Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių: kaip išvengti nemalonių staigmenų ir muitinės dramas

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, pradėjau dar tada, kai siena buvo tik žemėlapyje, o vairuotojams reikėjo tik vairuotojo pažymėjimo. Dabar, po „Brexit“, viskas pasikeitė – kas antras klientas skambina išsigandęs, kad gaus laišką iš muitinės arba kad pervežėjas ieškos priemokos už „oro svorį“. Tiesą sakant, norint užtikrinti aiškų užsakymo procesą iš Anglijos be papildomų mokesčių, reikia ne tik tiksliai užpildyti dokumentus, bet ir išsirinkti tinkamą partnerį, kuris nebegyvens praeityje. Dažnai žmonės galvoja, kad tai yra kaip įprastas paštas – padėti ir pamiršti, tačiau logistika yra gyvas organizmas, kuris kartai užsikerta, kartai sustoja, o kartai tiesiog nusibosta. Štai trumpas (ir šiek tiek nuoširdus) vadovas, kaip tai veikia iš vidaus.

Kaip visas tas chaosas su dokumentais veikia?

Ar tikrai galiu gauti siuntą ir nieko nemokėti daugiau?

Taip, tai įmanoma, jeigu nuo pradžių iki galo viskas padaryta teisingai. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių prasideda nuo to, ką tiksliai rašote prekių deklaracijoje (CN22 arba CN23 formose). Jeigu ten parašysite „dovana“ arba „naudota drabužė“, o viduje bus brangūs nauji elektroniniai componentai, muitininkai tai greitai pastebės. Jie turi akis kaip sakalai (ir tikrai ne tuos, ką mes įsivaizduojame). Taigi, jei deklaracijos vertė atitinka realią prekių vertę, o jų tipas nekelia abejonių, jums nieko nebeprisims papildomai. Visa „smaguolė“ yra išvengti tų situacijų, kai kažkas nusprendžia padaryti pritaikomąją vertę, kuri dažnai būna dvigubai didesnė nei jūsų užmokėta suma.

Ką daryti, jei parduotuvė Anglijoje nemoka PVM?

Tai klasikinis problema. Daugelis eBay ar mažųjų parduotuvių elgiasi taip: jie parduoda prekę be PVM (angliškai VAT), o vėliau, kai siunta atkeliauja į Lietuvą, mūsų muitinė pareikalauja sumokėti Lietuvos PVM (21 proc.) ir importo mokesčį (jeigu vertė viršija 150 eurų). Tokiu atveju aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių tiesiog neįmanomas, nes valstybė vis tiek gaus savo. Norint to išvengti, turite rasti parduotuvę, kuri naudoja „IOSS“ sistemą – tada PVM sumokėjimas jau įskaičiuotas į prekės kainą pirkimo metu. Jei parduotuvė to nedaro, pasiruoškite papildomai atiduoti 20–30 proc. bendrai siuntos kainai gavimo metu.

Ar reikalingas EORI kodas privatiam asmeniui?

Na, čia yra įdomus momentas. Oficialiai, jeigu siųstate dažnai ar didesnes kiekis, kodas galingai praverčia, tačiau paprastam žmoguiui, kuris nusipirko vieną striukę, dažnai nereikia jokio magiško kodo. Muitinės sistemos dabar modernios (kažkiek) ir susitvarko su asmens kodu arba pasu. Tačiau jeigu užsakote prekių verslui arba perkelite daug daiktų, be EORI kodo gali užstrigti tiesiog ant sienos. Esu matęs atvejų, kai siunta gulėjo sandėlyje savaitę, tik todėl, kad vadybininkas užmiršo užpildyti vieną laukelį su tuo kodu. Geriau jį turėti, jeigu planuojate reguliariai užsakyti iš Anglijos, tai padarys procesą žymiai sklandesnį.

Kaip teisingai nurodyti prekės vertę?

