Aiškus transportavimo procesas iš Lietuvos į UK: kas pasikeitė po Brexit ir kaip neišprotėti nuo dokumentų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir galiu pasakyti vieną – niekada nebuvo taip, kad tiesiog įkrauti ir važiuoti. Tačiau paskutiniai metai, ypač po „Brexit“, viską labai sukomplikavo. Anksčiau transportavimo procesas iš Lietuvos į UK buvo beveik kaip važiavimas į Lenkiją, o dabar? Dabar tai tikras "miškas" iš muitinės kodų, delay'ų ir nervų. Dažnai klientai klaustelėja, kodėl taip ilgai užtrunka arba kodėl kaina kaskart skirtinga. Čia nėra jokių stebuklų, tiesiog sistema tapo griežtesnė. Šiame straipsnyje bandysiu paprastai, žmogiškai paaiškinti, kaip viskas vyksta dabar, be jokio to "marketinginio kalbančiojo", o kaip yra iš tikrųjų – su visomis jo smulkmenomis ir problemomis.

Dokumentai ir pasiruošimas – be šio etapo nepraeisi

Ką reikia padaryti pirmiausia, norint išsiųsti siuntą?

Pirmiausia, reikia nuspręsti, ką tiksliai siunčiate. Jei tai paprastos prekės, reikės sąskaitos faktūros ir pakavimo sąrašo. Jei tai kažkas specifiko, tarkim maistas ar chemija, tai čia be papildomų leidimŗ niekas nebeveiks. Dažnai žmonės manuoja, kad pakanka uždėti dėžę į mašiną ir viskas, bet muitinė dabar tikrina kiekvieną lapelį. Geriau viską pasiruošti iš anksto, kad vėliau nereikėtų mokėti baudų už klaidas deklaracijose. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK prasideda ne uoste, o dar jūsų sandėlyje, kai teisingai užrašote prekių pavadinimus.

Ar tinkamas paprastas Excelio failas arba laiškas su prekėmis?

Nebūtinai. Muitininkas mums, tarpininkams, reikalauja konkretaus formato. Excelis gali praversti, jei jame yra visi reikiami duomenys: svoris, tūris, prekių kodai (HS kodai) ir t.t. Bet jei atsiųsite tiesiog chaotišką sąrašą, aš praleidžiu valandas jį tvarkydamas, o tai laiko net nebus. Geriau turėti tvarkingą komercinę sąskaitą. Vieną kartą klientas atsiuntė man nuotrauką popieriaus, kur buvo parašyta ranka „2 sofa“ – tai buvo siaubinga, teko skambinti ir klausti kiekvienos detalės.

Kas tas HS kodas ir kur jį rasti?

HS kodas – tai tarptautinė prekės klasifikacija. Ji nusako, kokia mokesčių tarifa taikoma. Rasti jį galite Lietuvos muitinės svetainėje arba pasiklausti mus. Žinau, atrodo sudėtinga, tarkim, jei siunčiate rankines, kodas vienas, jei metalines – kitas. Kartais net aš pasiklystu tų kodų girioje ir turiu konsultuotis su kolegomis. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti bauda arba prekės užlaikymas. Taigi, reikia būti atidžiam, nors ir labai nori greitai tai užbaigti.

Ar reikalingas EORI numeris?

Absoliučiai taip. Be EORI numerio joks transportavimo procesas iš Lietuvos į UK neįvyks legaliai. Jis reikalingas ir siuntėjui Lietuvoje, ir gavėjui Anglijoje (jei jis moka PVM). Jei gavėjas jo neturi, reikės jį užregistruoti, o tai trunka kelias dienas (kartais ir ilgiau, jei užstrigs sistema). Nerekomenduoju dėl to laukti paskutinę sekundę, nes vairuotojas gali tiesiog neįvažiuoti į terminalą.

Kokios datos turi būti dokumentuose?

Data turi būti tiksli. Sąskaitos data paprastai yra tą dieną, kai prekės išvežamos arba kada sąskaita išrašoma. Negalima rašyti datos ateityje, muitinė to nepriims. Taip pat svarbu, kad prekės išvežimo data (pavojingų atveju) sutaptų su CMR draudimo data. Būna smulkių nesutarimų dėl dienų skirtumo, bet geriau, kad viskas būtų vieną dieną.

