Ar brangu perkraustyti visus daiktus į Angliją? Patirtis, kainos ir niuansai

Sėdžiu prie kompiuterio ir vėl gaunu tą patį klausimą – sako, „ar brangu perkraustyti visus daiktus į Angliją?“. Po dvidešimt penkerių metų šioje srityje jau mažai ką gali nustebinti, bet žmonių baimės išlieka tos pačios. Tiesą sakant, kaina ne tokia jau ir baisi, jeigu žinai, į ką įsirašini. Buitiniai pervežimai šiais laikais tapo tiksliai matuojamu verslu, tačiau dažnai klientams paskaičiuoti galutinę sumą trunka ilgiau nei pati kelionė per Lamanšą. Čia ne tik apie eurą, bet ir apie tą nervų pokštį, kai reikia susitvarkyti dokumentus ir savo paties galvą. Rašysiu paprastai, be reklamų formuluočių, kaip būčia kalbėjęs su tavęs gėrimą prie stalo.

Kainos ir pinigai (kas tikrai kainuoja?)

Kodėl kainos skiriasi taip smarkiai?

Tai paprasčiausia fizika. Turi vieną butą Kaune ir kitą didelį namą prie Londono – tai skirtingi tūriai, todėl ir kainos skiriasi nuo 800 iki 4000 eurų. Dar verta pagalvoti apie degalų kainas, kurios šuoliuoja kaip nori, o mus tenka koreguoti savo maržas. Kartais atsitiko taip, kad sutarę dyką užeime į degalinę Švedijoje (o kelias buvo per Vokietiją, prisivažiavome klaidingai, beje), ir viskas pasislenka. Taigi, tas brangumas yra santykinis – jis priklauso nuo to, kiek daugiau ar mažiau tu pasiryži taupyti ant dėžių skaičiaus.

Ar brangu perkraustyti visus daiktus į Angliją, jei nusipirčiu dalinį krūvį?

Dalinis krovinys (angliškai tariant „part load“) yra būdas taupyti, bet čia savo vaikinas. Jeigu turi keturias-penias dėžes, gali užtekti ir 300–400 eurų, tuo tarpu pilnas sunkvežimis kainuos gerokai brangiau. Tačiau problema ta, kad turi laukti, kol mes surinksime kitus klientus tame pačiame reise. Vieną kartą važiavome su švedų šeima, kuri laukė savo daiktų tris savaites, nes mums nepasisekė surasti nieko į tą gatvę. Taigi, laukimas – tai irgi pinigai, tik ne iš kieso.

Ar į kainą įskaičiuota pakavimo medžiaga?

Daugelis klauso šito, ir atsakymas yra „nebūtinai“. Standartinis metodas, kai atvykstame su mašina, o daiktai jau padėti į dėžes, yra pigiausias. Jeigu mums reikia nešti dėžes, juos klijuoti, apvynioti knygas burbuluota plėvele – tai papildomai. Už dėžę paprastai imama po 5–10 eurų priklausomai nuo dydžio. Buna, kad žmonės bando taupyti ir renka senas dėžes iš parduotuvės, bet jos yra silpnos. Viena dėžė su indais atsidaro pusei kelio ir paskui gauni tirštą skystį (o ne sriubą) grindims.

Kokia pradinė kaina, nuo kurios pradedu matuoti?

Žiūrėk, jeigu turi tik kelias krepšelius ir duškapiemį, tai gali užtekti ir 250 eurų, tačiau tai retas atvejis. Normalus buto perkraustymas, kai yra lova, spinta ir virtuvė, prasideda nuo maždaug 1200–1500 eurų. Tai tas minimalus slenkstis, už kurį prasideda rimtas butinių daiktų pervežimas į Angliją. Už mažiau pinigų rasi tik tuos, kurie važiuos su savo asmeniniu automobiliu ir kas nors nukris iš bagažinės prie Brastos.

Ar verta pirkti draudimą?

Nenaudodamas būtų kvailys sakyti, kad nereikia, bet dažnai žmonėms jis atrodo per brangus. Jis paprastai kainuoja apie 2–3 procentus nuo turtinės atsakomybės sumos. Buvo atvejis, kai vairuotojas stačiai stabdė, o kliento servizas nuskrido ir sudaužė stiklinę vitrinos dalį. Be draudimo būtų labai nepatogu paaiškinti, kas atsitiko. Tačiau jei veži senus daiktus, kurių vertė jau menka, galimaapgavėti ir be to.