Nurodykite tą vertę, kurią realiai mokėjote. Dažnai žmonės bando nurodyti mažiau, manydami, kad taip išvengs mokesčių, tačiau tai pavojinga žaidimas. Jei muitinė įtars, kad prekė yra vertesnė (pavyzdžiui, išsiuntėt 1000 eurų vertės telefoną, o parašėte 50), jie patys įvertins prekę pagal rinkos kainą. Tada mokesčiai bus skaičiuojami nuo jų nustatytos (dažnai per didelės) kainos. Be to, tai gali būti laikoma mokesčių vengimu. Todėl, jei jums svarbus aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių, būkite sąžiningi – deklaracijos vertė turi sutapti su SF (sąskaitos-faktūros) suma.

Kodėl kai kurios siuntos patenka į detalią patikrą?

Tai visai kasdienybė. Muitinės algoritmai renka siuntas atsitiktine tvarka arba pagal tam tikrus kriterijus – pavyzdžiui, jei siunta nėra gerai įpakuota, arba jei jos svoris neatitinka deklaracijos. Taip pat, jei siunčiate vaistus, maisto papildus arba brangias prekes, tikimybė būti patikrintiems didesnė. Kartais tiesiog pasirenka „blogą dieną“ – vairuotojas atveža siuntą, o muitininkas tokia nuotaika, kad pradeda skrupulingai aiškintis kiekvieną detalę. Tai užtrunka valandas, kartais dienas. Tokiu atveju laukimas neišvengiamas, ir čia pervežėjo kaltės mažai.

Ar galiu sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma tinklapių duoda numerį ir rašo „in transit“, tačiau realybėje informacija dažnai atsilieka. Vieną dieną rodo, kad siunta Londone, po dienos jau jaučiasi Vilniuje – tarp to jis galėjo važiuoti traukiniu, laivu arba stovėti sanitarinėje kontrolėje. Esu matęs sistemose, kurios rodo duomenis tik tada, kai vairuotojas rankiniu būdu „nuspaudžia“ mygtuką įrenginyje. Taigi, sekimas yra daugiau orientyrinė funkcija. Jeigu ji stovi vietoje ilgiau kaip tris dienas, tada verta pradėti rūpintis ir skambinti.

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Kodėl vieni pervežėjai brangūs, o kiti pigūs?

Klasikinis klausimas. Pigieji pervežėjai dažnai ima už kainą tik už „vietą“ reinge (vagyje), tačiau visus kiti dalykus – kuro priedlaidas, dokumentų tvarkymą, iškraunamąją vietą – prideda vėliau. Tada jūs gaunate sąskaitą, kuri pranoksta pradinę kainą dvigubai. Pas mus stengiamės kalbėti tiesiai: kainoje turi būti įskaičiuotas kuras, muitinės procedūros ir pristatymas iki jūsų namų. Jei kas kas neaišku – klauskite iš karto. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių prasideda nuo tada, kai sutartyje nėra punktų „papildomai“.

Kas yra kuro priedlaida ir kiek ji svyruoja?

Anglijoje degalai visada buvo brangesni nei čia (arba atvirkščiai, dabar viskas keičiasi), tad pervežėjai turi apsisaugoti. Kuro priedlaida dažnai svyruoja nuo 5 iki 15 proc. pagal bendrą užsakymo sumą. Kartais ji fiksuota, kartais – kintanti. Aš asmeniškai rekomenduoju pasitikrinti, ar ši priedlaida nebūtų jau seniai pasenusi, kai kuras kainavo du kartus mažiau – tuomet jūs permokate. Geri brokeriai atnaujina šias kaines kas savaitę (arba bent jau turėtų).

Ar „Nemokamas pristatymas“ iš Anglijos – tai apgaulė?

Daugeliu atvejų – taip. Jeigu parduotuvė rašo, kad pristatymas nemokamas, tą kainą tikrai įskaičiuoja į prekės kainą arba jos maržą. Kitaip jie tiesiog bankrotuotų, nes siųsti krovinius per jūrą ar orą nėra pigu. Be to, tas „nemokamas pristatymas“ dažnai apima tik pristatymą iki jūsų šalies muitinės sandėlio, o ne iki jūsų durų. Tada tą krovinią teks paimti patys, kas mieste gali būti gan sudėtinga. Užtikrintai aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių retai kada įtraukia visiškai nemokamą pristatymą „iki durų“, jei kalbame apie didelius siuntinius.