Kas daryti, jei prekės nėra parduodamos, o dovanos?

Dovanojimo atveju viskas įdomiau. Reikia nurodyti, kad tai dovana, ir nurodyti jos rinkos vertę. Negalima rašyti, kad dovana verta 0 eurų, jei tai, tarkim, kompiuteris. Muitinė turi savo vertinimo mechanizmus. Jei padarysite, kad vertė per maža, gali būti problemų. Vieną kartą klientas norėjo pervesti seną automobilį kaip dovana sūnui, teko ilgai aiškinti, kad mokesčiai vis tiek bus taikomi pagal rinkos vertę.

Muitinės procedūros ir „Brexit“ realijos

Kaip dabar atrodo muitinės patikra?

Iš esmės, viskas vyksta elektroniniu būdu, tačiau fizinės patikros taip pat daromos. Sistema išmeta rizikos įspėjimą, ir tada vairuotojas turi važiuoti į „red lane“ raudonąją juostą. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK dabar reiškia, kad prekės iš Lietuvos turi būti „išleistos“ (Export declaration), o įžengus į Angliją – „įleisos“ (Import declaration). Anksčiau viskas buvo vienoje vietoje.

Ar tikrai tikrina kiekvieną siuntą?

Ne viską, tačiau daug daugiau nei anksčiau. Yra tam tikros rizikos grupės – maistas, gyvūnai, tabakas, alkoholis. Taip pat dažnai tikrina, jei siunta vyksta pirmą kartą arba vertė yra įtartinai didelė. Kartą mums sulaikė pilną furgoną su skalbyklėmis, nes viena deklaracija nebuvo pilnai užbaigta – stovėjome tris dienas prie Tilbury uosto.

Kas yra T1 dokumentas ir ar jis mums reikalingas?

Jei keliaujate per tretąją šalį (pvz., per Belgiją ar Olandiją), gali prireikti T1 tranzito dokumento. Tačiau dažniausiai dirbame tiesioginiais reisais iš Klaipėdos į UK (Hull arba Immingham), tad ten veikia tiesioginis eksporto-importo įrašas. T1 reikalingas, jei, tarkim, važiuojate keltu iš Kaliningrado arba Lenkijos, o ne iš Lietuvos uosto.

Kodėl kainos pasikeitė po „Brexit“?

Kodėl? Nes dabar reikia apmokėti dviejų šalių muitinės atstovus (šiaip vadinamus „customs brokers“). Lietuvoje padarome eksporto deklaraciją, o Anglijoje – importo. Tai dvigubas darbas, be to, Anglijos brokeriai dabar labai brangiai imasi. Be to, valiutos kursai šoka kaip nori. Anksčiau vienas reisas kainavo X, dabar – X plus 20-30 proc. dėl biurokratijos.

Kas vyksta, jei muitinė randa klaidą?

Tada prasideda laukimas. Reikia pateikti koreguotą deklaraciją. Jei klaida smulki, pvz., neteisingai nurodytas svoris (tarkim, 500 kg skirtumas), gali praeiti su įspėjimu. Jei rimta – pvz., nenurodytas sertifikatas – siunta užšaldoma. Teko mums kartą laukti savaitgalį, kol klientas surinko visus trūkstamus dokumentus kiaušiniams.

Ar galiu siųsti maisto produktus?

Galima, bet tai sudėtingiausia sritis. Reikia SANITY sertifikatų, veterinarinių patvirtinimų. Anglija labai griežtai žiūri į gyvūninės kilmės produktus. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK, kalbant apie maistą, turi būti suplanuotas savaitėmis iš anksto. Negalima tiesiog užsikrauti pyragų ir važiuoti – sulaikys ir sunaikins, jei dokumentai ne švieži.

Kas daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Vairuotojas stovi, laikas bėga. Reikia spręsti, kur dėti prekes – grąžinti atgal (ir vėl muitinė!) arba laikyti sandėlyje Anglijoje. Abu variantai labai brangūs. Geriau iš anksto susitarti su gavėju ir gauti „Written Instruction“ dokumentą, ką daryti tokiu atveju.