Ar pridedami PVM?

Tai tas įdomiausias klausimas Lietuvoje. Čia taip, Lietuvos įmonėms privalomas PVM, tas 21 procentas. Tačiau jeigu tu užsirašai su Anglijos registracūros įmone, gali būti kitaip, bet tuomet turi būti atsakingas už muitinę. Aš asmeniškai visada primenu, kad kaina sąskaitoje faktūroje gali pasirodyti didesnė dėl to mokesčio. Galvojau, kad visi tai žino, bet pasirodo, ne visi (ypač jaunesni klientai).

Ar galima sumokėti grynaisiais šioje šalyje atvykus?

Vengiame grynųjų, kaip ugnies. Dabar viskas vyksta per sąskaitas, arba bent jau bankiniu pavedimu iš anksto. Vėliau gaišti laiką ieškant bankomato pietų Anglijoje ar skaičiuojant trūkstamus penkius šilingus (o jau nebe šilingus, pensus, ne, senas pokštis) tiesiog beprasmiška. Be to, mums reikia užtikrinti, kad pinigai tikrai yra, kol krovinys jau plaukia per jūrą ar važiuoja kalnu.

Tūris, svoris ir kaip tai suskaičiuoti (be matematikos profesoriaus)

Kaip sužinoti, kiek man tiesiog reikia vietos?

Klausyk, nereikia būti inžinieriumi. Paprasčiausias būdas – žiūrėti, kiek tų tavo dėžių sutilps į kambarį. Mes naudojame kubinius metrus (m3). Standartinis 1,5 tonų sunkvežimis telpa maždaug 20 m3. Tu gali tiesiog nufotografuot savo butą ir atsiųsti man, aš akimi iš karto pamatau – ar telpa, ar reikia priekabos. Kartais pamirštu paminėti, kad žmonėms turi būti palikta vietos sėdėti. (Čia aš pasitaisau – ne sėdėti, o gyventi, juk tu perneši visa būstą, o ne baldus tik).

Ar telpa dviračias į tą patį sunkvežimį?

Dviračiai – tai tas dalykas, kuris visada erzina. Jie daug vietos neužima, bet juos sunku užfiksuoti, kad jie nebesuktųsi. Taip, telpa, bet juos reikia išardyti bent jau dalinai – nuleisti veleną, pasukant rankenas. Jeigu turi elektrinį dviračią, tai dar gėda, nes baterija yra pavojingas gaminys (dangerous goods), ir ją reikia vežti atskirai kabinoje. Apie tai dažnai užmirštama pasakyti.

Ką daryti su pižamomis ir indais? Ar tai užima vietą?

Klausimas kelia abejonų, bet suprantu, ką tu turi omenyje. Indai vienam, drabužiai kitam. Drabužiai geriausia telpa į vakuominius maišus – taip sutaupai iki 30 procentų vietos. Indus reikia dėti į stiprias dėžes su užpildu. Vieną kartą gavome dėžę, kurioje buvo maišyti keptuvės su porceliano lėkštėmis be jokios popieriaus tarp jų. Atėjo į Angliją vienas didelis „keramikos smėlis“. Nėra tiek brangu, kiek tai nervina (t.y. labai brangu).

Ar sunku vežti pianiną ar didelę spintą?

Dideli baldai yra mūsų kasdienybė, bet pianinas – tai atskira istorija. Jeigu jis telpa pro duris, tai pusės darbo atlikome. Dažnai tenka išmontuoti stalčius, o kartais net išardyti spintą į dvi dalis. Angliški namai dažnai turi siaurus laiptus, o mūsų vairuotojai gundomi kalbėti, kad įsitempus pro angą… bet fiziniai dėsniai niekur nedings. Už tokį darčią imamas papildomas mokestis už sunkiasvorę krovą.

Ar galima vežti šaldytuvą su maistu viduje?

Geriau ne. Nors šaldytuvas vežiamas statmenai, bet jeigu viduje yra maistas produktai, jie gali pabosti, o po to visa mašina smirdės šaltu mėsos padažu per keturias dienas. Eksporto taisyklės draudžia vežti gyvūninius produktus į ES ar iš ES (dabar, kai mes (Lietuva) ES, o Anglija nebe). Taigi, visas tūrį iš tuščio šaldytuvo tenka tiesiog nuplauti.

Ar svoris turi įtakos kainai?

