Antikvarinių baldų pervežimas į UK: ypatinga priežiūra ir patirties pasakojimas

Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, ir galiu pasakyti – antikvarinių baldų pervežimas į UK niekada nėra tas pats. Vieną dieną gali tekti vežti paprastą senovinę spintą iš kažkokių ūkių, kitą dieną – brangų rokoko stiliaus sofą su aukso ornamentais, kurią bijosi net paliesti. Po „Brexit“ viskas tapo dar sudėtingiau su dokumentais, bet klientus vis daugiau domina ne kaina, o saugumas. Žmonės nori, kad jų šeimos relicvijos atvyktų gyvos, o ne suskilios į skiedinius. Čia nėra tiesiog “nutempk ir nuvežk”, čia reikia galvoti apie drėgmę, vibraciją ir tai, ar vairuotojas gali užkalbėti muitininką, jei šis pamatys kažką įtartino. Tai realus gyvenimas, o ne mokslinė straipsnis.

Kas per gaiša tas dėžėjimas ir ar tikrai reikia?

Ar reikia dėžėti antikvarinius baldus?

Tikrai būtina. Žmonės sako: „o aš jį apvyniosiu antklode“. Tai blogai. Kelių bangos kelyje prasilenks, o antklodė neapsaugos nuo įbrėžimų ar smūgių. Antikvarinių baldų pervežimas į UK be specialių dėžių – tai lošimas. Turi būti stačiakampė konstrukcija iš storos faneros, o viduje – putplasčio arba burbulų. Be to, dėžė apsaugo nuo dulkių, kurių sandėliuose tikrai netrūksta. Kai kurie darbai yra tokie seni, kad jų lakas jau seniai smarkiai įtrūkęs, net nedidelis vibracijos sukelia riziką, tad standartinis įvyniojimas nepakanka.

Kiek kainuoja tokia dėžės gamyba?

Priklauso nuo to, kokia didelė yra. Paprasta spinta gali kainuoti šimtą eurų, o didelė biblioteka – dar daugiau. Vieni klientai nustemba, kai galiu pasakyti, kad dėžė kainuos daugiau nei pati pristatymo dalis iki jūrų uosto. Bet pasidomėkite, ar jums svarbiau sutaupyti tą šimtą dabar, ar vėliau gailėtis sugadinto 300 metų senumo stalo? Mediena brangsta, o darbinė ranka Lietuvoje irgi nėra pigi, tad tai realios išlaidos.

Ar galiu padaryti dėžę pats?

Galite, jei turite faneros ir pjūklo. Bet ar ji atlaikys tonos svorio krovimą? Mūsų statytojai žino, kur reikia sustiprinti kartelėmis, kad dėžė neišslinktų. Esu matęs, kaip žmogus pats sukalė kažką panašaus į lentyną, o kėlimo metu visas tas „remas“ iškrito. Geriau palikti tiems, kurie kasdien tai daro. Be to, jei antikvarinių baldų pervežimas į UK vyksta daliniu krovininiu reisu, dėžė turi būti standartinių matmenų, kad tilptų į eurofurgoną aštuonetas.

O jeigu baldas labai senas ir trapus?

Tada reikia dar daugiau putų. Kartais netgi reikia išmontuoti dalis, jei įmanoma. Pavyzdžiui, senosios komodos kojos dažnai yra pritvirtintos mediniais strypais, kurie per amžius išdžiūva. Jas būtina nuimti, o ant korpuso uždėti žymę, kur kas įeina. Vieną kartą, ne tokios didelės firmos darbuotojai to ne padarė, tiesiog užkėlė... ir kojos atlūžo nuo svorio. Negražu buvo grąžinti pinigus.

Ar verta dėti dėžėje drėgmės sugeriklius?