Ar galima vengti mokesčių?

Legaliai? Ne. Jei siuntos vertė mažesnė nei 135 svarai, gavėjas Anglijoje gali mokėti PVM sąskaitoje (Postponed VAT Accounting), tačiau importo mokesčiai (import duty) vis tiek gali būti, priklausomai nuo prekių kilmės. Jei prekės pagamintos ES, gali būti 0% tarifas pagal „Rules of Origin“, bet tai sudėtinga įrodyti be gamybos sertifikatų.

Laikas, maršrutai ir logistika

Kiek laiko užtrunka standartinis reisas?

Paprasčiausias atvejis – keltas iš Klaipėdos į Hull (tarkim, DFDS arba P&O). Kelionė jūra trunka apie 20-22 valandas. Taigi, iš sandėlio iki sandėlio Lietuvoje-Anglijoje tai yra apie 3-4 dienos, jei nėra jokių nenumatytų problemų. Bet visada reikia skirti laiko maržai – savaitgaliai, užlaikymai uoste, blogas oras.

Kur geriau vežti – per Kopenhagą ar tiesiai iš Klaipėdos?

Daug kas klausia. Tiesiogiai iš Klaipėdos į Hull ar Immingham yra geriausia, jei esate Lietuvoje. Jei esate Latvijoje ar Estijoje, gal verkti per Taliną arba važiuoti keltu iš Kaliningrado. Kopenhagos keltais (Klaipėda-Karlshamn) taip pat galima, bet tada dar reikia važiuoti per žemyną iki Olandijos ar Belgijos, o ten yra dideli spūsčiai.

Ar vairuotojas gali vežti savo daiktus?

Nekreipkite dėmesio į gandus, kad vairuotojai veža kontrabandą. Oficialiai, jie gali turėti asmeninius daiktus, ribotą kiekį, bet tai turi būti deklaratuojama. Jei vairuotojas pasirašo CMR, jis atsako už krovinių skačių. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas pasiima „keletą dėžių“ draugui, o tai baigiasi baudomis, nes to nėra jokio dokumento.

Kas daro didžiausią spūstį Anglijoje?

Didžiausios problemos yra ne pašon kelio, o uostai ir „inland clearance“ vietos. Jei furgonas atvažiuoja į terminalą be išankstinio įregistravimo, jo gali neįleisti. Dabar Anglijoje viskas vyksta per „GVMS“ (Goods Vehicle Movement Service) sistemą. Be to, Angliški uostai dažnai perpildyti, tenka laukti kelias valandas kol tiesiog įvažiuoji į vartus.

Ar galima greitas siuntimas „Express“?

Galima, bet tai kainos. Tada imamas vienas vairuotojas, važiuojantis be sustojimų (pagal taisykles su poilsio laiku) arba dalinami vairuotojai. Tačiau transportavimo procesas iš Lietuvos į UK „Express“ režimu vis tiek priklauso nuo keltų grafiko. Negalite praleisti kelta, turite laukti kito. Taigi, greičiausias realus laikas yra apie 48-60 valandų nuo užsakymo.

Ar vežiate į Škotiją ar Airiją?

Į Škotiją (Glazgow, Edinburgą) važiuojame be problemų, tik truputį ilgiau kelias. O į Airiją (Dubliną) – čia jau kita istorija. Ten reikia kelti iš Anglijos (Wales arba Anglijos šiaurės), o ten muitinė dar griežtesnė, nes tai „EU“ ir „non-EU“ siena, nors dažnai žmonės tai pamiršta.

Kas vyksta su keltu pavasario-vasaros sezonu?

Keltų bilietų kainos šokinėja. Užsakyti vietą reikia savaitėmis iš anksto, jei norite garantuoto vietos. Vasarą daugiau turistų, todėl krovininių vietų gali nepakti. Nenusipelnęs vairuotojas gali likti prie rampos. Tai ne jaukas, kas vyksta kasmet.

