Ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar? Patirtis iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti viena – kainos kyla, o logistika darosi vis sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie Didžiąją Britaniją po Brexito. Dažniausiai žmonės klausia: ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar? Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“, nes viskas priklauso nuo tų pačių detalių, kurios kartais sukelia daugiau galvos skausmo nei patys pinigai. Buvau matęs viską – nuo paslėptų mokesčių iki tų pačių vairuotojų, kurie tiesiog nusprendžia pailsėti viduryje nowhere. Šiandien bandysiu jums papasakoti, kaip tai vyksta iš vidinio pusės, be jokių gražių brošiūrų, tiesiai iš vairuotojo kabino ar dispečerio biuro.

Kainos ir pinigai

Kiek tiksliai kainuoja vienas kubinis metras?

Tai, žinoma, klausia visi. Kaina svyruoja, bet dabar, kai degalai brangūs, o muitinės procedūros trunka amžinybę, turite laukti maždaug 120–150 svarų už kubinį metrą, jei tai dalinis krovinių pervežimas. Jei turite tik kelias dėžes, gali būti pigiau, jei reikalingas pilnas furgonas – brangiau. Dar pridėkite prie to mokesčius už muitinę iššiojimą, kuris dabar atėjo ne į vietą. Taigi, skaičiuokite, kad viena sofa gali atsiplėsti pora šimtų eurų, vos tik ji paliks Londoną.

Ar brangu perkraustyti baldai iš Anglijos dabar palyginti su prieš 5 metais?

Be abejo, brangiau. Prieš penkerius metus mes galėjome dirbti be šių visų „Customs“ deklaracijų chaoso, o degalai buvo pigesni maždaug 30 proc. Dabar, kai klientas klaustų, ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar, aš tiesiog rodau sąskaitas už degalus. Muitinės tarpininkai taip pat nebeleidžia sau pigiai pasiūlyti paslaugų, tad bendra suma gali išaugti net 40–50 proc. palyginti su „senaisiais laikais“, kai tiesiog užvažiuodavome ir veždavomės.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Degalai, aišku, bet dar ir Britanijos muitinės eilės. Kartas nuo karto ten stovi valandas, o vairuotojui mokame už laiką. Taip pat svarbu, kur tiksliai Anglijoje esate – jei šiaurėje, prie Škotijos, tai brangiau nei Londono apylinkėse, nes ten važiuoti mažiau kas nori. O dar tą M25 žiedą aplenkiant prarandame po pusę dienos, tai irgi įeina į kainą.

Ar verta vežti naudotus baldus, ar geriau nusipirkti naujus čia?

Sąžiningai? Dažniau niekaip. Jei turite brangius antikvarinius baldus arba „su siela“ daiktus, tai tektų vežti. Bet jei tai paprasta IKEA spinta, kuri kainavo 200 svarų, tai pervežimas gali kainuoti tiek pat arba net daugiau. Dirbdamas šioje srityje matęs, kad žmonės dažnai perka „brangų šiukšlį“ eBay, o tada stebisi, kad pervežimas kainuoja dvigubai daugiau negu pati spinta.

Galioja kažkokie nuolaidžiai ar didesniems kroviniams?

Žinoma, jei užpildote visą furgoną, kaina už kubą žymiai smunka. Tiesiog logiška – viena važiuotė, daugiau krovinių. Tiesa, dabar sunkiau surinkti pilną furgoną vienam klientui, todėl dažniau dirbame kaip „part load“ taisyklėmis. Bet jei turite pilną namų ūkį, pvz., iš Mančesterio į Vilnių, susitarkime dėl fiksuotos sumos, kurioje bus įskaičiuotos visos procedūros be jokių staigmenų.

Ar kainą įtakoja metų laikas?

Žiauriai. Vasarą ir švenčių laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji) kainos šuoliais aukštyn. Visi nori grįžti atostogauti arba vežti daiktus, o vairuotojų trūksta. Rugpjūtis yra pats baisiaus chaosas – vaikai į mokyklą, visi kraustosi. Jei galite, laukite lapkričio ar sausio, tuomet galima pasiderėti dėl geriausio ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar nebebus taip skaudu.

Ar reikia mokėti kažką iš karto?

Dažniausiai imame avansą, kadangi mes taip pat turime sumokėti vairuotojui už degalus ir užliktį Anglijoje. Avansas paprastai būna 30–50 proc. Likęs pinigai – gavus daiktus arba juos iškraunant Lietuvoje. Niekada nedarykite be įrašų, girdėjau istorijų, kai žmonės sumokėjo viską „draugui“ ir daiktų taip ir nesulaukė.