Būtinai. Net jeigu baldai vežami vasarą, jūra sukuria didelę drugmę. O kai vairuotojas užsuksta į pietus Anglijoje, kur lietaus dažnai būna, temperatūros šuolis gali sukelti kondensatą. Silikageliu maišeliai – tai pigi apsauga. Juos įdedame į kiekvieną kampą. Nepamirškite juos išmesti atvykus – juos galima išdžiovinti mikrobangų krosnelėje ir naudoti dar kartą, jei turite tokią įpročį (nors dažniau tiesiog išmesime).

Muitinė, dokumentai ir tas Bebreksitas

Ar reikia EORI kodą pervežiant antikvarinius baldus?

Taip, be jo nepraeisite. Nors tai ne komercinis krovinius turgus, Jungtinė Karalystė dabar yra trečioji šalis. Reikia gauti EORI kodą, kuris prasideda raide GB (jei esate gavėjas). Lietuvoje siuntėjas taip pat turėtų savo kodą, bet dažniausiai logistikos agentas tai padaro už jus. Be šio kodo dokumentai tiesiog užstringa pas muitinę, o sandėlinimo mokestis Didžiojoje Britanijoje pradeda bėgioti pirmąją dieną. Tas skaičiuoklis gali būti gana greitas.

Kaip deklaruoti vertę? Senas baldas nėra parduodamas.

Muitinės aiškintuvėlės yra tokios: vertė = kiek jūs už jį sumokėtumėte dabar rinkoje. Jeigu tai senelės paveldėta kėdė, kurios niekas nenupirktų, vertė gali būti simbolinė. Bet jei tai tikras rokoko stiliaus stalas, kurio kaina aukcione gali siekti tūkstančius, geriau parodyti pirkimo kvitą arba apžiūros eksperto išvadą. Nenuokslus vertinimas gali sukelti problemų – arba per daug mokėsite mokesčius, arba – jei sugaudys – baudą.

Ar turiu mokėti PVM ir importo mokesčius?

Jei persikeliate gyventi (pervykstantys gyventojai), galima kreiptis dėl mokesčių atleidimo (Transfer of Residence – TOR). Tai reiškia, kad jeigu turite baldus ne mažiau kaip 6 mėnesių ir planuojate juos naudoti toliau, mokesčių gali nebūti. Bet dokumentus reikia pateikti iš anksto. Jei tiesiog perkate ir vežate į UK pardavimui ar kaip dovaną, tada taikomi standartiniai 20 % PVM ir potencialus importo mokestis, priklausomai nuo medienos rūšies (kažkada buvo su muiteliais apie kaučiukmedį, bet dabar jau nebeprisimenu tikslių procentų, reikėtų pasitikrinti).

Kas daryti, jei trūksta inventoriaus sąrašo?

Būkite sąžiningi. Rašykite „Senas ąsotis, nežinomo kilmės“ arba „Medinė seklyčia, apibrėžta kaip antikvarinė“. Geriau parašyti mažiau detaliau, nei neišmanytai užrašyti „Louis XV kėdė“, kai tai yra sovietinės gamybos replika. Su inventariumi svarbu, kad jis atitiktų realybę. Muitininkai kartais tikrina, pas mus tiek daugiau nebepadarę, bet Anglijoje gali būti griežta. Antikvarinių baldų pervežimas į UK su klaidingu inventariumi – tai tiesiog laikų gaišimas.

Ar sunku gauti CITES leidimą, jei baldai iš retos medienos?

Vidutiniškai sunku, bet įmanoma. Jeigu turite baldų iš raganosio (ebonio) arba kitos saugomos rūšies, reikia sertifikato. Be jo, baldus gali tiesiog konfiskuoti ir sudeginti. Anglijos环保 agentūra (Environment Agency) su tuo labai griežta. Vieni mano klientai turėjo seną indų spintą ir teko mesti daug laiko dėl to paaiškinimų. Geriau iš anksto pasitikrinti medienos tipą, jei nesate tikri.

Kainos ir terminai – realios skaičiuoklės

Kodėl pervežimas į Angliją brangesnis nei į Vokietiją?