Tarptautiniais pervežimais svoris svarbiausias tada, kai važiuoji išskirtinai sunkvežimiu. Jeigu tai dalinis krovinys, mums svarbiau tūris. Bet jeigu tu nuspręsi vežti akmenų rinkinį savo kolekcijai, tada gali tekti papildomai mokėti už sunkumo pervežimą (taip, buvo toks klientas, vežė akmenis). Standartiškai vienam asmeniui butui tai nebūtina.

Kelionės detalės ir rūpesčiai (kas vyksta kelyje)

Kiek laiko užtrunka nuvežti daiktus į Angliją?

Standartiškai tą patį kelionę iš Lietuvos iki, gal sakykim, Londono ar Mančesterio, įveikiame per 3 dienas. Tai jei viskas vyksta pagal planą. Jeigu stovi eilės prie Prancūzijos-Kanalo trasos arba kažkas sugedęs, gali užtrukti iki 5 dienų. Vieną kartą mes užstrigome Calais dėl migrantų problemos (jie bandė užlipti ant sunkvežimio), tai praradome puse dienos. Tai reiškia, kad savo daiktų gausi pavėlavęs.

Ar reikia būti namuose, kai atvyksta vairuotojas?

Absoliučiai taip. Arba turi turi kažką, kas galėtų priimti. Negalima tiesiog mums palikti daiktų kieme su užrašu „stovėkite čia“. Angliškose gyvenvietėse gatvių apsauga yra griežta. Beje, Londono centre yra tokia dovana – „ULEZ“ zona. Jeigu mūsų sunkvežimis ten įvažiuoja, tau tenka sumokėti šimtus svarų už dieną. Geriau susitarti iš anksto, ar galima krauti netoli zonos ribų.

Kas vyksta su muitinės dokumentais? Brexitas viskas sugadino?

Ne viskas, bet pabrangino. Dabar kiekvienas krovinys turi turėti T1 dokumentą arba atskirą deklaraciją. Jeigu tu pergabeni turtą, kurį naudojai daugiau nei 6 mėnesius ir perveni gyventi (Transfer of Residence), gali gauti atleidimą nuo PVM ir muytinio mokesties. Bet dokumentus reikia užpildyti be klaidų. Kartais aš pats nespėju susigaudyti, ką jie ten pakeitė, todėl tik patikęs brokeriai padeda.

Ar vairuotojai padeda krauti daiktus?

Jei tai yra „kraunamo krūvio“ paslauga (loading service), taip, jie padės. Jeigu pasirašei tik už vežimą, tu pats turi paduoti dėžę vairuotojui į rankas (o ji gali svėrėti 20 kg). Žinoma, mūsų vaikinai yra gerūs berniukai ir visada padės seneliui nuleisti šaldytuvą, bet oficialiai – tai papildoma paslauga. Geriau tartis iš anksto, kad nesusidarytų kebla situacija, kai vienas stovi olo, kitas kabinėje.

Kokiomis dienomis geriausia vykti?

Geriausia vidurdieniais, antradieniais ar ketvirtadieniais. Penktadieniais ir šeštadieniais visuomet yra chaosas, o sekmadieniais mums negalima važiuoti tam tikrose šalyse (Vokietijoje, pvz., turi savo taisykles). Anglijoje taip pat reikia atsižvelgti į „bank holiday“ dienas, kai viskas uždaryta ir gyventojai vyksta šventiniai reikalai, tai eismas stovi.

Ar daiktai saugūs kelyje?

Saugoti juos stengiamės kaip galima geriausiai. Mašinos yra uždaros, užkaldinamos. Turime GPS stebėjimo sistemas. Tačiau kas nutinka, jeigu avarija? Tai tas dalykas, kurio niekas nenori. Mes turime civilinę atsakomybę, bet tavo senoji mama sofa nebus apdrausta, jeigu ją pažeidžia kritęs medis ant sunkvežimio (tai reta, bet įmanoma situacija).

Ar reikia mokėti už keltą ar tunelį?

Tai įeina į kainą, jeigu tai yra standartinis maršrutas. Mes naudojame ir tunelį (Eurotunnel), ir keltus. Tunelis greitesnis (35 min), bet keltas leidžia vairuotojui pailsėti. Kartais, jeigu klientas labai skubia, važiuojame tuneliu, nors kainos gali šiek tiek skirtis. Tau nereikia nieko papildomai mokėti tol, tol, kol nesikeičia maršrutas per kelionę.