Dokumentai ir muitinė (Brexito liūtas)

Kokius dokumentus reikia paruošti, kad nebūtų problemų?

Pagrindas daiktų deklaracija (Transfer of Residence – TOR), jei grįžtate gyventi. Be to, reikia turėti sąrašą su vertybėmis, nors tai dažnai darome patys, pagal jūsų pateiktą info. Jei TOR netenkite, gausite PVM ir muito mokestį, o tai jau nemažai pinigų. Geriau iš anksto susitvarkyti su tuo popieriumi, o ne verkti prie vartų.

Kas tas TOR numeris ir kaip jį gauti?

Tai tokia britų leidimą grįžtantiesiems nemokamai atsiveži turtą. Užpildžiate anketą internete, laukiate kelias dienas ir gaunate numerį. Be jo, ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar tampa akivaizdžiu dalyku – taps dar brangiau, nes mokesčiai gali siekti 20–25 proc. nuo vertės. Viską galima padaryti patys, jei nusprendžiate sutaupyti tarpininko.

Ar reikia dėti daiktus į dėžes su sąrašais ant jų?

Butent. Muitininkai mėgsta „pamušti“ furgonus, ypač jei atrodo įtartai. Jei turite nevažiuojančią mašiną arba didelę kiekį elektronikos, gali būti patikrinimas. Gerai, kai ant kiekvienos dėžės parašyta „Drabužiai“ arba „Indai“. Buvau matęs, kai vienas klientas viską sumetė į maišus ir turėjo mokėti baudą už blogą pakavimą.

Kas daryti, jei daiktų vertė nurodyta klaidingai?

Nedarykite to. Muitinė turi savo metodus patikrinti „Google“ kainas. Jei nurodysite, kad televizorius kainuoja 5 svarus, jums pro akis neprips. Tai vėliau gali baigtis dideliu mokesčiu arba konfiskavimu (nors retai). Geriau nurodyti realią, galbūt kiek sumažintą rinkos kainą, bet ne absurdišką.

Ar sunku susitvarkyti su muitine savaime?

Galima, bet tada turite būti tikri, kad žinote, ką darote. Ypač kai kalbame apie importą į ES arba iš ES. Yra daugybė kodų, kurie turi būti suvedami teisingai. Vieną kartą žmogus bandė pats deklaruoti ir suklydo dėl vieneto kiekio – rezultate stovėjo sienose tris dienas. Jei klausiate, ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar, pridėkite prie to ir nervus, kai bandote patys suvaldyt šitą biurokratiją.

Ką daryti, jei trūksta kokių nors dokumentų kelionės metu?

Tada prasideda „negandos“. Kartą vairuotojas pamiršo vartotojo passport kopiją – teko laužti galą ir spręsti su muitininkais, kurie nebuvo linksmi. Geriausia turėti viską „debese“ arba atsiųstą į telefoną. Nė nieko blogo, jei pasirodysite su telefonu ir parodysite PDF, bet geriau būti užtikrintam.

Ar reikia apdrausti daiktus?

Būtina. Nors sakyčiau, kad draudimas visada yra „prieš nugarą“, bet įvykiai įvyksta. Gali būti avarija, gali būti gaisras (retai, bet būna), arba tiesiog kažkas nukrenta važiuojant. Draudimas paprastai kainuoja 2–3 proc. nuo daiktų vertės. Be to, jei klaustumėte manęs, ar verta taupyti ant to, aš pasakiačiau – ne. Geriau nemiegoti ramiau.

Baldai ir daiktai

Ar galima vežti sofos, kurios neįeina į duris?

Tai klasika. Klientai pirkšioja milžiniškas „corner sofas“ Anglijoje, o tada sužino, kad Lietuvoje jų namuose durys siauros. Ne, mes negalime priversti baldų susitraukti. Arba juos išardome (jei įmanoma), arba... na, turi palikti lauke. Todėl išmatuokite viskas du kartus prieš perkant.

Ar saugu vežti audinines sofas?

Taip, jei jos uždengtos. Mums yra specialių „blanket“ – storų uždangalų. Bet jei tiesiog užmesite į furgoną be apsaugos, gali atsirasti dėmių nuo tepalo arba dulkių. Ypač jei tai dalinis krovinys ir šalia stovi kažkas geležinio arba aštrių kampų. Geriau paprašyti, kad būtų supakuota į plastikinę plėvelę.

Kaip elgtis su labai jautriais daiktais, pvz., pianinu?