Atstumas tas pats beveik, bet jūra. Reikia plaukti keltu, o tai kainuoja. Be to, po Brexit pridėjo muitinės išlaidas ir britų agentų mokesčius. Dabar antikvarinių baldų pervežimas į UK kainuoja apie 20-30 proc. daugiau nei panašus reisas į kontinentinę Europą. Ir dar tas dolerio ar svaro kurso svyravimas – smulkmena, bet susideda.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai nuo paėmimo iki išdavimo Londono priemiesčiuose ar Birmingeme praeina apie 2-3 savaitės (tai yra apie 10-15 darbo dienų). Jeigu važiuoja pilnas furgonas ekskursiniu reisu, gali būti greičiau. Jeigu konsoliduojame krovinius (renkame iš keleto klientų), tai laukti ilgiau, reikia užpildyti vietą. Kartais vairuotojas užstringa Calais, ten eilės gali būt baisios, ypatingai atostogų metu.

Ar galima užsisakyti „paskubos“ reisą?

Galima, bet tada mokate už pilną furgoną, net jei jo puse tuščia. Jeigu jums skubia perduoti paveldėtą vitrą, teks išleisti. Tuomet važiuojame tiesiai be sustojimų (beveik). Tai yra brangiausia, bet greičiausia paslauga. Tiesa, pasakyti „be sustojimų“ sunku, vairuotojai turi poilsio režimą.

Kiek maždaž kainuotų pervežti vieną ąsotį?

Maždaug nuo 200 iki 400 eurų, priklausomai nuo to, kur esate įsikūrę. Jeigu Vilniuje, pigiau, jeigu kažkur Raseiniuose rajone, teks susimokėti už nuvažiavimą. Anglijoje taip pat – jei reikia važiuoti į Škotijos kalnus, kaina didesnė. Ir dar įtraukkite dėžės mokestį, apie kurį jau kalbėjau.

Ar galima apmokėti gavėjo Anglijoje?

Dažniausiai taip. Mes priimame pavedimus iš UK bankų arba suteikiame sąskaitą su PVM kodu, jei reikia. Paprastai reikalaujame 50 proc. avanso, kad nenusipirktume medžiagos dėžėms ir išsiųstume vairuotoją. Likęs 50 proc. – gavus pavedimą prieš išdavimą arba darbuotojui atvykus į vietą (grynieji, bet tai ne visada patogu).

Procesas: nuo jūsų namų iki britų priemiesčio

Kaip vyksta paėmimas?

Atvažiuojame su liftu arba tiesiog su furgonu, jeigu yra kur priartėti. Reikia pasirūpinti, kad bute ar name nebūtų per staigių laiptų ar per siaurų koridorių. Turiu omenyje – seni baldai dažnai būna dideli, ir jie nepraeina pro standartines duris. Vieną kartą teko išmontuoti antrą aukštą langą, kad iškeltumėme pianiną. Nėra nieko keisto, tiesiog darbas.

Ar vairuotojas padeda įkelti į namus Anglijoje?

Taip, jeigu tai numatyta sąnartyje. Standartiškai mes pristatome iki pirmų durų (pirmas aukštas, jei nėra lifto). Jeigu reikia kelti į trečią aukštą be lifto, tai papildoma paslauga. Angliški namai dažnai turi siaurus laiptus, o vokiški „treileriai“ dideli, tad kartais reikia net mažesnio furgono paskutiniam etapui (tai vadinama „transship“ operacija).

Kas daryti, jei baldas neįeina į anglijos namus?

Patikrinkite iš anksto. Matuokite ne tik baldą, bet ir durų angas su laiptų posūkiais. Esu matęs situaciją, kai didelės vitrinos teko palikti garaže, nes klientas tikėjosi, kad „kažkaip įeis“. Kažkaip neįeina. Tada tenka ieškoti vietinio staliuko, kuris išmontuotų vitriną pusiau. tai papildomi rūpesčiai ir išlaidos.

Ar galiu padėti daiktų į baldų vidų?