Ką daryti, jei gavau papildomą sąskaitą iš pervežėjo?

Pirmiausia – neskubėkite mokėti. Perskaitykite sutartį. Dažnai atsitinka, kad pridedami „muitinės atstovavimo mokesčiai“ arba „sandėliavimo mokestis“, jei nepavyko išsiimti siuntos laiku. Jeigu šių punktų nebuvo aptarta, ką darysite su „neišimta“ siunta, turite teisę ginčytis. Aš vieną kartą mačiau, kaip žmogui įrašė 50 eurų už „krovinių suformavimą“, nors tai turėtų būti standartinė paslauga. Būkite budrūs ir klauskite pagrindo.

Ar turi mokėti už pakuotęs svorį?

Taip, logistikoje veikia ne tik fizinis, bet ir „volumetrinis“ svoris. Jeigu siunčiate pūkuotą anorą, kuri sveris 2 kg, bet užima vietą kaip 20 kg ratukai, sumokėsite už 20 kg. Tai standartinė praktika pasaulyje. Dauguma klientų su tuo nesutinka, manydami, kad svarbu tik, ką parodo svarstyklės, tačiau sunkvežimyje vietos yra ribotai. Todėl jei norite išvengti nemalonumo, stenkitės sutraukti turinį į kompaktiškesnę dėžę.

Kaip apskaičiuojamas importo mokestis?

Jei siuntos vertė viršija 150 eurų (neįskaitant siuntimo ir draudimo), taikomas importo mokestis. Jis priklauso nuo prekės rūšies (HS kodas). Drabužiams gali būti 8–12 proc., elektronikai – 0 proc. (dažnai), o kai kuriems kitiems daiktams – ir daugiau. Vėliau prie to pridedamas PVM. Aš čia nebuvas ekspertu (tai tiesiog mano praktika), bet dažniausiai žmonės nustebina, kai tą procentą skaičiuoja ne nuo pirkimo kainos, o nuo pirkimo kainos + siuntimo išlaidų + draudimo. Tai tas smulkmenas, kuris sukelia pyktį.

Problemų sprendimas ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei dėžė sugadinta pervežimo metu?

Turime procedūrą. Reikia padaryti nuotraukas iš karto, kai gavote, nepažeidžiant pakuotės (jei įmanoma). Tada parašome prašymą-dokumentą pervežėjui. Tiesa, gauti atlyginimą kartais trunka ilgiau nei pati siunta važiavo. Esu matęs, kaip vairuotojas nukrito su krovininiu liftu ir suspaudė kelias dėžes – tai buvo baisi vaizdas. Klientas gavo pinigus, bet nervų prarado daug. Todėl gerai įpakavaukite daiktus, ypač jei tai trapii daiktai. Geriau uždėti daugiau putplasčio negu vėliau gailėtis.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet sudėtinga. Mūsų muitinė labai griežtai žiūri į mėsą, pieno produktus ir kiaušinius iš trečiųjų šalių (ir Anglija dabar yra trečioji šalis). Jei siunčiate sausus makaronus arba sausainius – dažniausiai praeina. Jei bandysite atsiųsti dešrą ar sūrį – didelė tikimybė, kad ją sunaikins arba grąžins atgal. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių šiuo atveju baigiasi tuo, kad prarasite ir siuntą, ir pinigus už grąžinimą. Geriau to nedaryti, nebent tikrai žinote, kad darysite.

Kas daryti, jei parduotuvė išsiuntė blogą adresą?

Tai klasika. Žmogus pasirodo sandėlyje, o jo ten nėra. Pasirodo, parašė „gatvė 15“, o reikėjo „15A“. Tada siunta keliauja atgal (jei pervežėjas sutiko tai padaryti nemokamai, kas retai) arba laukia patikslinimų. Paprastai už tokį patikslinimą imamas mokestis, nes vairuotojui reikia važiuoti antrą kartą. Patikrinkite adresus prieš siunčiant tiekėjui. Vieną kartą teko padėti klientui rasti jo paties siuntą, kuri jis nurodė adresą... savo buvusio buto kaimo miestelyje, nors dabar gyveno kitame mieste.

Ar saugu duoti savo duomenis brokeriui?