Kainodara ir paslėpti mokesčiai

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Pirmiausia nuo svorio ir tūrio. Tada – nuo rūšies. Pavojingos krovinių (ADR) kainos brangesnės. Taip pat nuo degalų kainos ( Fuel surcharge). Ir žinoma, nuo to, kiek dokumentų reikia. Jei tai viena pakuotė, pigiau, jei 100 vietų konsolidacija – brangiau, nes reikia sudėlioti viską į vieną furgoną.

Ar mokėti už iškrovą Anglijoje?

Dažniausiai taip. Angliški sandėliai moka savo darbuotojus, tad jei atvykstate be savo forklifto, reikės mokėti LOLO (Lift On Lift Off) arba vietinio sandėlio paslaugas. Kartais įskaičiuojama į kainą, kartais ne, viskas priklauso nuo sutarties su gavėju.

Kas daryti, jei svoris nurodytas neteisingai?

Jei CMR nurodytas svoris 1000kg, o realiai yra 2000kg, vairuotojas gali atsisakyti vežti arba reikalauti papildomo mokėjimo. Be to, tai kelia problema muitinei, nes deklaracija buvo padaryta pagal mažesnį svorį. Gali būti bauda už neteisingą duomenų pateikimą.

Ar galima fiksuota kaina?

Galima, jei pasirašome ilgalaikę sutartį. Bet vienkartiniams siuntimams kaina dažnai „estimative“, t.y. įvertinama. Galiausiai gali gauti sąskaitą didesnę, jei pasirodo, kad prekės netelpa arba reikia specialios įrangos. Geriau iš anksto pasakyti tikrąją situaciją.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų brokerių?

Nes kai kurie „ uždirba“ ant mokesčių, kiti – ant paslaugos kokybės. Pigiausias brokeris gali tiesiog nieko nedaryti, kai atsiranda problema. Brangesnis atsakys į telefoną ir išspręs. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK nėra vien tik kaina, tai ir ramybė.

Ar verta konsoliduoti siuntas?

Be abejo. Jei turite keletą dėžių, neverta kviesti visos mašinos. Užsukite į konsolidacijos sandėlį. Ten jūsų prekės bus supakuotos su kitų klientų prekėmis ir išvežtos viena mašina. Tai pigiau ir ekologiškiau.

Kas yra „Demurrage“ charge?

Tai bauda už per ilgą laiką praleistą terminalo ar uosto teritorijoje. Jei vairuotojas atvažiuoja ir negali iškrauti dėl gavėjo kaltės, prasideda laikskaitė. Po 2-3 valandų kaina šuoliais didėja. Vieną kartą teko mokėti 400 svarų už tai, kad gavėjas atvyko pietų pertraukos metu.

Specifinės situacijos ir patarimai

Kaip vežti automobilį?

Automobilių transportavimas turi savo niuansų. Reikia VIN kodo, techninio liudijimo kopijos. Be to, automobilis negali būti apkrautas daiktais (tarkim, bagažas bagažinėje gali būti, bet ne visas pilnas). Jei automobilis nebevažiuoja, turi būti speciali technika. Muitinė dažnai patikrina, ar variklis originalus.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei turite draudimą. Standartinis CMR draudimas dengia apie 10-12 SDR/kg (tai nedaug). Jei siunčiate auksą ar elektroniką, reikia specialios draudimo polisos. Be to, rekomenduoju rūpintis, kad vairuotojas nebūtų „keistas“, t.y. patikrinti pervežėjo reputaciją. Yra firmų, kurios tiesiog nuvarija krovinius ir dingsta.

Kas daryti, jei prekės atvyko sužalotos?

Pirmiausia – neleiskite vairuotojui išvažiuoti! Reikia užpildyti „Reservation Note“ protokolą pačiame vietoje, nufotografuoti žalą. Jei vairuotojas išvažiuoja, bus beveik neįmanoma įrodyti, kad nebuvo sugadinta jūsų sandėlyje. Tada kreipiamės į draudimo kompaniją.

Ar galima siųstis į privačų asmenį?

Galima, bet dažniausiai per kurjerines tarnybas (DHL, UPS), nes jie turi gerai suorganizuotą importą į privačius adresus. Dideliems siuntimams (pvz., baldai namams) geriau naudoti furgoną su iškrovą į duris, bet reikės sumokėti PVM Anglijoje.