Negalima. Kai mes dėžėjame, baldas turi būti tuščias. Jeigu įdėsite indus į spintą, judėjimo metu jie suskils, o sunkiausi daiktai pradurs spintos galinę sienelę. Tai labai dažna klaida. Antikvarinių baldų pervežimas į UK reikalauja, kad viduje būtų tuštuma, o ne svoris.

Kas atsitinka, jei vairuotojas sulaužia baldą įkrovimo metu?

Turiame civilinę atsakomybės draudimą. Tokiu atveju rašome aktą, fotografuojame, ir draudimo kompanija kompensuoja. Bet, kad jums būtų ramiau, rekomenduoju papildomai apdrausti patį daiktą (visavertė draudimas). Standartinis įmonės draudimas apmoka apie 10 EUR už kilogramą, o seni baldai sverda nedaug, bet vertė didelė.

Rizikos ir nepageidaujami siurprizai

Ar dažnai dingsta kroviniai?

Dingsta retai, bet užstringa. Esu girdėjęs istorijų, kai mažos pervežimo firmos susirado sandėlyje ir pradingo su kliento daiktais. Todėl dirbame tik su patikimais partneriais Anglijoje. Jeigu kaina atrodo per patraukli, tai gali būti signalas, kad jie dirba „iš rankos į ranką“ be jokios apsaugos. Nepasitikiu tokiomis firmomis, geriau sumokėti daugiau, bet žinoti, kur tavo daiktai.

O dėl vandalizmo sandėliuose?

Didelėse terminaluose prie Felixstowe ar Immingham kamerose viskas stebima, tačiau smulkios vagystės galimos. Jeigu dėžė atrodo per peršasi, gali būti atidaryta. Todėl dėžės neturi būti pažymėtos „Auksas“ ar „Brangūs baldai“ ant išorės. Rašome tik inventoriaus numerį. Žmonės nerašykite „Leninso bustas“ ant dėžės, tai gali sukelti nereikalingą susidomėjimą pasieniečių.

Kas jeigu kelyje įvyksta avarija?

Tokiu atveju veikia draudimas. Mes esame susijungę su tarptautiniu draudimo tinklu. Vieną kartą mūsų vairuotojo priekiniais ratais užsidegė stabdiai Vokietijoje (ne mūsų kaltė), bet krovinys liko sveikas, tik vėluojome. Jei būtų susidūrę, dėžės (jei gerai padarytos) turėtų išlaikyti smūgį.

Ar tikrai verta vežti senus baldus, jeigu Anglijoje jie pigūs?

Anglijoje seni baldai gali būti pigesni, jei tai „victorian“ junkas rūsyse. Bet jei jums brangu jūsų senelio tėvo stalas, kuris yra lietuviškas liaudies meno kūrinys – jo Anglijoje nenusipirksite. Jums jis brangus kaip atmintis, ne kaip mediena. Taigi antikvarinių baldų pervežimas į UK turi emocinę vertę, kurią draudimas neįvertins.

Kaip elgtis su drėgne Anglijoje?

Atvykus, reikia nedelsiant išpakuoti. Jeigu paliksite dėžę drėgname garaže mėnesį, gali uždygti pelėsis. Anglijoje oras drėgnas, ypač šiaurėje. Nedelskite su atidarymu. Nors mūsų dėžės turi hidroizoliaciją, jos nėra vandeniui atsparios amžinai.

Išvada

Viso šio šurmulio su dokumentais ir dėžėmis tikrai verta, jei baldai jums brangūs. Antikvarinių baldų pervežimas į UK yra sudėtingas procesas, kurį geriau patikėti tiems, kurie nebijo rūpintis smulkmenomis. Nepamirškite apie drėgmę, tinkamą dėžėjimą ir, svarbiausia, būkite sąžiningi deklaruodami vertę. Nors kaina gali šokiruoti, tai mažiausia problema lyginant su nervais, kai kažką sugadinate. Gerai pasiruošęs – pusės darbo atlikęs. Sekmės jūsų perkraustyme ir tikiuosi, jūsų senasis tėvo stalas kažkur Londone ar Oksforde stovės gerai.