Pianinai arba dideli staliniai teniso stalai – tai iššūkis. Reikia ne tik furgono su liftu („tail lift“), bet ir dviejų žmonių. Ir tai neįeina į standartinę kainą už kubinį metrą. Toks daiktas gali kainuoti papildomai 200–300 svarų vien dėl sunkio ir kompleksiškumo. Negerai, jei apie tai pasakojate tik tada, kai furgonas jau atvažiavo.

Ar galima vežti maistą arba alkoholį?

Maistą – tik kiekį, kurį suvalgysite kelionės metu (pvz., sandelių su užkandžiais). Dideli kiekiai mėsos, sūrių draudžiami dėl veterinarijos taisyklių. Alkoholį galima, bet tik ribotą kiekį asmeniniam naudojimui, jei norite išvengti muito. Jei bandysite vežti pusę furgono alaus, tai jau bus komercinis krovinys ir mokesčiai bus dideli.

Ar galiu vežti elektrinius prietaisus, pvz., šaldytuvą?

Galima, bet atkreipkite dėmesį į įtampą. Anglijoje 230V su skirtingu kištuku. Čia taip pat 230V, bet kištukai kitokie. Be to, šaldytuvą reikia išjungti ir atitirpinti prieš kelias dienas, kitaip jis bus pilnas vandens ir pelėsio. Esu matęs, kaip atidarius furgono duris visas kvapas buvo... nelabai malonus.

Kaip pakuojuati lėlę arba paveikslus?

Lėlėms reikia stiprių dėžių, o paveikslams – specialių rėmų arba „cardboard“ plokščių. Negalima tiesiog padėti gultyn ant baldų. Vienas klientas taip padarė ir vaikiškas paveikslas atrodė, kaip po karo. Nustebino, kad taip elgėsi su brangiu daiktu.

Ar galima vežti padangas?

Taip, bet tik jei jos nenaudotos (naujos) arba jei jos yra ant ratus. Naudotos padangos be ratlankių dažnai laikomos šiukšlėmis arba specialiu kroviniu, dėl kurio gali būti problemų sanitarinės kontrolės metu. Geriau klausti iš anksto, kadangi ne kiekvienas vairuotojas nori vežti gumas, kurios kvapo kaip... na, žinote.

Logistika, laikas ir problemos

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Londono į Vilnių?

Idealiai – 3–4 dienos. Tačiau realybėje gali užtrukti ir savaitę. Kas nutinka? Užstrigimas Doveriuje, avarija autostradoje arba tiesiog vairuotojas pavargo. Negalima žadėti „rytoj bus“, nes tada tapsite niūriu. Duokite sau laiko atsargos, ypač jei perkraustote iš toliau esančių vietų, pvz., iš Škotijos.

Ar galima sekti, kur yra mano daiktai?

Dauguma furgonų turi GPS stebėjimą. Mes galime atsiųsti nuorodą. Bet kartais signalas dingsta, ypač kada važiuojame per kalvoti šiaurės Anglijos rajonus arba kai vairuotojas užmiršta įjungti terminalą. Tada prasideda panika, bet dažniausiai viskas tvarkoje, jis tiesiog važiuoja pro mišką.

Kas daro, jei vairuotojas užstrigo arba susirgo?

Tuomet mes turime rasti kitą vairuotoją, o tai užtrunka. Kartais reikia perkrauti daiktus į kitą furgoną. Tai retas atvejis, bet jis įvyksta. Prieš metus vienas vairuotojas susirgo gripą Belgijoje ir teko stovėti tris dienas, kol atvyko pakeitimas. Klientas buvo nepatenkintas, bet sveikata – pirmiausia.

Ar galima nurodyti tikslų pristatymo laiką?

Galima bandyti, bet garantuoti negaliu. Jei tarybinis laikas – tarkime, nuo 14:00 iki 18:00, tai daugiau ar mažiau tikslu. Jei sakysime „būtinai 15:00“, tikriausiai pavėluosime dėl spūsčių. Geriau būti namuose ir laukti, o ne verkti, kad vairuotojas atėjo per 20 minučių po laiko.

Ar vežate ir į mažus miestelius, pvz., į Zarasus?

Taip, važiuojame visur. Bet tik žinokite, kad kaina gali būti didesnė dėl to, kad ten reikia važiuoti iš kur nors toliau. Jei kelyje yra tik vienas klientas Zarasuose, mes ten važiuojame. Tiesa, jei dar reikia kažką paimti kažkur kelyje, tai gali sumažinti kainą, bet tai retas atsitikimas.