Taip, jei tai legitimi įmonė. Mums reikalingi jūsų duomenys tam, kad užpildyti muitinės deklaraciją. Be jų mes negalime įvežti jūsų prekių į šalį legaliai. Tačiau būkite atidūs su „internetiniais“ tarpininkais, kurie prašo jūsų banko kortelės duomenų tiesiog už 5 eurų mokestį. Geriau naudotis pasitikėjimu paremtais partnerskiais ryšiais. (Aš čia ne įsipareigoju, bet stengiamės duomenis laikyti saugiai, nors žinau, kokie skundai apie nutekėjusius duomenis skamba).

Kodėl siunta stovi „Muitinės sprendime“ savaitę?

Tai gali reikšti kelis dalykus. Arba muitininkai turi per daug darbo (kas būna prieš šventes), arba jų sukilo klausimas dėl dokumentų, arba jie laukia jūsų atsakymo (ir jūs jo net matote). Kartais sistemos tiesiog užstringa. Būna, kad duomenys klaidingai nukeliavo į kitą departamentą. Vieną kartą dėl to kaltas buvo klaidingai nurodytas prekės kodas – tai užkliuvo sistemoje kaip „įtartinas“ ir teko eiti per visus cirkusus su paaiškinimais.

Ar galima atšaukti siuntą, kai ji jau keliuoja?

Techniškai – taip, bet praktiškai – labai brangu. Jei vairuotojas jau pakrauto krovinius ir važiuoja link uosto, sustabdyti jį reiškia prarasti kurso pinigus, mokėti baudas už trukdymus ir grąžinimą. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių tokio atveju baigsis dideliu minusu. Geriau 100 kartų pagalvoti prieš užsakant, nei siekti atšaukimo jau kelyje.

Kas nutinka su neįvežtais (prohibituotais) daiktais?

Jei į šalį bandoma įvežti ginklus, narkotikus arba pavojingas medžiagas, tokia siunta konfiskuojama, o apie tai pranešamos atitinkamos institucijos. Jums tikrai nebus siųstas pranešimas „atėme“ – jums gali tekti paaiškinti policijoje. Net ir dalykai, kuriuos mes laikome paprastais (pvz., kai kurios vaistų rūšys be recepto), gali būti draudžiami. Nereikia rizikuoti. Geriau pasidomėti arba niekas nepasakys (nors aš čia ne teisininkas, geriau patikrinkite oficialiuose šaltiniuose).

Smulkmenos ir patarimai iš patirties

Ar reikia dėl to visko daryti sutartį?

Jeigu užsakote kaip juridinis asmenys (įmonė), tai būtina. Jei privatūs asmenys, dažnai užtenka užpildyti formą internete. Tačiau jei siunčiate brangią įrangą (virš 1000 eurų), būtų protinga turėti raštišką susitarimą su pervežėju apie atsakomybę. Taiapsauga jus, jei kas nors nueis ne taip. Dauguma žmonių tiesiog spaudžia „Sutinku“ tais mažais raidytėmis, o vėliau stebimasi, kad jų draudimas nedengia visko.

Kaip sujungti keletą siuntų iš skirtingų parduotuvių?

Tai puikus būdas taupyti. Ypač jei perkate iš Amazon arba eBay. Galite susirasti tarpininką Anglijoje, kuris priims visas jūsų siuntas, sudės į vieną dėžę ir išsiųs. Taip sumokėsite vieną kartą už pristatymą, o ne po kiekvieno mažo pakelio. Be to, mažesnė tikimybė, kad viena iš jų paklys kelio. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių čia tampa akivaizdžiu privalumu – viena deklaracija, vienas mokestis (jei vertė leidžia).

Ar verta pirkti draudimą?

Mano nuomone, taip. Ypač jei siunčiate ką nors, kas jums brangu. Standartinis atsakomybės limitas dažnai būna labai žemas – pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei siunčiate 1000 eurų vertės kompiuterį, o jis dings, gausite vos 50 eurų. Draudimas kainuoja keletą procentų nuo vertės, bet suteikia ramybės. Esu matęs, kaip užežėjo į vairuotoją kiti vairuotojai ir išsivežė dalį kroviniio – be draudimo tas verslas bankrotuotu.

