose namuose!