Ar galiu atsiimti daiktus pačiu furgono sandėlyje?

Galima, bet tik tada, jei sutarta iš anksto. Mūsų sandėliai dirba pagal grafiką. Negalite atvažiuoti vidurnaktį ir klausti, kur jūsų dėžės. Be to, reikės sumokėti už iškrovimą, jei tai nėra įskaičiuota į sutartį. Geriau, kad mes pristatytume tiesiai į namus, tai paprastesnis variantas.

Ar atliekate surinkimo darbus Lietuvoje?

Paprastai ne, mes esame pervežimo įmonė, ne baldų surinkėjai. Bet jei sutarsite su vairuotoju (ir duodate „tea money“), jis gali padėti nuleisti arba pastatyti spintas į vietą. Detalesnį surinkimą geriau rasti vietinį meistrą, nes vairuotojas nori greitai išvažiuoti toliau.

Kas daryti, jei po pristatymo pastebiu trūkumą?

Skambinkite mums iš karto. Mes turime draudimą, bet reikia foto įrodymų. Negalite skambinti po savaitės ir sakyti, kad buvo sulaužyta koja, kai per tą savaitę jūs ją patys nulaužėte perkeliant. Sąžiningumas veikia abiejomis kryptimis.

Ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar, jei aš esu studentas?

Studentams kartas nuo karto darome nuolaidas, jei tai tik kelios dėžės su knygomis ir drabužiais. Bet jei studentas nusprendžia nusipirkti visą buto komplektą Anglijoje ir vežti, tai jau nebe studentinė kaina. Tada taikomos standartinės taisyklės, kaip ir visiems kitiems.

Kaip atsiskaityti už paslaugas?

Geriausiai banko pavedimu. Anglijoje vis dar mėgsta „cash“, bet su tokiomis sumomis tai nebebeveikia. Be to, pavedimas palieka pėdsaką. Jei kas nors klysta su pinigais, galime viską susigrąžinti arba parodyti įrodymą. Vieną kartą klientas mokėjo grynais ir prarado kvitą – tai buvo jo problema.

Ar galima veži motociklą?

Galima, bet jis turi būti užfiksuotas ant specialių stovų arba „crate“. Negalima tiesiog pastatyti gale, nes jis nukris. Be to, benzino bakas turi būti beveik tuščias dėl saugumo. Motociklų pervežimas kainuoja brangiau nei paprastų daiktų, dėl papildomo apdorojimo.

Ką daryti, jei neturite adreso Anglijoje iš kurim paimti?

Tada turi rasti sandėlį arba draugo namus. Mes negalime važiuotioti po visą Londoną ieškodami jūsų gatvės be koordinačių. Adresas turi būti tikslus, o prie durų turi būti kas nors, kas perduos daiktus. Kitu atveju tiesiog neįvyks.

Ar reikia gauti kokius nors sertifikatus dėl medienos?

Jei daiktai yra ant rėmų, kuriuose yra mediena, gali reikėti ISPM 15 sertifikato (tas ženklas ant rėmo). Jei jo nėra, muitinė gali nusiųsti atgal arba priversti fumiguoti. Dabar dėl to tikrinama labai griežtai, tad užtikrinkite, kad jūsų siuntimo įmonė naudoja sertifikuotą medieną (tai turi būti, mes visada tai tikriname).

Ar vežate gyvūnus?

Ne, mes ne esame gyvūnų pervežėjai. Tam reikia specialių sąlygų, vairuotojo su pažyma ir t.t. Gyvūnas negali būti furgone su baldais, jis turi būti kabinos arba specialiame skyriuje. Tam reikia kreiptis į specializuotas kompanijas, nors dažnai klientai bando mums įkalbti „įsileisti šuniuką į kambarį“. Negalima.

Pabaigai: ar verta?

Jeigu jums rūpi, ar brangu perkraustyti baldus iš Anglijos dabar, atsakymas priklauso nuo to, koks jūsų biudžetas ir kiek brangiai vertinate savo nervus. Taip, tai nėra pigu, ypač dabar, kai pasaulis sukęsis. Bet jei rūpinatės savo daiktais ir pasiruošę, viskas gali vykti sklandžiai. Svarbiausia – nebijokite klausti ir tikėkitės savo įgūdžių (arba pasitikėkite mūsų), o ne pažadų „už 50 svarų viską atvešiu“. Geriau sumokėti daugiau, bet gauti savo sofa vienu gabalu, nei taupyti ir gauti „lego“ rinkinį. Sėkmės kelionėje!