Ką reiškia „Incoterms“ ir kurį rinkti?

Tai tarptautinės prekybos taisyklės. Dažniausiai susiduriame su DAP (prekės atvežamos iki vietos, bet importo mokesčiai moka gavėjas) arba DDP (prekės atvežamos su mokėtais visais mokesčiais). Jei norite aiškaus užsakymo proceso iš Anglijos be papildomų mokesčių, ieškokite pasiūlymų su DDP (Delivered Duty Paid). Tada pervežėjas arba siuntėjas pasiduoda visas galvos skausmas su muitine, o jums tiesiog reikia atidaryti duris. DAP pigiau, bet daugiau rūpesčių.

Ar galima siųsti pavojingas krovinius (ADR)?

Taip, bet tam reikalingi specialūs reidai ir leidimai. Negalima tiesiog įmesti dažų arba aerozolių į įprastą dėžę. Jei tai padarysite ir kažkas užsidegs arba nuodykai išsilieja, atsakysite ne tik už prarastą siuntą, bet ir už kitus krovinius bei gąsdinantį įvykį. Tokias siuntas privaloma deklaruoti iš anksto. Nekankinate vairuotojų – jie nechemikai.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia į skambutį?

Jis gali važiuoti, o naudotis telefonu be „hands-free“ draudžiama taip pat kaip ir čia. Be to, jis gali būti poilsio laikotarpiu, kuris griežtai reglamentuotas. Arba tiesiog jo ryšys prastas, pvz., tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos (tunelyje). Mes biure stengiamės su jais susisiekti, jei būtina, tačiau reikėtų kantrybės. Tai ne taksi, kuris pasiekiamas per minutę.

Ar reikia spausdinti kvitą ir dėti ant dėžės?

Būtina! Nors daugelis naudoja etiketes, kurios atspausdintos ant lipdukų, tačiau viduje turi būti kvitas su adreso ir siuntėjo duomenimis. Jei išorinė etiketė nusilygina arba nukrenta, vidinis kvitas išgelbės situaciją. Be to, muitininkai dažnai nori pamatyti originalią sąskaitą faktūrą, o ne tik jos nuotrauką telefone. Spausdinkite viską, kas susiję su pirkinimu.

Kaip elgtis, jei siunta atėjo su trūkstamais daiktais?

Pirmiausia tikrinti dėžės būklę gavimo metu su kurjeriu. Jei dėžė nepažeista, o viduje trūksta – pirkėjo (Anglijos parduotuvės) kaltė. Jei dėžė pažeista – pervežėjo. Reikia rašyti pretenziją. Tai ilgas procesas, bet be raštiško prašymo niekas nedarys. Esu matęs, kaip dėžė atėjo atidaryta, o viduje vietoj batų buvo plytos... (Čia tikrai keistas atvejis, bet buvo).

Ar greitas pristatymas (Express) vertas papildomų pinigų?

Jei jums reikia vaistų arba dalių gamybai, tai taip. Jei tai tik paprasti drabužiai – turbūt ne. Express siuntos dažnai keliauja oro keliu, o ne jūra, todėl brangesnės, tačiau muitinėje jos gali būti tikrinamos taip pat patikimai kaip ir lėtosios. Greičiau ne visada reiškia „be problemų“. Kartais greitosios siuntos patenka į „raudonąjį koridorių“ dėl to, kad ten įstatymai griežtesni.

Ar galima pasirinkti pristatymo laiką?

Kai kurios didelės kompanijos siūlo tokią paslaugą už papildomą mokestį. Paprastai kurjeriai gręžiasi tą dieną, kai turi maršrutą, ir negali laukti, kol jums patogu. Jei dirbate ir nėrate namuose, geriau nurodyti pristatymą į darbovietę (jei leidžia) arba į pašto automatą. Taip išvengsite nerealizuotų pristatymų ir naujų bandymų mokesčių.

Ką daryti, jei gavau svetimą siuntą?