Buitiniai pervežimai Anglijoje: smulkmenos ir patirtis (ką turi žinoti)

Ar verta rinktis mažas, ne žinomas firmas?

Čia yra tas skaudžiausias dalykas. Mažos firmos siūlo kainas, kurių didelės negali pasiūlyti. Bet kas atsitinka, kai jų sunkvežimis sugenda? Jie neturi atsarginio. Tau gali tekti laukti savaitę kol jie kažką išsprendžia, arba reikės skambinti ir ieškoti kitos. Mano patirtis rodo, kad geriau mokėti šiek tiek daugiau už užtikrintą ir stabilų vežėją, kuris turi savo parką.

Kaip elgtis su pašarais (jei veži gyvūnus)?

Gyvūnų pervežimas į Angliją yra atskira tema (Pet Passport). Jeigu tu juos veži tame pačiame sunkvežimyje (kas ne visada leidžiama, bet kartais daroma su individualiais mikroautobusais), tai reikia turėti veterinarinę pažymą. Dumblių ir šieno jokių daiktų negalima įsiveži iš ES į JK (Didžiąją Britaniją). Muitinė tam labai tikrina, nes baiminasi ligų.

Ar sunku surasti adresą Anglijoje? (Navigacija dažnai meluoja) Angliški adresai yra keisti. Jie nenaudoja gatvių numerių taip, kaip mes. Kartais vienas namas gali būti „Oak Cottage“, o kitas „Oak House“ be jokio numerio. Vairuotojai turi gerus GPS, bet jeigu tu nenurodai koordinates arba telefono numerio, mes galime važinėti ratu valandą. Būna, kad atvykstame į kaimą ir telefonas neveikia (be signalo), tai tada prasideda paieškos vietinių pagalbos.

Ką daryti, jei pažeistas daiktas atvykus?

Pirma – nieko nedaryk. Pasižymėk sąraše, kad dėžė yra pažeista, padaryk nuotrauką. Jeigu dėžė atrodo gerai, o viduje skaldosi, tai reiškia, kad blogai sudėjai. Gali parodyti vairuotojui iš karto. Jeigu jis pasirašo dokumentą, kad viskas gerai, vėliau bus sunku įrodyti, kad spinta nulūžo ne dėl to, kad ji buvo sena (o ji galbūt buvo sena, tai irgi faktorius).

Ar galima vežti alkoholį? (Dauguma klauso šito su šypseną veide)

Taip, galima, bet ribojamai. Tai nėra prekybos krovinys, todėl asmeniniam naudojimui turi būti tinkama suma. Žinoma, jeigu tu bandysi vežti 500 litrų degtinės, muitinės pareigūnai gali turėti klausimų. Ir nepamiršk, butelius reikia uždaryti labai gerai, vienas prošlys – ir tavo drabužiai kvėps degtine visą kelionę.

Ar turiu pareigą padėti vairuotojui su pietumis?

Pareigos nėra, bet tai labai pagerina tavo „karmą“. Mums nebūtina jokių prabangių vakarienių, tik stikelis vandens ar arbata yra puiku. Vairuotojai dažnai pavargę, yra toli nuo namų, toki smulkių gestų žmonėsprisimena. Ir patikėk, jeigu vairuotojas laimingas, jis gudžiau užkrauna tų tuntų daiktų į angą.

Kas nutinka, jeigu aš vėluoju išsirežiuoti iš buto?

Skubėjimas – mūsų priešas. Jeigu suplanavome išvykti antradienį ryte, o tu dar renki dėžes vidurdienį, mes prarandame dieną. Atsako laikas gali pasislinkti, o tai vėliau gali reikšti, kad vairuotojas nedus sugebės įveikti kelionės iki sekmadienio (kai reikia ilsėtis). Turbūt supranti, dabar taisyklės griežtesnės nei kada nors anksčiau.

Išvada

Taigi, grįžtant prie to pagrindinio – ar brangu perkraustyti visus daiktus į Angliją? Atsakymas toks, kaip ir visada: tai priklauso nuo tavo lūkesčių ir pasiruošimo. Jeigu suskaičiuoji tūrį, sumaišysi dokumentus be klaidų ir pasirinksi patikimą partnerį, kaina bus normali, o kelionė – sklandi. Neleisk niekam iš tavęs semti pinigų už tuščias pažadas – ši srityje geriausia kalba realybė ir skaičiai, o ne gražios istorijos.