Kaip sekti siuntą?

Gaunate „tracking“ numerį, bet jis dažnai rodo tik tiek, kas įvesta į sistemą (pvz., „kelyje“). Tikrasis vaizdas matomas tik tada, kai vairuotojas atnaujina statusą muitinėje. Kartais sistema stinga, tenka skambinti brokeriui ir klausti „kur jis?“. Ne visada technologijos veikia taip, kaip reklamuojama.

Ar galiu atšaukti siuntą?

Galima, bet tik tol, kol nepadariau eksporto deklaracijos. Jei deklaracija jau įvesta į sistemos, ją reikia anuliuoti, o tai kainuoja. Jei mašina jau važiuoja – atšaukti beveik neįmanoma, teks mokėti pilną kainą ir grąžinimo išlaidas.

Kodėl rekomenduoju nevežti senų daiktų?

Anglijoje yra griežtos taisyklės dėl šiukšlių (Waste). Jei siunčiate seną baldą, kuris atrodo kaip šiukšlės, muitinė gali jį klasifikuoti kaip atliekas. Tada reikia specialios licencijos, o tai labai brangu. Geriau išsiaiškinti iš anksto, ar tai nėra laikoma atliekomis.

Ką daryti jei vairuotojas praranda raktus?

Tai nutinka dažniau nei norite pagalvoti. Tada turiu skambinti locksmith Anglijoje, jis važiuoja atidaryti. Tai viskas už kliento sąskaitos ir laiko. Todėl visada prašome vairuotojų būti atidžiems, bet žmonės yra žmonės.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas (ADR)?

Taip, jei vairuotojas turi ADR pažymėjimą, o mašina – reikiamą įrangą. Reikia specialios deklaracijos. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK su ADR kroviniu yra brangesnis ir labiau kontroliuojamas. Negalima paslėpti, kad vežate, tarkim, dažus, jei jie yra degūs.

Kas yra „Proof of Delivery“ (POD)?

Tai dokumentas, patvirtinantis, kad prekės buvo perduotos. Būna pasirašytas ranka arba elektroninis. Be šio dokumento nebus išmokėta draudimo išmoka, jei kas nors nutiktų. Visada reikia jo prašyti iš vairuotojo arba gavėjo.

Ar verta rūpintis dėžių kokybe?

Absoliučiai. Nenaudokite senų, suplyšusių dėžių. Vieną kartą matęs, kaip vairuotojas įkrovė dėžę ant kitos, ir apatinė tiesiog suskleido. Jei dėžės tvirtos, prekės atvyks sveikos. Tai paprasta fizika, bet klientai dažnai taupo ant pakavimo.

Ar galiu pasitikėti brokero rekomendacijomis?

Dažniausiai taip, mes norime, kad viskas vyktų sklandžiai, kad gautume už darbą. Bet turi būti kritiškas. Jei brokeris sako „padarysime viską per valandą“ ir neprašo jokių dokumentų – tai signalas. Geras brokeris klausinėja ir erzina.

Pabaigai – kas svarbiausia?

Svarbiausia – kantrybė ir komunikacija. Neitikite tuo, kad viskas vyksta akimirksniu. Transportavimo procesas iš Lietuvos į UK dabar yra sudėtingas mechanizmas, kur viena spyruoklė sugedus sustoja visa mašina. Geriau susiplanuoti iš anksto, turįs gerą partnerį, kuris padarys šį procesą kuo mažiau skausmingu.

Išvada

Apibendrinant, nors ir atrodo, kad viskas apsunkėjo, transportavimo procesas iš Lietuvos į UK vis dar yra įmanomas ir efektyvus, jei žinote taisykles. Pagrindinis raktas – teisingi dokumentai ir realūs lūkesčiai. Nebegalvokite, kad įvyks stebuklas be jūsų įsikišimo. Pasidomkite savo siunta, pasikalbėkite su logistiku, ir tada nesusidursite su nemaloniais staigmenais uoste ar muitinėje. Geriau praleisti valandą paruošiant dokumentus, nei tris dienas gelbėdami situaciją Anglijos pakrantėje.