Tai retas, bet įmanomas įvykis. Etiketės buvo sumaišytos sandėlyje. Tokiu atveju nedarykite nieko (nepadarykite klaidos) – nufotografuokite etiketę ir turinį, ir skambkite brokeriui. Jie sureguluos grąžinimą. Aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių šiuo atveju reiškia, kad jums neteks mokėti už tos svetimos siuntos grąžinimą.

Ar galima siųsti padidintų dydžių daiktus (pvz., sofas)?

Taip, tai vadinama „krovine“ ne „siunta“. Tai kainuoja brangiau, reikia keltės arba didelio sunkvežimio. Taip pat svarbu, ar gatvė prie jūsų namų pralaidžia tokią mašiną. Anglijoj dauguma vilių yra siauros, o čiagi... kartais sunku užvažiuoti į kiemą. Reikia detaliai apie tai kalbėti iš anksto, kad vairuotojas neprivažiuotų ir negrįžtų atgal.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo pašto kodo?

Anglija didelė šalis. Siųsti iš Londono centro pigiau nei nuo Škotijos kalnų. Taip pat, kai kurie pašto kodai laikomi „nuotoliniais“ (pvz., salos), ir ten kainos gali būti dvigubos. Neklauskite, kodėl taip yra, tiesiog Anglijos logistika turi tokius standartus. Užsakydami patikrinkite ne tik miestą, bet ir pašto kodą, kad nesusigraudintumėte dėl kainos pokyčio vėliau.

Ar reikia mokėti PVM už paslaugas pervežėjui?

Jei esate PVM mokėtojas (įmonė), galite taikyti atvirkštinį apmokestinimą (Reverse Charge). Jei esate privatus asmuo, PVM jau įskaičiuotas į paslaugos kainą. Dažniausiai paslaugų kaina nurodoma be PVM (bruto/neto), todėl stenkitės suprasti, ką finaliai mokate. Tai viena to vietų, kur klientai dažniausiai apsukasi galvą.

Kas yra „krovinio suformavimo mokestis“?

Tai mokestis už tai, kad darbuotojas fiziškai paima jūsų daiktus, uždėja ant paletės, apvynioja juosta ir paruošia kelionei. Jei siunčiate tik vieną dėžę, jo tikrai neturėtų būti. Tačiau jei tai daug mažų dėžučių, šis mokestis būtinai bus. Jis padengia darbo laiką ir medžiagas.

Ar verta rinktis didelę žinomą firmą ar mažą brokerį?

Didelės firmos turi sistemą, bet jos dažnai neįprasčia individualių problemų – jums tiesiog duoda skambučio centrą Indijoje. Maži brokeriai (kaip mes) žino kiekvieną klientą pagal vardą, bet kartais gali būti lėtesni arba turėti mažiau reisų. Jeigu jums svarbus aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių ir asmeninis dėmesys, verta pagalvoti apie mažesnes, bet patikimas įmones.

Ar galiu atsiimti siuntą iš jūsų sandėlio pats?

Žinoma, dauguma klientų taip ir daro, norėdami sutaupyti pristatymo arba tiesiog pavaišinti vairuotojui. Reikia tik suderinti laiką, kad nebūtume atsitiktinai uždaryti arba kad tą dieną būtų kas nors, kas gali duoti siuntą. Atsiėmimas savo transportu visada yra pigiau nei pristatymas adreso.

Kodėl visgi verta rinktis patikimus pervežėjus?

Sutrumpinus tai visą, svarbiausia yra ne kaina, o ramybė. Po „Brexit“ taisyklės pasikeitė, ir daugelis senų įpročių (kaip „nusiųsk man tą dalykelį, aš susitvarkysiu paskui“) nebeveikia. Muitinė dabar yra griežtesnė, o kainos – didesnės. Jeigu jums svarbus aiškus užsakymo procesas iš Anglijos be papildomų mokesčių, pasiruoškite iš anksto, klauskite ir skaitykite sutartis, o ne tik spausdinkite „Sutinku“. Nuo savo patirties galiu pasakyti, kad taupojus ant dokumentų arba pasitikus „juodais brokeriais“, galiausiai vis tiek sumokėsite dvigubai – tiek pinigais, tiek nervais. Pasirinkite tuos, kurie tiesiog sugebą atsiliepti į telefoną ir sakyti tiesą, net jei ji maloni.